Kaimynai latviai pasikinkė fantaziją

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2010-06-11 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2010-06-11 00:00
Medinis vikingų laivas "Lacplesis" yra pastatytas Lietuvos meistrų. Jis švartuojasi visai netoli plento Ryga-Daugpilis. Stabtelėjus pakeliui galima paplaukioti ir pasigrožėti Dauguvos pakrantėmis. Turizmo departamento nuotrauka
Su­nkią eko­no­mi­kos kri­zę iš­gy­ve­nan­tys lat­viai ne­sė­di su­siė­mę už gal­vų ir ne­de­juo­ja. Šie­met bend­ram Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos ke­lio­nių pro­jek­tui "Di­dy­sis žy­gis po Bal­ti­jos ša­lis" jų par­ink­ti tu­riz­mo ob­jek­tai at­sklei­džia, kaip ir iš nie­ko ga­li­ma ban­dy­ti įsuk­ti tu­riz­mo vers­lą.

Išsaugota sena aviacinė, daugiausia karinė, technika šalia Rygos oro uosto įkurtame Aviacijos muziejuje domina ne tik turistus, bet ir būsimus aviatorius. Čia visiškai patogu pėsčiomis ateiti dėl blogo oro atidėjus skrydį.

Netoli Ventspilio esantis buvęs Sovietų Sąjungos radiolokatorius, skirtas šnipinėti ir fiksuoti pokalbius net iki Anglijos, dabar stebi kosmoso šiukšles ir priima turistus. O niekam nežinomas Keipenės kaimelis, kuriame niekada nėra buvęs ir gyvenęs Latvijoje gimęs garsus kino režisierius Sergejus Eizenšteinas, gali didžiuotis vieninteliu šiam kūrėjui įrengtu muziejumi pasaulyje.

Sunkmetis mažina išgales

Važinėdami po Latviją iš kolegų latvių žurnalistų išgirdome apie statybų verslo sąstingį, gana drastiškus taupymo būdus, kylančias benzino kainas. Problemos panašios kaip ir Lietuvoje. "Kai lyginu viešbučių kainas ir vidutinį atlyginimą, pasidaro aišku, ar žmonės išgali keliauti, - sakė internetinės kelionių svetainės www.Baltictravelnevs.com, leidžiamos ir lietuvių kalba, žurnalistė Benita. - Kai vidutinis atlyginimas 180 latų, o viešbučio kambarys - apie 30 latų, ne kažin kiek su šeima pakeliausi. Nebent netoli, kad galėtum sugrįžti namo nakvoti."

Vis dėlto Latvijos vyriausybė parodė gerų norų viešbučių ir restoranų verslo krizei sušvelninti. Iki šiol jie mokėjo 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, o nuo gegužės - tik 9 procentų. Už tai šio verslo atstovai pažadėjo išsaugoti darbo vietas. "Nors ir sunkiai

verčiasi, neteko girdėti, kad būtų buvę uždaryta daug viešbučių. Kiek žinau, bankrutavo tik vienas, esantis pakeliui į Lietuvą netoli Bauskės", - pridūrė Benita.

Rygoje įsikūrusios turizmo agentūros gidė Svetlana pasakojo, kad pernai ji į Lietuvą lydėjo 24 autobusus turistų iš Latvijos. "Visi labai mėgsta Druskininkus, o pakeliui būtinai apsilankome ir nakvojame Kaune. Deja, šiemet dar nebuvo nė vienos grupės į jūsų kraštą, - apgailestavo gidė. - Matyt, ateina laikas, kai kelionių agentūros apskritai tampa nereikalingos. Žmonės turi automobilius, informacijos randa internete ir važiuoja savarankiškai."

Kaip teigė vieno didžiausių šalies dienraščių "Latvijas avize" žurnalistas Zigmudas, dėl kylančių benzino kainų ypač kenčia atokių kaimų gyventojai. "Autobusai ten praktiškai jau nebevažiuoja. Visi prisipirko automobilių, o degalai, kaip suskaičiavau pagal senus išsaugotus čekius, per pastaruosius septynerius metus pabrango maždaug 35 santimais. Šiuo metu 95 markės benzinas kainuoja apie 77,9 santimo (maždaug 3,90 lito). Žiniasklaida bandė atlikti tyrimą, kodėl pasaulyje degalų kainos mažėja, o Latvijoje kyla, tačiau šios paslapties jai nepavyko išsiaiškinti. Ir visiškai nesuprantama, kodėl Lietuvoje benzinas dar brangesnis, nors jūs turite savo perdirbimo įmonę", - stebėjosi Zigmundas.

Šlapinimosi virusas

Latviai baisisi tarp užsienio turistų plintančiu virusu - šlapintis ant paminklų ar svarbių pastatų. "Girdėjome, kad dažnai nukenčia jūsų prezidentūra. Rygoje taip niekinama Laisvės statula. Net manome, jog turistams tai tapo tam tikru "sportu", - piktinosi žurnalistai.

Tačiau dabar rastas būdas, kaip stabdyti nepadoriai besielgiančius užsieniečius ir šitaip papildyti Rygos biudžetą. Praėjusių metų pabaigoje įkurto Turistinės policijos skyriaus tikslas buvo saugoti atvykėlius iš svetur nuo apgavysčių baruose, klubuose, taksi. Bet šiandien keturiolikai šiame skyriuje dirbančių policininkų vis dažniau tenka tramdyti užsieniečius, vaikštančius nuogais užpakaliais po senamiestį ar tiesiog dergiančius ant Laisvės statulos. Bauda už gamtinį reikalą viešoje vietoje - 50 latų, o jei tai daroma įžūliai, kvalifikuojama kaip smulkus chuliganizmas ir baudžiama jau 250 latų bauda arba administraciniu 15 parų areštu.

Kaip Latvijos žiniasklaidoje yra sakęs šio policijos skyriaus vadovas Andrejus Aronovas, taip nepadoriai dažniausiai elgiasi senųjų civilizuotos Europos valstybių jaunimas. Šiemet jau užregistruoti 1324 viešosios tvarkos pažeidimai. Atvejų, kad taip elgtųsi turistai iš posovietinių šalių, nėra užfiksuota. Lietuviai ir estai pažeidžia tik Kelių eismo taisykles. Pasak A.Aronovo, kai tenka kalbėtis su pažeidėjų valstybių ambasadų darbuotojais, paaiškėja, kad dauguma užsieniečių paprasčiausiai būna susilažinę, ar jiems pavyks nepastebėtiems apšlapinti Laisvės statulą. Lažinamasi iš didelių sumų - maždaug 5 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų - gerokai daugiau, negu už pažeidimą skiriama bauda.

Menantiesiems skrydžius lėktuvais TU

Kelionių mėgėjai šalia Rygos oro uosto esančiame Aviacijos muziejuje gali išvysti seniai matytą keleivinį lėktuvą TU, kuriuo daugeliui yra tekę skristi. Muziejaus darbuotojas Vadimas Novikovas pasakojo, kad šie praėjusio šimtmečio 8-9 dešimtmečiais buvę labai populiarūs orlaiviai skraidindavo į tolimiausius Sovietų Sąjungos užkampius. Bilietai buvo gana pigūs, tad norinčiųjų pamatyti "plačiąją tėvynę" netrūko, eilės rikiuodavosi keletą valandų prieš atidarant kasas. Pirmieji Tu-154 iš Dušambės į Rygą pradėjo skraidyti 1979 metais.

Įdomiausia, kad visi Aviacijos muziejaus eksponatai yra veikiantys. "Studentams galime pademonstruoti, kaip dirba varikliai, išimti tik slapti įrenginiai. Galėtume parodyti ir tai, kaip jie skraido, tačiau gauti leidimą - per daug biurokratijos, - aiškino V.Novikovas. - Šis muziejus turi vieną didžiausių Europoje sovietinės aviatechnikos rinkinių. Eksponatai jam buvo kaupti 43 metus. Maziejus atidarytas tik 1997-aisiais." Čia galima apžiūrėti naikintuvus MIG, "Suchoi", sraigtasparnius MIL, "Kamov".

Vietoj tūkstančio šnipų

Anksčiau niekam nežinomas slaptas sovietų armijos karinis miestelis netoli Ventspilio miškuose slėpė du parabolinių antenų reflektorius. Vienas jų - net 32 metrų skersmens - yra didžiausias Šiaurės Europoje ir aštuntas pasaulyje. Naudodamasi juo sovietų armija šnipinėjo - gaudė signalus ir informaciją iš kitų valstybių palydovų. Kalbama, kad antenos siekdavo net Angliją ir atstodavo tūkstančius šnipų. Koduoti pokalbiai būdavo siunčiami tiesiai į Maskvą ir čia iššifruojami.

Dabar šis objektas prieinamas ir turistams. Traukdamasi iš Latvijos sovietų kariuomenė jo nenugriovė, nes buvo susitarta, kad reflektorius bus naudojamas taikiems tikslams. Latviai čia įkūrė Radioastronomijos centrą ir tyrinėja kosmoso šiukšles. "Tai gana svarbi problema, - pabrėžė astronomas Vladimiras Bezrukovas. - Įsivaizduokite, astronautas kosmose pameta kokį nors atsuktuvą, o ten jis skrieja 8 kilometrų per sekundę greičiu. Šitaip įsibėgėjęs gelžgaliukas gali pradurti ir rimtai suniokoti milijoninės vertės palydovą. Taigi mes stebime kosmoso šiukšles, apskaičiuojame, kada jos gali susidurti su palydovu. Jei kyla grėsmė, pasukame kosminį aparatą kitu keliu. Taip išvengiama susidūrimo."

Kariškiai radiolokatorių paliko, bet, pasak V.Bezrukovo, nupjovė visus kabelius. O jų buvo keletas šimtų. Kol radioastronomai tuos laidus atrinko, išsiaiškino, kaip juos sujungti, praėjo keleri metai. Pirmieji stebėjimai pradėti 2000 metais.

Kur baigiasi bėgiai

Prasidėjus sąstingiui Latvijos geležinkeliuose buvo sustabdyta tiesti nauja linija Ryga-Ogrė, tačiau gyvenimas ties pasibaigusiais bėgiais nesustojo. Visiškai atsitiktinai atokiame Keipenės kaimelyje atsirado muziejus Rygoje gimusiam kino režisieriui S.Eizenšteinui, kuris išgarsėjo nebyliąja juosta "Šarvuotis Potiomkinas". Kaimas niekaip nesusijęs su kino klasiku. Jis čia niekada nėra lankęsis, o muziejuje nerasi nė vieno autentiško eksponato. Tai geriausias įrodymas, kaip iš nieko galima išjudinti kaimelio gyvenimą.

Istorija prasidėjo labai paprastai. Kartą Rygoje rengiamo kino festivalio organizatoriai sumanė sėdėti ne sostinėje, o savo pokalbius apie kiną perkelti į traukinio vagoną. Pasirinktas Keipenės kaimelis ir sena neveikianti jo geležinkelio stotis, prie kurios ir baigiasi bėgiai. Simboliška. Kino žmonės atvyko, pasėdėjo pievoje šalia stoties, jau ruošėsi važiuoti atgal, bet čia atsibudo po suoleliu miegojęs ir prasiblaivęs vietinis žmogelis. "Mato - kažkoks neįprastas sujudimas, subruzdimas, visi jau rengiasi išvykti. Tas žmogelis ir klausia: "Kada jūs dar kartą atvažiuosite?" - pasakojo muziejaus darbuotoja. - Festivalio organizatoriai pasvarstė, kodėl ne, galima dar sykį atvažiuoti. Net ir laukiantis žmogus yra. Tad važiavo ir važiavo, įvairius menininkus kvietė, plenerus rengė, o senoje neveikiančioje geležinkelio stotyje įkūrė S.Eizenšteino muziejų. Niekur daugiau pasaulyje jo muziejaus ir nėra. Beje, kiną mėgęs ir nemažą kolekciją filmų turėjęs Stalinas režisierių net buvo nusiuntęs stažuotis į Holivudą, o tais laikais tai atrodė neįtikima. Kai Holivude S.Eizenšteino paklausė, kur jis randa žvaigždžių savo filmams, šis atsakė: "Pas mus kiekviena melžėja - žvaigždė."

Menininkai, pritaikę garsiąją režisieriaus frazę: "Aš net ir iš telefonų knygos darau kiną", ištapetavo sienas senos telefonų knygos puslapiais. Buvo rasti ilgai slėpti S.Eizenšteino piešiniai - stoties languose rodomos jų kopijos. Pavyzdžiui, "Nusivylime" autorius simboliškai pavaizdavo draudimą Sovietų Sąjungoje savarankiškai mąstyti - nupiešė žmones be galvų. Net kūdikio embrionas neturi galvos. Menininkui esant gyvam šie piešiniai niekur nerodyti.

O prie kasos langelio "sėdi" pats S.Eizenšteinas (jo nuotrauka - aut.) ir pardavinėja bilietus į savo filmus. Čia atvykstantiems lankytojams iš tikrųjų dažnai rengiamos jo juostų peržiūros. Ir vietos gyventojai ateina, nes kino teatro kaime niekada nebuvo.

Muziejuje siūloma įdomi atrakcija. Jūs, tarsi būtumėte kino režisierius, galite paskambinti bet kuriai garsenybei (ant sienos surašyti telefonų numeriai), o surinkę nurodytus skaičius iš tikrųjų išgirsti abonento balsą. Mes paskambinome Marilyn Monroe, ir visą geležinkelio stotį užliejo šios Holivudo dievaitės daina. Smagu toje Keipenėje prie nutrūkusių geležinkelio bėgių. Į kaimelį net buvo atvežta S.Eizenšteino vaškinė figūra ir garsusis režisierius čia "praleido" tris dienas. Apie tai pranešė visa latvių žiniasklaida.

Trauksis R.Paulas, neliks turistų

Latvių žurnalistai minėjo, jog spaudoje pasirodžius pranešimų, kad populiarus 74 metų kompozitorius Raimondas Paulas traukiasi ne tik iš politikos, bet ir iš Jūrmaloje rengiamo jaunųjų atlikėjų konkurso "Naujoji banga" organizatorių bei vertinimo komisijos narių, Jūrmala sunerimo, kad gali netekti daug pajamų iš specialiai į šį festivalį suplaukiančių turistų, ypač iš Rusijos. Vykstant renginiui kurorte būna sausakimši visi viešbučiai ir vilos. Jei R.Paulas pasitrauks, iš Maskvos "diriguojamas" konkursas, galimas dalykas, bus perkeltas į kitą miestą. Jau esama siūlymų jį rengti Sankt Peterburge, Kaliningrade ar Palangoje. Kadangi "Naujoji banga" nėra Jūrmalos nuosavybė, drauge su R.Paulu festivalį organizuojantis maskvietis Igoris Krutojus gali žengti tokį pajūrio miestui nenaudingą žingsnį.

Gidei Svetlanai iš latvių turistų yra tekę girdėti, kad jie labiau vertina triukšmingą Palangą nei ramią Jūrmalą: "Pas jus gyvenimas verda, o pas mus pernelyg ramu".

Gal mes tikrai per daug keiksnojame Palangą? Geidžiantiesiems ramaus poilsio - visa Kuršių nerija ir pusiau laukinės Latvijos pajūrio pakrantės į šiaurę nuo Šventosios. Jas, pasak latvių, jau seniai "okupavę" lietuviai. Taigi vieni pas kitus ieškome ir randame tai, ko pasigendame savo krašte.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Vero  78.61.224.108 2013-03-26 16:03:06
Taigi "Kaimynai latviai..." Ar tik kaimynai? Mane labai liudina, kad daug kas uzmirsta, kad latviai nera tik kaimynai, o artimiausi musu gimines, tik mes dvi baltu tautos tebeesam like. Ar ilgai dar busim, jei viens kito neparemsim ir nesijausim esa artimiausi gimines. O juk taip yra: vis surandama kliauciu, kaip viens kitam ikasti ar bent paurgzti. Kad issilaikytumem tarp situ "svolaciu" slavu, reiktu susivienyt i viena valstybe. Toks pavadinimas "Kaimynai latviai..." man regis yra tiesiog izeidziantis. BROLIAI LATVIAI - stai kaip turetu but suprantama. O jau latvisku pavardziu ir pavadinimu iskraipymas ziniasklaidoje tiesiog pasibaisetinas. Kur ta ideja, kilusi Sajudzio laikais, kad mokysimes vieni kitu kalba? Isputejo, kaip sako latviai, i ora. Tai tiek broliai, lietuviai.
2 0  Netinkamas komentaras
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami