TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kaip hercogai Rundalėje laimės ieškojo

2015 05 27 23:00
Rūmų kompleksas pribloškia didingumu. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotrauka

Rundalės rūmai Latvijos pietuose gerai žinomi lietuviams. Iš užsienio svečių čia jų daugiausia apsilanko, antroje vietoje - vokiečiai. Nuo 1981 metų, kai dar vis restauruojamuose rūmuose buvo atidaryta pirmoji muziejaus salė, viskas neatpažįstamai pasikeitė. Pernai baigtas restauruoti kompleksas - dabar prašmatniausi ir bene autentiškiausi rūmai Latvijoje.

Vien priartėjus prie rūmų akivaizdu, kad tai ne paprastų didikų namai. Viduje - išlikusi ir puikiai restauruota sienų tapyba, lipdiniai, vokišku dirbtiniu marmuru dengtos sienos, auksu ir Nyderlandų dailininkų paveikslais puoštos salės. Paryžiaus Versalį menantys rūmai ir milžiniškas parkas - buvusi Kuršo hercogystės valdovų vasaros rezidencija.

Kai XVI amžiuje neliko Livonijos, iš pietinių jos žemių buvo sukurtos Kuršo ir Žiemgalos hercogystės. Iš pradžių Kuršo hercogystė buvo pavaldi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, po Liublino unijos - Abiejų Tautų Respublikai (ATR). Po trečiojo ATR padalijimo 1795 metais hercogystė atiteko Rusijai.

Vaikštant po sales ir apžiūrint restauruotus interjerus, smalsu daugiau sužinoti apie čia gyvenusių trijų šeimininkų - Bironų, Zubovų ir Šuvalovų - likimus. Sienos nukabinėtos ir su šia hercogyste susijusių asmenų portretais. Į lankytojus žvelgia kelios Rusijos imperatorienės - Ana Ivanovna, Jelizaveta Petrovna, Jekaterina II, net pats Petras I ir iš Vilniaus atitekėjusi, Platonui Zubovui galvą susukusi ir nekaip išgarsėjusi Teklė Valentinovičiūtė.

Rundalės šeimininkų gyvenimai verti romano. Daug juose paslapties, dramatiškų vingių. Apie tai paprašiau papasakoti nuo 1982 metų muziejuje dirbančią gidę bei istorinių kostiumų autorę Jeleną Forste. Ji pasidalijo žiniomis ir apie rūmuose gyvenusių žmonių likimus, asmenines dramas, kurioms istorijos vadovėliuose dažnai nelieka vietos, kaip neva nereikšmingiems ir didžiajai istorijai įtakos nedarantiems faktams. Tos dramos byloja, kad nė vienas šių rūmų šeimininkas čia nebuvo labai laimingas.

Jaunoji našlė

"Praėjus metams po Poltavos mūšio, 1710-aisiais, Rusijos imperatorius Petras I savo suvestinio brolio (kitos motinos) Ivano dukrą septyniolikmetę Aną Ivanovną (1693-1740) ištekino už devyniolikmečio Kuršo hercogo Fridricho Vilhelmo. Po kelis mėnesius trukusių iškilmių Sankt Peterburge pora sausio mėnesį susiruošė į Kuršą, - pasakojo J. Forste. - Deja, per kelionę jaunikis mirė. Jaunoji našlė, jau Kuršo hercogienė, apsigyveno Jelgavos rūmuose ir savo hercogystėje praleido 20 metų. Čia ji suartėjo su 25 metų vietiniu grafu Ernstu Johanu Bironu. Iš pradžių dirbęs hercogienės valdytoju, jis greit tapo favoritu. Prabangių rūmų Rundalėje dar nebuvo, juos vėliau pastatys karjerą padaręs Bironas."

Kaip spėja į istoriją įsigilinusi J. Forste, Aną su šiuo grafu, talentingu finansininku siejo stiprus ryšys. Ji ne tik patikėjo jam asmeninius pinigus, valdas, bet, matyt, ir buvo jį įsimylėjusi. "Nors šiaip favoritas - politinis valdovo patikėtinis, įgaliotinis. Tai statusas, o ne tik meilužis, kaip įprasta manyti. Anos atveju galbūt buvo kitaip. Gal ji buvo įsimylėjusi Bironą, nes daugiau ir neištekėjo, - svarstė J. Forste. - O turtingos moterys anais laikais ilgai nenašlaudavo. Tuoktis su Bironu Ana negalėjo dėl skirtingo statuso. Tačiau vėliau, 1730 metais, mirus Rusijos caro Perto I anūkui, Ana buvo pakviesta į sostą. Dešimt metų ji valdė Rusiją. Kadangi jos favoritu ir toliau buvo Bironas, šis imperatorės Anos valdymo laikotarpis istorijos vadovėliuose net vadinamas "bironmečiu". Daug politinių sprendimų priimdavo Bironas."

1735 metais Sankt Peterburge dirbantis italų kilmės architektas Francesco Bartolomeo Rastrelli gavo užsakymą Rundalėje pastatyti rūmus, panašius į Prancūzijos karaliaus Saulės (Liudviko XIV) Versalio rūmus. Tuo metu Sankt Peterburge jis imperatorei Anai Ivanovnai statė Žiemos rūmus. 1737 metais imperatorės Anos favoritas E. J. Bironas buvo išrinktas Kuršo hercogu.

Karjera ir tremtis

Kai 1740 metais Ana susirgo, reikėjo skirti naują imperatorių. Teisėtų vaikų ji neturėjo. Tad imperatoriumi paskyrė vienos giminaitės trijų mėnesių kūdikį, o regentu, tikruoju Rusijos imperatoriumi - savo gyvenimo favoritą Bironą.

Tai buvo jo karjeros viršūnė. Tačiau dvaras, nepatenkintas, kad Rusiją valdo Kuršo vokietis, po 22 dienų surengė perversmą ir E. J. Bironą areštavo. "Tada jis prarado viską, buvo ištremtas į Sibirą", - teigė J. Forste. Su juo tremtyje atsidūrė ir 16 metų sūnus Peteris (vėliau jis tapo Kuršo hercogu). Tremtyje gimė dar trys dukros.

Kaip pasakojo J. Forste, dėl skirtingos socialinės padėties negalėdama tekėti už savo favorito, Ana palaimino jo vedybas su savo dvaro freilina Benigna Gottlieb. Istorikai spėja, kad galbūt Peteris yra Anos sūnus, kurį augino favorito šeima.

"Bironą ištrėmus į sostą` buvo pasodinta to kelių mėnesių kūdikio motina Ana Leopoldovna, tačiau ji valdžioje išsilaikė vos metus. Po dar vieno perversmo imperatore tapusi Jelizaveta Petrovna leido Bironui sugrįžti iš Sibiro ir gyventi Jaroslavlyje. Toli nuo Kuršo prabėgo 20 hercogo tremties metų.

Mirus Jelizavetai, imperatoriumi tapo Petras III. Už jo buvo ištekėjusi šešiolikmetė Jekaterina. Po pusmečio vėl įvyko perversmas. Petrą III nužudė Jekaterinos II favoritas grafas Grigorijus Orlovas. Imperatore tapusi Jekaterina II reabilitavo E. J. Bironą ir leido hercogui grįžti į Kuršo hercogystę. Dešimt metų po tremties jis atstatinėjo ir įrenginėjo dvarus Rundalėje ir Jelgavoje.

Palikuonis rūmus pardavė

Kai Bironų šeima grįžo iš 22 metų tremties, hercogo sūnus Peteris jau buvo solidaus amžiaus - 38-erių, bet dar nesukūręs šeimos. Kaip pasakojo gidė, Kurše du kartus vedė, bet nesėkmingai. Būdamas 55 metų susituokė trečią kartą. Jo žmona tapo 18 metų Kuršo hercogystės aristokratė Dorotėja. "Su trečia žmona Peteris susilaukė keturių dukrų. Tai buvo jo svajonė. Gimus trečiajai dukrai jis sumanė žmonai įteikti prabangią dovaną - kelionę į Italiją, į kurią išvyko ir su vyriausia trejų metų dukra. Kelionė truko dvejus metus. Po kelionės Peteris Rundalės rūmuose įrengė net Italijai skirtą Mėlynąjį saloną, - rodydama restauruotą salę dėstė J. Forste. - O toliau - jau kitų rūmų šeimininkų pertvarkytos erdvės."

"Tačiau kodėl tokius puikius, tėvo įrengtus rūmus jaunasis hercogas sumanė palikti?" - klausiau gidės. "Dėl visko kalta politika, - teigė ji. - Po trečiojo ATR padalijimo Kuršo hercogas Peteris Bironas išvyko į Sileziją. Kuršo hercogystė gyvavo apie 250 metų, buvo pavaldi Lenkijos ir Lietuvos karaliui. Hercogas visus savo veiksmus privalėjo derinti ir konfliktus spręsti su ATR karaliumi Varšuvoje. Kai 1795 metais ATR neliko, Kuršo hercogystė pakliuvo į neaiškią situaciją. Hercogas išsigando Tado Kosciuškos sukilimo, nežinojo, kaip sukilėliai pasielgs su juo, nes buvo girdėjęs apie susidorojimus su ponais. Hercogystės delegacija kreipėsi pagalbos į Jekateriną, kuri tada sprendė šio krašto likimą. Hercogas jau buvo senas, valdyti nelabai pajėgė. Jekaterina norėjo Kuršo grafystę palikti savarankišką, tad pasiūlė hercogui P. Bironui valdžią perduoti giminaičiui. Tačiau hercogas nesutiko, jis norėjo piniginės kompensacijos. Nugalėjo godumas. Silezijoje jis jau turėjo nusipirkęs vieną hercogystę, ruošėsi ten išvykti. Jekaterina jam sumokėjo 2 mln. sidabrinių rublių. Tai buvo labai daug pinigų."

Hercogas P. Bironas iš rūmų tada gausiai išsivežė ir brangenybių. Kai kurios jų per palikuonis pastaraisiais metais sugrąžintos į muziejų.

Dovana Zubovams

Paliktus rūmus Jekaterina padovanojo grafui Valerianui Zubovui. Grafas greitai mirė ir rūmai 1804 metais atiteko jo broliui, paskutiniam, dvyliktajam Jekaterinos favoritui kunigaikščiui Platonui Zubovui. "Platonas už Jekateriną buvo 30 metų jaunesnis. Galbūt ji globojo jį kaip motina, nesakyčiau, kad jie buvo meilužiai. Anksčiau, kai buvo jauna, taip, ji turėjo favoritų meilužių, tačiau nemanyčiau, kad ją su Zubovu siejo toks ryšys", - teigė J. Forste.

"Penkiasdešimtmečiam Platonui greitai galvą susuko graži devyniolikmetė Vilniaus lenkė Teklė Valentinovičiūtė. Jie susipažino per vieną priėmimą Vilniuje, Miulerių namuose. Lietuvoje yra išleista knyga "Garsios Lietuvos moterys", ten apie Teklę rašoma", - sakė J. Forste. - Teklė turėjo mylimąjį, tačiau motina juos išskyrė norėdama dukrą ištekinti už numatyto kunigaikščio, vieno turtingiausių Rusijos imperijos magnatų.

Atsivertus minėtą Anelės Butkuvienės knygą "Garsios Lietuvos moterys", aiškėja daugiau detalių apie antrųjų Rundalės rūmų savininkų gyvenimus. Gimusi neturtingų bajorų šeimoje Teklė buvo nelabai išprususi. Po vedybų Platonas jai nusamdė geriausius mokytojus, tačiau mokslai ėjosi vangiai.

P. Zubovas, turėdamas gausų būrį nesantuokinių vaikų, kuriems duodavo Platonų arba Nemcovų pavardes, nudžiugo, kai jo žmona ėmė lauktis. Tačiau ši aikštijosi, rodė jam mažai dėmesio, dažniausiai laiką leisdavo Rundalės rūmų parke žaisdama su beždžione (Platonas mėgo egzotiką ir ten buvo įkūręs žvėryną). Kai vyras sutuoktinei papriekaištavo, ši atrėže, jog jai labiau patinka žiūrėti į beždžionę nei į jį. Jekaterinos II favoritui tai buvo didžiulis įžeidimas, ypač kai jį patyrė iš Plikiškių bajorėlio dukters. Po šio pokalbio kunigaikštį ištiko apopleksija, jis susirgo ir netrukus - 1822 metų balandžio 7 dieną - mirė, palaidotas Sankt Peterburge.

Pagimdžiusi dukrelę Teklė, amžininkų teigimu, netinkamai ja rūpinosi ir ši neišgyveno nė dvejų metukų. Taip našlė prarado paveldėjimo teisę į visus vyro turtus, jai atiteko tik Rundalės rūmai. Garsėjanti prastu būdu, žiauria širdimi T. Zubovienė laiką leido daugybės meilužių draugijoje. Ją visuomenė net praminė Mesalina, tapatindama su išskirtiniu palaidumu garsėjusia Romos imperatoriaus Klaudijaus žmona.

1826 metais P. Zubovo našlė ištekėjo už caro rūmų kamerjunkerio grafo Andrejaus Šuvalovo. Gyvenimas su juo nebuvo idiliškas, grafas ją mušdavo. Kaip rašoma knygoje "Garsios Lietuvos moterys", Aleksandras Puškinas Sankt Peterburge pasirodžiusią A. Šuvalovo žmoną apibūdino taip: "lenkų koketė, t. y. labai nepadori".

Šuvalovai susilaukė dviejų sūnų - Pavelo ir Piotro. Piotrą imperatorius Aleksandras II paskyrė Pabaltijo generalgubernatoriumi.

Palikuonys ir mecenatai

Rūmuose gidė rodė ir kelis autentiškus, hercogo valgomajame eksponuojamus Vokietijos karališkoje manufaktūroje pagamintus porceliano indus. Dalis servizo - kopijos, nes daug kas Berlyne dingo Antrojo pasaulinio karo metais.

XVIII amžiaus biliardo salėje - Peterio ir jo žmonos Dorotėjos su dviem mažomis princesėmis portretai. "Pagal paveikslą mes rekonstravome šią Dorotėjos suknelę. Atkurtas ir hercogo kostiumas. Trys meistrai dirbo ištisus metus, - pasakojo jau dešimt metų istorinių kostiumų rekonstrukcija užsiimanti J. Forste. - Turime ir tokių kostiumų, kuriuos nuomojame fotosesijoms."

Istorinių kostiumų, taip pat ir keleto salių restauravimą finansavo Rygos verslininkas Borisas Teterevas. Jis nuo 1997 metų yra pagrindinis rūmų mecenatas, valstybė lėšų restauravimui neskiria. Pernai už milijoną eurų jo lėšų buvo baigtos restauruoti trys didelės rūmų salės (hercogo kabinetas, biliardinė ir biblioteka). Anksčiau už B. Teterevą, nuo 1990 metų, rūmus pradėjo remti šeštos kartos Bironų šeimos palikuonis - princas Ernstas Johanas Bironas (vardai tie patys kaip ir pirmojo Rundalės rūmų šeimininko). Jam dabar 75 metai, gyvena Vokietijoje, yra atominės fizikos specialistas. Į Rundalę atvyksta kasmet. Pernai, kai buvo švenčiama restauravimo darbų pabaiga (jie pradėti 1972 metais), iškilmėse dalyvavo apie 40 Bironų šeimos giminaičių.

Kaip pasakojo J. Forste, rūmų parke už tam tikrą mokestį galima užsisakyti karališką pikniką. "Kartais ten vyksta ir vestuvių ceremonijos - Latvijoje galima tuoktis nebūtinai metrikacijos biure ar bažnyčioje. Jaunavedžiai mėgsta trumpam išsinuomoti ir Baltąją salę, kur šoka jaunavedžių valsą. Atkreipkite dėmesį, kai lankysitės, - lubos dekoruotos gandrais, o tai simbolizuoja sėkmingą šeiminį gyvenimą, - teigė J. Forste. - Turime ir kitą teatralizuotą paslaugą - apie rūmų gyvenimą pasakoja istorinį kostiumą vilkintis aktorius-dvariškis."

Rožių muziejus

Rūmų parkas pavasarį dar ne toks įspūdingas, koks būna vasarą, kai sužydi tūkstančiai senovinių rožių. "Turime labai įdomią dryžuotąją "Rosamunde", kuri išvesta dar XV amžiuje. Hercogo rožyną muziejus kūrė dešimt metų, gėles pirko iš istorinių Europos rozariumų, kai ką nupirko rėmėjai. Dabar šiame unikaliame rožyne auga 13 tūkst. krūmų rožių (2700 rūšių). Jis net vadinamas rožių muziejumi", - sakė J. Forste.

Parkas - irgi Versalio atspindys. "Iš hercogo miegamojo pažvelgus pro langą, matyti penkios liepų alėjos - kaip saulės spinduliai. Saulė - Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV, praminto karalium Saule, emblema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"