Kaip lietuviai Meksikoje vogė indėnų sielas

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2011-05-27 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2011-05-27 00:00
Teodoro Biliūno nuotrauka
"Pa­bu­vęs Mek­si­ko­je su­pran­ti, kad iki tol įsi­vaiz­duo­tas kraš­tas yra tik pu­sė pro­cen­to to, ką pa­ti­ri ke­liau­da­mas", - sa­kė kau­nie­tis fo­tog­ra­fas Teo­do­ras Bi­liū­nas.

Meksikoje T.Biliūnas su žmona Kristina ir bičiuliu, taip pat fotografu bei juvelyru Martynu Vilčinsku lankėsi du kartus. Nors abu vyrai - fotografai, tačiau svarbiausias jų kelionės tikslas nebuvo noras daug fotografuoti ir surengti parodą. "Šalis tokia įvairi, kad neįmanoma papasakoti, - sakė T.Biliūnas, viename sostinės prekybos centrų šiuo metu su M.Vilčinsku surengęs fotografijų parodą "Meksikos skonis". - Vos išlipęs iš lėktuvo pajunti, kad atsidūrei visiškai kitokioje aplinkoje. 2700 metų olmekų, toltekų, majų bei actekų civilizacijos - didelis pamatas dabartinei krašto kultūrai. Tai juntama visur. Ir žmonės čia visiškai kitokie, juos fotografuoti labai įdomu. Sudėtingiau išsitraukti fotoaparatą buvo tik provincijoje, mažuose miesteliuose, nes pagal gyvuojantį vietinių indėnų paprotį, įamžindamas žmogaus atvaizdą, tarsi pavagi jų sielą. Tačiau esame profesionalai, sugebėjome prisigaudyti portretų. Specialiai tikrai niekas mums nepozavo ir pinigų už tai neprašė. Prisimenu, visai kitaip elgėsi kubiečiai - per kelionę po Kubą pastebėjome, kad miestuose vaikšto neva tikrą kubiečių įvaizdį atskleidžiantys žmonės ir visiems už pinigus pozuoja. Paskui, žiūrim, kad visų turistų fotoaparatuose - tas pats cigarą įsikandęs vyras."

T.Biliūnas apgailestavo, kad vietiniai žmonės beveik nekalba angliškai. "Mūsų ispanų kalbos mokėjimas minimalus, - pasakojo jis. - Kartą, baimindamiesi pasiklysti kalnuose, samdėme vietinę paauglę indėniukę, kad palydėtų. Nė žodžio angliškai, tačiau kelią parodė."

Teodoro nuotraukose - daug vaikų, jie mielai fotografuodavosi. "Apskritai pastebėjau, kad Meksikoje jų labai daug. Gal kad oras geras, šilta, tad vaikai būdavo gatvėse. Net turguose šalia prekiaujančių tėvų jų taip pat daugybė", - pasakojo pašnekovas. Nepamirškime, kad Meksikoje - apie 110 mln. gyventojų, ir valstybė nesiskundžia dėl demografinių problemų.

Nakvynė džiunglėse

Keliautojai tik atskridę į Meksiką pradėjo planuoti savo kelionę. Iš anksto žinojo, ką nori pamatyti, o visa kita dėliojosi savaime. "Sakoma, kad Meksikoje nieko nereikia planuoti, nes viskas gali akimirksniu pasikeisti, - sakė Teodoras. - Nakvynę rasti čia ne problema, kaip, pavyzdžiui, ir Palangoje. Jos neįmanoma negauti, vienokiom ar kitokiom sąlygom vis tiek rasi."

Pašnekovas prisiminė tik vieną netikėtą nakvynę džiunglėse. "Važiavome žiūrėti vienos garsios senosios civilizacijos piramidžių. Tikėjomės šalia rasti kempingą, tačiau jo nebuvo. Tada kilo mintis nueiti prie piramidžių ir pernakvoti tiesiog ant jų - juk šilta. Staiga prieš akis išdygo keli automatais ginkluoti kareiviai ir įsitikinę, kad esame turistai, liepė kuo greičiau dingti. Tik vėliau sužinojome, kad pro ten eina narkotikų prekeivių kelias. Teko nakvoti tiesiog autobusų stotelėje", - prisipažino T.Biliūnas ir pridūrė, kad daugiau jokių sunkumų dėl nakvynės Meksikoje nepatyrė.

Be ratų

Kaip vieną įspūdingiausių kelionės reginių pašnekovas prisiminė aplankytą legendinį majų miestą. "Aukštai kalnuose džiunglių apsuptyje esantis Palenkės miestelis tik praėjusio amžiaus viduryje buvo atkastas ir išvaduotas iš džiunglių - žaluma apaugę buvo viskas. Kadaise tai buvo klestintis majų miestas: jame stūksojo dešimtys šventyklų, įspūdingo dydžio valdovų rūmai, puošnūs didikų namai. Žlugus majų civilizacijai, apleistą miestą prarijo džiunglės. Ilgą laiką niekas nežinojo apie jo egzistavimą. Kol kas archeologams iš džiunglių gniaužtų pavyko išvaduoti tik nedidelę buvusio miesto dalelę", - kalbėjo T.Biliūnas.

Labiausiai keliautojus stebino kadaise klestėjusių indėnų civilizacijų - olmekų, majų, toltekų, actekų - pastatyti miestai. Įdomiausia - nenaudojant rato. "Neįsivaizduoju, kaip indėnai, kurių civilizacijoms priskiriami dideli astronomijos, matematikos ir architektūros laimėjimai, surideno akmenis ir be ratų, primityviais įrankiais pastatė ištisus miestus ir neįtikimo dydžio piramides. Rato nenaudojo iš pagarbos Saulei - stengėsi vengti visko, kas primena apskritimą, t. y. ratą", - sakė keliautojas.

Serialų krašte

Pasakodamas apie modernius šalies autobusus Teodoras prisiminė vieną išskirtinį Meksikos bruožą - muilo operos čia labai populiarios. "Televizoriai kabo net autobusų stotyse, sėdi moterys ir žiūri, - šypsojosi pašnekovas. - Tik serialų herojai - ne visai meksikietiškos išvaizdos, tokių žmonių gatvėje nepamatysi. Filmuojasi, matyt, atvykę iš kitų kraštų. Meksikoje apie 60 proc. gyventojų - metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 30 proc. - indėnai, o serialų herojai labiau primena Holivudo aktorius."

Kaip prisimena Teodoras, keliauti po Meksiką autobusais labai patogu - dideliais atstumais kursuoja prabangus transportas, kuriame netgi duoda valgyti, kaip lėktuvuose. "Nepasigendi traukinių, kurių šiame krašte ir nėra. Kai buvo pradėtas tiesti geležinkelis, prasidėjo revoliucija, ir Meksika liko be geležinkelio", - priminė pašnekovas.

Važiuojant autobusu nuo Ramiojo vandenyno pakrantės link, pavyzdžiui, Meksikos įlankos, prieš akis pralekia krašto įvairovė - džiunglės, didžiuliais kaktusais apaugusios dykumos, kalnai snieguotomis viršūnėmis, spalvingi miesteliai, didmiesčiai. "Įdomiausia, kad apie 19 mln. gyventojų turinčioje sostinėje nepajunti, kad būtum didmiestyje, - tikino fotografas. - Meksikas labai išsiplėtęs, tad neslegia didelė žmonių ir pastatų koncentracija, be to, čia nėra dangoraižių. Metro užsikemša tik spūsties valandomis. Tačiau moterims nėra vargo ir piko metu - jos ir vaikai eina be eilės į atskirus vagonus. Moterims, motinoms čia rodoma didelė pagarba. Jei, pavyzdžiui, vagone bus tik viena laisva vieta ir niekas į ją nesės, vyras būtinai atsiklaus stovinčios moters, ar jis gali sėstis."

Keliautojų vietiniai visada pasiteiraudavo, iš kur jie. Sužinoję, kad iš Rytų Europos, bendraudavo daug maloniau. "Meksikiečiai labai nemėgsta amerikiečių. Turi dėl ko - po XIX a. viduryje vykusio Meksikos ir JAV karo Teksasas, kaip ir trečdalis Meksikos teritorijos, atiteko amerikiečiams", - pridūrė T.Biliūnas.

Meksika - Marijos žemė

Nors nuo XVI iki XIX a. Meksiką kolonizavę ispanai nuolat griovė senosios civilizacijos palikimą, keliautojo akimis žvelgiant, jos dar likę be galo daug. "Ispanai griovė indėnų statinius ir iš jų statė katalikiškas bažnyčias, - priminė keliautojas. - Bažnyčiose gali pamatyti įmūrytų piramidžių liekanų su senaisiais simboliais. Katalikybė po kiek laiko šalyje prigijo, žmonės čia dabar labai pamaldūs, miniomis renkasi į bažnyčias, visi net netelpa. Tarkim, šalia mažytės bažnyčios su šventosios Gvadelupės mergelės relikvijomis pastatyta didelė katedra, kurios viduje gali susirinkti 40 tūkst. žmonių, o aikštėje - dar 100 tūkstančių. Ir, įsivaizduokite, per šventes būna pilna žmonių. Sakyčiau, Meksika - Marijos žemė, o ne Lietuva."

Pasakodamas Teodoras nuolat atsidusdavo, kad sunku papasakoti apie tokią kontrastingą, įvairiaspalvę Meksiką. "Pavažinėjęs, pavyzdžiui, po Europos valstybes, gali kiekvieną apibūdinti bendrais bruožais. Meksika per daug įvairi, kad galėtum apibendrinti", - sakė T.Biliūnas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­po­jo­je rug­sė­jo 24 die­ną vy­ko šven­ti­niai ren­gi­niai, skir­ti pa­žy­mė­ti Baltų vie­ny­bės die­ną. 
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vy­rų tink­li­nio tur­ny­re „Šiau­lių tau­rė – 2016“ pir­mą­sias dvi vie­tas užėmė Lie­tu­vos ko­man­dos.
Nau­din­giau­siu pra­ėju­sios sa­vai­tės „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ krep­ši­nin­ku iš­rink­tas 33 me­tų 185 cm ūgio Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ puo­lė­jas Da­vi­das Lo­ga­nas, ku­rio fantastiški pa­si­ro­dy­mai lei­do [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami