TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kanalų, vėjo malūnų ir kanapių mieste

2015 08 13 6:00
Galima išsinuomoti valtį ir plaukioti miesto kanalais savarankiškai. Vaido Mikaičio nuotraukos

Turbūt daugelis žmonių karštą vasaros dieną išgirdę žodį „amstel“, gurkteli ir su malonumu pagalvoja apie šalto alaus bokalą. Bet „Amstel“ – ne tik alus. Tai ir pavadinimas upės, prie kurios ir įkurta liberalioji Nyderlandų sostinė Amsterdamas.

Iš pradžių tai buvo mažas žvejų miestelis, tačiau XVII amžiuje atėjus vadinamajam olandų aukso amžiui miestas išaugo, išsiplėtė ir tapo vienas svarbiausių ir žinomiausių pasaulio miestų. Šiuo laikotarpiu olandų menas, mokslas, prekyba ir karyba buvo dominuojantys pasaulyje.

Dėl tankiai išraižyto kanalų ir tiltų tinklo Nyderlandų sostinė neretai pavadinama Šiaurės Venecija, tuo tarsi suteikiant Amsterdamui didesnį patrauklumą. Po viešnagės čia kilo abejonė, kuriam iš miestų šis palyginimas daro didesnę garbę. Manau, dėl palyginimo labiau pasisekė Venecijai. Amsterdamas yra tiesiog geresnis. Šiuo metu tai vienas lankomiausių miestų Europoje.

Be to, jis yra vienas tolerantiškiausių ir neformaliausių miestų pasaulyje. Šios savybės lemia nuolatinę įvairaus plauko, rasių, tautų ir įsitikinimų žmonių imigraciją į miestą. Skaičiuojama, kad Amsterdame gyvena 178 tautų atstovai. Tai yra didžiausias skaičius pasaulyje. Čia visi gali gerai jaustis ir rasti sau vietą.

Ne paslaptis, kad miesto lankomumą gerokai padidina ne sąsaja su Šiaurės Italijos miestu, o tolerancija lengviesiems narkotikams, legalizuota prostitucija ir garsusis raudonųjų žibintų kvartalas. Jei legali prostitucija mažai ką stebina, tai nebaudžiamas marihuanos vartojimas yra retas dalykas pasaulyje.

Pigiai nuvykti nepavyks

Į Amsterdamą dažniausiai atvykstama per Šipholio oro uostą. Tai vienas didžiausių oro uostų Europoje. Labai pigiai nuskristi į Šipholį nepavyks, nes iš Lietuvos pigios oro linijos ten neskraidina. Ilgą laiką Amsterdamas apskritai nebuvo pasiekiamas tiesiogiai, tačiau dabar tiesioginius skrydžius iš Vilniaus vykdo „Air Baltic“. Iš oro uosto į miesto centrą kursuoja patogūs traukiniai.

Atvykti į Amsterdamą traukiniu yra taip pat neblogas pasirinkimas. Traukinių stotis įsikūrusi miesto centre, čia atvyksta traukiniai iš Briuselio, Paryžiaus, Kelno, kitų Vokietijos ir Belgijos miestų. Iš Lietuvos traukiniu atvykti sudėtinga, tačiau keliaujant po Europą traukinys yra patogesnis pasirinkimas. Iš Didžiosios Britanijos į Amsterdamą galima ir laivu plaukti.

Keliauti galima ir automobiliu, tačiau tuo atveju kyla transporto spūsčių ir parkavimo vietų problema. Amsterdamo centras yra nedidelis, todėl rasti vietą pastatyti automobilį yra ypač sunku, be to, ši paslauga atsieis nepigiai. Kelią nuolat pastos pėstieji arba dviratininkai. Rekomenduojama palikti automobilius už miesto ir į centrą važiuoti viešuoju transportu. Vairuoti automobilį miesto centre siūlau tiems, kas nori išbandyti savo kantrybės galimybes.

Vienas iš aštuonių Amsterdame likusių malūnų.

Geriausia – pėsčiomis

Viešasis transportas – gerai sutvarkytas ir patogus. Mieste yra keturios metro linijos, kursuoja tramvajai, autobusai ir net valtys. Kadangi tai naktinių linksmybių miestas, dažnai važinėja naktiniai autobusai, tad grįžti į nakvynės vietą neprireiks brangių taksi paslaugų.

Galima išsinuomoti valtį ir plaukioti miesto kanalais savarankiškai. Valtys – tiek paprastos, tiek elektrinės – lengvai valdomos, tad net ir nepatyręs žmogus gali nesunkiai susitvarkyti. Prieš išsinuomodamas valtį klientas išklauso trumpą instrukciją, gauna gerą žemėlapį ir sulaukia linkėjimų patirti puikių įspūdžių. Tikrai nebloga pramoga. Nenorintiems vairuoti puikus pasirinkimas būtų tiesiog nusipirkti ekskursijos Amsterdamo kanalais bilietą. Teliks išsižiojus klausytis ir grožėtis.

Be to, galima išsinuomoti motorolerį. Kodėl tai akcentuoju? Mat jei neturi reikalų nuo centro nutolusiuose rajonuose, Amsterdame nereikalingas nei automobilis, nei viešasis transportas.

Mėgstantys vaikščioti Amsterdame jausis puikiai, nes šis būdas geriausiai tinka pažinti miestą. Centre atstumai nesunkiai įveikiami pėsčiomis. Tai puiki galimybė ne tik pasimankštinti, bet ir be skubos pasigrožėti puikiais vaizdais.

Dviračių rojus ir pragaras

Ir nepamirškime to, kas garsina Amsterdamą labiau nei tiltai ir kanalai, – tai dviračiai. Amsterdamas laikomas pasaulio dviračių sostine, palankiausiu dviratininkams miestu pasaulyje. Sakoma, kad vaikai čia dviračiais išmoksta važiuoti anksčiau nei vaikščioti. Sakoma, kad dviračių čia yra tiek, kiek miesto gyventojų.

Tiesa, jie anaiptol nėra blizgantys ir tviskantys, kaip galima pamanyti žinant koks šios šalies ekonomikos lygis. Dviračių čia yra visokių – nuo modernių iki visiškų laužų. Bet miestiečiai visai nesuka galvos, ar jų dviračiai atrodo gražiau už kitų. „Juk jūs turtingi, kodėl važinėjate tokiomis griuvenomis, net Lietuvoje jie brangesni ir geresni“, – klausiau pažįstamo olando. „Kam leisti pinigus brangiam dviračiui, jei vis tiek pavogs, – išpūtęs marihuanos dūmą nusijuokė jis ir pridūrė: – Anksčiau ar vėliau pavogs, kitaip čia nebūna.“ Gal jis kiek ir perdėjo, nors vagystės nėra toks jau ir retas reiškinys.

Važinėti dviračiais mieste yra bene idealios sąlygos: įrengtos atskiros plačios dviračių juostos, tik kai kuriose siaurose centro gatvelėse dviratininkams tenka dalytis gatve su automobiliais. Miesto reljefas – lygus ir plokščias, tad minti lengva ir tokius „žudikus“ kaip Šeškinės kalnas, galime bent laikinai palikti tolimame Vilniuje.

Taigi važinėti dviračiu yra puiku, bet ne puikiausia. Ir tinka toli gražu ne kiekvienam. Priežastis paprasta. Čia juk pasaulio dviračių sostinė, tad jų eismas visada labai intensyvus, nenutrūkstamas. Tai gali virsti vos ne darbu, nes tenka atidžiai vairuoti, manevruoti, o svarbiausia – nežiopsoti. Maloniai, tarsi po Vingio parką pasivažinėti vargiai pavyks. Turi būti atidus ir apie kiekvieną savo manevrą pranešti rankos judesiu, kad nesusidurtum su kitu. Olandai puikiai manevruoja, tačiau atvykėliams toks eismas gali būti per sudėtingas, tad norint išvengti streso geriausia vaikščioti. Tačiau pėstiesiems reikia paisyti auksinės taisyklės – nelipti ant dviračių takų. Pakliuvus į tokią situaciją įgimtas miestiečių tolerantiškumas paprastai neveikia, galite būti ir partrenkti, ir aprėkti.

Nemanykite, kad nesuprasite, ką rėkia. Devyni iš dešimties Amsterdamo gyventojų puikiai moka anglų kalbą, tad prireikus ir ją vartos.

Įspūdingiausia – Kanalų žiede

Amsterdamas garsėja savo kanalais ir tiltais, jų priskaičiuojama apie pusantro tūkstančio. Vien centrinėje miesto dalyje yra apie 400 tiltų. Lengva pasiklysti. Naktį jie būna gražiai apšviesti, juos apžiūrėti nieko nekainuoja, bet įspūdžių galima patirti neįkainojamų. Tarkim, Magere Brug tiltui jau yra apie 300 metų, bet jis išliko iš principo nepakitęs nuo pastatymo. Amsterdame kaip niekur kitur galima daug ko pamatyti, išgirsti ir patirti neišleidžiant nė cento. Tereikia panaršyti internete ir pasidomėti, kas ir kur vyksta.

Pats įspūdingiausias Amsterdamo rajonas būtent ir vadinasi Kanalų žiedas, jis supa istorinį miesto centrą. Visas rajonas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir laikomas miesto širdimi. Čia yra įdomiausia, čia telkiasi miestą lankančių keliautojų minios.

O miesto širdies širdis yra senasis Amsterdamo istorinis centras, jame daugiausia turistams rekomenduojamų objektų. Centre yra ir garsusis raudonųjų žibintų kvartalas. Kadangi nuo pat įsikūrimo miestas garsėjo tolerancija visiems, daugelis tautų jame įspaudė savo pėdsaką miesto architektūroje, kultūroje ir religijoje. Miestą labai mėgo žydai ir turėjo čia gausią bendruomenę.

Man visa miesto istorinė dalis pasirodė kaip ištisas muziejus, tačiau išskirčiau tris įdomesnius. Rijksmuseum yra meno muziejus, kuriame saugomi įspūdingiausi olandų aukso amžiuje sukurti šedevrai. Savo atskirą muziejų turi žymus olandų menininkas Vincentas van Goghas. Ir dar vienas man labai patikęs ir labai populiarus tarp miesto svečių – Anos Frank namas muziejus. Turbūt daug kas girdėjo apie šią žydų mergaitę iš Amsterdamo, kuri nacių konentracijos stovykloje rašė dienoraštį. Apie tai sukurta filmų, prirašyta knygų, pastatyta spektaklių.

Dviratį gali išsinuomoti prie kiekvieno kampo, jais važinėja net policininkai.

Siūlo linksmintis dieną ir naktį

Kad ir kokie būtų gražūs Amsterdamo kanalai ar vėjo malūnai, kad ir kaip skaniai kvepėtų olandiškos tulpės pavasarį, vis tiek labiausiai miestas žinomas savo raudonųjų žibintų kvartalu. Tai seniausia miesto dalis. Ją supantys kanalai pravertė kaip gynybos priemonė nuo puolančių priešų. Čia yra ne tik viešnamių ar lengvųjų narkotikų įsigijimo vieta, joje ir gyvenama, yra seniausi miesto pastatai, muziejai.

Netiesa, kad kvartale nesaugu. Kaip tik čia sutelkta daugiausia policijos, tad fizinis pavojus beveik neegzistuoja. Problemų gali turėti tik su policininkais, jei tavo elgesys bus netinkamas. Griežtai draudžiama fotografuoti šmėžuojančias languose prostitutes.

Galėčiau to neminėti, bet niekam ne paslaptis, kad dauguma keliautojų į Amsterdamą atvyksta dėl galimybės legaliai rūkyti marihuaną. Žinoma, to daryti neskatinu ir nesiūlau, tačiau sprendimą priima kiekvienas asmeniškai.

Vietos, kuriose galima nusipirkti kanapių ir hašišo, vadinamos coffeeshop. Šiose kavinėse yra ir rūkymo patalpos, bet olandai rūko ir gatvėse. Kriminalo čia nėra, tereikia nesiartinti prie vaikų žaidimų aikštelių ar mokyklų. Teoriškai, atsižvelgiant į ES reikalavimus, lengvieji narkotikai Amsterdame jau yra nelegalūs, tačiau praktiškai jie toleruotini ir problemų vartojant paprastai nekyla. Po dviejų užsieniečių mirčių buvo uždrausti tik haliucinogeniniai grybukai. Pardavinėjami narkotikai yra geros kokybės, nes coffeeshop 'ai ir jų prekės griežtai tikrinamos įvairių tarnybų.

Nors Amsterdame viešbučių ir apstu, per didžiausius miesto festivalius jų gali pritrūkti. Vietiniai juokauja, kad atvykus paviešėti miegoti nereikia, reikia linksmintis ir naktimis. Tai ypač mėgsta jauni britai, kurie atskrenda į Amsterdamą pašėlti ir po bemiegės nakties vyksta namo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"