Juodkalnija: jauna, bet neprasta

Vaidas MIKAITIS 2012-08-31 08:34

Vaidas MIKAITIS

2012-08-31 08:34
Vaido Mikaičio nuotraukos Turistų gausiai lankomas kurortinis Sveti Stefano miestelis.
Juo­do kal­no pa­va­di­ni­mą tu­rin­ti ša­lis - jau­niau­sia (iš­sky­rus Ko­so­vą) Eu­ro­pos vals­ty­bė, bu­vu­si vie­na iš še­šių Ju­gos­la­vi­jos res­pub­li­kų. Juo­dkal­ni­ja džiau­gia­si ne­prik­lau­so­my­be vos še­še­rius me­tus, bet jau už­si­tar­na­vu­si vie­no po­pu­lia­rių Eu­ro­pos at­os­to­gų kam­pe­lių var­dą.

Jugoslavijai byrant XX amžiaus pabaigoje, Juodkalnija išvengė kruvinų karų. Ji buvo ištikima vientisos Jugoslavijos šalininkė ir kartu su Serbija karinėmis priemonėmis bandė sulaikyti Jugoslavijos byrėjimą. Kai nepavyko to padaryti, Serbijos ir Juodkalnijos valstybė išsiskyrė taikiai: 2006 metų referendumu juodkalniečiai pasisakė už nepriklausomą Juodkalniją, Serbija neprieštaravo. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad nepriklausomybės šalininkai surinko tik vos  daugiau nei pusę balsų. Todėl kai kurie juodkalniečiai sako, kad tos nepriklausomybės labiau reikėjo politikams negu gyventojams. Jų gyvenimas esą niekuo nepasikeitė, su serbais yra draugai ir broliai, turintys bendrą istoriją, panašų mentalitetą ir tą pačią kalbą. Be to, Serbija yra svarbiausia sąjungininkė ir ekonomikos partnerė.

Nors oficiali Juodkalnijos kalba yra juodkalniečių, nuo serbų kalbos ji skiriasi tik keletu žodžių ir tarimo ypatumais. Serbai ją laiko savo kalbos variantu.

Turistai mėgsta plaukioti Taros upe.

Atrado gyslą

Juodkalnija maža. Gyventojų skaičiumi (630 tūkst.) ji vos lenkia Vilnių, o plotu beveik penkis kartus nusileidžia Lietuvai. Sostinėje Podgoricoje gyvena apie trečdalį šalies gyventojų.  

Kraštas labai kalnuotas ir miškingas. Žemė menkai dirbama, todėl žemės ūkis neišplėtotas. Šalies ekonomiką labiausiai palaiko pramonė ir aptarnavimo sektorius. Tačiau kiekvienais metais vis didesnę įtaką šalies biudžetui daro turizmas, nes šį gamtos rojaus kampelį atranda vis daugiau keliautojų. Nors dauguma iš Vakarų ir Šiaurės Europos  traukiančių poilsiautojų kemperių sustoja Kroatijoje, bet kaskart vis daugiau smalsuolių suka į pietus ir aplanko jauniausią Europos valstybę. Juodkalniečiai džiaugiasi užčiuopę aukso gyslą. Kai žinai, kad Kroatija ta gysla naudojasi jau daug metų, sunku suprasti, kodėl kaimynai taip ilgai lūkuriavo. Kita vertus, geriau vėliau nei niekada.

Durmitoro nacionalinio parko perlas - Taros kanjonas. Jo gylis siekia daugiau nei kilometrą.

Juodkalnija turi idealias sąlygas pritraukti turistų. Šalis pagrįstai didžiuojasi įspūdingo grožio kalnais, aukštikalnėmis, giliausiais Europoje kanjonais, tarpekliais, urvais, krištolo skaidrumo ežerais. Kadangi turizmas tik skinasi kelią, krašte dar daug natūralios, žmogaus nepaliestos gamtos.

Juodkalnijos krantus skalauja didelė žydra Viduržemio jūra. Jos derinys su nuostabaus grožio kraštovaizdžiu ir puikiu oru traukia europiečius ilsėtis kaip tik čia.

Budva - bene populiariausias kurortas. Jame puikūs paplūdimiai, gražus senamiestis, gausu klubų, verda naktinis gyvenimas.

Vaizdingas traukinio maršrutas

Keliauti Juodkalnijoje patogiausia automobiliais arba kemperiais. Jei negalite to padaryti, kliaukitės viešuoju transportu, bet jis nei greitas, nei patogus. Skrydžiai į Juodkalnijos sostinę Podgoricą yra brangūs. Galima pasiekti Serbijos sostinę Belgradą, o iš jo į Juodkalniją atvykti traukiniu. Teko girdėti, kad kai kurie keliautojai, vengdami varginančių kelionių per kalnus, automobilius Belgrade įvaro į traukinį, patys įsitaiso keleiviniuose vagonuose, o atvykę į Juodkalniją vėl sėda prie jų vairo. Traukinio maršrutas be galo vaizdingas, jis laikomas vienu gražiausių maršrutų Europoje. Iš Podgoricos į įvairias pajūrio vietas važinėja privatūs mikroautobusai. Gal kiek sunkiau rasti transportą tarp šalies kurortų.

Nors ir kaip Juodkalnija siekia pritraukti turistus ir pagerinti savo įvaizdį, padirbėti tikrai yra kur. Norintiesiems nenusivilti iš pat pradžių į šalį patarčiau važiuoti iš Serbijos arba Bosnijos ir Hercegovinos.

Gražiausias ir labiausiai lankomas Juodasis ežeras.

Apsiniaukę veidai

Į Juodkalniją nuosavu automobiliu mes atvykome jau pailsėję Kroatijoje, todėl nuslėpti rūškanų veidų mums nepavyko. Skirtumas tarp šių valstybių akivaizdus. Kroatija labai išpuoselėta, turtinga ir paranki turistams, o Juodkalnija kol kas to stokoja. Pabuvus Kroatijoje, čia akis bado prasti keliai, nešvara, patogumų stoka. Užtat nakvynės, maisto ir vyno kainos čia mažesnės negu kaimynystėje.

Vairuoti Juodkalnijoje - nemenkas iššūkis. Kraštas labai kalnuotas, todėl keliai vingiuoti ir siauri, magistralių Juodkalnijoje nėra. Paprasčiau keliauti palei jūrą. Juodkalnijos kalnų regionas yra vienas lietingiausių Europoje, todėl kartais keliai gali būti slidūs, prastas matomumas. Prisivijus kokį nors autobusą ar sunkvežimį, lėtai pūškuojantį į kalnus, gali ilgai nepavykti aplenkti. Pasitaiko tokių siaurų kelių, kad vos už metro matyti bedugnė. Ne kiekvienas ryžtasi lakstyti. Vairavimą apsunkina ir dažnas kelių taisymas, nes juodkalniečiai, gavę ES pinigų, sparčiai juos tvarko.

Kotoro miestas saugomas UNESCO.

Neturi savo valiutos

Įdomu tai, kad Juodkalnija neturi savos valiutos. Nors nėra euro zonos narė, naudoja eurą. Tiesiog vienašališkai valdininkai nusprendė, kad įstoti į euro zoną Juodkalnijai vis tiek negresia, ir eurą įsivedė patys. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas paskelbė, jog niekas neturi teisės vienašališkai naudoti euro, bet tuo viskas ir baigėsi: euras Juodkalnijoje liko. Iki jam atsirandant, Juodkalnija kaip savo valiutą naudojo Vokietijos markes.

Atstumai šiame krašte irgi suvokiami kitaip nei mums įprasta. Tarkim, mes skaičiuojame, kad nuvažiuoti 200 km iš Kauno į Klaipėdą užtrunka dvi valandas, o Juodkalnijoje dėl kalnuotų vietovių norint įveikti šį atstumą gali prireikti keturių valandų.

Į Kotoro pilį tenka kopti 45 minutes.

Žavūs pilies griuvėsiai

Didžiausias ir svarbiausias šalies miestas yra sostinė Podgorica. Nors tai yra ekonominis centras, šiuo metu išgyvenantis statybų bumą, jis nėra populiarus tarp turistų. Jie Juodkalniją įsivaizduoja tik kaip žydros jūros, žalių kalnų ir įspūdingos senovės architektūros kraštą.

Daugiausia keliautojų pritraukia Juodkalnijos Rivjera. Jai priklauso turbūt gražiausias šalies miestas Kotoras, poilsiautojų ypač mėgstama Budva, architektūros perlas - Perasto miestelis, kitos vietovės.

Kotoro įlanka laikoma viena gražiausių įlankų pasaulyje, šalia jos  įkurtas Kotoro miestas. Tai UNESCO saugomas, turtingos istorijos miestas su klaidžiu viduramžių senamiesčiu, bažnyčiomis, kruizinių laivų uostu ir ant aukšto kalno stovinčia pilimi. Vaikštinėjant vakare į miestelį atplaukė įvairiaspalvėmis šviesomis spindintis, didelis kruizinis laivas. Atrodė, tarsi visas miestelis atgijo ir suspindo kaip per Kalėdas.

Ant kalno stūksanti senovinė pilis yra jau nebe pilis, o jos griuvėsiai. Tačiau tuo ji ir žavinga - niekieno neprižiūrimam vaikščioti po pilies griuvėsius, kvėpuoti grynu jūros ir kalnų oru, medituoti, gerti vietinės gamybos vyną ar tiesiog sėdėti bei stebėti apačioje esantį miestą ir jūrą. Tai puiki vieta pabūti vienumoje, nes pilį lanko nedaug turistų. Matyt, dėl to, kad kopti į kalną, ant kurio stūkso pilis, prireikia 45 minučių. Nedaugelis tam ryžtasi, tačiau užkopus pastangos atsiperka. Į tą kalną mes lipome ankstų rytą, todėl buvome vieninteliai lankytojai.

Ostrogo vienuolynas pastatytas uolose ir atrodo tarsi išskaptuotas jose.

Pasisekė dėl vyno

Netoli Kotoro yra Budva. Tai bene populiariausias kurortas, jame puikūs paplūdimiai, gražus senamiestis, gausu klubų, barų, atrakcionų, verda naktinis gyvenimas. Šią vietą ypač mėgsta rusai. Jie ne tik atvyksta poilsiauti, bet ir noriai perka nekilnojamąjį  turtą. Budvoje nesunku susikalbėti rusiškai. Triukšmingo poilsio, garsios muzikos ir minios žmonių paplūdimyje mėgėjams Budvoje smagu leisti laiką.

Netoli Budvos yra turistų mėgstamas Sveti Stefano kurortinis miestelis. Keliaujant pajūriu dėl unikalios architektūros, puikių paplūdimių ar gerų restoranų turistų dėmesio nusipelno ir Cherceg Novio, Perasto, Bečičio, Baro ir Stari Baro miestai.

Tolstant nuo jūros keliautojus žavi kalnai ir nacionaliniai parkai. Žabljako miestas yra Juodkalnijos kalnų turizmo centras. Iš čia galima pradėti keliones kalnais ir kanjonais. Viena žymiausių pramogų yra Durmitoro nacionalinis parkas, glostantis akį aukštomis snieguotomis viršukalnėmis, keliais kanjonais, daugybe ežerų ir gausybe augalų bei gyvūnų. Parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jo perliukas - Taros kanjonas. Tai giliausias kanjonas (daugiau nei kilometro) Europoje. Kiekvienas save gerbiantis turistas privalo išbandyti plaukimą Taros upe. Gražiausias ir labiausiai lankomas parke Juodasis ežeras.

Šalies architektūros šedevru laikomas Perastas.

Juodkalnija garsi savo ortodoksų bažnyčiomis ir vienuolynais. Žymiausias ir labiausiai lankomas Ostrogo vienuolynas. Jis pastatytas uolose ir atrodo tarsi išskaptuotas. Vaizdai aplinkui užburia. Vienuolyne yra šv. Vasilijaus relikvijų, jų pagerbti skuba minios piligrimų ir turistų iš viso pasaulio. Jautresnės sielos žmonės apsilankę vienuolyne tvirtina patyrę nušvitimą ar apsireiškimą, bet čia turbūt priklauso nuo kiekvieno dvasinės būsenos. Man to patirti nepavyko. Tai vienintelis pasaulyje vienuolynas, kurį, be stačiatikių, lanko ir kitų religijų išpažintojai.

Grįždami į Kroatiją, Cherceg Novio mieste prisipirkome vyno. Litras vietinio gėrimo kainavo apie 10 litų. Ilgai tuo džiaugėmės ir geru žodžiu minėjome Juodkalniją, kol grįžę į Lietuvą sužinojome, kad iš šalies išvežti galima tik mažą kiekį alkoholio. Mūsų bagažinėje dunksėjo gal 16 butelių. Teigiama, kad juodkalniečių muitininkai dėl to nevengia iškrėsti vakariečių automobilius. Tikra sėkmė, kad pasieniečiai ėmė tikrinti prieš mus stovintį vokiečių automobilį, o ne mūsų. Antraip vynas būtų atsiėjęs labai brangiai, ir kelionės pabaiga būtų gerokai apkartusi.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
arvydas67  5.20.166.68 2012-08-31 12:11:53
O jau rusų ten... Net savo nuosavas radijo stotis turi, masiškai perka nekilnojamą turtą ir...lenktyniauja su vietiniais kas paliks kur daugiausia šiukšlių po savęs. Jau šiukšlina šalis tai šiukšlina - net nuostabių kalnų šlaituose, palei kelią supilti kalnai jų. Vaizdelis... Su Kroatija net nėr ką lygint!
3 1  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
Vo­kie­ti­jos ry­ti­nia­me Dres­de­no mies­te du spro­gi­mai drioks­te­lė­jo prie vie­nos me­če­tės ir tarp­tau­ti­nio kong­re­sų cen­tro, bet žmo­nės per šiuos iš­puo­lius ne­nu­ken­tė­jo, antradienį pra­ne­šė po­li­ci­ja.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
In­ty­mus gangs­te­rio Alo Ca­po­ne laiš­kas, ku­rį jis par­ašė ka­lė­da­mas Al­ka­tra­ze, bu­vo par­duo­tas auk­cio­ne Ma­sa­ču­set­se už 62 500 do­le­rių (apie 56 tūkst. eu­rų).
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami