Kai nuo svajonės nuvalai dulkes

Kęstutis JAŠINSKAS k.jasinskas@lzinios.lt 2013-07-25 08:45
Kęstutis JAŠINSKAS
k.jasinskas@lzinios.lt 2013-07-25 08:45
Jau Vilniuje pozuodami fotografui E.Savickaitė ir K.Kazlauskis kaipmat susistabdė automobilį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Aš­tuo­nio­li­ka mė­ne­sių au­tos­to­pu ke­lia­vę ap­link pa­sau­lį Eve­li­na Sa­vic­kai­tė ir Ka­ro­lis Kaz­laus­kis ką tik, lie­pos pra­džio­je, grį­žo į Lie­tu­vą. Min­ti­mis apie Gy­ve­ni­mo ke­lio­nę, kai ne tik daug pa­ži­no, bet ir pa­si­kei­tė pa­tys, ke­liau­to­jai pa­si­da­li­jo in­ter­viu "Lie­tu­vos ži­nioms".

- Pu­san­trų me­tų au­tos­to­pu ap­link pa­sau­lį. Tai juk avan­tiū­ra?

- Iš pir­mo žvilgs­nio - tai pa­ti di­džiau­sia avan­tiū­ra, nu­ti­ku­si mū­sų gy­ve­ni­me. Iš­ke­lia­vo­me į vi­siš­ką ne­ži­no­my­bę, į kup­ri­nes su­si­dė­ję tik pa­čius bū­ti­niau­sius daik­tus. Ki­ta ver­tus, ke­lio­nei sten­gė­mės ge­rai pa­si­reng­ti. Do­mė­jo­mės ki­tais ke­liau­to­jais, ku­rie yra da­rę ką nors pa­na­šaus, lip­dė­me jų pa­sie­ki­mus į vie­ną pro­jek­tą ir pa­ma­tė­me, kad gal­būt mums pa­vyks. Lei­do­mės į avan­tiū­rą ti­kė­da­mi sėk­me.

- Vis­kas pra­si­de­da nuo ma­žų da­ly­kų. Kaip ki­lo min­tis ke­liau­ti ap­link pa­sau­lį?

- Sva­jo­nė ap­ke­liau­ti pa­sau­lį kir­ba kiek­vie­no vai­ko šir­dy­je, - įvai­riuo­se kraš­tuo­se su­tik­ti žmo­nės daž­nai sa­ky­da­vo, kad mes tar­si pil­do­me jų troš­ki­mą. Lai­kui bė­gant šis pra­das mu­my­se tik au­go. Per anks­tes­nes ke­lio­nes su­pra­to­me, kad no­ri­me di­des­nių iš­ban­dy­mų. Tuo­met nuo sva­jo­nės nu­va­lė­me dul­kes ir ta­rė­me: “Ban­dom.” Ke­ti­ni­mai pra­dė­ti rea­li­zuo­ti žvel­giant į pa­sau­lio že­mė­la­pį. Kiek ati­dė­lio­ję nu­spren­dė­me, kad pla­ną bū­ti­na įgy­ven­din­ti “čia ir da­bar”, ne­lau­kiant, kol pa­kan­ka­mai pra­tur­tė­si­me, ar su­sik­los­tys ki­tos idea­lios są­ly­gos.

Javos sala, Bromo ugnikalnio link. Indonezija. /Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos

Gy­ven­ti ta­po paprasčiau

- Kaip jus pa­kei­tė Gy­ve­ni­mo ke­lio­nė – ko­kie iš­va­žia­vo­te ir grį­žo­te?

- Pla­čiau pa­ži­no­me pa­sau­lį. Pa­si­kei­tė­me tiek pa­tys, tiek mū­sų tar­pu­sa­vio san­ty­kiai. Įgi­jo­me pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ir ap­lin­ki­niais. Bet svar­biau­sia – gy­ven­ti ta­po pa­pras­čiau. Ne­šio­ja­mės ge­ro­kai leng­ves­nes “po­rei­kių kup­ri­nes” nei prieš iš­vyk­da­mi. Ke­lio­nė pa­dė­jo ras­ti at­sa­ky­mą į vie­ną svar­biau­sių klau­si­mų – kas yra lai­mė? Af­ri­ko­je ar In­do­ne­zi­jo­je, gy­ven­da­mi ma­žuo­se na­mu­kuo­se, tu­rė­da­mi pa­val­gy­ti ir at­si­ger­ti, žmo­nės švy­tė­te švy­ti. Pa­klaus­ti ko­dėl, at­sa­ko, kad jie vis­ką tu­ri. Va­ka­rų var­to­to­jiš­ku­mas kei­čia žmo­nių su­pra­ti­mą apie lai­mę – jų po­rei­kiai au­ga. Iš­ties, kad jaus­tu­mei­si lai­min­gas, daug ne­rei­kia – tik mais­to, nak­vy­nės, žmo­gaus ši­lu­mos.

- Eve­li­na – psi­cho­lo­gė, Ka­ro­lis – kom­piu­te­rių in­ži­nie­rius. Pro­fe­si­jos po­žiū­riu pa­to­bu­lė­jo­te ar nu­ken­tė­jo­te?

Eve­li­na: - Stip­riai pa­to­bu­lė­jau. Daug su­ži­no­jau apie žmo­nes, jų san­ty­kius, sa­ve pa­čią. Na­mie ga­li pa­sis­lėp­ti nuo sa­vęs: su­si­ner­vi­nęs įsi­jung­ti te­le­vi­zo­rių, pa­bend­rau­ti su drau­gais. Ke­lio­nė­je bai­mę, skaus­mą, nu­si­vy­li­mą ar džiaugs­mą iš­gy­ve­ni mak­si­ma­liai. Iš­mo­kau ge­riau perp­ras­ti jaus­mus. Ke­liau­da­mi spręs­da­vo­me ir ki­tų žmo­nių prob­le­mas. Taip įgi­jau pa­tir­ties.

Ka­ro­lis: - Ke­ly­je ne­tu­rė­jau daug ga­li­my­bių dirb­ti pa­gal spe­cia­ly­bę. Iš­sky­rus at­ve­jus, kai te­ko tai­sy­ti su­tik­tų žmo­nių kom­piu­te­rius. To­bu­lė­jau ki­taip: fo­tog­ra­fuo­da­mas, fil­muo­da­mas, už­siim­da­mas in­ter­ne­ti­ne ži­niask­lai­da. Bet tai nė­ra sri­tys, ku­rių spe­cia­lis­tas esu. Iš­mo­kau daug nau­jų da­ly­kų, ta­čiau da­bar no­rė­čiau grįž­ti prie to, ką iš­ma­nau ge­riau­siai.

- Ar te­ko keis­ti iš anks­to nu­ma­ty­tą marš­ru­tą?

- Di­de­lių po­ky­čių ne­bu­vo, iš­sky­rus Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ką, į ku­rią ne­pak­liu­vo­me dėl ne­sklan­du­mų su vi­zo­mis. Taip pat at­si­sa­kė­me min­ties tran­zuo­ti lai­vais, nes tam rei­kė­jo daug lai­ko ir bran­gaus drau­di­mo. Žvel­giant į že­mė­la­py­je prieš ke­lio­nę ir po jos brėž­tas li­ni­jas, jos be­veik su­tam­pa.

Etiopijos kaimo mokyklos mokiniai – geriausia kompanija.

Ne­ma­to­ma mė­nu­lio pusė

- Jū­sų ke­lio­nė at­ro­do kaip di­de­lis, links­mas nuo­ty­kis. Ar yra va­di­na­mo­ji ne­ma­to­ma mė­nu­lio pu­sė?

- Ne­ma­ty­ti daug da­ly­kų. Pa­vyz­džiui, nuo­var­gio. Jis kau­pia­si pa­laips­niui, nai­kin­da­mas fi­zi­nę ir psi­chi­nę ener­gi­ją. Rei­kia daug pa­stan­gų, kad jį įveik­tum. Ki­taip jis įveiks ta­ve, ir ke­lio­nė baig­sis. Bū­da­vo, gal­va plyš­ta nuo įspū­džių, no­ri­si rėk­ti vi­du­ry gat­vės. Pa­ju­tę ar­tė­jan­čią ri­bą, il­ges­nį lai­ką ap­sis­to­da­vo­me vie­no­je vie­to­je, daug kal­bė­da­vo­me, kaip jau­čia­mės. Ne­ri­mas ir bai­mė taip pat nuo­lat ly­dė­jo. Ypač ne­ri­ma­vo­me gal­vo­da­mi, ko­kių žmo­nių ar gy­vū­nų su­tik­si­me su­si­ren­gę nak­vo­ti. Mud­vie­jų tar­pu­sa­vio san­ty­kių di­na­mi­ka ir kri­zės taip pat pri­skir­ti­nos prie su­nkiau­sių ne­ma­to­mų mo­men­tų.

- Ke­lia­vo­te per 45 vals­ty­bes. Ar su­nku bu­vo perp­ras­ti įvai­rias kul­tū­ras?

- Pri­si­lie­tė­me prie šim­tų tau­tų ir kul­tū­rų. Žmo­nės vi­sur vie­no­di. Pa­na­šūs tiek fi­zi­nio, tiek dva­si­nio gy­ve­ni­mo po­rei­kiai. Die­vų var­dai ski­ria­si, ta­čiau jų pra­šo­ma to pa­ties – ra­my­bės. To­kios ver­ty­bės kaip mei­lė, pa­gal­ba ki­tam sie­ja vi­sas re­li­gi­jas. To­dėl vyk­da­mi kas­kart į ki­tą ša­lį jaus­da­vo­mės ge­rai. Nors ir eg­zis­tuo­ja vals­ty­bių sie­nos, pa­sau­lis yra vien­ti­sas. Ei­da­mi Mek­si­kos gat­ve svars­ty­da­vo­me: "Ko­kio­je ša­ly­je da­bar esa­me, juk taip vis­kas pa­žįs­ta­ma?"

- Esa­te tei­gę, kad ke­lio­nės sėk­mė daug pri­klau­sys nuo žmo­nių ge­ru­mo. Ar ge­ri bu­vo pa­sau­lio žmo­nės?

- Kai iki Grai­ki­jos pa­vė­žė­jęs su­nkve­ži­mio vai­ruo­to­jas ati­da­vė sa­vo mais­tą, net ap­si­ver­kė­me. Vi­sa­me pa­sau­ly­je žmo­nės no­rė­jo mus pa­mai­tin­ti, nu­praus­ti, ap­reng­ti, kvie­tė il­giau pa­bū­ti jų na­muo­se. Mu­sul­mo­nai tu­ri po­sa­kį: “Sve­čias į na­mus – Die­vas į na­mus.” Mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, krikš­čio­nys ir bu­dis­tai mąs­to pa­na­šiai. Vi­so­kių ne­igia­my­bių bu­vo­me pri­sis­kai­tę apie tam ti­kras ša­lis, ta­čiau su blo­gy­bė­mis, iš­sky­rus pa­vie­nius at­ve­jus, ne­su­si­dū­rė­me. Žmo­nių ge­ru­mą jau­tė­me per vi­są ke­lio­nę. Lie­tu­va – ne iš­im­tis.

Saugiausia vieta lopyti rūbus - poilsio akimirka prie policijos posto Venesueloje.

Daž­niau­siai ly­dė­jo švie­sios akimirkos

- Vie­nas ke­lio­nės tiks­lų bu­vo skleis­ti ži­nią apie Lie­tu­vą, o Lie­tu­vą švies­ti apie pa­sau­lį. Ar pa­vy­ko? Ką, tar­kim, Tan­za­ni­ja da­bar ži­no apie Lie­tu­vą?

- Iš­gir­dę apie Lie­tu­vą, dau­ge­lis už­jaus­da­vo, kad ne­tu­ri­me kal­nų. (Juo­kia­si.) Vi­si la­bai do­mė­da­vo­si mū­sų tė­vy­ne. Mo­ky­to­jas Af­ri­ko­je no­rė­jo su­ži­no­ti, kaip pa­si­kei­tė Lie­tu­va po So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mo, ko­kia yra mū­sų kraš­to eko­no­mi­kos pa­dė­tis. Mek­si­kos glū­du­mo­je se­nu­kas ži­no­jo ne tik apie Lie­tu­vą, bet ir jos kai­my­nes – Lat­vi­ją bei Es­ti­ją. In­do­ne­zi­jos mo­kyk­lo­je vai­kai pra­šė su­gie­do­ti Lie­tu­vos him­ną. O Lie­tu­vai in­for­ma­ci­ją apie pa­sau­lį sklei­dė­me sa­vo ke­lio­nės tink­la­la­py­je www.iter­vi­tae.me, taip pat ra­šy­da­mi straips­nius ži­niask­lai­do­je. Ma­no­me, kad šį tiks­lą įgy­ven­di­no­me.

- Kaip kei­tė­si jū­sų gy­ven­se­na ke­liau­jant? Ar do­mė­jo­tės įvy­kiais Lie­tu­vo­je, pa­sau­ly­je?

- Pri­rei­kė dvie­jų mė­ne­sių, kol pa­mir­šo­me anks­tes­nius rū­pes­čius. Ta­čiau nuo pa­sau­ly­je vyks­tan­čių pro­ce­sų ne­ati­trū­ko­me. Apie juos su­ži­no­da­vo­me ne per vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes, o lan­ky­da­mie­si ša­ly­je, bend­rau­da­mi su gy­ven­to­jais. Toks pa­ži­ni­mas yra ti­kres­nis, - žmo­nės į pa­sau­lio prob­le­mas mus įtrauk­da­vo per sa­vo rea­lius gy­ve­ni­mus.

- Kir­to­te ir va­di­na­mą­sias ne­sta­bi­lias vals­ty­bes. Kaip tam ruo­šė­tės?

- Nie­ko ypa­tin­go ne­da­rė­me. Ne­igia­mą įspū­dį apie tam ti­kras vals­ty­bes daž­nai iš­pu­čia ži­niask­lai­da. Tar­ki­me, apie Su­da­ną, Ira­ną. Dau­ge­lis ne­ri­ma­vo, kad ten vyks­ta­me. O mums Ira­nas – pa­ti nuo­sta­biau­sia ir drau­giš­kiau­sia ša­lis, ku­rio­je lan­kė­mės. Ten per dvi sa­vai­tes tik dvi nak­tis nak­vo­jo­me lau­ke, - mus vi­sur kvie­tė į sve­čius. Jo­kios įtam­pos dėl po­li­ti­nės si­tua­ci­jos ne­ju­to­me. Tas pat nu­ti­ko ir Su­da­ne. Pra­sčiau jau­tė­mės Ve­ne­sue­lo­je, Mek­si­ko­je, Ko­lum­bi­jo­je, kur yra di­des­nis nu­si­kals­ta­mu­mas. Ta­čiau mu­mis rū­pin­da­vo­si vie­ti­niai, pa­tar­da­vo, kur sau­gu ap­sis­to­ti ir pan.

Reto automobilio laukiant. Kenijos šiaurė.

- Dau­ge­liui įdo­mus „ma­te­ria­lu­sis pa­grin­das“. Iš ko gy­ve­no­te ke­liau­da­mi?

- Di­džią­ją da­lį lė­šų bu­vo­me su­si­tau­pę. Be to, per ke­lio­nę ra­šė­me straips­nius, Aus­tra­li­jo­je mė­ne­sį už­dar­bia­vo­me skry­džiui į Alias­ką. La­bai daug pa­dė­jo su­tik­ti žmo­nės, taip pat ir Aus­tra­li­jos, JAV lie­tu­viai. Pa­lai­ky­da­mi mus, pi­ni­gų at­siųs­da­vo vi­sai ne­pa­žįs­ta­mi as­me­nys. Vie­nur pi­ni­gus do­va­no­da­vo mais­tui, ki­tur, kaip at­si­ti­ko Bra­zi­li­jo­je ir Ki­ni­jo­je, mums ap­mo­kė­jo poil­sį pra­ban­gia­me vieš­bu­ty­je. Pu­san­trų me­tų ke­lio­nė, įskai­tant iš­lai­das skie­pams, vi­zoms ir in­ven­to­riui, mums kai­na­vo 30 tūkst. li­tų.

- Pri­si­min­ki­te švie­siau­sią ir tam­siau­sią ke­lio­nės aki­mir­kas.

- Di­džiau­sias smū­gis bu­vo de­por­ta­ci­ja iš PAR į Bra­zi­li­ją, kai te­ko net pa­sė­dė­ti ka­lė­ji­me. Ne­pap­ras­tai slė­gė min­tis, kad ke­lio­nė ga­li nu­trūk­ti ne­pa­ma­čius Af­ri­kos. Ge­rai, kad vis­kas bai­gė­si lai­min­gai. O švie­si bu­vo kiek­vie­na die­na, ku­pi­na ne­įkai­no­ja­mo pa­ži­ni­mo ir pa­tir­ties.

Evelina ir Karolis Karakumų dykumoje Turkmėnistane.

Ri­tua­lai ir talismanai

- Stab­dy­da­mi au­to­mo­bi­lius su­gaiš­da­vo­te va­lan­dų va­lan­das. Ar pa­si­tai­kė bėg­ti nuo su­ti­ku­sių­jų pa­vė­žė­ti?

- Tur­ki­jo­je pa­si­šo­vė mus pa­vė­žė­ti po­li­ci­nin­ku pri­sis­ta­tęs vy­ras. Kai ėmė siū­ly­ti ma­ri­hua­nos, par­ei­ka­la­vo­me su­sto­ti. Ku­rį lai­ką jis to ne­da­rė, o vė­liau ban­dė spruk­ti su mū­sų kup­ri­nė­mis. Ka­ro­liui pa­vy­ko įšok­ti į nu­va­žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­lį ir su­čiu­pus vai­ruo­to­jui už kak­lo jį su­stab­dy­ti. Vė­liau „ge­rus“ ir „blo­gus“ žmo­nes at­skir­da­vo­me iš akių. Veng­da­vo­me va­žiuo­ti su ne­blai­viais ar nu­trūkt­gal­viais vai­ruo­to­jais: Tan­za­ni­jo­je te­ko at­si­sa­ky­ti gir­to, 160 km per va­lan­dą grei­čiu pra­stais ke­liais le­kian­čio „lenk­ty­ni­nin­ko“ pa­slau­gų. Taip pat bū­da­vo ne­jau­ku, kai sė­dė­da­vo­me nuo po­li­ci­jos sprun­kan­čia­me au­to­mo­bi­ly­je. Ta­čiau tai – pa­vie­niai at­ve­jai iš ke­lio­nės 720 au­to­mo­bi­lių. Be­je, grės­min­ga vai­ruo­to­jo iš­vaiz­da ga­li slėp­ti ne­pap­ras­tai ge­ra­no­riš­ką sie­lą. Kai to­kiu žmo­gu­mi pa­si­ti­ki, jis tau at­si­dė­ko­ja ke­le­rio­pai.

- Ar jū­sų kas­die­ny­bė bu­vo su­si­ju­si su ko­kiais nors ri­tua­lais ar prie­ta­rais?

- Kas­kart iš­si­ruo­šę į ke­lią su­sės­da­vo­me ir ke­le­tą mi­nu­čių ra­miai pa­bū­da­vo­me. Tai pa­dė­da­vo su­si­kaup­ti ar­ti­miau­siems žings­niams, iš­veng­ti sku­bo­tų, ne­ap­dai­rių veiks­mų. Iš mū­sų gy­ve­ni­mo šis įpro­tis ne­iš­ny­ko ir da­bar. Be to, Ka­ro­liui ma­ma į ke­lio­nę įdė­jo šven­tin­tos duo­ne­lės, abie­jų drau­gai ne­pa­gai­lė­jo sėk­mę ne­šan­čių pa­ka­bu­kų. Vi­sa tai ne­šio­jo­me nuo­lat gal­vo­da­mi apie juos do­va­no­ju­sius žmo­nes.

Žvilgsnis į ugnikalnio kraterio „akį“. Indonezija.

- Ke­liau­da­mi au­tos­to­pu kai ku­rias ša­lis tie­siog per­va­žiuo­da­vo­te ne­sus­to­da­mi. Dėl to ne­si­gai­li­te?

- Vi­sų ša­lių pa­ma­ty­ti ne­įma­no­ma, te­ko rink­tis. Čia kaip ga­le­ri­jo­je – il­giau ap­žiū­ri tik tau pa­tin­kan­čius pa­veiks­lus. To pa­ties re­gio­no ša­lys yra pa­na­šios, ir iš­sa­miau pa­žin­ta vie­na jų tar­si rep­re­zen­tuo­ja ir ki­tas. Su­si­da­ry­ti įspū­dį apie Cen­tri­nę Ame­ri­ką ga­li Kos­ta Ri­ko­je pa­ma­tęs kal­nus, džiung­les, mies­tus, pa­plū­di­mius. Ge­riau pa­bū­ti vie­no­je ša­ly­je il­giau ne­gu ke­lio­se po tru­pu­tį. La­biau džiau­gia­mės tuo, ką pa­ma­tė­me, nei liū­di­me dėl to, ko ne­iš­vy­do­me.

- Ke­lia­vo­te tik dvie­se. Kaip su­gy­ve­no­te ke­lio­nės me­tu? Ne­si­no­rė­jo skir­tis ir pa­trauk­ti sa­vais ke­liais?

- Bu­vo vis­ko. (Juo­kia­si.) Į ke­lio­nę ėmė­me dvi pa­la­pi­nes. Nors esa­me drau­gai, bet tu­ri­me skir­tin­gą cha­rak­te­rį, no­rė­jo­me at­ski­ros erd­vės. Ga­lų ga­le nak­vo­da­vo­me vie­no­je – taip sau­giau ir pra­ktiš­kiau. Mū­sų san­ty­kiai ru­tu­lio­jo­si pa­laips­niui, kad „su­pa­na­šė­tu­me“, pri­rei­kė ne­ma­žai lai­ko. O ke­lio­nės pra­džio­je dėl skir­tin­go po­žiū­rio į bui­tį, ver­ty­bes, taip pat dėl ne­mo­kė­ji­mo gir­dė­ti vie­nas ki­tą ne­re­tai pyk­da­vo­mės. Pri­ėjo­me ri­bą, ties ku­ria tu­rė­jo­me skir­tis ar­ba ban­dy­ti ras­ti komp­ro­mi­sų. Ka­ro­lis sa­vai­tei da­vė ty­los įža­dus, bend­rau­da­vo­me tik raš­te­liais. Per tą lai­ką iš­mo­ko­me la­biau su­pras­ti sa­ve ir bend­ra­ke­lei­vį. Kar­tais, kad įveik­tum sa­vo egoiz­mą, bū­ti­nos ra­di­ka­lios prie­mo­nės. Gy­ve­nant kar­tu iš­ryš­kė­ja vi­sos žmo­gaus sa­vy­bės, jų ne­pas­lėp­si po jo­kia kau­ke. Tuo­met konf­lik­tai – nor­ma­lus da­ly­kas. Bū­tų keis­ta, jei­gu jų ne­vyk­tų. Juk ir su sa­vi­mi kar­tais su­si­pyks­ti.

Aliaskos gamta užburia.

- Į ku­rią iš lan­ky­tų ša­lių la­biau­siai no­rė­tu­mė­te grįž­ti?

- Į Ka­na­dą ir Alias­ką (JAV), kur gam­ta tie­siog už­bu­ria. Po sa­vai­tės Alias­ko­je bu­vo la­bai su­nku grįž­ti į ci­vi­li­za­ci­ją. Ten ir spal­vos, ir jaus­mai bu­vo ypač ryš­kūs, jau­tė­me be­ri­bę vi­di­nę lais­vę.

- Ska­niau­sias gė­ri­mas ir pa­tie­ka­las, ku­rio te­ko ra­gau­ti?

- Tarp gė­ri­mų kon­ku­ren­tų ne­tu­ri ypa­tin­go sko­nio ir kva­po ka­va Etio­pi­jo­je. Taip pat pa­ti­ko Tur­ki­jo­je ge­ria­mas tirš­tas pa­sal­din­tas pie­nas su ci­na­mo­nais. Iš pa­sau­lio ša­lių vir­tu­vės iš­skir­tu­me leng­vą ki­nų mais­tą - nuo ve­ge­ta­riš­kų pa­tie­ka­lų iki še­dev­rų iš skran­džio nuo­pjo­vų.

- Vi­sur va­žia­vo­te, o JAV pen­kias sa­vai­tes plau­kė­te upė­mis. Ne­ten­ki­no blo­ga ke­lių būk­lė?

- Ame­ri­ko­je už­si­bu­vo­me, no­rė­da­mi pa­si­da­ry­ti nau­jus pa­sus. Tu­rė­da­mi lai­ko ke­ti­no­me pa­ke­liau­ti ki­taip nei au­tos­to­pu. Vy­lė­mės pa­va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais. Ta­čiau ten gy­ve­nan­tys mū­sų drau­gai lie­tu­viai pa­siū­lė pa­si­nau­do­ti jų ka­no­ja. Plauk­da­mi Mi­si­si­pe, iš­ven­gė­me tra­di­ci­nių tu­ris­ti­nių marš­ru­tų. Gro­žė­jo­mės di­džiu­liais ru­gių lau­kais, bend­ra­vo­me su fer­me­riais, ma­žų lai­ve­lių ka­pi­to­nais, žve­jais. Jau­tė­mės at­ra­dę ti­krą­ją Ame­ri­ką.

Pramogos ekologiniame ūkyje Kosta Rikoje.

Pa­sau­lis - di­de­lis ir gražus

- Per ke­lio­nę su­si­dū­rė­te su biu­ro­kra­ti­nė­mis kliū­ti­mis: ta­po­te ne­le­ga­lais Mek­si­ko­je, bu­vo­te de­por­tuo­ti iš PAR. Ar yra uni­ver­sa­lus re­cep­tas, kaip to­kių prob­le­mų iš­veng­ti?

- Bū­ti­na ge­rai pa­si­reng­ti ke­lio­nei. Iš įvai­rių šal­ti­nių rei­kia su­rink­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos apie marš­ru­tą. Ta­čiau įvai­rių truk­džių vi­siš­kai iš­veng­ti ne­įma­no­ma, rei­kia su­si­tai­ky­ti, kad jų bus. Apie ga­li­mus ne­sklan­du­mus PAR ir Mek­si­ko­je jau ži­no­jo­me iš ki­tų ke­liau­to­jų pa­sa­ko­ji­mų, bet ir tai ne­pa­dė­jo. De­ja, ne­ma­lo­nu­mai – taip pat ke­lio­nės da­lis.

- Koks pa­sau­lis jums at­ro­do da­bar?

- Ne­pap­ras­tai di­de­lis, gra­žus, įspū­din­gas, kar­tu tu­rįs dau­gy­bę skau­džių prob­le­mų. Bet po ke­lio­nės jis taip pat ta­po pa­pras­tes­nis ir ar­ti­mas, jį pa­žin­ti no­ri­si dar nuo­dug­niau. Juo­lab kad jis nuo­lat kei­čia­si.

-Jei­gu šian­dien kas nors pa­siū­ly­tų pa­kar­to­ti ke­lio­nę, ar su­tik­tu­mė­te?

- Ki­to­kiu bū­du – taip. Dvi­ra­čiais ar­ba mo­to­cik­lais. Taip pat tu­rint ki­tų su­ma­ny­mų ir tiks­lų. Ir gal ne taip il­gai... Šiaip ar taip, mū­sų pa­si­rink­tas ke­lia­vi­mo bū­das ati­ma jė­gų.

- Ke­lio­nė bai­gė­si. Ar su­nku pri­si­tai­ky­ti prie sės­laus gy­ve­ni­mo bū­do? Gal­būt te­be­mie­ga­te pa­la­pi­nė­je?

- Ka­ro­lis dar mie­ga ant grin­dų. Juo­kia­mės, kad ke­lio­nė tę­sia­si – Lie­tu­vo­je ne­ap­sis­to­ja­me vie­no­je vie­to­je, ke­lia­mės iš na­mų į na­mus. Kiek­vie­na da­bar­ti­nės kas­die­ny­bės de­ta­lė su­si­pi­na su ke­lio­nės pri­si­mi­ni­mais. Su­nkiau­sia yra bū­ti „ant as­fal­to“, la­bai trūks­ta ry­šio su gam­ta. Kai tik ga­li­me, nors trum­pai pa­bū­na­me prie eže­ro ar miš­ke. Stai­ga su­vo­kus, kad ne­be­rei­kia nie­kur va­žiuo­ti ir au­tos­to­pu kel­ti ran­kos, pa­ty­rė­me šo­ką ir pa­ni­ką. Ne­ga­ty­vių iš­gy­ve­ni­mų sten­gia­mės veng­ti su­si­kur­da­mi daug įvai­rios veik­los, - su­si­tin­ka­me su įvai­riais žmo­nė­mis, da­ro­me pre­zen­ta­ci­jas. Pa­sa­ko­ti ke­lio­nės įspū­džius kol kas ne­leng­va: jų tiek daug, da­li­jan­tis ne­re­tai įspū­dis iš­ei­na pa­vir­šu­ti­niš­kas. Be­sik­lau­san­tie­ji nu­stem­ba, kad ke­lio­nė pil­na ne tik ma­lo­nių nuo­ty­kių. Pla­nuo­ja­me par­ašy­ti kny­gą apie ke­lio­nę, su­si­ras­ti dar­bą. Su­pras­da­mi, kad adap­ta­ci­ja už­truks, pa­leng­va pra­ti­na­mės prie po­ky­čių.

- Ką pa­tar­tu­mė­te no­rin­tie­siems ryž­tis pa­na­šiam iš­ban­dy­mui?

- Pir­ma­sis žings­nis yra su­nkiau­sias. Vė­liau bus leng­viau. Tai pa­na­šu į šuo­lį par­ašiu­tu – bai­siau­sia iš­šok­ti iš lėk­tu­vo. Kuo il­giau svy­ruo­si, tuo ma­žes­nė ti­ki­my­bė, kad ką nors pa­da­ry­si. Kils įvai­rių bai­mių, dar dau­giau abe­jo­nių. Ži­no­ma, vi­siš­kai ne­pa­si­ruo­šus ir be pi­ni­gų vyk­ti ne­rei­kė­tų. Ke­lio­nė bu­vo vie­nas svar­biau­sių mū­sų ženg­tų žings­nių, dėl to nie­ka­da ne­si­gai­lė­si­me. Kad at­ras­tum nau­jų pa­sau­lių ne­bū­ti­na ap­ke­liau­ti Že­mės ru­tu­lį, kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vų ho­ri­zon­tų.

...

Apie ke­lio­nę skai­ty­ki­te:

Ke­lio­nė ap­link pa­sau­lį. Spei­guo­ta Turkija

Au­tos­to­pu ke­liau­ja ap­link pasaulį

Ke­lio­nė ap­link pa­sau­lį. Šil­ko ke­lias ir Kinija

Au­tos­to­pu per Pie­try­čių Azi­ją ir Australiją

Pen­kių sa­vai­čių odi­sė­ja JAV upėmis

Mek­si­ko­je ne­ty­čia ta­po nelegalais

Po ro­jaus pa­ieš­kų - pa­sku­ti­nio­sios nuojauta

Pie­tų Ame­ri­ka bau­gi­no ir stebino

Au­tos­to­pu per Af­ri­ką: Zam­bi­ja ir Malavis

Au­tos­to­pu per Af­ri­ką: Tan­za­ni­ja ir Kenija

...

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (11)
geras straipsnis  212.122.93.147 2013-08-18 18:57:34
"ma­ma į ke­lio­nę įdė­jo šven­tin­tos duo­ne­lės"... keliones ispudis, kai buvau tokia kaip jie... is pl veziau vestuvine suknele; tuomet buvo bagazo patikra ir panasios proceduros. uzejo moterele: kieno lagaminas? -mano - o ten (paziurejo i virsu, skyrelis prie lubu) kieno? -mano. -o kas ten? -vestuvine suknele (moteris moteri pasveikins neabejotinai -priesiekiu, kad jauciausi butent taip). Nezinau, kokios buvo jos akys, geros blogos ar misrios... ji israse bauda (kuria atvaziavus reikejo sumoketi kazkur ten nuvaziavus -jau nepamenu); baudos dydis buvo mano tuometines (neblogos) trys algos. Mama tik paklause: o kuriame lagaminu buvo duonele? -ir as nustebau, kai atsakiau, prisiminus: tame, kurio netikrino. bet visa tai juk vien fifty fifty -? arba ne.
2 0  Netinkamas komentaras
geografas to Yole  5.20.181.172 2013-07-27 06:23:54
PAR - tai Pietų Afrikos Respublika
3 0  Netinkamas komentaras
Yole  67.184.42.109 2013-07-27 06:23:51
Ar kas nors galetu paaiskinti kas tas PAR? Aciu.
3 0  Netinkamas komentaras
wtf  78.60.232.176 2013-07-29 14:54:51
gerbiu abu siuos zmones, pats esu keliaves po pasauli puse metu, taciau pasakymas "Ne­pap­ras­tai slė­gė min­tis, kad ke­lio­nė ga­li nu­trūk­ti ne­pa­ma­čius Af­ri­kos" skamba tarytum butu neteke motinos ir tevo.
2 2  Netinkamas komentaras
Aleksandr Cherkas  24.7.254.38 2013-07-29 14:54:42
Super....aciu jums uz kelione ir ispudzius.Linkejimai is Chicago !!!
8 0  Netinkamas komentaras
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami