TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Jordanija: ramybės oazė neramiame krašte

2014 12 05 6:00
Smėlynuose pasiklydusi Petra – stebuklingas senovinis nabatėjų miestas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Vaido Mikaičio nuotraukos

Artimieji Rytai visais laikais buvo vienas nestabiliausių pasaulio regionų. Nuolat girdime apie neramumus Sirijoje, Libane, Izraelyje, Egipte. Tačiau jie aplenkia Jordaniją, kurios vadovai geba laviruoti šiame neramiame regione. Čia ta vieta, nuolat priglaudžianti karo pabėgėlius iš kaimynių šalių.

Prieš penkiolika metų anapilin iškeliavęs Jordanijos karalius Huseinas šalį valdė daugiau nei 50 metų. Būdamas pragmatiškas lyderis jis mokėjo susikalbėti su visomis konfliktuojančiomis valstybėmis ir išlikti geras visiems. Jo valdymo pradžioje šalis įsitraukė į keletą nesėkmingų karų su Izraeliu, tačiau jiems pasibaigus ir šaliai praradus nemenkai teritorijos karalius suvokė, kad tęsiant tokią politiką šaliai lemta amžiams būti negęstančiu karo židiniu. Karalius pasirinko diplomatijos kelią, sugebėjo atlaikyti didelį palestiniečių bei kitų arabų šalių spaudimą ir išspręsti problemas su didžiausiomis pasaulio jėgomis ir kaimynais. Po Huseino mirties jo sūnus karalius Abdula II tęsia tėvo politiką. Jordanija iki šiol yra ne tik stabili ir saugi, bet ir moderni, gana liberali Artimųjų Rytų valstybė. Man ji priminė Antrojo pasaulinio karo metų Šveicariją, išlikusią taikos oaze, kai aplinkui siautė baisiausias per žmonijos istoriją karas.

Jordanija yra viena iš kelių arabų valstybių pasaulyje palaikanti normalius santykius su Izraeliu. Pastaruoju metu dėl įvykių Palestinoje atmosfera yra paaštrėjusi, tačiau diplomatiniai santykiai nenutraukti ir sienos atviros. Jordanija yra pripažinusi Izraelio nepriklausomybę ir teisę egzistuoti.

Šalies stabilumu džiaugiasi ir kaimynių valstybių gyventojai, nes neramumams krečiant tėvynę tūkstančiai pabėgėlių randa prieglobstį Jordanijoje. Čia gyvena didelės palestiniečių bendruomenės, nuolat plūsta pabėgėliai iš Irako ir Sirijos. Jordaniečiai jau nepatenkinti, kad tuoj neišgalės aprūpinti visų šių atvykėlių, tačiau taika ir stabilumas turi savo kainą.

Tiesiogiai - labai brangu

Kita vertus, niekas nežino, kaip bus ateityje. Įvertindami, kad Jordanijoje yra keli visame pasaulyje žymūs lankytini objektai ir kad pasiekti šalį šiuo metu yra gana patogu, o ji kol kas yra stabili nestabiliame regione, nusprendėme nepraleisti progos aplankyti šią Artimųjų Rytų ramybės oazę.

Į Jordaniją iš Lietuvos nuvykti gana paprasta. Patogiausia skristi tiesiai į sostinę Amaną. Pigių skrydžių oro linijų bendrovės ten neskraidina, todėl bilietai dažniausiai būna brangūs arba labai brangūs. Galima keliauti į vieną iš Egipto kurortų ir ten rinktis agentūrų siūlomus turus į Jordaniją ir Izraelį. Pigiausias variantas yra skristi į Izraelį: "Wizz Air" siūlo nebrangius bilietus iš Vilniaus į Tel Avivą.

Tada galima rinktis vieną iš Izraelio turizmo agentūrų ir keletui dienų keliauti į Jordaniją. Sumoki agentūros mokestį, sėdi į autobusą ir rūpesčius pamiršti. Kiti keliauja savarankiškai, t. y. viešuoju transportu ar taksi, nes Izraelyje nuomotais automobiliais važiuoti į arabų kraštus nelabai saugu.

Jordanijos viza kainuoja 50 eurų. Ją galima gauti pasienyje, bet tik šiaurinėje ir pietinėje šalies dalyse esančiuose postuose. Tiesiausias kelias į Jordanijos sostinę Amaną yra per šalies viduryje esantį Karaliaus Huseino tiltą, jungiantį skirtingose Jordano upės pusėse esančias valstybes. Tačiau čia būtina turėti Jordanijos vizą, iš anksto gautą ambasadoje. Taip yra dėl to, kad šis sienos perėjimo postas yra Vakarų Kranto teritorijoje, naudojamas dažniausiai palestiniečių ir keliauti per jį yra kiek sunkiau. Izraelio piliečiai per šį postą apskritai neleidžiami.

Jordaniečiai, žinodami savo šalies vertę, nesikuklina pasipinigauti iš keliautojų. Pradedant brangia viza, priverstiniu autobusu už 9 eurus per dvi minutes pervežančiu per tiltą, mat pėsčiomis eiti neleidžiama, išvažiavimo iš šalies 12 eurų mokesčiu ir baigiant brangiais bilietais į žymiausias Jordanijos vietas. Priskaičiavus ir 75 litų išvažiavimo iš Izraelio mokestį, vien kirsti valstybių sieną kiekvienam kainavo apie 400 litų.

Traukiniai šalyje nekursuoja

Jordanijoje keliauti nesudėtinga, bet nelabai patogu, nes keleiviniai traukiniai šalyje nekursuoja. Autobusų yra labai daug, tačiau kartais būna sunku suvokti, kur ir kada jie važiuoja. Kita vertus, kursuoja daugybė privačių autobusų ir mikroautobusų, tad atvykęs į stotį tikrai rasi būdą nukakti į reikiamą vietą. Bilietai palyginti pigūs. Labai populiarūs privatūs taksi, jų vairuotojai graibsto keleivius už rankų, grūda į savo automobilius ir išvažioja tik tada, kai visos vietos užimtos. Jie nėra pavojingi, net greitesni ir patogesni, bet ir brangesni, be aiškaus tvarkaraščio.

Pakeliui iš Džarašo į Amaną.

Reguliariai vežantys taksi irgi populiarūs, nes nebrangūs. Miestuose siūloma rinktis automobilį su taksometru, nes paprastai šis išmuša mažiau, nei pasako vairuotojas. Taksi paslaugos populiarios ir keliaujant tarp miestų, nes ne visi turistai linkę savo kailiu išbandyti arabų šalių autobusų stoties aplinką. Sykį, menu, Amano autobusų stotyje keturiese buvome už rankų nutempti į keturis skirtingus automobilius, nors keliavome į tą pačią vietą. Žinoma, daug ką lemia ir laiko sąnaudos, nes rasti reikalingą autobusą užtrunka. Taksi verta keliauti, jei esate keliese. Tik rekomenduojama prieš kelionę susiderėti dėl kainos.

Taksi neišvengsite įvažiavę į Jordaniją per šiaurinį sienos kirtimo postą. Ten nevažiuoja jokie maršrutiniai autobusai, postas stovi beveik vidury laukų. Keleivių laukiantys prie valstybės sienos taksistai taiko fiksuotus tarifus veždami į Amaną arba arčiau esantį antrą pagal dydį Jordanijos miestą Irbidą.

Ir vairuotojas, ir gidas

Mes elgėmės kitaip. Mano pažįstamas iš Jeruzalės rekomendavo Džarašo mieste dirbantį ir puikiai angliškai kalbantį taksi vairuotoją, kuris už iš anksto sutartą kainą laukė mūsų vos perėjus sieną. Dviejų su puse valandos kelionė į Amaną ir pusantros valandos sustojimas Džaraše atsiėjo 53 eurus. Žinoma, važiuojant autobusu išeitų keliskart pigiau, tačiau ir kelis kartus ilgiau. Be to, vairuotojas puikiai atliko gido vaidmenį: stodavo žymesnėse šalies vietose, pasakodavo jų istoriją, o pakelės užeigose vaišindavo dar karšta arabiška duona.

Kainos Jordanijoje nėra mažos, maistas atsieina panašiai kaip Lietuvoje. Taksi įkainiai taip pat nenusileidžia lietuviškiems, o viešbučių kainos kartais prilygsta europietiškoms. Paguoda ta, kad tai labiau lietuviškų, o ne europietiškų kainų šalis. Arabų šalių draugijoje Jordanija yra aukštesnio ekonominio lygio šalis nei bendras jų vidurkis. Tai rodo ir faktas, kad šalyje populiarus medicininis turizmas - turtingesni arabai į Jordaniją atvyksta gydytis.

Jordaniečiai yra draugiški ir svetingi žmonės. Ieškodamas pagalbos gatvėje užsienietis ją nesunkiai randa. Vietiniai stengiasi, kad jų šalies svečiai jaustųsi patogiai. Šalis visiškai saugi keliautojui, net pavieniui keliaujančioms moterims. Žinoma, tokios turistės sulauks daug dėmesio iš arabų, tačiau fizinis pavojus čia neegzistuoja. Skirtingai nei kitose arabų šalyse, vietiniai pratę prie turistų srautų, todėl dažniausiai į atvykėlius pernelyg nespokso.

Amanas - vakarietiškas miestas

Didžiausias Jordanijos miestas ir sostinė yra Amanas. Tai pusantro milijono gyventojų turintis didmiestis. Kultūros ir antikinės istorijos mėgėjai sako, kad į Amaną nėra ko važiuoti, tačiau tai gana primityvus požiūris. Amane gal ir nėra daug iš koto verčiančių antikinių paminklų ar klaidaus arabiško senamiesčio, bet geriausiai pajusti šios šalies alsavimą galima būtent sostinėje. Iš tiesų Amanas labiau primena vakarietišką nei rytietišką miestą. Tai modernus miestas su sparčiai kylančiais dangoraižiais, autostradomis ir prekybos centrais. Čia populiaru apsipirkti.

Adriano arka Džaraše.

Senojoje miesto dalyje galima pajusti tikrą arabišką gyvenimą. Žymiausias senamiesčio objektas - ant miesto centre esančio kalno stovinti citadelė su romėniškų pastatų liekanomis. Čia atsiveria nuostabus vaizdas į miestą. Malonu ir tiesiog pasėdėti, paskaityti, sutikti ir palydėti saulę ar pamedituoti žvelgiant į miestą iš viršaus.

Nusileidus nuo citadelės kalno stovi dar viena miesto puošmena – romėniškas amfiteatras. Tai populiari tarp jaunimo vieta.

Verta aplankyti senamiestyje esančią karaliaus Huseino mečetę. Ji nėra didelė, tačiau sena ir viena žymiausių mieste. Daug didesnė ir modernesnė Karaliaus Abdulos mečetė stovi naujajame Amane.

Apsistojus Amane tikrai rekomenduočiau nuvykti į už 50 kilometrų esantį Džarašo miestą. Tai tikras lobis senovės graikų ir romėnų architektūros garbintojams. Tai vienas geriausiai išlikusių, kelis tūkstančius metų skaičiuojančių romėnų miestų pasaulyje ir yra tik apie 20 proc. atkastas. Jis dar vadinamas Rytų Pompėja arba tūkstančio kolonų miestu. Čia išlikusios didelės Dzeuso ir Artemijaus šventyklos, cirko hipodromas, Adriano arka, unikalus romėnų forumas, amfiteatrai ir kiti antikiniai statiniai. Iš šio antikinio miesto lankymo gaunamos pajamos gerokai papildo Džarašo biudžetą. Įėjimas kainuoja apie 10 eurų.

Dar vieną dieną derėtų skirti išvykai prie Negyvosios jūros, patarčiau išmėginti laimę bandant ten nuskęsti. Amano paplūdimiai yra maždaug už valandos kelio nuo miesto. Dauguma jų priklauso viešbučiams, gana brangūs – apie 10 eurų. Į kainą įeina ir kitos paslaugos, tarkim, gultai, baseinai ar pirtys. Norint apsieiti pigiau galima rasti ir 1-2 eurus kainuojančių valstybinių paplūdimių. Jie niekuo ne prastesni, tik nėra papildomų paslaugų.

Ir pagaliau - Petra

Ir pagaliau Petra - žymiausias Jordanijos turizmo objektas. Tai vieta, dėl kurios visi važiuoja į šią arabų šalį. Nepamatyti Petros -tai tarsi būti Paryžiuje ir neišvysti Eifelio bokšto. Petra yra įtraukta į naujai sudarytą septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Tai yra unikalus miestas uolose, kurį prieš daugiau nei du tūkstančius metų išskaptavo arabai nabatėjai. Čia sužavės daugybė laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius, per daugelį amžių išlikusios miesto vandentiekio liekanos, užburiančios spalvos bei erdvės. Atrodo neįtikėtina, kad prieš du tūkstančius metų tokius šedevrus apskritai buvo įmanoma sukurti. Petra buvo svarbus regiono prekybos ir komercijos centras. Po galingo žemės drebėjimo Petra buvo sugriauta ir užmiršta šimtmečiams. Ir tik prieš šimtą metų ji buvo vėl atrasta ir atverta mokslininkams, istorikams bei keliautojams. Net ir dabar Petra dar nėra iki galo ištyrinėta.

Bilietas į šį pasaulio stebuklą kainuoja apie 60 eurų. Nepigu, bet dar negirdėjau, kad kas nors būtų nusivylęs lankydamasis šiame pasaulio stebukle. Petroje galima likti nakvoti ir sutikti aušrą. Sako, neapsakomas reginys. Čia viešint patogu nusipirkti pusės dienos turą į netoliese esančią Vadi Rumo dykumą. Dar vienas gerų emocijų pliūpsnis garantuotas.

Jei išvykstate iš Jordanijos per Karaliaus Huseino tiltą į Vakarų Kranto teritoriją Jeruzalės link, būtinai eikite tik per užsieniečiams skirtą perėjimą – sutaupysite ištisas valandas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"