Kambodžos čiabuviai dėl žemės pasiruošę paaukoti gyvybę

Vita LIČYTĖ 2016-02-06 06:00
Vita LIČYTĖ
2016-02-06 06:00
Anks­ty­vą Ry­tą į Kam­bo­džos čia­bu­vių gy­ven­vie­tes va­žiuo­ja­me rau­do­no­jo mo­lio ke­liu. Jei­gu nak­tį bū­tų dar dau­giau pa­li­ję, tiks­lo ne­bū­tų pa­vy­kę pa­siek­ti. Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų duo­me­ni­mis, Ra­ta­na­ki­rio pro­vin­ci­jo­je, ku­rio­je lan­kė­mės, gy­ve­na dau­giau­sia vi­sų Kam­bo­džos čia­bu­vių gen­čių.

Pa­sie­kia­me Brao gen­ties Seing Sai kai­mą. Po jį kiau­lės, viš­tos ir net bui­vo­lai vaikš­to lais­vi, o kai­me iš­li­ku­si bend­ruo­me­niš­ku­mo sis­te­ma – vi­sas tur­tas, lau­kai pri­klau­so vi­siems kai­mo gy­ven­to­jams. Pie­tus jie daž­niau­siai val­go kar­tu, pa­grin­di­nia­me kai­mo na­me­ly­je, ku­ris, kaip ir vi­si, pa­sta­ty­tas ant po­lių. Seing Sai kai­mo gy­ven­to­ja Jom Prim pa­sa­ko­ja, kad vi­sa jos ir bend­ruo­me­nės kas­die­ny­bė ne­ats­ki­ria­ma nuo že­mės: „Že­mė la­bai svar­bi mū­sų kai­mui, mū­sų bend­ruo­me­nei. Mums ji yra šven­ta. Kad iš­gy­ven­tu­me, au­gi­na­me ry­žius, man­gus. Jais mai­ti­na­mės pa­tys, o da­lį par­duo­da­me tur­gu­je.“

Ne vi­siems pavyksta

Seing Sai kai­mas, kaip ir ti­kriau­siai kiek­vie­na ki­tų čia­bu­vių gen­čių gy­ven­vie­tė, su­si­dū­rė su že­mės grobs­ty­mu. „Kad mū­sų že­mė bu­vo ati­mta, su­ži­no­jo­me tik ta­da, kai tur­tuo­lis pra­dė­jo ply­nai kirs­ti me­džius. Ta­da krei­pė­mės į vie­ti­nę val­džią. Ir nors at­ga­vo­me sa­vo tei­sė­tą že­mę, tur­tuo­lis par­ei­ka­la­vo, kad kom­pen­suo­tu­me už ne­va jo pra­ras­tą že­mę. Jei­gu di­de­lė kom­pa­ni­ja vėl kė­sin­sis į mū­sų že­mę, mes par­ody­si­me do­ku­men­tus, kad ši že­mė pri­klau­so mums“, – pa­sa­ko­ja J. Prim.

Ta­čiau ap­sau­go­ti sa­vo že­mę pa­vyks­ta ti­krai ne kiek­vie­nam kai­mui. Lan­ky­da­mie­si Čeng gy­ven­vie­tė­je iš­girs­ta­me vi­sai ki­to­kią is­to­ri­ją. Čia ki­taip nei Seing Sai kai­me, gy­vu­liai ne­bė­gio­ja lais­vi. Bui­vo­lai pri­riš­ti, o juo­dos spal­vos kiau­lės apt­ver­tos gar­duo­se. Kie­mus apau­gu­si žo­lė sie­kia ke­lius. Die­ną net gy­ven­to­jų ne­ma­ty­ti, mat di­de­lė da­lis jų dir­ba kau­čiu­ko plan­ta­ci­jo­se, o kai­mas tar­si ma­žy­tė sa­la – be­ga­li­niuo­se jų lau­kuo­se. „Kom­pa­ni­jų plan­ta­ci­jos mū­sų kai­mą iš vi­sų pu­sių ap­su­po prieš ket­ve­rius me­tus“, – sa­ko 37-erių Čeng kai­mo gy­ven­to­jas Sme­chas En­gas. Jis pri­klau­so Brao čia­bu­vių gen­čiai. Iš tu­rė­tų 5 hek­ta­rų že­mės jam pa­vy­ko iš­sau­go­ti 2, ten da­bar au­gi­na ry­žius. Brao gen­ties ti­kė­ji­mas sa­ko, kad jei­gu nu­sto­si au­gin­ti ry­žius, pra­ra­si Die­vo pa­lai­mą. De­ja, dau­ge­lis kai­mo gy­ven­to­jų jų ne­beau­gi­na, nes vi­siš­kai pra­ra­do že­mę. Iš 17 kai­mo šei­mų apie 40 žmo­nių dir­ba kau­čiu­ko plan­ta­ci­jo­se ir iš­gy­ve­na iš gau­na­mų ne­di­de­lių pa­ja­mų, taip jie sten­gia­si pri­si­tai­ky­ti prie po­ky­čių.

Ne­ži­no, kaip išgyventi

„Prieš at­ei­nant kom­pa­ni­jai žmo­nės au­gi­no ry­žius, me­džio­jo lau­ki­nius gy­vū­nus. Kom­pa­ni­ja iš­kir­to vais­me­džius. Prieš pra­dė­da­mi ply­nai kirs­ti lau­kus in­for­ma­vo apie sa­vo pla­nus, ta­čiau ne­svar­bu, su­ti­ko­me ar ne, sa­kė, kad vis tiek tai da­rys. Iš pra­džių ma­nė­me prieš­in­tis, bet kai at­va­žia­vo di­de­lė ma­ši­na (nie­ka­da ne­su to­kios ma­tęs), la­bai iš­si­gan­do­me, to­dėl at­si­trau­kė­me“, – sa­ko S. En­gas. Kaip ir vi­so kai­mo gy­ven­to­jai, jis ne­tu­ri jo­kių ofi­cia­lių do­ku­men­tų, kad že­mė jam pri­klau­so. To­kius do­ku­men­tus tu­ri la­bai ma­žai bend­ruo­me­nių, nes pro­ce­sas la­bai il­gas, su­dė­tin­gas ir bran­gus. Žmo­nės ma­no, jog vals­ty­bė spe­cia­liai vil­ki­na pro­ce­dū­ras, kad tuo me­tu ga­lė­tų par­duo­ti že­mę di­de­lėms kom­pa­ni­joms. Daž­niau­siai do­ku­men­to, įro­dan­čio, kad že­mė pri­klau­so gen­čiai, kai­mo gy­ven­to­jai sie­kia kar­tu, kaip bend­ruo­me­nė. Nors Kam­bo­džos vy­riau­sy­bė pa­ža­dė­jo, jog čia­bu­vių bend­ruo­me­nėms bus su­teik­ti ofi­cia­lūs že­mės nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tai, prem­je­ro Hu­no Se­no dar­buo­to­jai sie­kia, kad čia­bu­viai pa­si­ra­šy­tų in­di­vi­dua­lios že­mės nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tus. Anot ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų, to­kiu at­ve­ju iš vie­no žmo­gaus že­mę iš­plėš­ti daug leng­viau nei iš bend­ruo­me­nės.

„Jų gy­ve­ni­mo bū­das la­bai pa­si­kei­tė. Anks­čiau vi­si gy­ve­no kar­tu ir tu­rė­jo dau­gy­bę na­tū­ra­lių iš­tek­lių šal­ti­nių, – tei­gia Mey Pa­la, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Ap­sau­gok pa­žei­džia­mus kam­bo­džie­čius“ kor­di­na­to­rius. – Šie šal­ti­niai bu­vo pa­grin­di­nis jų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis, da­bar su­nai­kin­tas kom­pa­ni­jų, ku­rios užg­ro­bė že­mes. Čia­bu­viai ne­ga­li su­gal­vo­ti, kaip iš­gy­ven­ti pa­ki­tu­sio­mis są­ly­go­mis. To­dėl da­bar jie gau­na di­de­lę par­amą iš ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų.“

Lai­mė­ti by­lą ma­žai vil­ties

Ko ga­li­ma iš­mok­ti iš čia­bu­vių? Ypač anks­čiau, kai jie gy­ve­no la­bai vie­nin­go­se bend­ruo­me­nė­se, vi­sa­da tu­rė­jo kuo vie­ni su ki­tais pa­si­da­ly­ti. Ga­li­me pa­si­mo­ky­ti to, kaip jie gy­ve­na ne­kenk­da­mi ap­lin­kai. Toks gy­ve­ni­mo bū­das pri­si­de­da prie gam­tos iš­tek­lių iš­sau­go­ji­mo. To­dėl tu­ri­me pa­dė­ti čia­bu­viams iš­lai­ky­ti sa­vo kul­tū­rą“, – sa­ko M. Pa­la. Or­ga­ni­za­ci­ja „Ap­sau­gok pa­žei­džia­mus kam­bo­džie­čius“, vei­kian­ti Ra­ta­na­ki­ri pro­vin­ci­jo­je, mo­ko čia­bu­vius, kaip pri­si­tai­ky­ti prie kli­ma­to, ap­sau­go­ti sa­vo že­mę, in­for­muo­ja apie jų tei­ses, pa­de­da gau­ti že­mės nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tus ir kreip­tis į teis­mus, pra­ra­dus že­mę. Ta­čiau ti­ki­my­bė lai­mė­ti by­lą ne­di­de­lė, nes teis­mai, kaip ir dau­ge­lis ins­ti­tu­ci­jų Kam­bo­džo­je – ko­rum­puo­ti.

Kam­bo­džos gy­ven­to­jai vis daž­niau ren­gia pro­tes­tus prieš kom­pa­ni­jas ir val­džią, ku­ri leng­vai joms ati­duo­da že­mę. Ta­čiau be­veik vi­sa­da pro­tes­tuo­to­jai ar­ba lie­ka ne­pas­te­bė­ti, ar­ba nu­mal­ši­na­mi smur­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis.

„Kal­bant apie že­mės grobs­ty­mą Kam­bo­džo­je, kom­pa­ni­jos ir val­džia tu­ri la­bai glau­džius ry­šius. Ne vie­nos kom­pa­ni­jos ak­ci­nin­kė yra ir val­džia, – sa­ko Te­ku Va­na­ra, Kam­bo­džos ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų fo­ru­mo va­do­vas, su ku­riuo kal­bė­jau­si Pnom­pe­ny­je, – da­bar to­kia si­tua­ci­ja, kad kom­pa­ni­jos na­tū­ra­lius miš­kus sten­gia­si pa­vers­ti kau­čiu­ko, ana­kar­džių plan­ta­ci­jo­mis, o na­tū­ra­lius miš­kus – pra­mo­ni­niais, že­mės ūkio lau­kais. Daž­nai kom­pa­ni­jos ne­pa­ren­gia po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mų ir ne­si­ta­ria su ap­link gy­ve­nan­čio­mis bend­ruo­me­nė­mis, ku­rių iš­tek­liai pa­žei­džia­mi ar­ba vi­sai su­nai­ki­na­mi.“

Vie­nas kai­mų, ku­rių gy­ven­to­jai prieš kom­pa­ni­jas su­ki­lo pro­tes­tuo­da­mi – Team Kromo. Čia gy­ve­na 95 Liun gen­ties šei­mos. Kiek­vie­na jų yra nu­ken­tė­ju­si nuo kom­pa­ni­jų. Be­je, tik vie­nas vai­ki­nas iš šio kai­mo dir­ba ne­to­lie­se įkur­to­je plan­ta­ci­jo­je. Taip yra ne tik to­dėl, kad šio kai­mo gy­ven­to­jai itin už­sis­py­rę ir at­kak­lūs. Daž­niau­siai Ki­ni­jos ir Viet­na­mo kom­pa­ni­jos at­si­ve­ža dar­bi­nin­kų iš sa­vo ša­lies, sta­to jiems spe­cia­lias li­go­ni­nes ar mo­kyk­las, į ku­rias vie­ti­niai pa­tek­ti ne­ga­li.

„Kai at­ėjo­me pro­tes­tuo­ti prie kom­pa­ni­jos biu­ro, ne­to­li esan­čia­me mies­te, iš pa­sta­to nie­kas ne­išė­jo, nie­kas ne­pa­si­ro­dė. Kai kom­pa­ni­ja pra­dė­jo tver­ti mums pri­klau­siu­sias že­mes, tam prieš­ino­mės. Ta­da lau­kus pra­dė­jo sau­go­ti gink­luo­ti po­li­ci­nin­kai, ar­mi­ja. Jie kir­to mū­sų me­džius ir net ne­lei­do jų pa­siim­ti – me­die­ną pa­pras­čiau­siai su­de­gi­no“, – pa­sa­ko­ja Team Kromo kai­mo gy­ven­to­jas.

Nie­kas nepraneša

Nė su vie­na ap­lin­kui plan­ta­ci­jų tu­rin­čia kom­pa­ni­ja Team Kromo kai­mo gy­ven­to­jai nie­ka­da ne­tu­rė­jo tie­sio­gi­nio kon­tak­to, jiems ne­bu­vo pra­neš­ta, kad bus ker­ta­mi me­džiai ar ko­kios kul­tū­ros bus au­gi­na­mos lau­kuo­se, nors tai da­ry­ti įpa­rei­go­ja įsta­ty­mas. Klau­sė­me ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų, kaip ga­lė­tu­me su­si­siek­ti su kom­pa­ni­jo­mis, kad šios pa­aiš­kin­tų sa­vo veiks­mus, ta­čiau šie tik nu­si­juok­da­vo. Ne tik že­mės sa­vi­nin­kams, bet ir ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, tuo la­biau žur­na­lis­tams, su kom­pa­ni­jų at­sto­vais su­siek­ti be­veik ne­įma­no­ma. Jie ar­ba ig­no­ruo­ja užk­lau­sas, ar­ba ne­at­vyks­ta į su­si­ti­ki­mus.

„Ap­lin­ki­nės kom­pa­ni­jos nau­do­ja daug trą­šų. Dėl to su­ser­ga mū­sų gy­vū­nai – viš­čiu­kai, bui­vo­lai. Li­gų pa­dau­gė­jo ir tarp žmo­nių. Upė te­ka vi­sai ša­lia plan­ta­ci­jų, tai­gi ter­šia­mas ir jos van­duo. Mū­sų lau­kai taip pat pra­stė­ja, nes ne­tu­ri­me pi­ni­gų trą­šoms įsi­gy­ti. Taip su­ma­žė­jo mū­sų lau­kai, kad ne­be­ga­li­me tai­ky­ti sė­jo­mai­nos, be­veik ne­bė­ra vie­tos bui­vo­lams ga­ny­tis. Ne­bė­ra že­mės, ku­rią ga­lė­tu­me skir­ti ką tik su­si­tuo­ku­sioms po­roms“, – skun­džia­si Team Kromo gy­ven­to­jas. Ne vie­nas kal­bin­tas čia­bu­vis sa­kė, kad že­mės pra­ra­di­mas jiems to­ly­gus mir­čiai.

Daug pa­na­šių is­to­ri­jų ga­li­ma iš­girs­ti vi­so­je Kam­bo­džo­je. Žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos skai­čiuo­ja, kad per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį dau­giau kaip pu­sė mi­li­jo­no žmo­nių Kam­bo­džo­je tie­sio­giai nu­ken­tė­jo dėl že­mės grobs­ty­mo. Pra­ėju­sį ru­de­nį Kam­bo­džos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos krei­pė­si į Tarp­tau­ti­nį bau­džia­mą­jį teis­mą Ha­go­je. Jos sie­kia, kad že­mės grobs­ty­mas bū­tų pri­pa­žin­tas nu­si­kal­ti­mu žmo­niš­ku­mui. Ti­ki­ma­si, kad tuo­met pa­dė­tis im­tų keis­tis ne tik Kam­bo­džo­je, bet ir ki­to­se ša­ly­se, ku­rio­se ak­tua­li že­mės grobs­ty­mo prob­le­ma.

Straips­nis da­ly­va­vo kon­kur­se, or­ga­ni­zuo­ta­me pa­gal tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą „Ži­niask­lai­da vys­ty­mui­si“ (angl. „Me­dia4­De­ve­lop­ment“), re­mia­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos.

***

Vie­tos bend­ruo­me­nių tei­sės yra vie­na svar­biau­sių vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo te­mų, ypač šian­die­ni­nio eko­no­mi­nio au­gi­mo kon­teks­te. Ne­ga­li­me pa­mirš­ti ne­ly­gy­bės ir skir­tin­gų ke­lių, ku­rie Va­ka­rų ir be­si­vys­tan­čio pa­sau­lio ša­lis ve­da eko­no­mi­nio au­gi­mo link. Vie­na ver­tus, Va­ka­ruo­se su­ku­ria­mi di­de­lės pri­dė­ti­nės ver­tės pro­duk­tai šian­dien re­tai rei­ka­lau­ja dau­gy­bės gam­tos iš­tek­lių ar dar­bo jė­gos. Prieš­in­gai, be­si­vys­tan­čia­me pa­sau­ly­je, nors sėk­mės pa­vyz­džių ir ne vie­nas, tva­ri eko­no­mi­kos plė­tra daž­nai iš­lie­ka sie­kia­my­be.

Ydin­gi sce­na­ri­jai skir­tin­guo­se pa­sau­lio kraš­tuo­se daž­nai pa­na­šūs: tarp­tau­ti­nės kor­po­ra­ci­jos nau­do­ja­si au­gan­čia eko­no­mi­ka, ma­ža dar­bo jė­gos kai­na ir ga­min­da­mos men­kos pri­dė­ti­nės ver­tės ga­mi­nius daž­nai pikt­nau­džiau­ja sa­vo pa­dė­ti­mi dėl vie­tos bend­ruo­me­nių – dar­buo­to­jams už dar­bą at­ly­gi­na­ma ne­tei­sin­gai, ža­lo­ja­ma vie­tos gam­ta, grobs­to­mi iš­tek­liai, ne­si­lai­ko­ma ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mų, o vie­tos val­džia pa­pir­ki­nė­ja­ma, sie­kiant nu­slėp­ti nu­si­žen­gi­mus bei vie­tos bend­ruo­me­nių tei­sių su­var­žy­mus. Že­mės grobs­ty­mas be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se – vie­na skau­džiau­sių tarp­tau­ti­nės eko­no­mi­kos gri­ma­sų. Apie tai sa­vo straips­ny­je, da­ly­va­vu­sia­me ra­ši­nių kon­kur­se „Ži­niask­lai­da vys­ty­mui­si“, kal­ba ir žur­na­lis­tė Vi­ta Ličytė.

Straips­nių kon­kur­sas, ku­ria­me da­ly­va­vo ra­ši­nys, or­ga­ni­zuo­tas VšĮ „Eu­ro­pos na­mai“ kar­tu su Na­cio­na­li­ne ne­vy­riau­sy­bi­nių vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jų plat­for­ma ir Na­cio­na­li­niu so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos ins­ti­tu­tu.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami