TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kaimo turizmas – toli nuo Rūgpienių

2014 05 30 6:00
Šalia Ašvos malūno - jaukūs nameliai poilsiautojams. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Nors kaime atsiranda vis daugiau pramogų ištisus metus, prieš savaitę Lietuvos kaimo turizmo sodybų atstovai oficialiai paskelbė sezono pradžią. Šio pavasario duomenimis, kaime vienu metu gali apsistoti 11 tūkst. poilsiautojų.

Kaip pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, prieš septyniolika metų, kai į asociaciją būrėsi pirmosios šešiolika sodybų, tų vietų buvo nepalyginti mažiau. Dabar asociacijai priklauso apie 400 sodybų, iš viso jų Lietuvoje (su asociacijai nepriklausančiomis) priskaičiuojama 620.

Pašnekovo teigimu, anksčiau kaimo turizmas daugeliui siejosi bene vien su išgertuvėmis gamtoje. Dabar to žmonėms neužtenka. Nuolatinių svečių sulaukia sodybos, siūlančios kur kas daugiau įvairių poilsio, edukacinių, pažintinių programų skirtingiems pomėgiams, o ne vien nakvynę prie ežero ar upės. Europinės investicijos leido naujam gyvenimui prikelti daugelį senovinių pastatų, malūnų, išsaugoti jau nenaudojamų padargų, tradicinių amatų įrankių, senovinės technikos, daugelis šeimininkų sodybose įkūrė etnografinius kampelius, muziejėlius. Visa tai traukia miesto žmones, ypač vaikus, kurie dažnai būna nematę net paprasčiausių kaimo gyvulėlių.

"Raginome specializuotis keliose srityse, siūlyti ką nors išskirtinio. Kas paklausė, nepralošė. Apskritai, sodybose jau ir po krizės kasmet 5-8 proc. pagausėja poilsiautojų, - pasakojo L. Žabaliūnas. - Atostogos kaime seniai neprimena Rūgpienių. Turbūt pamenate seną animacinį filmuką apie kaime nuobodžiai atostogas leidžiančią šeimą?"

Ieško gero maisto

Tie išskirtiniai dalykai, traukiantys žmones į kaimą, yra šie: kaimo turizmas (šeimininkai kartu populiarina ir savo ūkio produkciją), kulinarinis paveldas (dauguma sėkmingai tuo užsiima, kepa naminę duoną, šakočius, slegia sūrius), sveikatingumo programos, pasyvusis arba aktyvusis poilsis. Taip pat galimybė rengti šeimos šventes, organizuoti verslo renginius, patrauklios tampa ir tausojančios aplinką sodybos, kuriose galima nakvoti, tarkim, į medžius įkeltuose nameliuose arba palėpėje ant šiaudais kimštų čiužinių. Populiarėja sodybos, siūlančios plaukioti baidarėmis arba su regioninių bei nacionalinių parkų gidais rengiančios pažintinius maršrutus dviračiais po apylinkių lankytinus objektus. "Iš apsilankiusiųjų kaime apklausų paaiškėjo, kad jiems geriausių įspūdžių palieka geras maitinimas, malonūs šeimininkai ir švarūs kambariai. Žmonės iš miesto į kaimą nenori vežtis maisto, nes kokybiško tikisi gauti kaime, - teigė L. Žabaliūnas. - Pavyzdžiui, prieš keletą metų Suomijos spaudoje pasidaliję įspūdžiais iš nakvynės Kauno priemiestyje, Ringaudų gyvenvietėje, kur net nėra to tikrojo kaimo, suomiai taip sudomino tautiečius, kad šie bene metus pro šalį važiuodami stodavo čia nakvoti. Svečių namus gyvenvietėje įkūrę buvę Žemės ūkio akademijos dėstytojai dažnai išvysdavo už vartų laikraščiu mojuojantį suomį, kuris sakydavo, kad skaitė, jog čia labai skanūs blynai, ir jis tokių nori. Arba britams taip patiko šeimininkų šiltadaržyje užauginti pomidorai, kad tie jų atsivalgyti negalėjo. Anksčiau visada jų pirkdavę tik prekybos centruose, o Lietuvoje paragavę suprato, kaip jie gali kvepėti."

Kaime vaikus žavi gyvulėlių ūkiai, kai kurie šeimininkai juos net specialiai įkuria turistų pramogai.

Sodybos pasiekiamos pasauliui

Visos asociacijos sodybos pagal paslaugų kiekį ir gyvenimo sąlygas ženklinamos gandriukais (kaip viešbučiai žvaigždutėmis) - nuo 1 iki 5, kuo jų daugiau, tuo žadama daugiau patogumų. Šiuo metu 70 proc. sodybų suteiktas 3, 4 ir 5 gandriukų statusas. Pasak L. Žabaliūno, tokių turistai labiau ir pageidauja, jiems jau neužtenka vien lovos ir lauko tualeto 1 ar 2 gandriukais pažymėtose sodybose.

Kaimo sodybos jau pasiekiamos pasaulio turistams per bene populiariausią pasaulyje apgyvendinimo paslaugų svetainę www.booking.com. Čia skelbiasi 60 Lietuvos sodybų. Šiemet tokių planuoja padvigubėti. Sodybų šeimininkams teliks išmokti daugiau užsienio kalbų.

Etnografija ir miesto patogumai

Keliaudami į Mažeikių rajoną, kur Ašvos malūne vyko kaimo turizmo sezono atidarymas, pakeliui lankėmės keliose sodybose. Nustebino siūlomos gana įvairios paslaugos. Štai Kaišiadorių rajono Gegužinės kaime iš miesto atsikėlusi gyventi architektų Bortkūnų šeima senelio žemėje pasistatė naują namą, išlaikiusį visus etnografinius Vakarų Aukštaitijos sodybos elementus ir formas. "Šiandien žmogų traukia medinio namo natūralumas, tačiau jam norisi ir šiuolaikinio patogumo. Iš išorės namas primena XVIII-XIX amžiaus statinį, o viduje - visi miesto patogumai. Su žmona būdami architektai konsultuojame visus norinčiuosius, kaip tokius etnografinius namus pasistatyti, projektuojame juos", - pasakojo Rolandas Bortkūnas. Tokios paslaugos jie ėmėsi manydami, kad vien iš kaimo turizmo neišgyvens. Tačiau kai tik namas buvo baigtas ir paskelbta, jog nuomojamas, jį aptiko ir iškart visiems metams išsinuomojo čekų inžinieriai, tiesiantys naują geležinkelio trasą per Lietuvą. Jiems labiau patiko gyventi "Senosios Gegužinės" sodyboje ant Neries kranto nei kurio nors miesto viešbutyje.

Viliojančiai atrodo bitininko Eriko Augustinavičiaus rengiama jo gaminamo midaus degustacija sodyboje ant Šušvės kranto.

Midus per barzdą varva

Kėdainių rajono kaimo turizmo sodybos "Šušvė" šeimininkas bitininkas Erikas Augustinavičius, įrengęs baidarininkams nakvynės namelį, siūlo dar ir ekskursiją į savo bityną. Atkėlęs dangčius rodo ir pasakoja, kaip gyvuoja jo bitės. Daugeliui tai išties nematyti reginiai. "Ar žinote, nuo ko miršta bitės? Nuo darbo, jos krinta, kai nuo skraidymo sudyla sparnai. O kiek bitės turi akių? Penkias. Dvi šonuose, tris - ant viršugalvio", - aiškino jis ir intrigavo bičių gyvenimo įdomybėmis. Šioje sodyboje galima įsigyti ką tik sunešto medaus. Jo tikrai netrūksta, nes šeimininkas iš viso turi 150 avilių. Iš tokio kiekio gali sau leisti ir tikrą lietuvišką midų gaminti. Kol įstatymai neleidžia juo prekiauti, svečius vaišina, rengia degustacijas. Tikrai per barzdą varvėjo, burnoje neturėjau. "Tai seniausias pasaulyje žinomas alkoholinis gėrimas, net Lietuvoje karališku laikytas iki XV amžiaus, o XVIII amžiuje jį nukonkuravo degtinė, - pasakojo E. Augustinavičius. - Žmonės jį atrado netyčia: bitės medų nešė į dreves, audros medžius nulaužė, lietaus prilijo, viskas parūgo, radę žmonės paragavo, pralinksmėjo ir patys tokį ėmė gaminti." Midus gaminamas iš medaus (50-30 proc.) ir vandens, fermentuojant jį kaip vyną. Dažniausiai gėrimas būna 12 laipsnių.

Šiuo metu bitininkas, vienintelis Lietuvoje tradiciniu senuoju būdu gaminantis midų, rengia visus reikiamus dokumentus ir bando midui gauti lietuviško kulinarinio paveldo gaminio sertifikatą.

Pirtis - be alaus

Telšių rajono Kūlio Daubos kaime, ant Virvytės upės kranto, suremontavę 1851 metais statytą malūną Giedrė ir Ričardas Rasiukai savo sodyba "Angelų malūnas" jau pagarsėjo kaip teikiantys išskirtines sveikos pirties paslaugas, rengiantys nemokamas viešas pirties dienas. Šiemet tokia vyks rugpjūčio 16-17 dienomis. "Suvažiuoja pirtininkai iš visos Lietuvos, pasistato mobilias pirtis, rodo ir moko, kaip reikia sveikai pertis", - sakė Giedrė.

"Angelų malūne" negalima tiesiog šiaip užsisakyti pirties. Ričardas į pirtį žvelgia kitaip, čia griežtai draudžiama vartoti alkoholį. "Nors daugeliui pirtis tapatinama su alumi, mes siūlome sveiką pirtį, sakralių procedūrų, tradicinių ritualų. Ir visa tai trunka daugiau kaip šešias valandas", - teigė Ričardas. Prieš pirtį jis veda žmones į mišką, iš įvairių medžių šakelių kartu riša vantas, pasakoja apie jų poveikį.

Šeimininkai svečiams siūlo ir plaukimą baidarėmis Virvyte, su Varnių regioninio parko gidu organizuoja ekskursijas po apylinkes. "Tikrai yra ką pamatyti - Šatriją, Girgždutę, Moteraičio, Sprūdės piliakalnius. Gidas lydi ir garsiąja kūlgrinda. O žvėrelių mylėtojus nuvežame pas garsųjį girininką Petrą Dabrišių, "Žvėrinčiuje" auginantį vilkų, lūšių, mešką. Apsinakvojus mūsų malūne tikrai yra ką veikti", - tikino G. Rasiukienė.

Nakvynės apsistojome gana prabangiai įrengtoje "Dubgirio" viloje prie Plinkšių ežero, Mažeikių rajone. Iš gausių žvėrių iškamšų buvo matyti, kad šeimininkas - medžiotojas. Poilsiautojai čia gali mėgautis ramiu poilsiu prie ežero, apsupto miško, baidarėmis ežeru galima pasiekti keletą upių intakų ir pasiirstyti pasroviui.

Kur vaikystėj meškeriota

Gražus dviejų brolių žemaičių Vytauto ir Romo Kmitų pavyzdys - vaikystėje pas močiutę vasarojo, Ašvos upelyje meškeriojo ir vis žiūrėjo į nykstantį vandens malūną. Vėliau užaugę tą apleistą Ašvos malūną nusipirko iš jį paveldėjusių savininkų, kuriems jis nerūpėjo. Atstatė, sutvarkė, malūne įkūrė restoraną, aplinkui kaimo stiliaus namelių poilsiautojams pastatė. Ir dabar Ašvos malūnas žinomas visuose aplinkiniuose rajonuose. Šeimos mėgsta čia rengti įvairias šventes, įmonės - savo renginius.

Per Ašvos malūne vykusį kaimo turizmo sezono atidarymą Lietuvos turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė teigė, kad vietinis turizmas gerokai lenkia atvykstamąjį. Kasmet mūsų šalį aplanko apie 2 mln. turistų, o vietinis turizmas siekia 6 mln. poilsiautojų. "Visuomet pabrėžiu, kaip svarbu plėtoti turizmą, nes jis pernai už žemės ūkį sukūrė kur kas daugiau pridėtinės vertės. 5,5 mln. litų į valstybės biudžetą atkeliavo iš turizmo, - tvirtino ji. - Svarbu, kad sodybos būtų kuo nors išskirtinės. Neseniai lankiausi Turkijoje. Vienoje garsiausių kaimo turizmo sodybų turkai gyrėsi, kad ten maitinama tuo, kas aplink užauginta. Mes irgi tai galime."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"