TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kaimynai latviai pasikinkė fantaziją

2010 06 11 0:00
Medinis vikingų laivas "Lacplesis" yra pastatytas Lietuvos meistrų. Jis švartuojasi visai netoli plento Ryga-Daugpilis. Stabtelėjus pakeliui galima paplaukioti ir pasigrožėti Dauguvos pakrantėmis.
Turizmo departamento nuotrauka

Sunkią ekonomikos krizę išgyvenantys latviai nesėdi susiėmę už galvų ir nedejuoja. Šiemet bendram Lietuvos, Latvijos, Estijos kelionių projektui "Didysis žygis po Baltijos šalis" jų parinkti turizmo objektai atskleidžia, kaip ir iš nieko galima bandyti įsukti turizmo verslą.

Išsaugota sena aviacinė, daugiausia karinė, technika šalia Rygos oro uosto įkurtame Aviacijos muziejuje domina ne tik turistus, bet ir būsimus aviatorius. Čia visiškai patogu pėsčiomis ateiti dėl blogo oro atidėjus skrydį.

Netoli Ventspilio esantis buvęs Sovietų Sąjungos radiolokatorius, skirtas šnipinėti ir fiksuoti pokalbius net iki Anglijos, dabar stebi kosmoso šiukšles ir priima turistus. O niekam nežinomas Keipenės kaimelis, kuriame niekada nėra buvęs ir gyvenęs Latvijoje gimęs garsus kino režisierius Sergejus Eizenšteinas, gali didžiuotis vieninteliu šiam kūrėjui įrengtu muziejumi pasaulyje.

Sunkmetis mažina išgales

Važinėdami po Latviją iš kolegų latvių žurnalistų išgirdome apie statybų verslo sąstingį, gana drastiškus taupymo būdus, kylančias benzino kainas. Problemos panašios kaip ir Lietuvoje. "Kai lyginu viešbučių kainas ir vidutinį atlyginimą, pasidaro aišku, ar žmonės išgali keliauti, - sakė internetinės kelionių svetainės www.Baltictravelnevs.com, leidžiamos ir lietuvių kalba, žurnalistė Benita. - Kai vidutinis atlyginimas 180 latų, o viešbučio kambarys - apie 30 latų, ne kažin kiek su šeima pakeliausi. Nebent netoli, kad galėtum sugrįžti namo nakvoti."

Vis dėlto Latvijos vyriausybė parodė gerų norų viešbučių ir restoranų verslo krizei sušvelninti. Iki šiol jie mokėjo 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, o nuo gegužės - tik 9 procentų. Už tai šio verslo atstovai pažadėjo išsaugoti darbo vietas. "Nors ir sunkiai

verčiasi, neteko girdėti, kad būtų buvę uždaryta daug viešbučių. Kiek žinau, bankrutavo tik vienas, esantis pakeliui į Lietuvą netoli Bauskės", - pridūrė Benita.

Rygoje įsikūrusios turizmo agentūros gidė Svetlana pasakojo, kad pernai ji į Lietuvą lydėjo 24 autobusus turistų iš Latvijos. "Visi labai mėgsta Druskininkus, o pakeliui būtinai apsilankome ir nakvojame Kaune. Deja, šiemet dar nebuvo nė vienos grupės į jūsų kraštą, - apgailestavo gidė. - Matyt, ateina laikas, kai kelionių agentūros apskritai tampa nereikalingos. Žmonės turi automobilius, informacijos randa internete ir važiuoja savarankiškai."

Kaip teigė vieno didžiausių šalies dienraščių "Latvijas avize" žurnalistas Zigmudas, dėl kylančių benzino kainų ypač kenčia atokių kaimų gyventojai. "Autobusai ten praktiškai jau nebevažiuoja. Visi prisipirko automobilių, o degalai, kaip suskaičiavau pagal senus išsaugotus čekius, per pastaruosius septynerius metus pabrango maždaug 35 santimais. Šiuo metu 95 markės benzinas kainuoja apie 77,9 santimo (maždaug 3,90 lito). Žiniasklaida bandė atlikti tyrimą, kodėl pasaulyje degalų kainos mažėja, o Latvijoje kyla, tačiau šios paslapties jai nepavyko išsiaiškinti. Ir visiškai nesuprantama, kodėl Lietuvoje benzinas dar brangesnis, nors jūs turite savo perdirbimo įmonę", - stebėjosi Zigmundas.

Šlapinimosi virusas

Latviai baisisi tarp užsienio turistų plintančiu virusu - šlapintis ant paminklų ar svarbių pastatų. "Girdėjome, kad dažnai nukenčia jūsų prezidentūra. Rygoje taip niekinama Laisvės statula. Net manome, jog turistams tai tapo tam tikru "sportu", - piktinosi žurnalistai.

Tačiau dabar rastas būdas, kaip stabdyti nepadoriai besielgiančius užsieniečius ir šitaip papildyti Rygos biudžetą. Praėjusių metų pabaigoje įkurto Turistinės policijos skyriaus tikslas buvo saugoti atvykėlius iš svetur nuo apgavysčių baruose, klubuose, taksi. Bet šiandien keturiolikai šiame skyriuje dirbančių policininkų vis dažniau tenka tramdyti užsieniečius, vaikštančius nuogais užpakaliais po senamiestį ar tiesiog dergiančius ant Laisvės statulos. Bauda už gamtinį reikalą viešoje vietoje - 50 latų, o jei tai daroma įžūliai, kvalifikuojama kaip smulkus chuliganizmas ir baudžiama jau 250 latų bauda arba administraciniu 15 parų areštu.

Kaip Latvijos žiniasklaidoje yra sakęs šio policijos skyriaus vadovas Andrejus Aronovas, taip nepadoriai dažniausiai elgiasi senųjų civilizuotos Europos valstybių jaunimas. Šiemet jau užregistruoti 1324 viešosios tvarkos pažeidimai. Atvejų, kad taip elgtųsi turistai iš posovietinių šalių, nėra užfiksuota. Lietuviai ir estai pažeidžia tik Kelių eismo taisykles. Pasak A.Aronovo, kai tenka kalbėtis su pažeidėjų valstybių ambasadų darbuotojais, paaiškėja, kad dauguma užsieniečių paprasčiausiai būna susilažinę, ar jiems pavyks nepastebėtiems apšlapinti Laisvės statulą. Lažinamasi iš didelių sumų - maždaug 5 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų - gerokai daugiau, negu už pažeidimą skiriama bauda.

Menantiesiems skrydžius lėktuvais TU

Kelionių mėgėjai šalia Rygos oro uosto esančiame Aviacijos muziejuje gali išvysti seniai matytą keleivinį lėktuvą TU, kuriuo daugeliui yra tekę skristi. Muziejaus darbuotojas Vadimas Novikovas pasakojo, kad šie praėjusio šimtmečio 8-9 dešimtmečiais buvę labai populiarūs orlaiviai skraidindavo į tolimiausius Sovietų Sąjungos užkampius. Bilietai buvo gana pigūs, tad norinčiųjų pamatyti "plačiąją tėvynę" netrūko, eilės rikiuodavosi keletą valandų prieš atidarant kasas. Pirmieji Tu-154 iš Dušambės į Rygą pradėjo skraidyti 1979 metais.

Įdomiausia, kad visi Aviacijos muziejaus eksponatai yra veikiantys. "Studentams galime pademonstruoti, kaip dirba varikliai, išimti tik slapti įrenginiai. Galėtume parodyti ir tai, kaip jie skraido, tačiau gauti leidimą - per daug biurokratijos, - aiškino V.Novikovas. - Šis muziejus turi vieną didžiausių Europoje sovietinės aviatechnikos rinkinių. Eksponatai jam buvo kaupti 43 metus. Maziejus atidarytas tik 1997-aisiais." Čia galima apžiūrėti naikintuvus MIG, "Suchoi", sraigtasparnius MIL, "Kamov".

Vietoj tūkstančio šnipų

Anksčiau niekam nežinomas slaptas sovietų armijos karinis miestelis netoli Ventspilio miškuose slėpė du parabolinių antenų reflektorius. Vienas jų - net 32 metrų skersmens - yra didžiausias Šiaurės Europoje ir aštuntas pasaulyje. Naudodamasi juo sovietų armija šnipinėjo - gaudė signalus ir informaciją iš kitų valstybių palydovų. Kalbama, kad antenos siekdavo net Angliją ir atstodavo tūkstančius šnipų. Koduoti pokalbiai būdavo siunčiami tiesiai į Maskvą ir čia iššifruojami.

Dabar šis objektas prieinamas ir turistams. Traukdamasi iš Latvijos sovietų kariuomenė jo nenugriovė, nes buvo susitarta, kad reflektorius bus naudojamas taikiems tikslams. Latviai čia įkūrė Radioastronomijos centrą ir tyrinėja kosmoso šiukšles. "Tai gana svarbi problema, - pabrėžė astronomas Vladimiras Bezrukovas. - Įsivaizduokite, astronautas kosmose pameta kokį nors atsuktuvą, o ten jis skrieja 8 kilometrų per sekundę greičiu. Šitaip įsibėgėjęs gelžgaliukas gali pradurti ir rimtai suniokoti milijoninės vertės palydovą. Taigi mes stebime kosmoso šiukšles, apskaičiuojame, kada jos gali susidurti su palydovu. Jei kyla grėsmė, pasukame kosminį aparatą kitu keliu. Taip išvengiama susidūrimo."

Kariškiai radiolokatorių paliko, bet, pasak V.Bezrukovo, nupjovė visus kabelius. O jų buvo keletas šimtų. Kol radioastronomai tuos laidus atrinko, išsiaiškino, kaip juos sujungti, praėjo keleri metai. Pirmieji stebėjimai pradėti 2000 metais.

Kur baigiasi bėgiai

Prasidėjus sąstingiui Latvijos geležinkeliuose buvo sustabdyta tiesti nauja linija Ryga-Ogrė, tačiau gyvenimas ties pasibaigusiais bėgiais nesustojo. Visiškai atsitiktinai atokiame Keipenės kaimelyje atsirado muziejus Rygoje gimusiam kino režisieriui S.Eizenšteinui, kuris išgarsėjo nebyliąja juosta "Šarvuotis Potiomkinas". Kaimas niekaip nesusijęs su kino klasiku. Jis čia niekada nėra lankęsis, o muziejuje nerasi nė vieno autentiško eksponato. Tai geriausias įrodymas, kaip iš nieko galima išjudinti kaimelio gyvenimą.

Istorija prasidėjo labai paprastai. Kartą Rygoje rengiamo kino festivalio organizatoriai sumanė sėdėti ne sostinėje, o savo pokalbius apie kiną perkelti į traukinio vagoną. Pasirinktas Keipenės kaimelis ir sena neveikianti jo geležinkelio stotis, prie kurios ir baigiasi bėgiai. Simboliška. Kino žmonės atvyko, pasėdėjo pievoje šalia stoties, jau ruošėsi važiuoti atgal, bet čia atsibudo po suoleliu miegojęs ir prasiblaivęs vietinis žmogelis. "Mato - kažkoks neįprastas sujudimas, subruzdimas, visi jau rengiasi išvykti. Tas žmogelis ir klausia: "Kada jūs dar kartą atvažiuosite?" - pasakojo muziejaus darbuotoja. - Festivalio organizatoriai pasvarstė, kodėl ne, galima dar sykį atvažiuoti. Net ir laukiantis žmogus yra. Tad važiavo ir važiavo, įvairius menininkus kvietė, plenerus rengė, o senoje neveikiančioje geležinkelio stotyje įkūrė S.Eizenšteino muziejų. Niekur daugiau pasaulyje jo muziejaus ir nėra. Beje, kiną mėgęs ir nemažą kolekciją filmų turėjęs Stalinas režisierių net buvo nusiuntęs stažuotis į Holivudą, o tais laikais tai atrodė neįtikima. Kai Holivude S.Eizenšteino paklausė, kur jis randa žvaigždžių savo filmams, šis atsakė: "Pas mus kiekviena melžėja - žvaigždė."

Menininkai, pritaikę garsiąją režisieriaus frazę: "Aš net ir iš telefonų knygos darau kiną", ištapetavo sienas senos telefonų knygos puslapiais. Buvo rasti ilgai slėpti S.Eizenšteino piešiniai - stoties languose rodomos jų kopijos. Pavyzdžiui, "Nusivylime" autorius simboliškai pavaizdavo draudimą Sovietų Sąjungoje savarankiškai mąstyti - nupiešė žmones be galvų. Net kūdikio embrionas neturi galvos. Menininkui esant gyvam šie piešiniai niekur nerodyti.

O prie kasos langelio "sėdi" pats S.Eizenšteinas (jo nuotrauka - aut.) ir pardavinėja bilietus į savo filmus. Čia atvykstantiems lankytojams iš tikrųjų dažnai rengiamos jo juostų peržiūros. Ir vietos gyventojai ateina, nes kino teatro kaime niekada nebuvo.

Muziejuje siūloma įdomi atrakcija. Jūs, tarsi būtumėte kino režisierius, galite paskambinti bet kuriai garsenybei (ant sienos surašyti telefonų numeriai), o surinkę nurodytus skaičius iš tikrųjų išgirsti abonento balsą. Mes paskambinome Marilyn Monroe, ir visą geležinkelio stotį užliejo šios Holivudo dievaitės daina. Smagu toje Keipenėje prie nutrūkusių geležinkelio bėgių. Į kaimelį net buvo atvežta S.Eizenšteino vaškinė figūra ir garsusis režisierius čia "praleido" tris dienas. Apie tai pranešė visa latvių žiniasklaida.

Trauksis R.Paulas, neliks turistų

Latvių žurnalistai minėjo, jog spaudoje pasirodžius pranešimų, kad populiarus 74 metų kompozitorius Raimondas Paulas traukiasi ne tik iš politikos, bet ir iš Jūrmaloje rengiamo jaunųjų atlikėjų konkurso "Naujoji banga" organizatorių bei vertinimo komisijos narių, Jūrmala sunerimo, kad gali netekti daug pajamų iš specialiai į šį festivalį suplaukiančių turistų, ypač iš Rusijos. Vykstant renginiui kurorte būna sausakimši visi viešbučiai ir vilos. Jei R.Paulas pasitrauks, iš Maskvos "diriguojamas" konkursas, galimas dalykas, bus perkeltas į kitą miestą. Jau esama siūlymų jį rengti Sankt Peterburge, Kaliningrade ar Palangoje. Kadangi "Naujoji banga" nėra Jūrmalos nuosavybė, drauge su R.Paulu festivalį organizuojantis maskvietis Igoris Krutojus gali žengti tokį pajūrio miestui nenaudingą žingsnį.

Gidei Svetlanai iš latvių turistų yra tekę girdėti, kad jie labiau vertina triukšmingą Palangą nei ramią Jūrmalą: "Pas jus gyvenimas verda, o pas mus pernelyg ramu".

Gal mes tikrai per daug keiksnojame Palangą? Geidžiantiesiems ramaus poilsio - visa Kuršių nerija ir pusiau laukinės Latvijos pajūrio pakrantės į šiaurę nuo Šventosios. Jas, pasak latvių, jau seniai "okupavę" lietuviai. Taigi vieni pas kitus ieškome ir randame tai, ko pasigendame savo krašte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"