Jordanija: ramybės oazė neramiame krašte

Vaidas MIKAITIS 2014-12-05 06:00
Vaidas MIKAITIS
2014-12-05 06:00
Smėlynuose pasiklydusi Petra – stebuklingas senovinis nabatėjų miestas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Vaido Mikaičio nuotraukos
Ar­ti­mie­ji Ry­tai vi­sais lai­kais bu­vo vie­nas ne­sta­bi­liau­sių pa­sau­lio re­gio­nų. Nuo­lat gir­di­me apie ne­ra­mu­mus Si­ri­jo­je, Li­ba­ne, Iz­rae­ly­je, Egip­te. Ta­čiau jie ap­len­kia Jor­da­ni­ją, ku­rios va­do­vai ge­ba la­vi­ruo­ti šia­me ne­ra­mia­me re­gio­ne. Čia ta vie­ta, nuo­lat pri­glau­džian­ti ka­ro pa­bė­gė­lius iš kai­my­nių ša­lių.

Prieš pen­kio­li­ka me­tų ana­pi­lin iš­ke­lia­vęs Jor­da­ni­jos ka­ra­lius Hu­sei­nas ša­lį val­dė dau­giau nei 50 me­tų. Bū­da­mas pra­gma­tiš­kas ly­de­ris jis mo­kė­jo su­si­kal­bė­ti su vi­so­mis konf­lik­tuo­jan­čio­mis vals­ty­bė­mis ir iš­lik­ti ge­ras vi­siems. Jo val­dy­mo pra­džio­je ša­lis įsi­trau­kė į ke­le­tą ne­sėk­min­gų ka­rų su Iz­rae­liu, ta­čiau jiems pa­si­bai­gus ir ša­liai pra­ra­dus ne­men­kai te­ri­to­ri­jos ka­ra­lius su­vo­kė, kad tę­siant to­kią po­li­ti­ką ša­liai lem­ta am­žiams bū­ti ne­gęs­tan­čiu ka­ro ži­di­niu. Ka­ra­lius pa­si­rin­ko dip­lo­ma­ti­jos ke­lią, su­ge­bė­jo at­lai­ky­ti di­de­lį pa­les­ti­nie­čių bei ki­tų ara­bų ša­lių spau­di­mą ir iš­spręs­ti prob­le­mas su di­džiau­sio­mis pa­sau­lio jė­go­mis ir kai­my­nais. Po Hu­sei­no mir­ties jo sū­nus ka­ra­lius Ab­du­la II tę­sia tė­vo po­li­ti­ką. Jor­da­ni­ja iki šiol yra ne tik sta­bi­li ir sau­gi, bet ir mo­der­ni, ga­na li­be­ra­li Ar­ti­mų­jų Ry­tų vals­ty­bė. Man ji pri­mi­nė An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tų Švei­ca­ri­ją, iš­li­ku­sią tai­kos oa­ze, kai ap­lin­kui siau­tė bai­siau­sias per žmo­ni­jos is­to­ri­ją ka­ras.

Jor­da­ni­ja yra vie­na iš ke­lių ara­bų vals­ty­bių pa­sau­ly­je pa­lai­kan­ti nor­ma­lius san­ty­kius su Iz­rae­liu. Pa­sta­ruo­ju me­tu dėl įvy­kių Pa­les­ti­no­je at­mos­fe­ra yra pa­aš­trė­ju­si, ta­čiau dip­lo­ma­ti­niai san­ty­kiai ne­nu­trauk­ti ir sie­nos at­vi­ros. Jor­da­ni­ja yra pri­pa­ži­nu­si Iz­rae­lio ne­prik­lau­so­my­bę ir tei­sę eg­zis­tuo­ti.

Ša­lies sta­bi­lu­mu džiau­gia­si ir kai­my­nių vals­ty­bių gy­ven­to­jai, nes ne­ra­mu­mams kre­čiant tė­vy­nę tūks­tan­čiai pa­bė­gė­lių ran­da prie­globs­tį Jor­da­ni­jo­je. Čia gy­ve­na di­de­lės pa­les­ti­nie­čių bend­ruo­me­nės, nuo­lat plūs­ta pa­bė­gė­liai iš Ira­ko ir Si­ri­jos. Jor­da­nie­čiai jau ne­pa­ten­kin­ti, kad tuoj ne­iš­ga­lės ap­rū­pin­ti vi­sų šių at­vy­kė­lių, ta­čiau tai­ka ir sta­bi­lu­mas tu­ri sa­vo kai­ną.

Tie­sio­giai - la­bai brangu

Ki­ta ver­tus, nie­kas ne­ži­no, kaip bus at­ei­ty­je. Įver­tin­da­mi, kad Jor­da­ni­jo­je yra ke­li vi­sa­me pa­sau­ly­je žy­mūs lan­ky­ti­ni ob­jek­tai ir kad pa­siek­ti ša­lį šiuo me­tu yra ga­na pa­to­gu, o ji kol kas yra sta­bi­li ne­sta­bi­lia­me re­gio­ne, nu­spren­dė­me ne­pra­leis­ti pro­gos ap­lan­ky­ti šią Ar­ti­mų­jų Ry­tų ra­my­bės oa­zę.

Į Jor­da­ni­ją iš Lie­tu­vos nu­vyk­ti ga­na pa­pras­ta. Pa­to­giau­sia skris­ti tie­siai į sos­ti­nę Ama­ną. Pi­gių skry­džių oro li­ni­jų bend­ro­vės ten ne­skrai­di­na, to­dėl bi­lie­tai daž­niau­siai bū­na bran­gūs ar­ba la­bai bran­gūs. Ga­li­ma ke­liau­ti į vie­ną iš Egip­to ku­ror­tų ir ten rink­tis agen­tū­rų siū­lo­mus tu­rus į Jor­da­ni­ją ir Iz­rae­lį. Pi­giau­sias va­rian­tas yra skris­ti į Iz­rae­lį: "Wizz Air" siū­lo ne­bran­gius bi­lie­tus iš Vil­niaus į Tel Avi­vą.

Ta­da ga­li­ma rink­tis vie­ną iš Iz­rae­lio tu­riz­mo agen­tū­rų ir ke­le­tui die­nų ke­liau­ti į Jor­da­ni­ją. Su­mo­ki agen­tū­ros mo­kes­tį, sė­di į au­to­bu­są ir rū­pes­čius pa­mirš­ti. Ki­ti ke­liau­ja sa­va­ran­kiš­kai, t. y. vie­šuo­ju trans­por­tu ar tak­si, nes Iz­rae­ly­je nuo­mo­tais au­to­mo­bi­liais va­žiuo­ti į ara­bų kraš­tus ne­la­bai sau­gu.

Jor­da­ni­jos vi­za kai­nuo­ja 50 eu­rų. Ją ga­li­ma gau­ti pa­sie­ny­je, bet tik šiau­ri­nė­je ir pie­ti­nė­je ša­lies da­ly­se esan­čiuo­se pos­tuo­se. Tie­siau­sias ke­lias į Jor­da­ni­jos sos­ti­nę Ama­ną yra per ša­lies vi­du­ry­je esan­tį Ka­ra­liaus Hu­sei­no til­tą, jun­gian­tį skir­tin­go­se Jor­da­no upės pu­sė­se esan­čias vals­ty­bes. Ta­čiau čia bū­ti­na tu­rė­ti Jor­da­ni­jos vi­zą, iš anks­to gau­tą am­ba­sa­do­je. Taip yra dėl to, kad šis sie­nos pe­rė­ji­mo pos­tas yra Va­ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­jo­je, nau­do­ja­mas daž­niau­siai pa­les­ti­nie­čių ir ke­liau­ti per jį yra kiek su­nkiau. Iz­rae­lio pi­lie­čiai per šį pos­tą aps­kri­tai ne­lei­džia­mi.

Jor­da­nie­čiai, ži­no­da­mi sa­vo ša­lies ver­tę, ne­si­kuk­li­na pa­si­pi­ni­gau­ti iš ke­liau­to­jų. Pra­de­dant bran­gia vi­za, pri­vers­ti­niu au­to­bu­su už 9 eu­rus per dvi mi­nu­tes per­ve­žan­čiu per til­tą, mat pės­čio­mis ei­ti ne­lei­džia­ma, iš­va­žia­vi­mo iš ša­lies 12 eu­rų mo­kes­čiu ir bai­giant bran­giais bi­lie­tais į žy­miau­sias Jor­da­ni­jos vie­tas. Pri­skai­čia­vus ir 75 li­tų iš­va­žia­vi­mo iš Iz­rae­lio mo­kes­tį, vien kirs­ti vals­ty­bių sie­ną kiek­vie­nam kai­na­vo apie 400 li­tų.

Trau­ki­niai ša­ly­je nekursuoja

Jor­da­ni­jo­je ke­liau­ti ne­su­dė­tin­ga, bet ne­la­bai pa­to­gu, nes ke­lei­vi­niai trau­ki­niai ša­ly­je ne­kur­suo­ja. Au­to­bu­sų yra la­bai daug, ta­čiau kar­tais bū­na su­nku su­vok­ti, kur ir ka­da jie va­žiuo­ja. Ki­ta ver­tus, kur­suo­ja dau­gy­bė pri­va­čių au­to­bu­sų ir mi­kroau­to­bu­sų, tad at­vy­kęs į sto­tį ti­krai ra­si bū­dą nu­kak­ti į rei­kia­mą vie­tą. Bi­lie­tai pa­ly­gin­ti pi­gūs. La­bai po­pu­lia­rūs pri­va­tūs tak­si, jų vai­ruo­to­jai graibs­to ke­lei­vius už ran­kų, grū­da į sa­vo au­to­mo­bi­lius ir iš­va­žio­ja tik ta­da, kai vi­sos vie­tos užim­tos. Jie nė­ra pa­vo­jin­gi, net grei­tes­ni ir pa­to­ges­ni, bet ir bran­ges­ni, be aiš­kaus tvar­ka­raš­čio.

Pakeliui iš Džarašo į Amaną.

Re­gu­lia­riai ve­žan­tys tak­si ir­gi po­pu­lia­rūs, nes ne­bran­gūs. Mies­tuo­se siū­lo­ma rink­tis au­to­mo­bi­lį su tak­so­me­tru, nes pa­pras­tai šis iš­mu­ša ma­žiau, nei pa­sa­ko vai­ruo­to­jas. Tak­si pa­slau­gos po­pu­lia­rios ir ke­liau­jant tarp mies­tų, nes ne vi­si tu­ris­tai lin­kę sa­vo kai­liu iš­ban­dy­ti ara­bų ša­lių au­to­bu­sų sto­ties ap­lin­ką. Sy­kį, me­nu, Ama­no au­to­bu­sų sto­ty­je ke­tu­rie­se bu­vo­me už ran­kų nu­temp­ti į ke­tu­ris skir­tin­gus au­to­mo­bi­lius, nors ke­lia­vo­me į tą pa­čią vie­tą. Ži­no­ma, daug ką le­mia ir lai­ko są­nau­dos, nes ras­ti rei­ka­lin­gą au­to­bu­są už­trun­ka. Tak­si ver­ta ke­liau­ti, jei esa­te ke­lie­se. Tik re­ko­men­duo­ja­ma prieš ke­lio­nę su­si­de­rė­ti dėl kai­nos.

Tak­si ne­iš­veng­si­te įva­žia­vę į Jor­da­ni­ją per šiau­ri­nį sie­nos kir­ti­mo pos­tą. Ten ne­va­žiuo­ja jo­kie marš­ru­ti­niai au­to­bu­sai, pos­tas sto­vi be­veik vi­du­ry lau­kų. Ke­lei­vių lau­kian­tys prie vals­ty­bės sie­nos tak­sis­tai tai­ko fik­suo­tus ta­ri­fus vež­da­mi į Ama­ną ar­ba ar­čiau esan­tį an­trą pa­gal dy­dį Jor­da­ni­jos mies­tą Ir­bi­dą.

Ir vai­ruo­to­jas, ir gidas

Mes el­gė­mės ki­taip. Ma­no pa­žįs­ta­mas iš Je­ru­za­lės re­ko­men­da­vo Dža­ra­šo mies­te dir­ban­tį ir pui­kiai ang­liš­kai kal­ban­tį tak­si vai­ruo­to­ją, ku­ris už iš anks­to su­tar­tą kai­ną lau­kė mū­sų vos pe­rė­jus sie­ną. Dvie­jų su pu­se va­lan­dos ke­lio­nė į Ama­ną ir pu­san­tros va­lan­dos su­sto­ji­mas Dža­ra­še at­siė­jo 53 eu­rus. Ži­no­ma, va­žiuo­jant au­to­bu­su iš­ei­tų ke­lis­kart pi­giau, ta­čiau ir ke­lis kar­tus il­giau. Be to, vai­ruo­to­jas pui­kiai at­li­ko gi­do vaid­me­nį: sto­da­vo žy­mes­nė­se ša­lies vie­to­se, pa­sa­ko­da­vo jų is­to­ri­ją, o pa­ke­lės užei­go­se vai­šin­da­vo dar karš­ta ara­biš­ka duo­na.

Kai­nos Jor­da­ni­jo­je nė­ra ma­žos, mais­tas at­siei­na pa­na­šiai kaip Lie­tu­vo­je. Tak­si įkai­niai taip pat ne­nu­si­lei­džia lie­tu­viš­kiems, o vieš­bu­čių kai­nos kar­tais pri­lygs­ta eu­ro­pie­tiš­koms. Pa­guo­da ta, kad tai la­biau lie­tu­viš­kų, o ne eu­ro­pie­tiš­kų kai­nų ša­lis. Ara­bų ša­lių drau­gi­jo­je Jor­da­ni­ja yra aukš­tes­nio eko­no­mi­nio ly­gio ša­lis nei bend­ras jų vi­dur­kis. Tai ro­do ir fak­tas, kad ša­ly­je po­pu­lia­rus me­di­ci­ni­nis tu­riz­mas - tur­tin­ges­ni ara­bai į Jor­da­ni­ją at­vyks­ta gy­dy­tis.

Jor­da­nie­čiai yra drau­giš­ki ir sve­tin­gi žmo­nės. Ieš­ko­da­mas pa­gal­bos gat­vė­je už­sie­nie­tis ją ne­sun­kiai ran­da. Vie­ti­niai sten­gia­si, kad jų ša­lies sve­čiai jaus­tų­si pa­to­giai. Ša­lis vi­siš­kai sau­gi ke­liau­to­jui, net pa­vie­niui ke­liau­jan­čioms mo­te­rims. Ži­no­ma, to­kios tu­ris­tės su­lauks daug dė­me­sio iš ara­bų, ta­čiau fi­zi­nis pa­vo­jus čia ne­eg­zis­tuo­ja. Skir­tin­gai nei ki­to­se ara­bų ša­ly­se, vie­ti­niai pra­tę prie tu­ris­tų srau­tų, to­dėl daž­niau­siai į at­vy­kė­lius per­ne­lyg ne­spok­so.

Ama­nas - va­ka­rie­tiš­kas miestas

Di­džiau­sias Jor­da­ni­jos mies­tas ir sos­ti­nė yra Ama­nas. Tai pu­san­tro mi­li­jo­no gy­ven­to­jų tu­rin­tis did­mies­tis. Kul­tū­ros ir an­ti­ki­nės is­to­ri­jos mė­gė­jai sa­ko, kad į Ama­ną nė­ra ko va­žiuo­ti, ta­čiau tai ga­na pri­mi­ty­vus po­žiū­ris. Ama­ne gal ir nė­ra daug iš ko­to ver­čian­čių an­ti­ki­nių pa­mink­lų ar klai­daus ara­biš­ko se­na­mies­čio, bet ge­riau­siai pa­jus­ti šios ša­lies al­sa­vi­mą ga­li­ma bū­tent sos­ti­nė­je. Iš tie­sų Ama­nas la­biau pri­me­na va­ka­rie­tiš­ką nei ry­tie­tiš­ką mies­tą. Tai mo­der­nus mies­tas su spar­čiai ky­lan­čiais dan­go­rai­žiais, au­tos­tra­do­mis ir pre­ky­bos cen­trais. Čia po­pu­lia­ru ap­si­pirk­ti.

Adriano arka Džaraše.

Se­no­jo­je mies­to da­ly­je ga­li­ma pa­jus­ti ti­krą ara­biš­ką gy­ve­ni­mą. Žy­miau­sias se­na­mies­čio ob­jek­tas - ant mies­to cen­tre esan­čio kal­no sto­vin­ti ci­ta­de­lė su ro­mė­niš­kų pa­sta­tų lie­ka­no­mis. Čia at­si­ve­ria nuo­sta­bus vaiz­das į mies­tą. Ma­lo­nu ir tie­siog pa­sė­dė­ti, pa­skai­ty­ti, su­tik­ti ir pa­ly­dė­ti sau­lę ar pa­me­di­tuo­ti žvel­giant į mies­tą iš vir­šaus.

Nu­si­lei­dus nuo ci­ta­de­lės kal­no sto­vi dar vie­na mies­to puo­šme­na – ro­mė­niš­kas am­fi­tea­tras. Tai po­pu­lia­ri tarp jau­ni­mo vie­ta.

Ver­ta ap­lan­ky­ti se­na­mies­ty­je esan­čią ka­ra­liaus Hu­sei­no me­če­tę. Ji nė­ra di­de­lė, ta­čiau se­na ir vie­na žy­miau­sių mies­te. Daug di­des­nė ir mo­der­nes­nė Ka­ra­liaus Ab­du­los me­če­tė sto­vi nau­ja­ja­me Ama­ne.

Ap­sis­to­jus Ama­ne ti­krai re­ko­men­duo­čiau nu­vyk­ti į už 50 ki­lo­me­trų esan­tį Dža­ra­šo mies­tą. Tai ti­kras lo­bis se­no­vės grai­kų ir ro­mė­nų ar­chi­tek­tū­ros gar­bin­to­jams. Tai vie­nas ge­riau­siai iš­li­ku­sių, ke­lis tūks­tan­čius me­tų skai­čiuo­jan­čių ro­mė­nų mies­tų pa­sau­ly­je ir yra tik apie 20 proc. at­kas­tas. Jis dar va­di­na­mas Ry­tų Pom­pė­ja ar­ba tūks­tan­čio ko­lo­nų mies­tu. Čia iš­li­ku­sios di­de­lės Dzeu­so ir Ar­te­mi­jaus šven­tyk­los, cir­ko hi­pod­ro­mas, Ad­ria­no ar­ka, uni­ka­lus ro­mė­nų fo­ru­mas, am­fi­tea­trai ir ki­ti an­ti­ki­niai sta­ti­niai. Iš šio an­ti­ki­nio mies­to lan­ky­mo gau­na­mos pa­ja­mos ge­ro­kai pa­pil­do Dža­ra­šo biu­dže­tą. Įėji­mas kai­nuo­ja apie 10 eu­rų.

Dar vie­ną die­ną de­rė­tų skir­ti iš­vy­kai prie Ne­gy­vo­sios jū­ros, pa­tar­čiau iš­mė­gin­ti lai­mę ban­dant ten nu­skęs­ti. Ama­no pa­plū­di­miai yra maž­daug už va­lan­dos ke­lio nuo mies­to. Dau­gu­ma jų pri­klau­so vieš­bu­čiams, ga­na bran­gūs – apie 10 eu­rų. Į kai­ną įei­na ir ki­tos pa­slau­gos, tar­kim, gul­tai, ba­sei­nai ar pir­tys. No­rint ap­siei­ti pi­giau ga­li­ma ras­ti ir 1-2 eu­rus kai­nuo­jan­čių vals­ty­bi­nių pa­plū­di­mių. Jie nie­kuo ne pra­stes­ni, tik nė­ra pa­pil­do­mų pa­slau­gų.

Ir pa­ga­liau - Petra

Ir pa­ga­liau Pe­tra - žy­miau­sias Jor­da­ni­jos tu­riz­mo ob­jek­tas. Tai vie­ta, dėl ku­rios vi­si va­žiuo­ja į šią ara­bų ša­lį. Ne­pa­ma­ty­ti Pe­tros -tai tar­si bū­ti Par­yžiu­je ir ne­iš­vys­ti Ei­fe­lio bokš­to. Pe­tra yra įtrauk­ta į nau­jai su­da­ry­tą sep­ty­nių pa­sau­lio ste­buk­lų są­ra­šą. Tai yra uni­ka­lus mies­tas uo­lo­se, ku­rį prieš dau­giau nei du tūks­tan­čius me­tų iš­skap­ta­vo ara­bai na­ba­tė­jai. Čia su­ža­vės dau­gy­bė laip­tuo­tų ta­kų, ve­dan­čių į aukš­tus sta­ti­nius, per dau­ge­lį am­žių iš­li­ku­sios mies­to van­den­tie­kio lie­ka­nos, už­bu­rian­čios spal­vos bei erd­vės. At­ro­do ne­įti­kė­ti­na, kad prieš du tūks­tan­čius me­tų to­kius še­dev­rus aps­kri­tai bu­vo įma­no­ma su­kur­ti. Pe­tra bu­vo svar­bus re­gio­no pre­ky­bos ir ko­mer­ci­jos cen­tras. Po ga­lin­go že­mės dre­bė­ji­mo Pe­tra bu­vo su­griau­ta ir už­mirš­ta šimt­me­čiams. Ir tik prieš šim­tą me­tų ji bu­vo vėl at­ras­ta ir at­ver­ta moks­li­nin­kams, is­to­ri­kams bei ke­liau­to­jams. Net ir da­bar Pe­tra dar nė­ra iki ga­lo iš­ty­ri­nė­ta.

Bi­lie­tas į šį pa­sau­lio ste­buk­lą kai­nuo­ja apie 60 eu­rų. Ne­pi­gu, bet dar ne­gir­dė­jau, kad kas nors bū­tų nu­si­vy­lęs lan­ky­da­ma­sis šia­me pa­sau­lio ste­buk­le. Pe­tro­je ga­li­ma lik­ti nak­vo­ti ir su­tik­ti auš­rą. Sa­ko, ne­ap­sa­ko­mas re­gi­nys. Čia vie­šint pa­to­gu nu­si­pirk­ti pu­sės die­nos tu­rą į ne­to­lie­se esan­čią Va­di Ru­mo dy­ku­mą. Dar vie­nas ge­rų emo­ci­jų pliūps­nis ga­ran­tuo­tas.

Jei iš­vyks­ta­te iš Jor­da­ni­jos per Ka­ra­liaus Hu­sei­no til­tą į Va­ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ją Je­ru­za­lės link, bū­ti­nai ei­ki­te tik per už­sie­nie­čiams skir­tą pe­rė­ji­mą – su­tau­py­si­te iš­ti­sas va­lan­das.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Labai sunki valstybe  217.159.247.185 2014-12-07 15:03:41
Iejau pestute is Sirijos ir nemokejau JOKIU sienos kirtimo mokesciu. Zmones daug mielesni Sirijoje - jordanieciai pagyrunai...aisku, buvo ir isimciu, Bet bendra mase tai 1:0 Sirijos naudai...sakau tau, nes abi salis perejau pestute, tranzuodamas, miegodamas pas vietinius( tik Damaske nakvojau viesbutyje visa savaite, juk tai - seniausias pastoviai gyvenantis didmiestis pasaulyje).
1 0  Netinkamas komentaras
Akvilia  78.60.124.146 2014-12-07 09:54:55
taip, Petra nuostabi
2 0  Netinkamas komentaras
www  78.60.124.146 2014-12-06 00:51:34
velniskai idomu
2 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
Jei nau­jo­jo Sei­mo ei­li­niai na­riai pri­tars sa­vo ly­de­riams, Lie­tu­va per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus ga­li pri­im­ti is­to­ri­nį spren­di­mą įteisinti ho­mo­sek­sua­lų san­ty­kius.
Pra­ėju­sią sa­vai­tę at­skleis­tą ma­si­nę „Ya­hoo“ var­to­to­jų duo­me­nų va­gys­tę įvyk­dė „pro­fe­sio­na­lūs“ prog­ra­mi­šiai, ku­rie šiuo poel­giu sie­kė pa­si­pel­ny­ti, ro­do ana­li­zė, atlikta ap­sau­gos spe­cia­lis­tų.
JAV vals­ty­bės se­kre­to­rius Joh­nas Ker­ry ket­vir­ta­die­nį pers­pė­jo, kad dėl Ale­po puo­li­mo Va­šing­to­nas Si­ri­jos klau­si­mu yra prie sa­vo de­ry­bų su Rusija nu­trau­ki­mo ri­bos.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Ket­vir­ta­die­nį, per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nia­me fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų cen­tre, pa­skelb­ti Šve­di­jos vers­lo ap­do­va­no­ji­mų 2016 nu­ga­lė­to­jai. Jais ta­po prof. dr. Vir­gi­ni­jus Šikš­nys, [...]
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami