Kartą Afrikoje (I): masajai – piemenys XXI amžiuje

Rosita GARŠKAITĖ r.garskaite@lzinios.lt 2015-06-15 06:00
Rosita GARŠKAITĖ
r.garskaite@lzinios.lt
2015-06-15 06:00
Mobiliųjų telefonų neatsisako ir pusiau klajoklinį gyvenimo būdą išlaikantys piemenys.  Rositos Garškaitės nuotraukos
Šian­die­nia­me pa­sau­ly­je su­nku įsi­vaiz­duo­ti žmo­nes, pra­gy­ve­nan­čius iš gal­vi­jų ga­ny­mo, lan­kan­čius bend­ruo­me­nės su­si­rin­ki­mus po me­džiu ir ne­ži­nan­čius tiks­lios sa­vo gi­mi­mo die­nos – „kai at­ėjau į šį pa­sau­lį, smar­kiai li­jo“. 

To­kį gy­ve­ni­mo bū­dą vis dar iš­lai­ko ma­sa­jų gen­tis Ry­tų Af­ri­ko­je – Ke­ni­jo­je bei Tan­za­ni­jo­je. Pa­sta­ro­jo­je jų pri­skai­čiuo­ja­ma nuo 800 tūkst. iki vie­no mi­li­jo­no (iš vi­so ša­ly­je gy­ve­na apie 47 mi­li­jo­nai žmo­nių). Ši et­ni­nė gru­pė pa­sau­ly­je ga­na ži­no­ma: apie ją ne­trūks­ta moks­li­nių bei pub­li­cis­ti­nių kny­gų, ro­ma­nų, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos rū­pi­na­si pie­me­nų tei­sė­mis, su jų kul­tū­ra su­pa­žin­din­ti tu­ris­tai lauk­tu­vių na­miš­kiams ve­ža tra­di­ci­nius pa­puo­ša­lus, me­ni­nin­kai fik­suo­ja eg­zo­tiš­kus pa­pro­čius.

Net ko­jos į Af­ri­ką ne­no­rin­tiems kel­ti eu­ro­pie­čiams ma­sa­jų tra­di­ci­jos bu­vo pri­sta­ty­tos prieš de­šimt­me­tį pa­si­ro­džiu­sia­me la­bai pra­sta­me vo­kie­čių fil­me „Bal­to­ji ma­sa­jė“ („Die wei­ße Mas­sai“, 2005). Pa­me­tu­si iš mei­lės gal­vą vo­kie­tė iš­te­ka už šios gen­ties vy­ro, su­si­lau­kia vai­ko, ta­čiau pa­ty­ru­si gy­ve­ni­mą bend­ruo­me­nė­je ir jos pa­pro­čius pa­bė­ga.

Šių ei­lu­čių au­to­rei su gru­pe žur­na­lis­tų iš Eu­ro­pos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Mi­no­ri­ty Rights Group In­ter­na­tio­nal” kvie­ti­mu ge­gu­žės pa­bai­go­je te­ko ap­si­lan­ky­ti kai­miš­ka­me Ki­te­to re­gio­ne, Tan­za­ni­jo­je ir sa­vo aki­mis pa­ma­ty­ti (nors ir la­bai trum­pai), kaip jie gy­ve­na.

Pa­ke­liui į su­si­ti­ki­mą su vie­na ma­sa­jų bend­ruo­me­nių stab­te­li­me prie ne­di­de­lio van­dens tel­ki­nio. Nuo jo iki gy­ven­vie­tės – ke­li ki­lo­me­trai. Mo­te­rys se­mia van­de­nį in­dais ir ne­ša įpras­ti­niu vie­ti­niams bū­du – ant gal­vos. Van­duo skir­tas tiek žmo­nių, tiek gy­vu­lių po­rei­kiams.

Stai­ga to­lu­mo­je iš­ryš­kė­ja aukš­to, liek­no, ryš­kia rau­do­na skrais­te ap­si­siau­tu­sio pie­mens fi­gū­ra, o jo par­gin­ta ban­da le­kia prie van­dens. Pa­gal ma­sa­jų le­gen­dą, pa­sau­lio pra­džio­je die­vas tu­rė­jęs tris sū­nus ir vie­nam da­vęs strė­lę me­džiok­lei, an­tram - kaup­tu­ką že­mei dirb­ti, o tre­čiam – laz­dą ga­ny­mui. Sa­ve iš pa­sta­ro­jo kil­di­nan­ti gen­tis ti­ki, kad vi­si že­mės gal­vi­jai iš tie­sų pri­klau­so jiems.

„Mes dar ne­pa­si­ren­gę“, – at­sa­ko vie­nas gen­ties at­sto­vas, jį aps­pi­tu­sių žur­na­lis­tų pa­klaus­tas, ar ne­si­ruo­šia keis­ti gy­ve­ni­mo bū­do, pa­vyz­džiui, im­tis žem­dir­bys­tės. Kai ku­rie jų kal­ba ir su­ahi­li, vals­ty­bi­ne Tan­za­ni­jos kal­ba, ta­čiau dau­gu­ma mo­ka tik sa­vo gen­ties kal­bą. Bet ku­riuo at­ve­ju mums rei­ka­lin­gas ver­tė­jas.

Klau­si­mas apie gy­ve­ni­mo bū­do kei­ti­mą ky­la ne be pa­grin­do. Di­de­lė da­lis ma­sa­jų gy­ve­na la­bai skur­džiai (to­kie tu­ri iki šim­to gal­vi­jų, tuo me­tu tur­tin­gie­siems jų pri­klau­so tūks­tan­tis ar du), be to, jie pri­vers­ti kla­jo­ti ieš­ko­da­mi nau­jų ga­nyk­lų sa­vo kai­me­nėms bei van­dens iš­tek­lių. Jei ne kla­jok­li­nis gy­ve­ni­mo bū­das, gal ma­sa­jų nė ne­bū­tų Tan­za­ni­jo­je. Ma­no­ma, kad gen­tis ki­lu­si iš Šiau­ri­nės Af­ri­kos da­lies – Su­da­no ar net Egip­to – ir pa­li­ku­si Ni­lo upės slė­nį XIV-XVI a. Ieš­ko­da­mi ga­ny­mui tin­ka­mos vie­tos vi­du­rio-ry­tų Af­ri­ką jie pa­sie­kė XVII-XVIII a.

Ki­tas ma­sa­jus, ku­rį su­tin­ka­me prie van­dens tel­ki­nio pa­ke­liui į gy­ven­vie­tę, nu­ste­bi­na tuo, kad ant kak­lo ne­šio­ja­si mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. Pa­aiš­ki­na, kad daž­niau­siai lai­ko jį iš­jung­tą, o įjun­gia tik tuo­met, kai bū­ti­nai rei­kia su­si­siek­ti su kuo nors iš bend­ruo­me­nės. Tai ypač ak­tua­lu tiems, ku­rie pri­klau­so mo­ra­ni – ka­rių – ka­te­go­ri­jai, jau­ni vy­rai yra gen­ties sau­go­to­jai (kad jais tap­tų tu­ri su­me­džio­ti liū­tą).

Ka­dan­gi elek­tros ma­sa­jų na­muo­se nė­ra – nau­do­ja­mi te­le­fo­nų įkro­vik­liai su sau­lės ele­men­tu. Jau at­vy­kę į gy­ven­vie­tę pa­ma­tė­me, kad mo­bi­liuo­sius tu­ri ne­men­ka da­lis vy­rų ir mo­te­rų. Tiems, ku­rie ne­mo­ka skai­ty­ti, rei­ka­lin­gi ad­re­sa­tai te­le­fo­nų kny­go­je pa­žy­mi­mi spe­cia­liu ženk­lu, tar­ki­me, žvaigž­du­te. Šį kar­tą mo­bi­lie­ji bu­vo pa­nau­do­ti ne pa­gal įpras­ti­nę pa­skir­tį – ma­sa­jai, at­si­ly­gin­da­mi už mū­sų nau­do­ja­mus dik­to­fo­nus bei fo­toa­pa­ra­tus, fo­tog­ra­fa­vo ir fil­ma­vo mus sa­vo te­le­fo­nais. Kai ku­rie jų sa­kė ma­tą bal­tao­džius pir­mą kar­tą, gen­ties mo­te­rys čiu­pi­nė­jo žur­na­lis­čių plau­kus, no­rė­da­mos įsi­ti­kin­ti, kad jie ti­kri, vie­nas vai­kas pri­bė­go pa­lies­ti pėd­kel­nių me­džia­gos.

Moisonas Josephas Abrahamas – modernus masajus.

Vi­siš­kai iš­veng­ti kon­tak­to su be­si­kei­čian­čiu pa­sau­liu ne­įma­no­ma net ir dau­gy­bę se­no­vi­nių pa­pro­čių iš­lai­kiu­siems ma­sa­jams. Te­le­fo­nai – ne vie­nin­te­lis pa­vyz­dys. Dė­me­sys kryps­ta į jų ba­tus, ku­rie ka­dai­se bū­da­vo ga­mi­na­mi iš kar­vės odos, o šian­dien – iš dvi­ra­čių, mo­to­cik­lų, au­to­mo­bi­lių pa­dan­gų. Ryš­kias­pal­vės lan­guo­tos skrais­tės iš med­vil­nės pa­kei­tė kū­nui pri­deng­ti nau­do­tą gal­vi­jų odą. Kai ku­rių vy­rų rie­šus puo­šia lai­kro­džiai.

Kal­ba, ap­ran­ga, gy­ve­ni­mo bū­das – šie trys as­pek­tai apib­rė­žia ma­sa­jus, net ir tuos, ku­rie pa­lie­ka gim­tuo­sius kai­mus ir iš­vyks­ta gy­ven­ti į mies­tą, gau­na iš­si­la­vi­ni­mą, su­si­ran­da dar­bus. Vie­na­me di­džiau­sių Tan­za­ni­jos mies­tų Aru­šo­je mo­der­nūs (kaip pa­tys sa­ve api­bū­di­na) ma­sa­jai už­sii­ma įvai­riau­sia veik­la: nuo pre­ky­bos tra­di­ci­niais pa­puo­ša­lais iki eks­kur­si­jų tu­ris­tams or­ga­ni­za­vi­mo. Ką reiš­kia bū­ti šios gen­ties at­sto­vu mies­te pa­aiš­ki­na Moi­so­nas Jo­sep­has Ab­ra­ha­mas, ke­lias die­nas žur­na­lis­tus au­to­mo­bi­liu ve­žio­jęs po Ki­te­to re­gio­ną.

Ka­dan­gi abu su žmo­na yra ma­sa­jai, na­mie su vai­kais kal­ba gen­ties kal­ba. Kar­tais dė­vi tra­di­ci­nius dra­bu­žius, na­mie lai­ko tris kar­ves, kai pa­vyks­ta – nu­va­žiuo­ja ke­lias de­šim­tis ki­lo­me­trų į bend­ruo­me­nės su­si­rin­ki­mus, ta­čiau ne­la­bai daž­nai, ir tuoj pat pa­aiš­ki­na – mies­te gy­ve­ni­mas kur kas in­ten­sy­ves­nis nei kai­me, kur gy­ve­na gen­ties vy­res­nie­ji. Du jo ber­niu­kai, at­ėjus lai­kui, bus apip­jaus­ty­ti, kaip ir jis pats. Dar pa­žy­mi, kad ne­ga­li pa­sis­ta­ty­ti tra­di­ci­nio ma­sa­jiš­ko na­mo, nes to­kia­me ne­įsi­ve­si elek­tros, ar tu­rė­ti dau­giau žmo­nų, nes pa­ja­mų už­ten­ka tik vie­nai iš­lai­ky­ti (o se­ne­lis tu­rė­jęs aš­tuo­nias žmo­nas). Jis pui­kiai kal­ba ang­liš­kai, is­pa­niš­kai, yra pra­mo­kęs dar ke­le­to kal­bų, nors nie­kad ne­iš­kė­lė ko­jos iš gim­to­sios ša­lies.

To­kių mo­der­nių ma­sa­jų kaip Moi­so­nas – dau­gy­bė. Tik ne vi­siems pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti tra­di­ci­jas. Pa­vyz­džiui, Na­vaya Ndas­koi, dir­ban­tis ty­rė­ju ir in­for­ma­ci­jos va­dy­bi­nin­ku pie­me­nų ir te­nykš­čių et­ni­nių gru­pių tei­ses gi­nan­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, ve­dė mo­te­rį iš ki­tos gen­ties, tad jų vai­kai ne­šne­ka nė vie­na tė­vams gim­tą­ja kal­ba. Nors jis pats lai­ko sa­ve ma­sa­ju­mi, bend­ruo­me­nės, ku­riai pri­klau­so po­žiū­ris – ne pats tei­gia­miau­sias. N. Ndas­koi pri­me­na, kad vie­nam šios et­ni­nės gru­pės as­me­niui ša­lies is­to­ri­jo­je pa­si­se­kė užim­ti ne­tgi mi­nis­tro pir­mi­nin­ko kė­dę. Ed­war­das Mo­rin­ge So­koi­ne­‘as va­do­va­vo vals­ty­bei nuo 1977-ųjų iki 1980-ųjų ir dar me­tus - nuo 1983-ųjų. Mo­der­nie­ji ma­sa­jai šiuo fak­tu di­džiuo­ja­si, ta­čiau po­li­ti­ko šei­ma to­kiam gy­ve­ni­mo ke­lio pa­si­rin­ki­mui grei­čiau­siai ne­pri­ta­rė, pa­žy­mi N. Ndas­koi.

Apie mo­te­rų pa­dė­tį gen­ty­je bei ma­sa­jams ky­lan­čias prob­le­mas dėl že­mės skai­ty­ki­te ki­tuo­se pa­sa­ko­ji­muo­se iš vieš­na­gės Tan­za­ni­jo­je.

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
Jei nau­jo­jo Sei­mo ei­li­niai na­riai pri­tars sa­vo ly­de­riams, Lie­tu­va per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus ga­li pri­im­ti is­to­ri­nį spren­di­mą įteisinti ho­mo­sek­sua­lų san­ty­kius.
Es­ti­jos at­sto­vė Eu­ro­pos Au­di­to Rū­muo­se Kers­ti Kal­ju­laid penk­ta­die­nį ofi­cia­liai iš­kel­ta kandidate į pre­zi­den­tus.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel ket­vir­ta­die­nį kal­bė­da­mie­si te­le­fo­nu pa­smer­kė „bar­ba­riš­kais“ Ru­si­jos ir Si­ri­jos re­ži­mo avia­ci­jos smūgiais Ale­pui, pra­ne­šė [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
Pir­mo­ji fis­ka­li­nių če­kių lo­te­ri­ja ga­lė­tų bū­ti su­reng­ta ki­tų me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį, sa­ko Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių inspekcijos (VMI) at­sto­vas.
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami