TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kalva, virtusi žilos senovės piliakalniu

2007 08 24 0:00
Iki šiol niekam nė galvon nešovė, kad Šešupės plaunama kopa, kurią vietos senoliai vadino Marcinkalniu, gali būti senovės piliakalnis.
Autoriaus nuotrauka

Šią vasarą Marijampolės pakraštyje ties Meškučių piliakalniu archeologinius kasinėjimus atliekantys Vilniaus universiteto archeologai paskelbė sensacingą naujieną - šalia žinomo piliakalnio yra dar vienas, iki šiol laikytas paprasčiausia kalva. Gali būti, kad jis dar senesnis nei Meškučių.

Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docento Algimanto Merkevičiaus vadovaujama archeologinė ekspedicija, kurioje ne tik keletas šios katedros mokslininkų, bet ir būrelis studentų, Kretingos muziejaus skyriaus vedėjas Julius Kanarskas, prieš keletą savaičių jau pateikė vieną naujieną - senovės gyvenvietės ties Meškučių piliakalniu būta ne tik beveik tris kartus didesnės nei anksčiau manyta, bet gali būti, kad ji - ir senesnė. Tačiau to, ką aptiko šį mėnesį, niekas nesitikėjo.

Meškučių piliakalnis jau buvo tyrinėtas archeologų Vytauto Daugudžio ir Gintauto Zabielos praėjusio amžiaus viduryje bei pabaigoje. Buvo ištirta ir nedidelė gyvenvietė šalia jo. Bet niekas iki šiol nebuvo atkreipęs dėmesio į maždaug už šimto metrų nuo jo stūksančią kitą kalvą, kurią taip pat jau plauna Šešupės vandenys, kaip ir Meškučių piliakalnį.

Kas ten per kalva

"Iki šiol visoje literatūroje Meškučių piliakalnis dar vadinamas ir Marcinkalniu. Tačiau pas mus apsilankęs seniai Marijampolėje gyvenantis Vytautas Viliūnas prasitarė, kad Marcinkalniu senieji gyventojai vadindavo ne Meškučių piliakalnį, o šalia jo esančią kalvą. Toks pasakojimas mus intrigavo, tad nusprendėm pasižiūrėti, kas ten per kalva. Jau vien iš apžiūros teko konstatuoti, kad tarp kalvos ir Meškučių piliakalnio esantis griovys - tikrai ne natūraliai susidaręs. Didžiausia tikimybė, kad tai - žmogaus darbas. Apžiūrėję į pietvakarius nuo kalvos esančią teritoriją pastebėjom žemės pylimo likučius, kuriuos labai smarkiai apardė ardami žemę. Dar mažiau abejonių liko, kai užlipę ant pačios trikampio formos plokščios kalvos ir pakrapštę žemę, suradom keramikos likučių, kitokių archeologinių radinių. Beveik neabejoju, kad tai taip pat piliakalnis", - apie unikaliausią šios archeologinės ekspedicijos atradimą LŽ pasakojo A.Merkevičius.

Anot jo, į Šešupę atsiveriančiose atodangose dar galima įžvelgti kultūrinių sluoksnių, tačiau baiminamasi, kad Šešupės daroma erozija nepanaikintų to, kas dar išlikę. Archeologinių radinių mokslininkai aptiko ir teritorijoje į pietvakarius bei vakarus nuo šios kalvos. Todėl tikėtina, kad čia būta dar vienos senovės gyvenvietės. Neatmetama tikimybė, kad atrastasis piliakalnis bei šalia jo esanti gyvenvietė gali būti dar senesni nei Meškučių.

Reikia statuso

"Dabar ten - dirbama teritorija, todėl kultūriniai sluoksniai jau gali būti sunaikinti ar apnaikinti. Būtina kuo greičiau šiam piliakalniui suteikti saugotinos teritorijos statusą. Juolab kad, kiek girdėjau, šią teritoriją jau numatyta urbanizuoti", - teigė A.Merkevičius.

Pasak jo, nelaukiant, kol bus apibendrinti visos archeologinės ekspedicijos rezultatai ir pateikti Marijampolės savivaldybei bei pristatytos rekomendacijos paminklosaugos institucijoms, reikia kuo skubiau Marcinkalnio kalvą skelbti valstybės saugomu paminklu ir nustatyti saugotiną teritoriją.

Manoma, kad ant šio piliakalnio ir šalia jo senieji sūduviai gyveno apie I tūkstantmečio prieš Kristų pabaigą - I tūkstantmečio po Kristaus pradžią, kaip ir prie greta esančio Meškučių piliakalnio. Nors pastarųjų dienų radiniai šios teritorijos apgyvendinimo pradžią gali nukelti ir dar keletu šimtmečių anksčiau. Kai kurie archeologiniai radiniai gali būti datuojami I tūkstantmečiu prieš Kristų. Vienas unikaliausių radinių - atkasti židinio likučiai - akmeninis grindinys, paties židinio akmenys bei akmenimis apdėtos stulpavietės su buvusių stulpų likučiais. Tikslesnę jų kilmės datą tikimasi nustatyti po detalesnių tyrimų. Dar vienas unikalus radinys, kurį aptiko archeologai, ir visiškai nebūdingas senovės gyvenvietėms - mėlynas stiklo karoliukas. Tokie sudarydavo moterų papuošalą - karolius ir iki šiol būdavo aptinkami tik laidojimo vietose.

Ištyrinėjo ne viską

Kasinėtoje teritorijoje, kuri patenka į būsimo tilto per Šešupę prieigas bei būsimą kelią, buvo aptikta nemažai įvairių radinių ir iš viduramžių. Tai leidžia drąsiau pripažinti, kad viduramžiais šis kraštas tikrai nebuvo negyvenamas, kaip manyta iki šiol. "Jokių duomenų, kad čia, kairiajame Šešupės krante, XV-XVI amžiuje buvo gyventa, iki šiol nebuvo. Tad tai, ką mums dabar pavyksta rasti, yra didelė naujiena", - sakė A.Merkevičius.

Šią vasarą archeologai ištyrinėjo tik dalį teritorijos, kurią užims būsimo tilto prieigos bei gatvė. Nors buvo tikėtasi tyrimus baigti iki vasaros pabaigos, dėl gana gausių radinių tai teks nukelti į rudenį. Ką archeologams pavyko aptikti, po kurio laiko bus galima pamatyti Marijampolės kraštotyros bei kituose muziejuose.

"Mes kol kas kasinėjame tik ten, kur vyks statybos, o teritorija aplinkui taip ir lieka netirta. Neabejoju, kad itin vertingų radinių, galinčių kur kas išsamiau atskleisti šio krašto praeitį, dar slypi po žeme. Geriausia būtų, kad kol Šešupės pakrantė dar neištyrinėta, čia daugiau jokių statybų nevyktų", - mano Vilniaus universiteto docentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"