Kambodža: čia reikia važiuoti dabar

Giedrė SIMANAUSKAITĖ 2008-02-08 00:00
Giedrė SIMANAUSKAITĖ 2008-02-08 00:00
Autorės nuotrauka
Į šią ša­lį va­žiuo­ti ver­ta il­gam. Pa­ke­liui ap­lan­kant Tai­lan­dą, Lao­są ir Viet­na­mą. Nu­si­pir­kus mo­to­cik­lą leis­tis per ša­lis, ap­lan­kant kai­me­lius ir mies­te­lius, kur vie­ti­nių žmo­nių bū­si­te pa­vai­šin­ti ko­ko­so pie­nu bei nuo­šir­džia šyp­se­na.

Ir važiuoti reikėtų dabar, nes į turistų lankomas vietas ima drąsiai skverbtis kapitalizmas: statomi didžiuliai viešbučiai, primenantys Turkijos pakrantes, steigiasi prabangios parduotuvės, formuojasi turistų poreikius atitinkantis sekso paslaugų sektorius, o vaikų pirmasis žodis vietoj "mama" yra "prašau, duok dolerį". Kambodža patraukia žmonių nuoširdumu ir sodriomis rudomis akimis, žmogaus dar nenuniokota gamta ir pačiu skaniausiu maistu, pardavinėjamu gatvėse. Patraukia.. ir nebepaleidžia.

Pirmasis įspūdis

Po ilgo skrydžio leidžiantis Pnompenio oro uoste matyti vien ryžių laukai - kiek neįprastas vaizdas pagalvojus apie sostinę, juk mes įpratę matyti daug šviesų, mašinų, aukštų pastatų. O čia po gabalėlį suskirstyti žemės lopinėliai, kurie primena balas. Iš karto pamanai, kad vietoj vasariško apavo čia labiau praverstų guminiai batai, o suknelių gali iš viso neprireikti. Nusileidus mus pasitinka tvankuma, bene 35 laipsnių karštis.

Iškart pasijutom kitokie: mūsų oda, plaukai, apranga, apavas, net mimika skiriasi nuo vietinių. Dėmesį patraukia kelyje zujantis gal koks tūkstantis motociklų ir dviračių, ant kurių telpa viskas: šeima su dviem vaikais, turguje pirktos 2 metrų ilgio dailylentės, krepšiai. Atrodo, mes tiek nesutalpiname net į savo lengvąjį automobilį. Pastatai iš pirmo žvilgsnio - apgriuvę, dažniausiai dviejų aukštų: pirmame įrengta krautuvėlė, antrame - butai. Taip pat pasirodo tokie nematyti tuktukai - motociklo ir karučio junginys - jie naudojami kaip taksi, tačiau yra perpus pigesni, nes nėra kondicionieriaus, o važiuodamas keliu prisikvėpuoji automobilių išmetamųjų dujų.

Kelionė į kaimą

Nutarę, kad miestą dar spėsime pamatyti, nusprendėme vykti į kaimą pasižiūrėti, kaip gyvena paprasti žmonės. Susiradome laivų uostelį ir ėmėme derėtis dėl kainos. Pirminę - 112 JAV dolerių - greitai pavyksta numušti iki 36 už 25 vietų laivą su kapitonu keturioms valandos. Po pusantros valandos plaukimo pamatome žmonių siluetus. Priplaukę arčiau išvystame iki kaklo į vandenį įbridusius žmones, laikančius jaučius, būrį besimaudančių vaikų, vienuolius, skalbiančius rūbus. Daug veiklos ir judesio vienu metu. Sekami didžiulio vaikų būrio, patraukiame pasižvalgyti po kaimą. Užsukame į vienus namus, kuriuose moterys audžia šilką, bet tai nieko keisto, mename laikus, kai mūsų močiutės audė tautines juostas. Pilvams ėmus groti maršus, pamatome pavėsinėje sėdinčią šeimą, tad nedrąsiai žengiame jų link ir ženklais klausiame, ar negalėtume užkąsti. Moteris rodo patiekalus, o mes linkčiodami galvas renkamės. Ant stalo atsiranda keturios ryžių lėkštutės su kažkokio gyvūno mėsos gabalėliais, padažų, kokoso pieno ir kokakolos. Ši - dezinfekcijai, nes Lietuvoje buvome prigąsdinti, kad pavojinga valgyti gatvėje. Už keturių asmenų pietus sumokame 3 dolerius. Labai juokingai kaime ieškome tualeto, net kapitono prašėme pagalbos, mat kūno kalbos žmonės nesuprato, nesuvokė, ko mes norime. Pasirodo, kaimuose tualetų tiesiog nėra, nebent juos turi turtingesnieji, o dauguma gyventojų visus "reikalus" atlieka susiradę patogią vietelę.

Blaškydamiesi po kaimą aptinkame vietinį "grožio saloną", kurio iškaboje - nublukęs, nusitrynęs europietės moters atvaizdas, viduje - dvi senovinės kirpyklos kėdės priešais veidrodį.

Karalienės gimtadienis

Grįžę į sostinę, nusprendžiame pasivaikščioti po miestą. Sutemus suprantame, kad Pnompenyje beveik nėra įprasto gatvės apšvietimo - ten nuo medžio prie medžio kabinamos kalėdinės lemputės. Eidami upės pakrante pamatome daugybę žmonių, sėdinčių ant kilimų, gatvės prekeivių, pardavinėjančių maistą ir, kaip vėliau mums paaiškino, Karalienės rūmus. Nusiperkame makaronų ir pritupiame ant vieno iš patiestų kilimų. Prie mūsų prieina moteris ir kalbėdama pusiau angliškai, pusiau prancūziškai bei kūno kalba įspėja, kad nevalgytume kai kurių prekeivių gaminamo maisto ir papasakoja, kad čia žmonės švenčia karalienės gimtadienį. Švenčiantieji nevartoja jokio alkoholio, apsvaigusių žmonių taip pat nesutinkame, visi tiesiog sėdi ir kalbasi valgydami. Apie 10 val. vakaro miestas ėmė tuštėti, prekybininkai rinkosi daiktus - šventė baigėsi. Vėliau ieškojome vietos, kur dar galėtume nueiti, paragauti vietos valgių ir gėrimų, tačiau atidarytų kavinių neradome.

Kitoks gyvenimo būdas

Mūsų rytai buvo labai sunkūs, jautėmės apsnūdę dėl to, kad Kambodžoje žmonės dieną pradeda 8 val. ryto, o Lietuvoje tai 4 val. nakties. Aštuntą vakaro miestas paprastai ištuštėja. Iš pradžių niekaip nesupratome, kaip per tokį karštį šalyje žmonės tokie aktyvūs. Juk Italijoje, Ispanijoje, Meksikoje ir kitose saulėtose valstybėse žmonės kaip tik į gatves išeina saulei nusileidus už horizonto. Vietos gyventojai aiškino, kad toks žmonių įprotis atsiradęs per raudonųjų khimerų valdymą, kai sutemus gatvėse rodytis būdavo pavojinga, tad taip elgiamasi iki šiol. Taip pat vietiniai pasakojo, kad didelė Kambodžos problema - smurtas šeimose. Pasak Rami, 21 metų Kambodžos gyventojos, jos tėtis vaikus mušdavo iki nualpimo tol, kol mama vieną naktį pabėgo. Tokia situacija yra daugelyje šeimų, tačiau pasak Rami, dažniausiai arba beveik visada skriaudėjai lieka nenubausti dėl galiojančios vadinamosios šeimos teisės - net nužudymo atveju šeimos nariai sprendžia, ar smurtautoją reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dažniausiai šeima nutaria teisinėmis procedūromis nesinaudoti, nes prarastų pajamas, jei šeimos maitintojas patektų į kalėjimą arba gautų baudą. Galbūt dėl to Kambodžoje yra moterų reikalų ministerija.

Prekyba žmonėmis

Kambodžos karalystė garsėja įvairiomis sekso paslaugomis ir prekyba žmonėmis, ypač vaikais. Tai jau žinojome prieš atvykdami į šią šalį, todėl natūralu, kad vienas pirmųjų klausimų sutikus Kambodžos tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovę buvo: kiek kainuoja vaikas? Nustebome. Buvome šokiruoti. Sunkiai patikėjome, kad vaiko kaina prasideda nuo 100 dolerių. Kaina priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, išvaizdos. Vaikai dažniausiai išnaudojami sekso paslaugoms, verčiami prašyti išmaldos, tarnauti. Pasirodo, Kambodžoje ir aplinkinėse valstybėse - Vietname ir Loase - vaikai yra nuomojami. TMO atstovė papasakojo apie atvejį, kai jie į Kambodžą grąžino mergaitę, kurią tėvai buvo išnuomoję pusmečiui, nors jai buvo tik 7 dienos. Kūdikis buvo reikalingas dėl išmaldos, nes tuomet dosniau aukojama. Daugiausia vaikų parduodama į Tailandą arba šalies viduje.

Kaimas ant vandens

Vienas įdomesnių dalykų, matytų šalyje, - plaukiojantis kaimas. Prasidėjus liūčių sezonui Kambodžoje vanduo per valandą gali pakilti apie tris metrus, žmonės namus statosi ant polių, o plaukiojančiame kaime - viskas pastatyta ant plaustų. Gyvenama nedideliuose namukuose, ant vandens pastatyta ir mokykla, krepšinio aikštelė, bažnyčia, parduotuvės. Žmonių gyvenimas ten priklauso nuo vandens srovių, kurios keičiasi prasidėjus liūtims, nuslūgus vandeniui, atplaukus turistams. Ežeras - svarbiausia jų gyvenime, nes čia jie gaudo žuvį, plauna indus, senais laivais plukdo turistus. Juokavome, kad tokio paprasto būdo pakeisti kaimynus matyt pasaulyje daugiau nėra.

Turgūs ir derėjimaisi

Šalyje pagrindinė prekyba vyksta turguose. Apsilankę maisto prekyvietėje nustebome, kad viskas išdėliota tiesiog ant žemės pasidėjus kartono ar medienos gabalą. Didžiulis dvokas sklinda iš mėsos ir žuvies skyrių, kadangi šie produktai 40 laipsnių karštyje laikomi be jokio ledo ar šaldiklio. Pirkėjui priėjus prekeivis tiesiog ranka nuvaiko muses, kurios iš karto vėl grįžta. Turguje aptikome, kad šiame krašte esama net šešių bananų rūšių: vieni skirti kepti, kiti virti, treti valgomi žali ir pan. Prisipirkome nematytų vaisių ir vakare kėlėme puotą.

Daiktų turguje gali įsigyti visko, tačiau pirminė kaina būna bene penkis kartus didesnė už realią. Vėliau išsiaiškinome, kad šalyje nėra konkurencijos. Pirkome vietnamietiškas kepures, iš vieno prekeivio nusiderėjome iki 1,5 dolerio už kepurę (prašė 6). Kadangi kepurių nesutiko parduoti po dolerį, kreipėmės į šalia sėdintįjį, pardavinėjantį lygiai tokias pat kepures ir girdėjusį mūsų pokalbį, bet šis irgi prašė šešių. Tad visą derėjimosi "ceremoniją" su juo reikėtų pradėti iš naujo.

Labiausiai traukia Ankorvatas

Dažna priežastis, dėl kurios žmonės atvyksta į Kambodžą, - Ankorvatas. Tai daugiau kaip šimtas įvairiausių budistinių ir induistinių šventyklų, išsibarsčiusių didelėje, pėsčiomis neapeinamoje teritorijoje. Šis miestas buvo pastatytas IX-XIII a. siekiant išaukštinti khimerų karalystės šlovę. Pasak informacinių stendų ir žmonių pasakojimų, mieste gyvenimas buvo toks geras, kad ėmė sparčiai gausėti gyventojų ir dėl to užsiteršė vanduo, tad gyventojai paliko miestą, kuris vėliau apaugęs samanomis ir vijokliais dingo džiunglėse. Ankorvatas XIX a. buvo atrastas prancūzų mokslininkų ir šiandien yra gausiai lankomas turistų iš viso pasaulio. Galbūt dėl to bilieto į šį miestą kaina - 40 dolerių, ir Kambodžoje daugiau tokių kainų niekur nėra. Klaidžiojant po šią vietovę įdomu pajusti, kad čia nesilaikoma jokių saugumo reikalavimų - viskas priklauso nuo tavo paties apsisprendimo ir noro rizikuoti. Į šventyklą, kuri prilygsta penkiaaukščiam namui, siaurais, aukštais laiptukais žmonės lipa ir leidžiasi be jokios apsaugos ar turėklų. Viskas pasakyta lentelėje: "Ankorvato administracija neatsako už jūsų saugumą." Pats Ankorvatas - menkai saugomas, dėl to dažnai iš čia dingsta Budos skulptūrų galvos, kurios vėliau atsiduria juodojoje rinkoje.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
krukas  194.6.220.222 2013-03-26 16:03:06
o kodel nera nieko apie dziungles. pacias graziausias ir tikriausias?
2 0  Netinkamas komentaras
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Prieš ke­lias die­nas in­ter­ne­tą sprog­di­nęs vi­deoį­ra­šais, ku­riuo­se at­lie­ka virš 60 pri­si­trau­ki­mų, Ni­ko­la­jus Il­ke­vi­čius pa­sau­lio ve­te­ra­nų im­ty­nių čem­pio­na­te iškovojo bron­zos me­da­lį.
2016–2017 m. Lie­tu­vos vy­rų žo­lės rie­du­lio čem­pio­na­te su­žais­tos dar dve­jos rung­ty­nės, ku­rių me­tu Vil­niu­je tvir­tas per­ga­les į sa­vo sąs­kai­tą įsi­ra­šė Šir­vin­tų ir Šiau­lių klu­bai.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami