Kaip hercogai Rundalėje laimės ieškojo

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-05-27 23:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-05-27 23:00
Rūmų kompleksas pribloškia didingumu. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotrauka
Run­da­lės rū­mai Lat­vi­jos pie­tuo­se ge­rai ži­no­mi lie­tu­viams. Iš už­sie­nio sve­čių čia jų dau­giau­sia ap­si­lan­ko, an­tro­je vie­to­je - vo­kie­čiai. Nuo 1981 me­tų, kai dar vis res­tau­ruo­ja­muo­se rū­muo­se bu­vo ati­da­ry­ta pir­mo­ji mu­zie­jaus sa­lė, vis­kas ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė. Per­nai baig­tas res­tau­ruo­ti komp­lek­sas - da­bar pra­šmat­niau­si ir be­ne au­ten­tiš­kiau­si rū­mai Lat­vi­jo­je.

Vien pri­ar­tė­jus prie rū­mų aki­vaiz­du, kad tai ne pa­pras­tų di­di­kų na­mai. Vi­du­je - iš­li­ku­si ir pui­kiai res­tau­ruo­ta sie­nų ta­py­ba, lip­di­niai, vo­kiš­ku dirb­ti­niu mar­mu­ru deng­tos sie­nos, auk­su ir Ny­der­lan­dų dai­li­nin­kų pa­veiks­lais puo­štos sa­lės. Par­yžiaus Ver­sa­lį me­nan­tys rū­mai ir mil­ži­niš­kas par­kas - bu­vu­si Kur­šo her­co­gys­tės val­do­vų va­sa­ros re­zi­den­ci­ja.

Kai XVI am­žiu­je ne­li­ko Li­vo­ni­jos, iš pie­ti­nių jos že­mių bu­vo su­kur­tos Kur­šo ir Žiem­ga­los her­co­gys­tės. Iš pra­džių Kur­šo her­co­gys­tė bu­vo pa­val­di Lie­tu­vos Di­džia­jai Ku­ni­gaikš­tys­tei, po Liub­li­no uni­jos - Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kai (ATR). Po tre­čio­jo ATR pa­da­li­ji­mo 1795 me­tais her­co­gys­tė ati­te­ko Ru­si­jai.

Vaikš­tant po sa­les ir ap­žiū­rint res­tau­ruo­tus in­ter­je­rus, smal­su dau­giau su­ži­no­ti apie čia gy­ve­nu­sių tri­jų šei­mi­nin­kų - Bi­ro­nų, Zu­bo­vų ir Šu­va­lo­vų - li­ki­mus. Sie­nos nu­ka­bi­nė­tos ir su šia her­co­gys­te su­si­ju­sių as­me­nų por­tre­tais. Į lan­ky­to­jus žvel­gia ke­lios Ru­si­jos im­pe­ra­to­rie­nės - Ana Iva­nov­na, Je­li­za­ve­ta Pe­trov­na, Je­ka­te­ri­na II, net pats Pe­tras I ir iš Vil­niaus ati­te­kė­ju­si, Pla­to­nui Zu­bo­vui gal­vą su­su­ku­si ir ne­kaip iš­gar­sė­ju­si Tek­lė Va­len­ti­no­vi­čiū­tė.

Run­da­lės šei­mi­nin­kų gy­ve­ni­mai ver­ti ro­ma­no. Daug juo­se pa­slap­ties, dra­ma­tiš­kų vin­gių. Apie tai pa­pra­šiau pa­pa­sa­ko­ti nuo 1982 me­tų mu­zie­ju­je dir­ban­čią gi­dę bei is­to­ri­nių kos­tiu­mų au­to­rę Je­le­ną Fors­te. Ji pa­si­da­li­jo ži­nio­mis ir apie rū­muo­se gy­ve­nu­sių žmo­nių li­ki­mus, as­me­ni­nes dra­mas, ku­rioms is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se daž­nai ne­lie­ka vie­tos, kaip ne­va ne­reikš­min­giems ir di­džia­jai is­to­ri­jai įta­kos ne­da­ran­tiems fak­tams. Tos dra­mos by­lo­ja, kad nė vie­nas šių rū­mų šei­mi­nin­kas čia ne­bu­vo la­bai lai­min­gas.

Jau­no­ji našlė

"Pra­ėjus me­tams po Pol­ta­vos mū­šio, 1710-ai­siais, Ru­si­jos im­pe­ra­to­rius Pe­tras I sa­vo su­ves­ti­nio bro­lio (ki­tos mo­ti­nos) Iva­no du­krą sep­ty­nio­lik­me­tę Aną Iva­nov­ną (1693-1740) iš­te­ki­no už de­vy­nio­lik­me­čio Kur­šo her­co­go Frid­ri­cho Vil­hel­mo. Po ke­lis mė­ne­sius tru­ku­sių iš­kil­mių Sankt Pe­ter­bur­ge po­ra sau­sio mė­ne­sį su­si­ruo­šė į Kur­šą, - pa­sa­ko­jo J. Fors­te. - De­ja, per ke­lio­nę jau­ni­kis mi­rė. Jau­no­ji naš­lė, jau Kur­šo her­co­gie­nė, ap­si­gy­ve­no Jel­ga­vos rū­muo­se ir sa­vo her­co­gys­tė­je pra­lei­do 20 me­tų. Čia ji su­ar­tė­jo su 25 me­tų vie­ti­niu gra­fu Erns­tu Jo­ha­nu Bi­ro­nu. Iš pra­džių dir­bęs her­co­gie­nės val­dy­to­ju, jis greit ta­po fa­vo­ri­tu. Pra­ban­gių rū­mų Run­da­lė­je dar ne­bu­vo, juos vė­liau pa­sta­tys kar­je­rą pa­da­ręs Bi­ro­nas."

Kaip spė­ja į is­to­ri­ją įsi­gi­li­nu­si J. Fors­te, Aną su šiuo gra­fu, ta­len­tin­gu fi­nan­si­nin­ku sie­jo stip­rus ry­šys. Ji ne tik pa­ti­kė­jo jam as­me­ni­nius pi­ni­gus, val­das, bet, ma­tyt, ir bu­vo jį įsi­my­lė­ju­si. "Nors šiaip fa­vo­ri­tas - po­li­ti­nis val­do­vo pa­ti­kė­ti­nis, įga­lio­ti­nis. Tai sta­tu­sas, o ne tik mei­lu­žis, kaip įpras­ta ma­ny­ti. Anos at­ve­ju gal­būt bu­vo ki­taip. Gal ji bu­vo įsi­my­lė­ju­si Bi­ro­ną, nes dau­giau ir ne­iš­te­kė­jo, - svars­tė J. Fors­te. - O tur­tin­gos mo­te­rys anais lai­kais il­gai ne­naš­lau­da­vo. Tuo­ktis su Bi­ro­nu Ana ne­ga­lė­jo dėl skir­tin­go sta­tu­so. Ta­čiau vė­liau, 1730 me­tais, mi­rus Ru­si­jos ca­ro Per­to I anū­kui, Ana bu­vo pa­kvies­ta į sos­tą. De­šimt me­tų ji val­dė Ru­si­ją. Ka­dan­gi jos fa­vo­ri­tu ir to­liau bu­vo Bi­ro­nas, šis im­pe­ra­to­rės Anos val­dy­mo lai­ko­tar­pis is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se net va­di­na­mas "bi­ron­me­čiu". Daug po­li­ti­nių spren­di­mų pri­im­da­vo Bi­ro­nas."

1735 me­tais Sankt Pe­ter­bur­ge dir­ban­tis ita­lų kil­mės ar­chi­tek­tas Fran­ces­co Bar­to­lo­meo Ras­trel­li ga­vo už­sa­ky­mą Run­da­lė­je pa­sta­ty­ti rū­mus, pa­na­šius į Pra­ncū­zi­jos ka­ra­liaus Sau­lės (Liud­vi­ko XIV) Ver­sa­lio rū­mus. Tuo me­tu Sankt Pe­ter­bur­ge jis im­pe­ra­to­rei Anai Iva­nov­nai sta­tė Žie­mos rū­mus. 1737 me­tais im­pe­ra­to­rės Anos fa­vo­ri­tas E. J. Bi­ro­nas bu­vo iš­rink­tas Kur­šo her­co­gu.

Kar­je­ra ir tremtis

Kai 1740 me­tais Ana su­sir­go, rei­kė­jo skir­ti nau­ją im­pe­ra­to­rių. Tei­sė­tų vai­kų ji ne­tu­rė­jo. Tad im­pe­ra­to­riu­mi pa­sky­rė vie­nos gi­mi­nai­tės tri­jų mė­ne­sių kū­di­kį, o re­gen­tu, ti­kruo­ju Ru­si­jos im­pe­ra­to­riu­mi - sa­vo gy­ve­ni­mo fa­vo­ri­tą Bi­ro­ną.

Tai bu­vo jo kar­je­ros vir­šū­nė. Ta­čiau dva­ras, ne­pa­ten­kin­tas, kad Ru­si­ją val­do Kur­šo vo­kie­tis, po 22 die­nų su­ren­gė per­vers­mą ir E. J. Bi­ro­ną areš­ta­vo. "Ta­da jis pra­ra­do vis­ką, bu­vo iš­trem­tas į Si­bi­rą", - tei­gė J. Fors­te. Su juo trem­ty­je at­si­dū­rė ir 16 me­tų sū­nus Pe­te­ris (vė­liau jis ta­po Kur­šo her­co­gu). Trem­ty­je gi­mė dar trys du­kros.

Kaip pa­sa­ko­jo J. Fors­te, dėl skir­tin­gos so­cia­li­nės pa­dė­ties ne­ga­lė­da­ma te­kė­ti už sa­vo fa­vo­ri­to, Ana pa­lai­mi­no jo ve­dy­bas su sa­vo dva­ro frei­li­na Be­nig­na Gott­lieb. Is­to­ri­kai spė­ja, kad gal­būt Pe­te­ris yra Anos sū­nus, ku­rį au­gi­no fa­vo­ri­to šei­ma.

"Bi­ro­ną iš­trė­mus į sos­tą` bu­vo pa­so­din­ta to ke­lių mė­ne­sių kū­di­kio mo­ti­na Ana Leo­pol­dov­na, ta­čiau ji val­džio­je iš­si­lai­kė vos me­tus. Po dar vie­no per­vers­mo im­pe­ra­to­re ta­pu­si Je­li­za­ve­ta Pe­trov­na lei­do Bi­ro­nui su­grįž­ti iš Si­bi­ro ir gy­ven­ti Ja­ros­lav­ly­je. To­li nuo Kur­šo pra­bė­go 20 her­co­go trem­ties me­tų.

Mi­rus Je­li­za­ve­tai, im­pe­ra­to­riu­mi ta­po Pe­tras III. Už jo bu­vo iš­te­kė­ju­si še­šio­lik­me­tė Je­ka­te­ri­na. Po pus­me­čio vėl įvy­ko per­vers­mas. Pe­trą III nu­žu­dė Je­ka­te­ri­nos II fa­vo­ri­tas gra­fas Gri­go­ri­jus Or­lo­vas. Im­pe­ra­to­re ta­pu­si Je­ka­te­ri­na II rea­bi­li­ta­vo E. J. Bi­ro­ną ir lei­do her­co­gui grįž­ti į Kur­šo her­co­gys­tę. De­šimt me­tų po trem­ties jis at­sta­ti­nė­jo ir įren­gi­nė­jo dva­rus Run­da­lė­je ir Jel­ga­vo­je.

Pa­li­kuo­nis rū­mus pardavė

Kai Bi­ro­nų šei­ma grį­žo iš 22 me­tų trem­ties, her­co­go sū­nus Pe­te­ris jau bu­vo so­li­daus am­žiaus - 38-erių, bet dar ne­su­kū­ręs šei­mos. Kaip pa­sa­ko­jo gi­dė, Kur­še du kar­tus ve­dė, bet ne­sėk­min­gai. Bū­da­mas 55 me­tų su­si­tuo­kė tre­čią kar­tą. Jo žmo­na ta­po 18 me­tų Kur­šo her­co­gys­tės aris­to­kra­tė Do­ro­tė­ja. "Su tre­čia žmo­na Pe­te­ris su­si­lau­kė ke­tu­rių du­krų. Tai bu­vo jo sva­jo­nė. Gi­mus tre­čia­jai du­krai jis su­ma­nė žmo­nai įteik­ti pra­ban­gią do­va­ną - ke­lio­nę į Ita­li­ją, į ku­rią iš­vy­ko ir su vy­riau­sia tre­jų me­tų du­kra. Ke­lio­nė tru­ko dve­jus me­tus. Po ke­lio­nės Pe­te­ris Run­da­lės rū­muo­se įren­gė net Ita­li­jai skir­tą Mė­ly­ną­jį sa­lo­ną, - ro­dy­da­ma res­tau­ruo­tą sa­lę dės­tė J. Fors­te. - O to­liau - jau ki­tų rū­mų šei­mi­nin­kų pert­var­ky­tos erd­vės."

"Ta­čiau ko­dėl to­kius pui­kius, tė­vo įreng­tus rū­mus jau­na­sis her­co­gas su­ma­nė pa­lik­ti?" - klau­siau gi­dės. "Dėl vis­ko kal­ta po­li­ti­ka, - tei­gė ji. - Po tre­čio­jo ATR pa­da­li­ji­mo Kur­šo her­co­gas Pe­te­ris Bi­ro­nas iš­vy­ko į Si­le­zi­ją. Kur­šo her­co­gys­tė gy­va­vo apie 250 me­tų, bu­vo pa­val­di Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ka­ra­liui. Her­co­gas vi­sus sa­vo veiks­mus pri­va­lė­jo de­rin­ti ir konf­lik­tus spręs­ti su ATR ka­ra­liu­mi Var­šu­vo­je. Kai 1795 me­tais ATR ne­li­ko, Kur­šo her­co­gys­tė pa­kliu­vo į ne­aiš­kią si­tua­ci­ją. Her­co­gas iš­si­gan­do Ta­do Kos­ciuš­kos su­ki­li­mo, ne­ži­no­jo, kaip su­ki­lė­liai pa­sielgs su juo, nes bu­vo gir­dė­jęs apie su­si­do­ro­ji­mus su po­nais. Her­co­gys­tės de­le­ga­ci­ja krei­pė­si pa­gal­bos į Je­ka­te­ri­ną, ku­ri ta­da spren­dė šio kraš­to li­ki­mą. Her­co­gas jau bu­vo se­nas, val­dy­ti ne­la­bai pa­jė­gė. Je­ka­te­ri­na no­rė­jo Kur­šo gra­fys­tę pa­lik­ti sa­va­ran­kiš­ką, tad pa­siū­lė her­co­gui P. Bi­ro­nui val­džią per­duo­ti gi­mi­nai­čiui. Ta­čiau her­co­gas ne­su­ti­ko, jis no­rė­jo pi­ni­gi­nės kom­pen­sa­ci­jos. Nu­ga­lė­jo go­du­mas. Si­le­zi­jo­je jis jau tu­rė­jo nu­si­pir­kęs vie­ną her­co­gys­tę, ruo­šė­si ten iš­vyk­ti. Je­ka­te­ri­na jam su­mo­kė­jo 2 mln. si­dab­ri­nių rub­lių. Tai bu­vo la­bai daug pi­ni­gų."

Her­co­gas P. Bi­ro­nas iš rū­mų ta­da gau­siai iš­si­ve­žė ir bran­ge­ny­bių. Kai ku­rios jų per pa­li­kuo­nis pa­sta­rai­siais me­tais su­grą­žin­tos į mu­zie­jų.

Do­va­na Zubovams

Pa­lik­tus rū­mus Je­ka­te­ri­na pa­do­va­no­jo gra­fui Va­le­ria­nui Zu­bo­vui. Gra­fas grei­tai mi­rė ir rū­mai 1804 me­tais ati­te­ko jo bro­liui, pa­sku­ti­niam, dvy­lik­ta­jam Je­ka­te­ri­nos fa­vo­ri­tui ku­ni­gaikš­čiui Pla­to­nui Zu­bo­vui. "Pla­to­nas už Je­ka­te­ri­ną bu­vo 30 me­tų jau­nes­nis. Gal­būt ji glo­bo­jo jį kaip mo­ti­na, ne­sa­ky­čiau, kad jie bu­vo mei­lu­žiai. Anks­čiau, kai bu­vo jau­na, taip, ji tu­rė­jo fa­vo­ri­tų mei­lu­žių, ta­čiau ne­ma­ny­čiau, kad ją su Zu­bo­vu sie­jo toks ry­šys", - tei­gė J. Fors­te.

"Pen­kias­de­šimt­me­čiam Pla­to­nui grei­tai gal­vą su­su­ko gra­ži de­vy­nio­lik­me­tė Vil­niaus len­kė Tek­lė Va­len­ti­no­vi­čiū­tė. Jie su­si­pa­ži­no per vie­ną pri­ėmi­mą Vil­niu­je, Miu­le­rių na­muo­se. Lie­tu­vo­je yra iš­leis­ta kny­ga "Gar­sios Lie­tu­vos mo­te­rys", ten apie Tek­lę ra­šo­ma", - sa­kė J. Fors­te. - Tek­lė tu­rė­jo my­li­mą­jį, ta­čiau mo­ti­na juos iš­sky­rė no­rė­da­ma du­krą iš­te­kin­ti už nu­ma­ty­to ku­ni­gaikš­čio, vie­no tur­tin­giau­sių Ru­si­jos im­pe­ri­jos mag­na­tų.

At­si­ver­tus mi­nė­tą Ane­lės But­ku­vie­nės kny­gą "Gar­sios Lie­tu­vos mo­te­rys", aiš­kė­ja dau­giau de­ta­lių apie an­trų­jų Run­da­lės rū­mų sa­vi­nin­kų gy­ve­ni­mus. Gi­mu­si ne­tur­tin­gų ba­jo­rų šei­mo­je Tek­lė bu­vo ne­la­bai iš­pru­su­si. Po ve­dy­bų Pla­to­nas jai nu­sam­dė ge­riau­sius mo­ky­to­jus, ta­čiau moks­lai ėjo­si van­giai.

P. Zu­bo­vas, tu­rė­da­mas gau­sų bū­rį ne­san­tuo­ki­nių vai­kų, ku­riems duo­da­vo Pla­to­nų ar­ba Ne­mco­vų pa­var­des, nu­džiu­go, kai jo žmo­na ėmė lauk­tis. Ta­čiau ši aikš­ti­jo­si, ro­dė jam ma­žai dė­me­sio, daž­niau­siai lai­ką leis­da­vo Run­da­lės rū­mų par­ke žais­da­ma su bež­džio­ne (Pla­to­nas mė­go eg­zo­ti­ką ir ten bu­vo įkū­ręs žvė­ry­ną). Kai vy­ras su­tuok­ti­nei pa­prie­kaiš­ta­vo, ši at­rė­že, jog jai la­biau pa­tin­ka žiū­rė­ti į bež­džio­nę nei į jį. Je­ka­te­ri­nos II fa­vo­ri­tui tai bu­vo di­džiu­lis įžei­di­mas, ypač kai jį pa­ty­rė iš Pli­kiš­kių ba­jo­rė­lio duk­ters. Po šio po­kal­bio ku­ni­gaikš­tį iš­ti­ko apop­lek­si­ja, jis su­sir­go ir ne­tru­kus - 1822 me­tų ba­lan­džio 7 die­ną - mi­rė, pa­lai­do­tas Sankt Pe­ter­bur­ge.

Pa­gim­džiu­si du­kre­lę Tek­lė, am­ži­nin­kų tei­gi­mu, ne­tin­ka­mai ja rū­pi­no­si ir ši ne­iš­gy­ve­no nė dve­jų me­tu­kų. Taip naš­lė pra­ra­do pa­vel­dė­ji­mo tei­sę į vi­sus vy­ro tur­tus, jai ati­te­ko tik Run­da­lės rū­mai. Gar­sė­jan­ti pra­stu bū­du, žiau­ria šir­di­mi T. Zu­bo­vie­nė lai­ką lei­do dau­gy­bės mei­lu­žių drau­gi­jo­je. Ją vi­suo­me­nė net pra­mi­nė Me­sa­li­na, ta­pa­tin­da­ma su iš­skir­ti­niu pa­lai­du­mu gar­sė­ju­sia Ro­mos im­pe­ra­to­riaus Klau­di­jaus žmo­na.

1826 me­tais P. Zu­bo­vo naš­lė iš­te­kė­jo už ca­ro rū­mų ka­mer­jun­ke­rio gra­fo And­re­jaus Šu­va­lo­vo. Gy­ve­ni­mas su juo ne­bu­vo idi­liš­kas, gra­fas ją muš­da­vo. Kaip ra­šo­ma kny­go­je "Gar­sios Lie­tu­vos mo­te­rys", Alek­sand­ras Puš­ki­nas Sankt Pe­ter­bur­ge pa­si­ro­džiu­sią A. Šu­va­lo­vo žmo­ną api­bū­di­no taip: "len­kų ko­ke­tė, t. y. la­bai ne­pa­do­ri".

Šu­va­lo­vai su­si­lau­kė dvie­jų sū­nų - Pa­ve­lo ir Pio­tro. Pio­trą im­pe­ra­to­rius Alek­sand­ras II pa­sky­rė Pa­bal­ti­jo ge­ne­ral­gu­ber­na­to­riu­mi.

Pa­li­kuo­nys ir mecenatai

Rū­muo­se gi­dė ro­dė ir ke­lis au­ten­tiš­kus, her­co­go val­go­ma­ja­me eks­po­nuo­ja­mus Vo­kie­ti­jos ka­ra­liš­ko­je ma­nu­fak­tū­ro­je pa­ga­min­tus por­ce­lia­no in­dus. Da­lis ser­vi­zo - ko­pi­jos, nes daug kas Ber­ly­ne din­go An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais.

XVIII am­žiaus bi­liar­do sa­lė­je - Pe­te­rio ir jo žmo­nos Do­ro­tė­jos su dviem ma­žo­mis pri­nce­sė­mis por­tre­tai. "Pa­gal pa­veiks­lą mes re­kons­tra­vo­me šią Do­ro­tė­jos su­kne­lę. At­kur­tas ir her­co­go kos­tiu­mas. Trys meis­trai dir­bo iš­ti­sus me­tus, - pa­sa­ko­jo jau de­šimt me­tų is­to­ri­nių kos­tiu­mų re­kons­truk­ci­ja už­sii­man­ti J. Fors­te. - Tu­ri­me ir to­kių kos­tiu­mų, ku­riuos nuo­mo­ja­me fo­to­se­si­joms."

Is­to­ri­nių kos­tiu­mų, taip pat ir ke­le­to sa­lių res­tau­ra­vi­mą fi­nan­sa­vo Ry­gos vers­li­nin­kas Bo­ri­sas Te­te­re­vas. Jis nuo 1997 me­tų yra pa­grin­di­nis rū­mų me­ce­na­tas, vals­ty­bė lė­šų res­tau­ra­vi­mui ne­ski­ria. Per­nai už mi­li­jo­ną eu­rų jo lė­šų bu­vo baig­tos res­tau­ruo­ti trys di­de­lės rū­mų sa­lės (her­co­go ka­bi­ne­tas, bi­liar­di­nė ir bib­lio­te­ka). Anks­čiau už B. Te­te­re­vą, nuo 1990 me­tų, rū­mus pra­dė­jo rem­ti šeš­tos kar­tos Bi­ro­nų šei­mos pa­li­kuo­nis - pri­ncas Erns­tas Jo­ha­nas Bi­ro­nas (var­dai tie pa­tys kaip ir pir­mo­jo Run­da­lės rū­mų šei­mi­nin­ko). Jam da­bar 75 me­tai, gy­ve­na Vo­kie­ti­jo­je, yra at­omi­nės fi­zi­kos spe­cia­lis­tas. Į Run­da­lę at­vyks­ta kas­met. Per­nai, kai bu­vo šven­čia­ma res­tau­ra­vi­mo dar­bų pa­bai­ga (jie pra­dė­ti 1972 me­tais), iš­kil­mė­se da­ly­va­vo apie 40 Bi­ro­nų šei­mos gi­mi­nai­čių.

Kaip pa­sa­ko­jo J. Fors­te, rū­mų par­ke už tam ti­krą mo­kes­tį ga­li­ma už­si­sa­ky­ti ka­ra­liš­ką pik­ni­ką. "Kar­tais ten vyks­ta ir ves­tu­vių ce­re­mo­ni­jos - Lat­vi­jo­je ga­li­ma tuo­ktis ne­bū­ti­nai me­tri­ka­ci­jos biu­re ar baž­ny­čio­je. Jau­na­ve­džiai mėgs­ta trum­pam iš­si­nuo­mo­ti ir Bal­tą­ją sa­lę, kur šo­ka jau­na­ve­džių val­są. At­kreip­ki­te dė­me­sį, kai lan­ky­si­tės, - lu­bos de­ko­ruo­tos gand­rais, o tai sim­bo­li­zuo­ja sėk­min­gą šei­mi­nį gy­ve­ni­mą, - tei­gė J. Fors­te. - Tu­ri­me ir ki­tą tea­tra­li­zuo­tą pa­slau­gą - apie rū­mų gy­ve­ni­mą pa­sa­ko­ja is­to­ri­nį kos­tiu­mą vil­kin­tis ak­to­rius-dva­riš­kis."

Ro­žių muziejus

Rū­mų par­kas pa­va­sa­rį dar ne toks įspū­din­gas, koks bū­na va­sa­rą, kai su­žy­di tūks­tan­čiai se­no­vi­nių ro­žių. "Tu­ri­me la­bai įdo­mią dry­žuo­tą­ją "Ro­sa­mun­de", ku­ri iš­ves­ta dar XV am­žiu­je. Her­co­go ro­žy­ną mu­zie­jus kū­rė de­šimt me­tų, gė­les pir­ko iš is­to­ri­nių Eu­ro­pos ro­za­riu­mų, kai ką nu­pir­ko rė­mė­jai. Da­bar šia­me uni­ka­lia­me ro­žy­ne au­ga 13 tūkst. krū­mų ro­žių (2700 rū­šių). Jis net va­di­na­mas ro­žių mu­zie­ju­mi", - sa­kė J. Fors­te.

Par­kas - ir­gi Ver­sa­lio at­spin­dys. "Iš her­co­go mie­ga­mo­jo pa­žvel­gus pro lan­gą, ma­ty­ti pen­kios lie­pų alė­jos - kaip sau­lės spin­du­liai. Sau­lė - Pra­ncū­zi­jos ka­ra­liaus Liud­vi­ko XIV, pra­min­to ka­ra­lium Sau­le, emb­le­ma.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
sarkyte  78.61.166.18 2015-05-29 10:43:21
Autorei-Forstei irgi leidziama suklysti.paskaitykit Imants Lancmanis knygas apie rundale.ten buvo idomiu nutikimu...aciu autorei uz jos straipsnius,gerai rasote,malonu skaityt:)))
2 0  Netinkamas komentaras
autore  77.219.154.240 2015-05-29 09:49:39
Del netikslumu:Jelena pati prisistate ir gide, sake, kartais ja dirbanti. Del Kuršo savarankiskumo-taip sakd Jelena,tai jos citata.
0 0  Netinkamas komentaras
donata  78.61.166.18 2015-05-28 19:43:53
Irgi radau netikslumu is Jekaterinos valdymo.ir is anksciau-Ana Ivanovna po ligos mire 1740 spalyje.(kol ji dar sirgo-niekas kitas,joks regentad)vietoj jos nevalde.tik po jos mirties faktiniu valdovu buvo tas kudikis Ivanas Antonovicius, o realiai valde Bironas.po 22 dienu- teismas ir t.t. Ir dar-Jekaterina niekad netrosko savarankisko Kurso.ir butent uz atsisakyma dave Bironui pinigus.Beje,Peter Biron norejo ne dukru,o sunu-gimines pratesimui.
1 0  Netinkamas komentaras
sarkyte  78.61.166.18 2015-05-28 17:26:48
Straipsnis idomus,nors yra netikslumu.Jelena Forste nera gide.jai patinka kartais is tikru gidu pasityciot...Is kur imta info,kadPeteri III nuzude Orlovas?buvo visas burys tu zudiku...Ernstas J.Bironas su zmona Dorotejasusilauke triju dukteru, o ketvirta, kuri gime is zmonos ir meiluzio rysio,jis isidukrino.Dirbtinis marmuras-ne isVokietijos.
2 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
JAV par­ei­gū­nai šeš­ta­die­nį va­ka­re su­lai­kė 20-me­tų Ar­ca­ną Ce­ti­ną, ku­ris penk­ta­die­nį va­ka­re vie­na­me Va­šing­to­no vals­ti­jos pre­ky­bos cen­trų nu­šo­vė ke­tu­rias mo­te­ris ir vie­ną vy­rą.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trys gink­luo­ti vy­rai šeš­ta­die­nį va­ka­re vie­no­je Bal­ti­mo­rės gat­vių šau­dy­da­mi su­žei­dė aš­tuo­nis žmo­nes, tarp jų yra ir tri­jų me­tų mer­gai­tė bei viena mo­te­ris, pra­ne­šė [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami