Karališkąsias pramogas paliekame kitiems

Kristina KUČINSKAITĖ 2012-06-29 08:57

Kristina KUČINSKAITĖ

2012-06-29 08:57
Ka­ra­liš­ko­sios As­ko­to žir­gų lenk­ty­nės vi­sai ne­to­li Lon­do­no - vie­nas įspū­din­giau­sių ren­gi­nių Eu­ro­po­je - su­lau­kia ma­žai lie­tu­vių dė­me­sio. Nors tra­di­ci­nis ren­gi­nys vyks­ta an­trą­ja Lie­tu­vos žmo­nių tė­vy­ne va­di­na­mo­je Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ga­li­my­be iš­kil­min­gai pa­si­puoš­ti ir pa­si­pui­kuo­ti skry­bė­lai­čių par­ade tau­tie­čius ne itin ža­vi.

Askoto žirgų lenktynės yra viena iš nedaugelio vietų, kur Anglijos karališkąją šeimą galima pamatyti iš labai arti. Tiems, kurie vis dėlto nuspręs apsilankyti penkias dienas trunkančiose žirgų lenktynėse, vizitą į Askotą reikėtų pradėti planuoti iš anksto. Pirmiausia - dėl lėktuvo bilietų, kurie, perkant keletą mėnesių iki skrydžio, gerokai pigesni nei paskutinėmis savaitėmis prieš išvykstant. Askotas yra arčiau Hitrou ir Lutono oro uostų, todėl viešbučio reikėtų ieškoti šioje Londono pusėje.

Vykti iki didmiesčio iš oro uosto galima keliais būdais - autobusais, traukiniais arba taksi. Viešojo transporto bilietas gali kainuoti apie 15-19 svarų, todėl jei skrendate ne vienas, svarstykite galimybę iš anksto užsisakyti lietuvio arba lenko vairuojamą taksi. Kelionė juo penkiems asmenims gali atsieiti 60 svarų (apie 260 litų).

Pagal tradiciją Anglijoje vykstančios karališkosios Askoto žirgų lenktynės šiais metais surengtos jau 301-ąjį kartą. Šventė 1711 metais inicijuota karalienės Anos.

Ne tik kilmingiesiems

Žirgų lenktynės visuomet prasideda antradienį, o baigiasi pirmadienį. Dabar jos vyksta didžiulėje teritorijoje, tarsi padalytoje į keletą zonų. Pigiausioje, į kurią įėjimas asmeniui kainuoja 30 svarų, renkasi tie, kurie apsilankymą Askote laiko iškyla gamtoje su smagia draugų kompanija. Čia suvažiuojama autobusais, automobiliais su kemperiais, ateinama pėsčiomis. Anglai išlanksto pietų staliukus, ant žemės tiesia pledus, išdėlioja vaišes. Užkandžiaudamas gali patogiai stebėti žirgų lenktynes.

Į antrąją zoną įėjimas brangesnis. Patekęs pro vartus atsiduri priešais įspūdingo dydžio statinį. Pirmame jo aukšte įrengta daugybė barų, restoranų ir televizorių ekranų. Pačiame centre gali pramogauti tik tie, kurių drabužiai atitinka griežtą aprangos kodą. Kilmingų ponių apdarai privalo būti kur kas oficialesni: jos renkasi kostiumėlius, santūrias sukneles, derina drabužių spalvas ir audinius. Draudžiama puoštis palaidinėmis ar suknelėmis gilia iškirpte, be petnešėlių, atvira nugara. Pėdkelnes taip pat pageidaujama mūvėti. Skrybėlė - būtina puošmena. Kilmingi vyrai privalo pasipuošti cilindru ant galvos, vilkėti juodos arba pilkos spalvų fraką ir liemenę.

Dešiniajame pastato krašte žirgų lenktynes stebi kuklesnė publika. Ne tokioms garbingoms šventės ponioms pakanka vilkėti kelius siekiančią elegantišką suknelę ar sijoną. Stiprioji lytis turi vilkėti kostiumą ir pasirišti kaklaraištį. Nors bene visos damos puošiasi skrybėlėmis, tai nėra aprangos kodo reikalavimas. Jos tai daro norėdamos pasipuikuoti prieš susirinkusiuosius.

Į antrą ir kitus aukštesnius pastato aukštus patenka tik tituluoti asmenys, priklausantys įvairiems karališkiesiems klubams ir organizacijoms. Prie suknelių, rankinių ar švarkų atlapų kilmingieji būna prisisegę tam tikrus ženklelius, suteikiančius jiems teisę patekti į bet kurią didžiulės teritorijos erdvę. Kilmingiesiems įrengtos ne tik patogios privačios ložės, bet ir patiekiama maisto, gėrimų. Antrame ir visuose aukščiau esančiuose pastato aukštuose net tualetai yra išskirtiniai. Juose galima rasti visko, ko tik damoms prireikia: nuo dezodorantų, dantų pastos, muilo iki prabangių rankų kremų.

Karalienė iš arti

Be svarbiojo pastato su ložėmis, vos įėjus į antrąją zoną dar galima išvysti vadinamąją Varpų aikštę. Joje kasdien oficialiai pristatomi raiteliai, skelbiama lenktynių pradžia. Ceremonija prasideda maždaug 13 valandą. Jai pasibaigus visi nekantriai ima lūkuriuoti atvykstančios karališkosios svitos. Garbingesni žiūrovai patenka arčiau Varpų aikštės centro, kiti kortežą stebi iš savo vietų arba per didžiulius įvairiose vietose įrengtus ekranus.

Apvažiavusi visą lenktynių aikštę garbiausioji karališkoji kolona sustoja Varpų aikštėje, iš kurios patraukia į savąją ložę. Į Askotą, lydima kaskart kitų artimųjų, Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II atvyksta kasdien.

Trečioji lenktynių diena tradiciškai minima kaip Damų diena. Tuomet žirgų varžybos traukiasi į antrą planą, mat britų aukštuomenės moterys lenktyniauja skrybėlaičių įmantrumu ir suknelių stilingumu.

Kaip tik tą dieną prieš atvykstant Jos Didenybei siūloma lažintis ir spėti, kokios spalvos skrybėlaitę karalienė dėvės per renginį.

Azartą kelia lažybos

Lažintis galima prieš kiekvieną žirgų startą, kurių būna penki šeši. Pirmiausia žirgai yra nuprausiami ir sušukuojami, tačiau tai lemta stebėti tik tituluočiausiems lenktynių žiūrovams. Tuomet ristūnai balnojami ir gauna dalyvio numerį, vedami keletą ratų tose vietose, kur poilsiauja bei šnekučiuojasi ponai.

Kiekvienas, atvykęs į renginį, gauna dienos laikraštį, kuriame aprašyta Askoto žirgų lenktynių istorija, išvardyti bėgimai, kruopščiai apibūdintas kiekvienas dalyvis ir jo savininkas. Žvalgydamiesi į vedamus pro šalį žirgus, ponai ir ponios gali įvertinti, kurį keturkojį gražuolį palaikyti. Lažybų punktai įrengti daugelyje teritorijos vietų, statyti galima bet kokią sumą. Nuo jos ir žirgo reitingų priklausys, kokia suma bus išmokama laimėtojams. Susigundžiusieji pramoga, bet nenorintys smarkiai rizikuoti pasirinktą žirgą gali palaikyti lažindamiesi, jog jis bus ne nugalėtojas, bet paklius į trejetuką. Toks statymas saugesnis, bet išmoka laimėjus mažesnė.

Bėgimas trunka vos keletą minučių. Žirgai šuoliuoja pusę, vieną, pusantros, dvi arba pustrečios mylios. Vienu metu gali startuoti nuo 7 iki 24 raitelių. Tarp startų - maždaug 45 minučių pertraukos. Per tą laiką vyksta jau minėtos žirgų prausimo ir pristatymo procedūros. Lenktynės baigiasi apie 18 valandą.

Tortas... ant galvos

Įdomiausias šventės akcentas - skrybėlaitės. Moterys Askoto žirgų lenktynėms rengiasi ne vieną savaitę. Iš anksto siūdinasi sukneles, kuria galvos apdangalus. Ne tokios išradingos ponios pasirenka paprasčiausią būdą - skrybėlaites įsigyja tiesiog parduotuvėje. Iki žirgų lenktynių Londono parduotuvėse jos gali kainuoti nuo 10 svarų, tačiau renginio išvakarėse net paprasčiausias galvos apdangalas kainuos daugiau nei 40 svarų.

Šventės dalyvės, norinčios pademonstruoti savo išradingumą, skrybėlaites kuria pačios arba užsisako pas dizainerius. Moterys nesikuklina ant galvų patupdyti vėliavų, paukščių, tortų, biliardo stalų, futbolo stadionų, kriauklių, jūros gėrybių, vaisių, picų, gėlių vazonų, balionų, šampano butelių, vinilo plokštelių ir daugybės kitų, kartais sunkiai suprantamų atributų.

Verta pasistengti

Trečią kartą žirgų lenktynes stebėjo kauniečiai verslininkai Inga ir Darius Budriai. "Šįmet ruošiausi itin atsakingai. Iš tikrųjų tai, ką pamatai Askote, sužavi ir įpareigoja grįžus dar labiau pasistengti išsiskirti", - tikino I.Budrienė.

Šiemet stebėdama žirgų lenktynes Inga vilkėjo dizainerės Agnės Kuzmickaitės siūtą suknelę, dekoruotą juodais drugeliais. Drugeliu, sukurtu iš plunksnų, verslininkė papuošė ir galvą.

"Moterys labai gyrė mano suknelę, o vyrai - skrybėlę", - šypsodamasi prisipažino I.Budrienė, šįmet su drauge Birute Miliene iš kelių kilmingų britų sulaukusi kvietimo apsilankyti ir toje zonoje, į kurią įleidžiami tik tituluoti asmenys.

I.Budrienė pastebėjo, kad pastate, nesvarbu, kuriame jo aukšte esi ir kiek mokėjai už bilietą (įėjimas į šią zoną kainuoja nuo 71 svaro  asmeniui - aut.), visi mėgaujasi tik brangiu prancūzišku šampanu. Butelis jo kainuoja ne mažiau kaip 80 svarų.

"Labai įdomu stebėti, kai vakarop damos, nusispyrusios aukštakulnius, gurkšnoja brangų šampaną ir sėdi ant žemės", - apie regėtus kontrastus pasakojo verslininkė.

Tie, kurie nemėgsta šampano, ragauja vyną, alų arba tradicinį britišką kokteilį "Pimm's" su agurkais bei apelsinais.

Pasak I.Budrienės, moterų skrybėlės išties stebina originalumu. Karališkose Askoto žirgų lenktynėse iki soties galima prisižiūrėti tiek aukštosios mados kūrinių, tiek visiško kičo. "Manau, kad bent kartą gyvenime tokiame renginyje apsilankyti būtina", - sakė I.Budrienė, į Askotą skridusi su vyru ir draugų kompanija.

Į Askoto žirgų lenktynes be skrybėlaitės nesiryžta atvykti nė viena dama. Ir taip - visas penkias renginio dienas. Reikia tik įsivaizduoti, kiek visko įmanoma pamatyti per šventę, į kurią kasdien susirenka ne mažiau kaip 50 tūkst. žiūrovų.

Aprangos kontrolierės

Šiais metais pirmą kartą Askoto karališkose žirgų lenktynėse buvo įvesta "padorios aprangos taisyklė". Įsigyjantieji bilietus į žirgų lenktynes gavo atmintines, kuriose buvo nurodyta, jog nebus toleruojami aprangos kodo pažeidimai. Specialiai šiai progai buvo pasamdytas būrys jaunų merginų ir vaikinų, kurie prie įėjimo į Askotą akylai stebėjo, ar lankytojų apranga atitinka standartus.

Šiemet ponioms ir panelėms buvo nurodyta, kad suknelių petnešėlės turi būti ne siauresnės nei 5 centimetrai, sijono ilgis - iki kelių, privaloma skrybėlaitė. Moteriški kelnių kostiumai buvo leidžiami dėvėti, tačiau uždrausta puoštis šortais, apnuoginti pilvą ir pečius. Vyrams nurodyta vilkėti kostiumą ir būtinai ryšėti kaklaraištį.

Tiems Askoto svečiams, kurie atvyko pažeisdami aprangos kodo reikalavimus, "aprangos asistentai", dėvintys specialiai jiem sukurtą gana ryškios violetinės spalvos uniformą, matomą ir toli, siūlė išsinuomoti kaklaraištį, skraistę ar švarkelį, kurie pridengtų nuogus pečius.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
oi oi  78.56.183.69 2012-06-29 20:06:00
kilmingi britai susidomejo cepelinu vireja . su tom kvailom plunksnom ant galvos primena Oceola - Seminolu vada .
2 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami