Kai Vilnių ir Nemenčinę jungė ežeras

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2013-12-06 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2013-12-06 06:00
Vilkiškių atodanga J.Satkūnui daug vertingesnė už Pūčkorių. Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Geo­lo­gams ke­liau­ti įdo­miau. Jie ma­to ne tik tai, ką mes, bet ir ke­lis šim­tus tūks­tan­čių ar mi­li­jo­nus me­tų į pra­ei­tį. Pa­kaps­tę ne­to­li Vil­niaus esan­čios Vil­kiš­kių at­odan­gos apa­ti­nį sluoks­nį, pa­sa­ko­ja tar­si sa­vo pri­si­mi­ni­mus: "Smė­liu­kas iš tų lai­kų, kai nuo Ge­di­mi­no kal­no iki Ne­men­či­nės ty­vu­lia­vo di­de­lis eže­ras."

Su geo­lo­gais pa­si­va­ži­nė­jus po Vil­niaus apy­lin­kes, at­si­vė­rė vi­sai ki­to­kie vaiz­dai. "Lip­ki­me nuo ši­to skar­džio že­myn ir prie Ne­ries ra­si­me bal­to kvar­ci­nio smė­liu­ko sluoks­nių, ku­rie bu­vo su­neš­ti maž­daug prieš du šim­tus tūks­tan­čių me­tų. Ta­da nuo Vil­niaus iki Ne­men­či­nės ty­vu­lia­vo di­de­lis eže­ras. To­kio pat smė­lio ra­si­me ir Ge­di­mi­no kal­no pa­pė­dė­je, - sto­vė­da­mas 35 m aukš­čio Vil­kiš­kių at­odan­gos vir­šu­je pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos va­do­vas Jo­nas Sat­kū­nas. - Kvar­ci­nio smė­lio su žė­ru­čio kris­ta­liu­kais sluoks­nis įro­do, kad čia bu­vo ne pra­te­kan­tis upių, o sto­vin­tis eže­ro van­duo, net ban­ga­vi­mo ruz­gos ma­ty­ti. Įsi­vaiz­duo­ki­te, vie­nas eže­ro kran­tas čia, ne­to­li Ne­men­či­nės, ki­tas - ties Ge­di­mi­no kal­nu. At­odan­ga įdo­mi ir svar­bi sa­vo ti­pi­ne eže­ri­nės kil­mės smė­lių sto­ry­me, slūg­san­čia po mo­re­na. Ty­ri­nė­ti šių sluoks­nių at­vyks­ta geo­lo­gai iš vi­so pa­sau­lio."

Ver­tin­ges­nė už Pūčkorių

Geo­lo­gai nu­sta­tė, ka­da tas kvar­ci­nis smė­liu­kas bu­vo su­neš­tas. Tai vy­ko prieš 200 tūkst. me­tų. Va­di­na­si, ir eže­ras čia ty­vu­lia­vo prieš tiek me­tų. Kaip tai bu­vo nu­sta­ty­ta? "Kvar­co grū­de­liai yra tar­si ma­ži lai­kro­du­kai. Jie ga­vę kos­mi­nės ra­dia­ci­jos do­zę, ku­ri pa­leng­va ma­žė­ja, - tei­gė J.Sat­kū­nas. - Re­mian­tis fi­zi­kos dės­niais, ma­te­ma­ti­ka, pa­ly­gi­nus, kiek ra­dia­ci­jos bu­vo ir kiek li­ko, įma­no­ma aps­kai­čiuo­ti, kiek me­tų pra­ėjo. Nu­sta­tę am­žių įsi­ti­ki­no­me, jog tai se­ni eže­ri­niai da­ri­niai. Šį geo­lo­gi­nį Že­mės for­ma­vi­mo­si pe­rio­dą pa­va­di­no­me nuo šios at­odan­gos ki­lu­siu var­du - Vil­kiš­kių in­ters­ta­dia­lu. Jo am­žius - 200 tūkst. me­tų."

Šventųjų paveikslėliai Skališkių oloje išduoda žmonių tikėjimą iš jos lašančiu esą gydomuoju vandeniu.

Pa­sak geo­lo­go, šis lai­ko­tar­pis bu­vo po vie­no ap­le­dė­ji­mo pe­rio­do, pra­si­de­dant ki­tam, kai su­si­for­ma­vo šil­tos kli­ma­to są­ly­gos (bu­vo šiek tiek vė­siau nei da­bar Lie­tu­vo­je).

J.Sat­kū­no tei­gi­mu, nors Pūč­ko­rių at­odan­ga ša­lia Vil­niaus įspū­din­ges­nė, be­veik dvi­gu­bai aukš­tes­nė, la­biau tu­ris­tų lan­ko­ma, Vil­kiš­kių - moks­lui kur kas ver­tin­ges­nė. Jo­je ga­li­ma iš­vys­ti daug kvar­te­ro pe­rio­do, pra­si­dė­ju­sio prieš 2,8 mln. me­tų, da­ri­nių. Su­nku net įsi­vaiz­duo­ti, kad at­odan­gos pjū­vy­je to­kie se­ni Že­mės sluoks­nių for­ma­vi­mo­si "pie­ši­niai". Bū­din­giau­sias at­odan­go­je - 200 tūkst. me­tų se­nu­mo Vil­kiš­kių in­ters­ta­dia­lo sluoks­nis. Pūč­ko­rių at­odan­go­je ma­ty­ti daug vė­les­ni - 20 tūkst. me­tų se­nu­mo Že­mės for­ma­vi­mo­si sluoks­niai.

Lai­pio­ti nedraudžiama

"Kad Že­mė ati­deng­tų sa­vo pa­slap­tis, mums, geo­lo­gams, daug ge­riau, kai at­odan­ga "gy­va", kai jos šlai­tai nuo­lat slen­ka, smė­lis ju­da, plauk­da­mi le­dai nu­zu­li­na, ta­da daug pa­ma­to­me. Jei vis­kas ap­že­lia, moks­lui ver­tin­gi sluoks­niai pa­sis­le­pia po ve­lė­na", - aiš­ki­no geo­lo­gas. Tad pa­klau­sus, ar ti­krai lai­pio­da­mi at­odan­ga ne­pa­kenk­tu­me jai, J.Sat­kū­nas ti­ki­no, kad ti­krai ne. Ga­li­ma nors ir čiuo­ži­nė­ti smė­liu. Tad ke­liau­jan­tiems ir smal­sau­jan­tiems tai svar­bu ži­no­ti.

Geologai drąsina: laipioti atodanga galima ir nedraudžiama, nes kuo labiau juda smėlis, tuo labiau galima išvysti senų Žemės formavimosi istorijos sluoksnių.

Dar svar­bu pri­dur­ti, kad Že­mės for­ma­vi­mo­si is­to­ri­jos kvar­te­ro pe­rio­das skirs­to­mas į ma­žes­nius lai­ko­tar­pius. Vie­nam jų duo­tas lie­tu­viš­kas - Vil­kiš­kių in­ters­ta­dia­lo - var­das. Šio lai­ko­tar­pio da­ri­nių dar yra tik Len­ki­jo­je. "Ta­čiau mes, Lie­tu­vos geo­lo­gai, įro­di­nė­ja­me, kad mū­sų at­odan­go­je yra bū­din­giau­sias šio lai­ko­tar­pio sluoks­nis. Šia te­ma moks­lo žur­na­luo­se esa­me spaus­di­nę ne­ma­žai straips­nių", - tei­gė J.Sat­kū­nas. Dėl to­kio ras­to sluoks­nio iš­skir­ti­nu­mo jam te­ko gar­bė tu­rė­ti lie­tu­viš­ką var­dą. "Kaip De­vo­no pe­rio­das pa­sau­ly­je ta­po ži­no­mas dėl De­vo­no gra­fys­tės Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, taip šis geo­lo­gi­nis Že­mės rai­dos pe­rio­das ga­vo lie­tu­viš­ką var­dą", - sa­kė J.Sat­kū­nas.

Jei no­rė­si­te pa­ma­ty­ti Vil­kiš­kių at­odan­gą, ras­ti ją ne­sun­ku. Nuo Vil­niaus rei­kia va­žiuo­ti Ne­men­či­nės plen­tu, ties Miš­ko­ni­mis su­kti kai­rėn. Ta­da pro so­dus šiek tiek pa­va­žia­vus miš­ku kai­rė­je ke­lio pu­sė­je iš­vy­si­te pros­ky­ną. Vie­ta ne­išeks­po­nuo­ta, tu­ris­tų ne­nu­min­dy­ta, tik už 15 km nuo sos­ti­nės. Jo­kių sten­dų ir in­for­ma­ci­nių len­tų ne­iš­vy­si­te, nes at­odan­ga ne re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je. Ta­čiau ant 35 m aukš­čio skar­džio sma­gu pri­sės­ti gam­tos prie­globs­ty­je.

Ver­kian­ti ola

Ne­men­či­nės plen­tu pa­va­žia­vus Pa­bra­dės link, ties Rau­dond­va­riu ver­ta pa­suk­ti į de­ši­nę ir pa­sie­kus Ne­rį pa­upiu ei­ti į kai­rę per Lu­čio­nių kai­mą. Ki­to­je Ne­ries pu­sė­je - Sker­sa­ba­liai. Ne­tru­kus se­na­me ąžuo­ly­ne prieš akis at­si­vers Šven­tą­ja va­di­na­ma Ska­liš­kių ola. Tai įspū­din­gas, gi­lus ir erd­vus ur­vas, virš ku­rio iš­si­ki­ša 12 me­trų plo­čio, 2 me­trų sto­rio kong­lo­me­ra­tų lui­tas. Kong­lo­me­ra­tai, kaip pa­aiš­ki­no J.Sat­kū­nas, su­si­da­ro kar­bo­na­tų tu­rin­čiam van­de­niui su­lip­džius smė­lio ir žvy­ro sluoks­nius. "Ši ola ga­lė­jo su­si­da­ry­ti prieš 2 tūkst. me­tų. Iš uo­lie­nos vi­daus ga­lė­jo pra­te­kė­ti van­duo, ku­ris iš­plo­vė erd­vią ert­mę. Bet uo­lie­na ga­na tvir­ta, tar­si ket­vir­to stip­ru­mo ce­men­tas", - tei­gė J.Sat­kū­nas.

Geologai žvalgosi ne tik po Žemės praeities geologinius periodus, jiems smalsu ir tai, kaip Žemė atrodys ateityje. Taip Lietuva atrodytų, jei ištirptų visi ledynai. / Geologijos tarnybos sudarytas žemėlapis

Kar­bo­na­tų tu­rin­tis van­duo ir da­bar la­ša iš olos. Žmo­nės įti­kė­ję, kad plau­nant juo akis ga­li­ma pa­ge­rin­ti re­gė­ji­mą. "Kiek tai par­em­ta moks­lu, ne­ži­nau. Svar­biau­sia - ti­kė­ti", - sa­kė geo­lo­gas. Kad žmo­nės ti­ki, įro­do olo­je su­sta­ty­ti šven­tų­jų pa­veiks­lė­liai, dirb­ti­nės gė­lės. Ap­sa­ma­no­ję ak­me­nys, ąžuo­lai ap­lin­kui taip pat reiš­kia, kad vie­ta ga­lė­jo bū­ti iš­skir­ti­nė ir se­no­jo ti­kė­ji­mo lai­kais.

Žvilgs­nis į ateitį

Su geo­lo­gais ke­liau­ti įdo­mu, nes jie ne tik vaiz­džiai, tar­si ma­tę sa­vo aki­mis, pie­šia sos­ti­nės apy­lin­kių vaiz­de­lius, ko­kie jie bu­vo prieš ke­lis šim­tus tūks­tan­čių me­tų, bet ir "nu­ke­lia­vę" mi­li­jo­nus me­tų į prie­kį ima brai­žy­ti at­ei­ties že­mė­la­pį. O ke­lio­nė lai­ku by­lo­ja, kad iš­tir­pus vi­siems le­dy­nams, ku­rie pa­ma­žu jau tirps­ta, ne­liks di­de­lės da­lies Lie­tu­vos že­mu­mų. Žvel­giant iš vi­sos Že­mės is­to­ri­jos, o ne žmo­gaus gy­ve­ni­mo tarps­nio, tai nie­ko keis­to ar ne­ti­kė­to. Ka­dai­se di­de­lė­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je ply­tė­jo eže­rai, at­ei­ty­je gal­būt jū­ra pa­sig­lemš da­lį že­mių. "Pa­ma­tę šį mū­sų su­da­ry­tą že­mė­la­pį kau­nie­čiai šmaikš­ta­vo: esą, jei tiek Lie­tu­vos už­lies van­duo, tai kau­nie­čiai ga­lės kon­tro­liuo­ti ju­dė­ji­mą iš Pie­try­čių Lie­tu­vos į Že­mai­ti­ją", - dės­tė J.Sat­kū­nas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami