TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kaip lietuviai Meksikoje vogė indėnų sielas

2011 05 27 0:00
Teodoro Biliūno nuotrauka

"Pabuvęs Meksikoje supranti, kad iki tol įsivaizduotas kraštas yra tik pusė procento to, ką patiri keliaudamas", - sakė kaunietis fotografas Teodoras Biliūnas.

Meksikoje T.Biliūnas su žmona Kristina ir bičiuliu, taip pat fotografu bei juvelyru Martynu Vilčinsku lankėsi du kartus. Nors abu vyrai - fotografai, tačiau svarbiausias jų kelionės tikslas nebuvo noras daug fotografuoti ir surengti parodą. "Šalis tokia įvairi, kad neįmanoma papasakoti, - sakė T.Biliūnas, viename sostinės prekybos centrų šiuo metu su M.Vilčinsku surengęs fotografijų parodą "Meksikos skonis". - Vos išlipęs iš lėktuvo pajunti, kad atsidūrei visiškai kitokioje aplinkoje. 2700 metų olmekų, toltekų, majų bei actekų civilizacijos - didelis pamatas dabartinei krašto kultūrai. Tai juntama visur. Ir žmonės čia visiškai kitokie, juos fotografuoti labai įdomu. Sudėtingiau išsitraukti fotoaparatą buvo tik provincijoje, mažuose miesteliuose, nes pagal gyvuojantį vietinių indėnų paprotį, įamžindamas žmogaus atvaizdą, tarsi pavagi jų sielą. Tačiau esame profesionalai, sugebėjome prisigaudyti portretų. Specialiai tikrai niekas mums nepozavo ir pinigų už tai neprašė. Prisimenu, visai kitaip elgėsi kubiečiai - per kelionę po Kubą pastebėjome, kad miestuose vaikšto neva tikrą kubiečių įvaizdį atskleidžiantys žmonės ir visiems už pinigus pozuoja. Paskui, žiūrim, kad visų turistų fotoaparatuose - tas pats cigarą įsikandęs vyras."

T.Biliūnas apgailestavo, kad vietiniai žmonės beveik nekalba angliškai. "Mūsų ispanų kalbos mokėjimas minimalus, - pasakojo jis. - Kartą, baimindamiesi pasiklysti kalnuose, samdėme vietinę paauglę indėniukę, kad palydėtų. Nė žodžio angliškai, tačiau kelią parodė."

Teodoro nuotraukose - daug vaikų, jie mielai fotografuodavosi. "Apskritai pastebėjau, kad Meksikoje jų labai daug. Gal kad oras geras, šilta, tad vaikai būdavo gatvėse. Net turguose šalia prekiaujančių tėvų jų taip pat daugybė", - pasakojo pašnekovas. Nepamirškime, kad Meksikoje - apie 110 mln. gyventojų, ir valstybė nesiskundžia dėl demografinių problemų.

Nakvynė džiunglėse

Keliautojai tik atskridę į Meksiką pradėjo planuoti savo kelionę. Iš anksto žinojo, ką nori pamatyti, o visa kita dėliojosi savaime. "Sakoma, kad Meksikoje nieko nereikia planuoti, nes viskas gali akimirksniu pasikeisti, - sakė Teodoras. - Nakvynę rasti čia ne problema, kaip, pavyzdžiui, ir Palangoje. Jos neįmanoma negauti, vienokiom ar kitokiom sąlygom vis tiek rasi."

Pašnekovas prisiminė tik vieną netikėtą nakvynę džiunglėse. "Važiavome žiūrėti vienos garsios senosios civilizacijos piramidžių. Tikėjomės šalia rasti kempingą, tačiau jo nebuvo. Tada kilo mintis nueiti prie piramidžių ir pernakvoti tiesiog ant jų - juk šilta. Staiga prieš akis išdygo keli automatais ginkluoti kareiviai ir įsitikinę, kad esame turistai, liepė kuo greičiau dingti. Tik vėliau sužinojome, kad pro ten eina narkotikų prekeivių kelias. Teko nakvoti tiesiog autobusų stotelėje", - prisipažino T.Biliūnas ir pridūrė, kad daugiau jokių sunkumų dėl nakvynės Meksikoje nepatyrė.

Be ratų

Kaip vieną įspūdingiausių kelionės reginių pašnekovas prisiminė aplankytą legendinį majų miestą. "Aukštai kalnuose džiunglių apsuptyje esantis Palenkės miestelis tik praėjusio amžiaus viduryje buvo atkastas ir išvaduotas iš džiunglių - žaluma apaugę buvo viskas. Kadaise tai buvo klestintis majų miestas: jame stūksojo dešimtys šventyklų, įspūdingo dydžio valdovų rūmai, puošnūs didikų namai. Žlugus majų civilizacijai, apleistą miestą prarijo džiunglės. Ilgą laiką niekas nežinojo apie jo egzistavimą. Kol kas archeologams iš džiunglių gniaužtų pavyko išvaduoti tik nedidelę buvusio miesto dalelę", - kalbėjo T.Biliūnas.

Labiausiai keliautojus stebino kadaise klestėjusių indėnų civilizacijų - olmekų, majų, toltekų, actekų - pastatyti miestai. Įdomiausia - nenaudojant rato. "Neįsivaizduoju, kaip indėnai, kurių civilizacijoms priskiriami dideli astronomijos, matematikos ir architektūros laimėjimai, surideno akmenis ir be ratų, primityviais įrankiais pastatė ištisus miestus ir neįtikimo dydžio piramides. Rato nenaudojo iš pagarbos Saulei - stengėsi vengti visko, kas primena apskritimą, t. y. ratą", - sakė keliautojas.

Serialų krašte

Pasakodamas apie modernius šalies autobusus Teodoras prisiminė vieną išskirtinį Meksikos bruožą - muilo operos čia labai populiarios. "Televizoriai kabo net autobusų stotyse, sėdi moterys ir žiūri, - šypsojosi pašnekovas. - Tik serialų herojai - ne visai meksikietiškos išvaizdos, tokių žmonių gatvėje nepamatysi. Filmuojasi, matyt, atvykę iš kitų kraštų. Meksikoje apie 60 proc. gyventojų - metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 30 proc. - indėnai, o serialų herojai labiau primena Holivudo aktorius."

Kaip prisimena Teodoras, keliauti po Meksiką autobusais labai patogu - dideliais atstumais kursuoja prabangus transportas, kuriame netgi duoda valgyti, kaip lėktuvuose. "Nepasigendi traukinių, kurių šiame krašte ir nėra. Kai buvo pradėtas tiesti geležinkelis, prasidėjo revoliucija, ir Meksika liko be geležinkelio", - priminė pašnekovas.

Važiuojant autobusu nuo Ramiojo vandenyno pakrantės link, pavyzdžiui, Meksikos įlankos, prieš akis pralekia krašto įvairovė - džiunglės, didžiuliais kaktusais apaugusios dykumos, kalnai snieguotomis viršūnėmis, spalvingi miesteliai, didmiesčiai. "Įdomiausia, kad apie 19 mln. gyventojų turinčioje sostinėje nepajunti, kad būtum didmiestyje, - tikino fotografas. - Meksikas labai išsiplėtęs, tad neslegia didelė žmonių ir pastatų koncentracija, be to, čia nėra dangoraižių. Metro užsikemša tik spūsties valandomis. Tačiau moterims nėra vargo ir piko metu - jos ir vaikai eina be eilės į atskirus vagonus. Moterims, motinoms čia rodoma didelė pagarba. Jei, pavyzdžiui, vagone bus tik viena laisva vieta ir niekas į ją nesės, vyras būtinai atsiklaus stovinčios moters, ar jis gali sėstis."

Keliautojų vietiniai visada pasiteiraudavo, iš kur jie. Sužinoję, kad iš Rytų Europos, bendraudavo daug maloniau. "Meksikiečiai labai nemėgsta amerikiečių. Turi dėl ko - po XIX a. viduryje vykusio Meksikos ir JAV karo Teksasas, kaip ir trečdalis Meksikos teritorijos, atiteko amerikiečiams", - pridūrė T.Biliūnas.

Meksika - Marijos žemė

Nors nuo XVI iki XIX a. Meksiką kolonizavę ispanai nuolat griovė senosios civilizacijos palikimą, keliautojo akimis žvelgiant, jos dar likę be galo daug. "Ispanai griovė indėnų statinius ir iš jų statė katalikiškas bažnyčias, - priminė keliautojas. - Bažnyčiose gali pamatyti įmūrytų piramidžių liekanų su senaisiais simboliais. Katalikybė po kiek laiko šalyje prigijo, žmonės čia dabar labai pamaldūs, miniomis renkasi į bažnyčias, visi net netelpa. Tarkim, šalia mažytės bažnyčios su šventosios Gvadelupės mergelės relikvijomis pastatyta didelė katedra, kurios viduje gali susirinkti 40 tūkst. žmonių, o aikštėje - dar 100 tūkstančių. Ir, įsivaizduokite, per šventes būna pilna žmonių. Sakyčiau, Meksika - Marijos žemė, o ne Lietuva."

Pasakodamas Teodoras nuolat atsidusdavo, kad sunku papasakoti apie tokią kontrastingą, įvairiaspalvę Meksiką. "Pavažinėjęs, pavyzdžiui, po Europos valstybes, gali kiekvieną apibūdinti bendrais bruožais. Meksika per daug įvairi, kad galėtum apibendrinti", - sakė T.Biliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"