Kalva, virtusi žilos senovės piliakalniu

KAZYS KAZAKEVIČIUS   2007-08-24 00:00
KAZYS KAZAKEVIČIUS
 
2007-08-24 00:00
Iki šiol niekam nė galvon nešovė, kad Šešupės plaunama kopa, kurią vietos senoliai vadino Marcinkalniu, gali būti senovės piliakalnis. Autoriaus nuotrauka
Šią va­sa­rą Ma­ri­jam­po­lės pa­kraš­ty­je ties Meš­ku­čių pi­lia­kal­niu ar­cheo­lo­gi­nius ka­si­nė­ji­mus at­lie­kan­tys Vil­niaus uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­gai pa­skel­bė sen­sa­cin­gą nau­jie­ną - ša­lia ži­no­mo pi­lia­kal­nio yra dar vie­nas, iki šiol lai­ky­tas pa­pras­čiau­sia kal­va. Ga­li bū­ti, kad jis dar se­nes­nis nei Meš­ku­čių.

Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docento Algimanto Merkevičiaus vadovaujama archeologinė ekspedicija, kurioje ne tik keletas šios katedros mokslininkų, bet ir būrelis studentų, Kretingos muziejaus skyriaus vedėjas Julius Kanarskas, prieš keletą savaičių jau pateikė vieną naujieną - senovės gyvenvietės ties Meškučių piliakalniu būta ne tik beveik tris kartus didesnės nei anksčiau manyta, bet gali būti, kad ji - ir senesnė. Tačiau to, ką aptiko šį mėnesį, niekas nesitikėjo.

Meškučių piliakalnis jau buvo tyrinėtas archeologų Vytauto Daugudžio ir Gintauto Zabielos praėjusio amžiaus viduryje bei pabaigoje. Buvo ištirta ir nedidelė gyvenvietė šalia jo. Bet niekas iki šiol nebuvo atkreipęs dėmesio į maždaug už šimto metrų nuo jo stūksančią kitą kalvą, kurią taip pat jau plauna Šešupės vandenys, kaip ir Meškučių piliakalnį.

Kas ten per kalva

"Iki šiol visoje literatūroje Meškučių piliakalnis dar vadinamas ir Marcinkalniu. Tačiau pas mus apsilankęs seniai Marijampolėje gyvenantis Vytautas Viliūnas prasitarė, kad Marcinkalniu senieji gyventojai vadindavo ne Meškučių piliakalnį, o šalia jo esančią kalvą. Toks pasakojimas mus intrigavo, tad nusprendėm pasižiūrėti, kas ten per kalva. Jau vien iš apžiūros teko konstatuoti, kad tarp kalvos ir Meškučių piliakalnio esantis griovys - tikrai ne natūraliai susidaręs. Didžiausia tikimybė, kad tai - žmogaus darbas. Apžiūrėję į pietvakarius nuo kalvos esančią teritoriją pastebėjom žemės pylimo likučius, kuriuos labai smarkiai apardė ardami žemę. Dar mažiau abejonių liko, kai užlipę ant pačios trikampio formos plokščios kalvos ir pakrapštę žemę, suradom keramikos likučių, kitokių archeologinių radinių. Beveik neabejoju, kad tai taip pat piliakalnis", - apie unikaliausią šios archeologinės ekspedicijos atradimą LŽ pasakojo A.Merkevičius.

Anot jo, į Šešupę atsiveriančiose atodangose dar galima įžvelgti kultūrinių sluoksnių, tačiau baiminamasi, kad Šešupės daroma erozija nepanaikintų to, kas dar išlikę. Archeologinių radinių mokslininkai aptiko ir teritorijoje į pietvakarius bei vakarus nuo šios kalvos. Todėl tikėtina, kad čia būta dar vienos senovės gyvenvietės. Neatmetama tikimybė, kad atrastasis piliakalnis bei šalia jo esanti gyvenvietė gali būti dar senesni nei Meškučių.

Reikia statuso

"Dabar ten - dirbama teritorija, todėl kultūriniai sluoksniai jau gali būti sunaikinti ar apnaikinti. Būtina kuo greičiau šiam piliakalniui suteikti saugotinos teritorijos statusą. Juolab kad, kiek girdėjau, šią teritoriją jau numatyta urbanizuoti", - teigė A.Merkevičius.

Pasak jo, nelaukiant, kol bus apibendrinti visos archeologinės ekspedicijos rezultatai ir pateikti Marijampolės savivaldybei bei pristatytos rekomendacijos paminklosaugos institucijoms, reikia kuo skubiau Marcinkalnio kalvą skelbti valstybės saugomu paminklu ir nustatyti saugotiną teritoriją.

Manoma, kad ant šio piliakalnio ir šalia jo senieji sūduviai gyveno apie I tūkstantmečio prieš Kristų pabaigą - I tūkstantmečio po Kristaus pradžią, kaip ir prie greta esančio Meškučių piliakalnio. Nors pastarųjų dienų radiniai šios teritorijos apgyvendinimo pradžią gali nukelti ir dar keletu šimtmečių anksčiau. Kai kurie archeologiniai radiniai gali būti datuojami I tūkstantmečiu prieš Kristų. Vienas unikaliausių radinių - atkasti židinio likučiai - akmeninis grindinys, paties židinio akmenys bei akmenimis apdėtos stulpavietės su buvusių stulpų likučiais. Tikslesnę jų kilmės datą tikimasi nustatyti po detalesnių tyrimų. Dar vienas unikalus radinys, kurį aptiko archeologai, ir visiškai nebūdingas senovės gyvenvietėms - mėlynas stiklo karoliukas. Tokie sudarydavo moterų papuošalą - karolius ir iki šiol būdavo aptinkami tik laidojimo vietose.

Ištyrinėjo ne viską

Kasinėtoje teritorijoje, kuri patenka į būsimo tilto per Šešupę prieigas bei būsimą kelią, buvo aptikta nemažai įvairių radinių ir iš viduramžių. Tai leidžia drąsiau pripažinti, kad viduramžiais šis kraštas tikrai nebuvo negyvenamas, kaip manyta iki šiol. "Jokių duomenų, kad čia, kairiajame Šešupės krante, XV-XVI amžiuje buvo gyventa, iki šiol nebuvo. Tad tai, ką mums dabar pavyksta rasti, yra didelė naujiena", - sakė A.Merkevičius.

Šią vasarą archeologai ištyrinėjo tik dalį teritorijos, kurią užims būsimo tilto prieigos bei gatvė. Nors buvo tikėtasi tyrimus baigti iki vasaros pabaigos, dėl gana gausių radinių tai teks nukelti į rudenį. Ką archeologams pavyko aptikti, po kurio laiko bus galima pamatyti Marijampolės kraštotyros bei kituose muziejuose.

"Mes kol kas kasinėjame tik ten, kur vyks statybos, o teritorija aplinkui taip ir lieka netirta. Neabejoju, kad itin vertingų radinių, galinčių kur kas išsamiau atskleisti šio krašto praeitį, dar slypi po žeme. Geriausia būtų, kad kol Šešupės pakrantė dar neištyrinėta, čia daugiau jokių statybų nevyktų", - mano Vilniaus universiteto docentas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
lankytojas  78.57.23.121 2013-03-26 16:03:06
Tai, kad bent truputis gyventojų dykroje išliko per kryžiuočių karus, tai nediskutuojamas, vadovėlinis dalykas, jokia sensacija. Nejaugi tyrinėjimų duomenys rodytų, kad XIV- XV a. čia gyventa stabiliau ir intensyviau, nei manyta? Juk kiltų elementari problema. Kaip galėjo didesnė sėslių žmonių bendrija, pvz., kaimas, nepatekti į kokią nors pasaulietinę ar bažnytinę jurisdikciją? Juo labiau nuolat, šimtmečius egzistuojanti gyvenvietė, ar, tebūnie, tik viensėdija? Gal būt dar neišstudijuoti visi Užnemunę liečiantys istoriniai šaltiniai? Regis, joks žinomas XIV – XVI a. pirmosios pusės šaltinis nemini jokios viensėdijos per dešimtis mylių nuo kasinėjamos vietos. Man regis, senosios Užnemunės gyvenvietes (kaimelius ar viensėdijas) reikia traktuoti kaip smulkią Lietuvos DK ūkinės – karinės infrastruktūros grandį. Dėmesys šiuo atveju yra kreiptinas ne į didikų medžioklės poilsio vietas, kurios kartais minimos šaltiniuose, bet į galimus kariuomenių ar prekijų judėjimo maršrutus. Manyčiau, kad ne per toli nuo kasinėjamos vietos egzistavo prekybinio kelio į Karaliaučių pakenčiama atšaka ir patogi vieta kariuomenėms keltis per Šešupę. Pvz., švedų kariuomenės daliniai Marijampolės apylinkėse buvo net tiltą surentę (yra išlikę polių liekanos). Kasinėjama gyvenvietė – tai brastą „aptarnaujantis personalas“. Jis galėjo atlikti įvairias pagalbines funkcijas kariuomenei ar pirkliams traukiant miškinga vietove. Kadangi patogios brastos vieta nesikeitė, gali susidaryti įspūdis, kad minėtas personalas ten gyveno nuolat, šimtmečius bei atstovavo kuriai nors išnykusiai baltų civilizacijai:) Gaila, kad archeologai ir istorikai "gesina gaisrus", o ne tyrinėja struktūrinius dalykus. Būčiau dėkingas, jei žinovai pasidalintų savo nuomone.
3 0  Netinkamas komentaras
lankytojas  78.57.23.121 2013-03-26 16:03:06
Kultūriniai sluoksniai plika akimi toje vietoje regimi pavasarį, kasmet žemės masėms vis nuslenkant į Šešupę. Vieną kartą polydžio metu skardyje (netoli minėtos kalvos) matėsi ypač akivaizdūs archeologiniai dalykai – stori (gal 1.5 metro) sluoksniai degėsių, šlako. Pastebėjau kažkokių konstrukcijų kontūrus, kurie ryškiai išsiskyrė molio šlaite. Tada kažkodėl pamaniau sau, kad tai turėjo būti sūduvių kalvė. Deja iš arčiau apžiūrėti nepavyko, nes buvo klampu ir statu. Vienoje vietoje buvo matyti tarsi šulinio pjūvis, didelio kubilo formos degėsių dėmė (taisyklingai platėjanti į viršų, apačioje - apie pusmetrio skersmens lygus dugnas). Kas ten bebūtų buvę, viskas seniai yra nuvirtę į upę. Miesto valdžia privalo nedelsiant gelbėti piliakalnių šlaitus. Europinių projektų rengti nebūtina: pradžiai pakaktų įkalti kuoliukus ir apraizgyti juos šakomis – kaip tvirtinamos pajūrio kopos. Dalius Viliūnas
3 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami