TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kambodžos čiabuviai dėl žemės pasiruošę paaukoti gyvybę

2016 02 06 6:00

Ankstyvą Rytą į Kambodžos čiabuvių gyvenvietes važiuojame raudonojo molio keliu. Jeigu naktį būtų dar daugiau paliję, tikslo nebūtų pavykę pasiekti. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Ratanakirio provincijoje, kurioje lankėmės, gyvena daugiausia visų Kambodžos čiabuvių genčių.

Pasiekiame Brao genties Seing Sai kaimą. Po jį kiaulės, vištos ir net buivolai vaikšto laisvi, o kaime išlikusi bendruomeniškumo sistema – visas turtas, laukai priklauso visiems kaimo gyventojams. Pietus jie dažniausiai valgo kartu, pagrindiniame kaimo namelyje, kuris, kaip ir visi, pastatytas ant polių. Seing Sai kaimo gyventoja Jom Prim pasakoja, kad visa jos ir bendruomenės kasdienybė neatskiriama nuo žemės: „Žemė labai svarbi mūsų kaimui, mūsų bendruomenei. Mums ji yra šventa. Kad išgyventume, auginame ryžius, mangus. Jais maitinamės patys, o dalį parduodame turguje.“

Ne visiems pavyksta

Seing Sai kaimas, kaip ir tikriausiai kiekviena kitų čiabuvių genčių gyvenvietė, susidūrė su žemės grobstymu. „Kad mūsų žemė buvo atimta, sužinojome tik tada, kai turtuolis pradėjo plynai kirsti medžius. Tada kreipėmės į vietinę valdžią. Ir nors atgavome savo teisėtą žemę, turtuolis pareikalavo, kad kompensuotume už neva jo prarastą žemę. Jeigu didelė kompanija vėl kėsinsis į mūsų žemę, mes parodysime dokumentus, kad ši žemė priklauso mums“, – pasakoja J. Prim.

Tačiau apsaugoti savo žemę pavyksta tikrai ne kiekvienam kaimui. Lankydamiesi Čeng gyvenvietėje išgirstame visai kitokią istoriją. Čia kitaip nei Seing Sai kaime, gyvuliai nebėgioja laisvi. Buivolai pririšti, o juodos spalvos kiaulės aptvertos garduose. Kiemus apaugusi žolė siekia kelius. Dieną net gyventojų nematyti, mat didelė dalis jų dirba kaučiuko plantacijose, o kaimas tarsi mažytė sala – begaliniuose jų laukuose. „Kompanijų plantacijos mūsų kaimą iš visų pusių apsupo prieš ketverius metus“, – sako 37-erių Čeng kaimo gyventojas Smechas Engas. Jis priklauso Brao čiabuvių genčiai. Iš turėtų 5 hektarų žemės jam pavyko išsaugoti 2, ten dabar augina ryžius. Brao genties tikėjimas sako, kad jeigu nustosi auginti ryžius, prarasi Dievo palaimą. Deja, daugelis kaimo gyventojų jų nebeaugina, nes visiškai prarado žemę. Iš 17 kaimo šeimų apie 40 žmonių dirba kaučiuko plantacijose ir išgyvena iš gaunamų nedidelių pajamų, taip jie stengiasi prisitaikyti prie pokyčių.

Nežino, kaip išgyventi

„Prieš ateinant kompanijai žmonės augino ryžius, medžiojo laukinius gyvūnus. Kompanija iškirto vaismedžius. Prieš pradėdami plynai kirsti laukus informavo apie savo planus, tačiau nesvarbu, sutikome ar ne, sakė, kad vis tiek tai darys. Iš pradžių manėme priešintis, bet kai atvažiavo didelė mašina (niekada nesu tokios matęs), labai išsigandome, todėl atsitraukėme“, – sako S. Engas. Kaip ir viso kaimo gyventojai, jis neturi jokių oficialių dokumentų, kad žemė jam priklauso. Tokius dokumentus turi labai mažai bendruomenių, nes procesas labai ilgas, sudėtingas ir brangus. Žmonės mano, jog valstybė specialiai vilkina procedūras, kad tuo metu galėtų parduoti žemę didelėms kompanijoms. Dažniausiai dokumento, įrodančio, kad žemė priklauso genčiai, kaimo gyventojai siekia kartu, kaip bendruomenė. Nors Kambodžos vyriausybė pažadėjo, jog čiabuvių bendruomenėms bus suteikti oficialūs žemės nuosavybės dokumentai, premjero Huno Seno darbuotojai siekia, kad čiabuviai pasirašytų individualios žemės nuosavybės dokumentus. Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, tokiu atveju iš vieno žmogaus žemę išplėšti daug lengviau nei iš bendruomenės.

„Jų gyvenimo būdas labai pasikeitė. Anksčiau visi gyveno kartu ir turėjo daugybę natūralių išteklių šaltinių, – teigia Mey Pala, nevyriausybinės organizacijos „Apsaugok pažeidžiamus kambodžiečius“ kordinatorius. – Šie šaltiniai buvo pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis, dabar sunaikintas kompanijų, kurios užgrobė žemes. Čiabuviai negali sugalvoti, kaip išgyventi pakitusiomis sąlygomis. Todėl dabar jie gauna didelę paramą iš nevyriausybinių organizacijų.“

Laimėti bylą mažai vilties

Ko galima išmokti iš čiabuvių? Ypač anksčiau, kai jie gyveno labai vieningose bendruomenėse, visada turėjo kuo vieni su kitais pasidalyti. Galime pasimokyti to, kaip jie gyvena nekenkdami aplinkai. Toks gyvenimo būdas prisideda prie gamtos išteklių išsaugojimo. Todėl turime padėti čiabuviams išlaikyti savo kultūrą“, – sako M. Pala. Organizacija „Apsaugok pažeidžiamus kambodžiečius“, veikianti Ratanakiri provincijoje, moko čiabuvius, kaip prisitaikyti prie klimato, apsaugoti savo žemę, informuoja apie jų teises, padeda gauti žemės nuosavybės dokumentus ir kreiptis į teismus, praradus žemę. Tačiau tikimybė laimėti bylą nedidelė, nes teismai, kaip ir daugelis institucijų Kambodžoje – korumpuoti.

Kambodžos gyventojai vis dažniau rengia protestus prieš kompanijas ir valdžią, kuri lengvai joms atiduoda žemę. Tačiau beveik visada protestuotojai arba lieka nepastebėti, arba numalšinami smurtinėmis priemonėmis.

„Kalbant apie žemės grobstymą Kambodžoje, kompanijos ir valdžia turi labai glaudžius ryšius. Ne vienos kompanijos akcininkė yra ir valdžia, – sako Teku Vanara, Kambodžos nevyriausybinių organizacijų forumo vadovas, su kuriuo kalbėjausi Pnompenyje, – dabar tokia situacija, kad kompanijos natūralius miškus stengiasi paversti kaučiuko, anakardžių plantacijomis, o natūralius miškus – pramoniniais, žemės ūkio laukais. Dažnai kompanijos neparengia poveikio aplinkai vertinimų ir nesitaria su aplink gyvenančiomis bendruomenėmis, kurių ištekliai pažeidžiami arba visai sunaikinami.“

Vienas kaimų, kurių gyventojai prieš kompanijas sukilo protestuodami – Team Kromo. Čia gyvena 95 Liun genties šeimos. Kiekviena jų yra nukentėjusi nuo kompanijų. Beje, tik vienas vaikinas iš šio kaimo dirba netoliese įkurtoje plantacijoje. Taip yra ne tik todėl, kad šio kaimo gyventojai itin užsispyrę ir atkaklūs. Dažniausiai Kinijos ir Vietnamo kompanijos atsiveža darbininkų iš savo šalies, stato jiems specialias ligonines ar mokyklas, į kurias vietiniai patekti negali.

„Kai atėjome protestuoti prie kompanijos biuro, netoli esančiame mieste, iš pastato niekas neišėjo, niekas nepasirodė. Kai kompanija pradėjo tverti mums priklausiusias žemes, tam priešinomės. Tada laukus pradėjo saugoti ginkluoti policininkai, armija. Jie kirto mūsų medžius ir net neleido jų pasiimti – medieną paprasčiausiai sudegino“, – pasakoja Team Kromo kaimo gyventojas.

Niekas nepraneša

Nė su viena aplinkui plantacijų turinčia kompanija Team Kromo kaimo gyventojai niekada neturėjo tiesioginio kontakto, jiems nebuvo pranešta, kad bus kertami medžiai ar kokios kultūros bus auginamos laukuose, nors tai daryti įpareigoja įstatymas. Klausėme nevyriausybinių organizacijų atstovų, kaip galėtume susisiekti su kompanijomis, kad šios paaiškintų savo veiksmus, tačiau šie tik nusijuokdavo. Ne tik žemės savininkams, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms, tuo labiau žurnalistams, su kompanijų atstovais susiekti beveik neįmanoma. Jie arba ignoruoja užklausas, arba neatvyksta į susitikimus.

„Aplinkinės kompanijos naudoja daug trąšų. Dėl to suserga mūsų gyvūnai – viščiukai, buivolai. Ligų padaugėjo ir tarp žmonių. Upė teka visai šalia plantacijų, taigi teršiamas ir jos vanduo. Mūsų laukai taip pat prastėja, nes neturime pinigų trąšoms įsigyti. Taip sumažėjo mūsų laukai, kad nebegalime taikyti sėjomainos, beveik nebėra vietos buivolams ganytis. Nebėra žemės, kurią galėtume skirti ką tik susituokusioms poroms“, – skundžiasi Team Kromo gyventojas. Ne vienas kalbintas čiabuvis sakė, kad žemės praradimas jiems tolygus mirčiai.

Daug panašių istorijų galima išgirsti visoje Kambodžoje. Žmogaus teisių organizacijos skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį daugiau kaip pusė milijono žmonių Kambodžoje tiesiogiai nukentėjo dėl žemės grobstymo. Praėjusį rudenį Kambodžos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje. Jos siekia, kad žemės grobstymas būtų pripažintas nusikaltimu žmoniškumui. Tikimasi, kad tuomet padėtis imtų keistis ne tik Kambodžoje, bet ir kitose šalyse, kuriose aktuali žemės grobstymo problema.

Straipsnis dalyvavo konkurse, organizuotame pagal tarptautinį projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (angl. „Media4Development“), remiamą Europos Sąjungos.

***

Vietos bendruomenių teisės yra viena svarbiausių vystomojo bendradarbiavimo temų, ypač šiandieninio ekonominio augimo kontekste. Negalime pamiršti nelygybės ir skirtingų kelių, kurie Vakarų ir besivystančio pasaulio šalis veda ekonominio augimo link. Viena vertus, Vakaruose sukuriami didelės pridėtinės vertės produktai šiandien retai reikalauja daugybės gamtos išteklių ar darbo jėgos. Priešingai, besivystančiame pasaulyje, nors sėkmės pavyzdžių ir ne vienas, tvari ekonomikos plėtra dažnai išlieka siekiamybe.

Ydingi scenarijai skirtinguose pasaulio kraštuose dažnai panašūs: tarptautinės korporacijos naudojasi augančia ekonomika, maža darbo jėgos kaina ir gamindamos menkos pridėtinės vertės gaminius dažnai piktnaudžiauja savo padėtimi dėl vietos bendruomenių – darbuotojams už darbą atlyginama neteisingai, žalojama vietos gamta, grobstomi ištekliai, nesilaikoma aplinkosaugos reikalavimų, o vietos valdžia papirkinėjama, siekiant nuslėpti nusižengimus bei vietos bendruomenių teisių suvaržymus. Žemės grobstymas besivystančiose šalyse – viena skaudžiausių tarptautinės ekonomikos grimasų. Apie tai savo straipsnyje, dalyvavusiame rašinių konkurse „Žiniasklaida vystymuisi“, kalba ir žurnalistė Vita Ličytė.

Straipsnių konkursas, kuriame dalyvavo rašinys, organizuotas VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma ir Nacionaliniu socialinės integracijos institutu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"