Kartą Afrikoje (III): piemenims trūksta vietos

Rosita GARŠKAITĖ r.garskaite@lzinios.lt 2015-06-29 09:00
Rosita GARŠKAITĖ
r.garskaite@lzinios.lt
2015-06-29 09:00
Nalangtomoni kaimo masajai.  Rositos Garškaitės nuotraukos
Ke­tu­rio­li­ka kar­tų už Lie­tu­vą di­des­nė­je Tan­za­ni­jo­je ver­da ko­vos dėl že­mės. Trūks­tant der­lin­gų plo­tų su­si­ker­ta žem­dir­bių bei tra­di­ci­nį pie­me­na­vi­mą puo­se­lė­jan­čios ma­sa­jų gen­ties in­te­re­sai. Be to, vis dau­giau te­ri­to­ri­jos į sa­vo ran­kas pe­ri­ma ir vals­ty­bė tu­riz­mui vys­ty­ti.

Pa­sku­ti­nę šių me­tų ka­len­do­ri­nio pa­va­sa­rio die­ną gru­pė žur­na­lis­tų iš Eu­ro­pos, at­vy­ku­sių į Tan­za­ni­ją ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Mi­no­ri­ty Rights Group In­ter­na­tio­nal“ kvie­ti­mu, ap­si­lan­kė Aru­šos na­cio­na­li­nia­me par­ke ša­lies šiau­rė­je. Tai vie­nas ma­žes­nių par­kų, kur ne­pa­ma­ty­si liū­to, o dramb­lį tik di­de­lės sėk­mės at­ve­ju, ta­čiau gy­vū­ni­jos įvai­ro­vė di­de­lė. Tin­gi­niau­jan­čios bui­vo­lų bei zeb­rų kai­me­nės, gergž­džian­tys fla­min­gai, me­džių ša­ko­se be­sib­lu­si­nė­jan­tys ba­bū­nai, į to­lį žvel­gian­čios il­ga­kak­lės tra­pia­ko­jės ži­ra­fos ir dau­gy­bė ki­tų. Pats ži­no­miau­sias ir pir­ma­sis Tan­za­ni­jos na­cio­na­li­nis par­kas – Se­ren­ge­ti, trau­kian­tis mi­nias tu­ris­tų iš vi­so pa­sau­lio. Aps­kri­tai ša­ly­je yra še­šio­li­ka na­cio­na­li­nių par­kų, ku­rie vai­di­na svar­bų eko­no­mi­nį vaid­me­nį. Vis­gi pa­ja­mų šal­ti­nis bei tu­ris­ti­nių ke­lio­nių tiks­las džiaugs­mo tei­kia ne vi­siems.

Val­džios nesuprasti

2013 me­tais gam­ti­nių iš­tek­lių ir tu­riz­mo mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė pla­nuo­jan­ti užd­raus­ti pa­te­ki­mą į pu­san­tro tūks­tan­čio kvad­ra­ti­nių ki­lo­me­trų ruo­žą ša­lia Se­ren­ge­ti na­cio­na­li­nio par­ko. Ke­lioms de­šim­tims tūks­tan­čių ma­sa­jų šei­mų tai reiš­kė ga­nyk­lų bei pri­ėji­mo prie van­dens ne­te­ki­mą. Te­ri­to­ri­jos pri­rei­kė Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų įmo­nei, jau po­rą de­šimt­me­čių Tan­za­ni­jo­je or­ga­ni­zuo­jan­čiai sa­fa­rius bei me­džiok­les. 2014 m. ma­sa­jai teis­me by­li­nė­jo­si su ame­ri­kie­čių įmo­ne dėl tei­sių į že­mes taip pat ne­to­li mi­nė­to na­cio­na­li­nio par­ko. Ke­lių kai­mų gy­ven­to­jai bu­vo su­muš­ti, kuo­met ga­nė gy­vu­lius ar sė­mė van­de­nį gin­čy­ti­no­je te­ri­to­ri­jo­je, su­pleš­kin­ti jų na­mai.

Pie­me­nų ir te­nykš­čių et­ni­nių gru­pių tei­ses gi­nan­čios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „PIN­GOS“ ty­rė­jas ir in­for­ma­ci­jos va­dy­bi­nin­kas Na­vaya Ndas­koi pa­sa­ko­ja, jog ma­sa­jų iš­kel­di­ni­mas pra­si­dė­jo dar 2005 me­tais, ku­riant ar ple­čiant gam­tos re­zer­va­tus. „Ma­sa­jai yra la­biau­siai val­džios ne­sup­ras­ti“, – tei­gia jis, pa­žy­mė­da­mas, jog rei­kė­tų im­ti pa­vyz­dį iš to­kių Eu­ro­pos ša­lių kaip Nor­ve­gi­ja, pui­kiai su­sit­var­kan­čia su kla­jok­liais sa­miais, už­sii­man­čiais el­ni­nin­kys­te. Anot N. Ndas­koi, vy­riau­sy­bei ma­sa­jų gen­tis ne­pa­tin­ka dėl ne­sup­ran­ta­mo tra­di­ci­nio gy­ve­ni­mo bū­do, ku­ris at­ro­do ar­cha­jiš­kas, ne­at­ne­šan­tis eko­no­mi­nės nau­dos.

„Ga­mi­na­me ma­žai pie­no, eks­por­tuo­ja­me la­bai ne­daug jau­tie­nos ir mū­sų gal­vi­jų au­gin­to­jai bas­to­si po vi­są ša­lį su sa­vo ban­do­mis, ieš­ko­da­mi ga­nyk­lų. Tu­ri­me at­si­kra­ty­ti šių ar­cha­jiš­kų ūki­nin­ka­vi­mo bū­dų“, – 2006-ai­siais tei­gė jau de­šimt­me­tį ša­liai va­do­vau­jan­tis Ja­kaya Kik­we­te. Tie­sa, pra­ėju­siais me­tais, ma­sa­jų prob­le­mo­mis pa­gar­sė­jus tarp­tau­ti­niu mas­tu, pre­zi­den­tas „Twit­te­ry­je“ pub­li­ka­vo to­kią ži­nu­tę: „Nie­ka­da ne­bu­vo ir nie­kuo­met ne­bus jo­kio Tan­za­ni­jos vy­riau­sy­bės pla­no iš­kel­din­ti ma­sa­jus iš jų pro­tė­vių že­mės“. Ne­vy­riau­sy­bi­nin­kai šį pa­si­sa­ky­mą kri­ti­kuo­ja, teig­da­mi, jog po­li­ti­kai su­in­te­re­suo­ti tik už­sie­nio in­ves­ti­ci­jo­mis, o ne et­ni­nių gru­pių tei­sė­mis. Ta­čiau tai ne vie­nin­te­lė ma­sa­jų prob­le­ma. Že­mių ša­lies šiau­rė­je gvie­šia­si iš žem­dir­biai, kad ga­lė­tų au­gin­ti įpras­ti­nes šiam re­gio­nui kul­tū­ras: ku­ku­rū­zus, ry­žius, pu­pe­les, sau­lėg­rą­žas. Su­si­dū­ri­mai tarp pie­me­nų ir ūki­nin­kų tę­sia­si jau ne vie­ne­rius me­tus.

Bonyfas Sandala guodžiasi dėl į kalėjimą patekusio vyresnio brolio.

Ko­vo­ja su žemdirbiais

Na­lang­to­mo­ni (de­šim­ties kal­nų) kai­me Ki­te­to re­gio­ne su­tik­ti ma­sa­jų vy­rai ran­ka mos­te­li į ne­to­lie­se au­gan­čius ku­ku­rū­zus. Juos au­gi­nan­čius žem­dir­bius va­di­na įsi­ver­žė­liais ir kal­ti­na mo­kant ky­šius vie­ti­nei val­džiai. (Tan­za­ni­jo­je ky­šiai nė­ra re­tas da­ly­kas. Pa­gal „Trans­pa­ren­cy in­ter­na­tio­nal“ 2014 me­tų ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­są, Tan­za­ni­ja iš 175 ša­lių yra vos 119 vie­to­je. Net ir oro uos­te ga­li­ma pa­ma­ty­ti skel­bi­mą su te­le­fo­no nu­me­riu, ku­riuo rei­kė­tų skam­bin­ti, dar­buo­to­jui ban­dant jus pa­pirk­ti). Tie­sa, pa­sta­ro­ji iš­rink­ta iš jų pa­čių tar­po. „Ta­pę ly­de­riais, jie iš­duo­da bend­ruo­me­nę“, – aiš­ki­na ma­sa­jai, po skun­dų dėl pa­sė­lių ne­su­lau­kę val­džios dė­me­sio. Vy­rai pa­sa­ko­ja, kad yra bu­vę at­ve­jų, kai bend­ruo­me­nė nu­ta­ria pa­ša­lin­ti val­džia pikt­nau­džiau­jan­tį na­rį, ta­čiau kar­tais to­kie as­me­nys, iš­si­kraus­tę į ne­to­lie­se esan­čius mies­tus, ima sa­viš­kiams gra­sin­ti, už­pul­di­nė­ti.

Kar­ves, avis, ož­kas dau­giau­siai sa­vo reik­mėms (mė­sai, pie­nui) au­gi­nan­tys ma­sa­jai pa­sa­ko­ja, kaip pra­ėju­siais me­tais te­ko ko­vo­ti su ūki­nin­kais: ke­li žmo­nės žu­vo, ke­li, kal­ti­na­mi už­vi­rę ko­šę, šiuo me­tu ka­lė­ji­me. „San­ty­kiai tarp mū­sų ir ūki­nin­kų ne­bė­ra ge­ri, nes kar­vei įžen­gus į jų te­ri­to­ri­ją, man gre­sia teis­mas. Ko­vo­ti ten­ka kiek­vie­ną die­ną. Ga­no­me ap­link ūkius, nes ne­be­li­ko at­vi­rų te­ri­to­ri­jų. Man ko­vo­ti ne­pa­tin­ka, ta­čiau rei­kia ap­gin­ti sa­vo tei­ses, že­mę, gy­ve­ni­mą. Pie­me­na­vi­mas – mū­sų gy­ve­ni­mas“, – tei­gia vie­nas ma­sa­jų, pa­klaus­tas apie da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją.

Su­si­du­ria su korupcija

Pasak P. Tunyono, reikalinga išklausyti ir piemenis, ir žemdirbius.

Ki­tas, var­du Bo­ny­fas San­da­la, prie­ina pats. Jis no­ri pa­pa­sa­ko­ti apie vy­res­nį bro­lį, ku­ris nie­kuo­met ne­ko­vo­jo su ūki­nin­kais, ta­čiau bu­vo su­im­tas pra­ėju­sių me­tų lap­kri­tį. Po tri­jų die­nų įvy­ko teis­mas, ta­čiau jis vis dar ka­li. Tris­de­šimt­me­tis vy­ras tei­gia, kad bro­lis iš­ei­tų į lais­vę, tik tei­sė­jams da­vus pri­de­ra­mą ky­šį. Nors gi­mi­nai­čiai jau su­mo­kė­jo 15 tūkst. Tan­za­ni­jos ši­lin­gų (apie 7 JAV do­le­rius), nie­kas ne­pa­si­kei­tė. „Mes esa­me pie­me­nys, o val­džia tei­kia pir­me­ny­bę ki­tai pu­sei – ūki­nin­kams, nes mes ne­tur­tin­gi ir ne­iš­si­moks­li­nę“, – kal­ba B. San­da­la. Jo šei­ma tu­ri tik šim­tą gal­vi­jų – va­di­na­si yra ne­tur­tin­ga. Pa­šne­ko­vas tu­ri ir jau­nes­nį bro­lį, ku­ris, ieš­ko­da­mas ga­nyk­lų, iš­gy­nė gy­vu­lius už 70 ki­lo­me­trų nuo Na­lang­to­mo­ni kai­mo. Ten gy­ve­nan­tys ma­sa­jai įsi­ti­ki­nę, jog po­li­ci­nin­kai ir teis­mai te­no­ri pi­ni­gų. Anot jų, už lais­vę kar­tais rei­ka­lau­ja­ma su­si­mo­kė­ti net iki 10 mln. Tan­za­ni­jos ši­lin­gų (apie 5 tūkst. JAV do­le­rių).

Ki­te­to re­gio­ne vei­kian­čios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, dir­ban­čios su pie­me­ni­mis, at­sto­vas Pa­ulas Tu­nyo­nas pa­aiš­ki­na, kad žem­dir­biai iš ne­der­lin­go Do­do­mos re­gio­no, kur yra ir ša­lies sos­ti­nė, per­si­ke­lia čia. Konf­lik­tai, pa­sak jo, pra­si­dė­jo jau se­niai, o 2014 me­tais žu­vo pen­ki žmo­nės. Ir vie­niems, ir ki­tiems tei­giant, kad že­mės – jų, ne­su­ta­ri­mai tik gi­lė­ja. „Tu­rė­tų drau­ge su­sės­ti, par­eng­ti že­mės nau­do­ji­mo pla­ną ir po to jo lai­ky­tis“, – svars­to P. Tu­nyo­nas. Jo tei­gi­mu, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos už­sii­ma ūki­nin­kų švie­ti­mu, mo­ko, kad ne­bū­ti­na plės­ti žem­dir­bys­tės plo­tų, ge­riau in­ves­tuo­ti į pro­duk­ty­vu­mą. „Tai ne­abe­jo­ti­nai su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja“, – ko­men­tuo­ja jis, pa­brėž­da­mas, kad svar­biau­sia kal­bė­tis su abiem pu­sė­mis. Taip pat pri­du­ria, jog di­džiau­sias iš­šū­kis – stam­bie­ji ūki­nin­kai, ga­lin­tys da­ry­ti įta­ką vie­ti­niams po­li­ti­kams bei teis­mams.

Tą pa­tį pa­tvir­ti­na ir ma­sa­jai, prie­kaiš­tų smul­kiems vie­ti­niams ūki­nin­kams ne­tu­rin­tys. Be to, te­ko pa­kal­bin­ti ke­lis žem­dir­bių wla­go­go (ar­ba go­go) gen­ties at­sto­vus, ku­rie į Ki­te­to re­gio­ną at­si­kė­lė iš Do­do­mos apy­lin­kių, ieš­ko­da­mi ge­res­nės že­mės. Jie sa­kė, jog ma­sa­jus lai­ko drau­gais ir prob­le­mų ne­ky­la. Šios gen­ties mo­te­ris ma­sa­jai ima į žmo­nas, ta­čiau ne at­virkš­čiai. Iš ma­sa­jų jie gau­ną mė­sos bei pie­no. Su­tik­ti wla­go­go vy­rai taip pat ti­ki­no, kad la­biau­siai ken­kia stam­būs žem­val­džiai. Pa­sta­rų­jų su­tik­ti ne­te­ko.

Tam­sio­ji eko­no­mi­nio vys­ty­mo­si pusė

„Ma­sa­jų, pri­klau­so­mų nuo gal­vi­jų ir ga­nyk­lų, at­ei­tis ne­aiš­ki, nes že­mės ma­žė­ja“, – liūd­nas pers­pek­ty­vas gen­čiai nu­ma­to „PIN­GOS“ at­sto­vas N. Ndas­koi. Gal­būt XXI a. ne­įma­no­ma iš­sau­go­ti to­kio gy­ve­ni­mo bū­do, kai ša­lis vi­sais bū­dais sten­gia­si kel­ti sa­vo eko­no­mi­ką? „Pie­me­na­vi­mas – eko­no­miš­kai svar­bus“, – at­sa­ko jis, pri­dur­da­mas, kad ma­sa­jai tu­ri tei­sę iš­sau­go­ti sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą. Ta­čiau ir ki­tų Ry­tų bei cen­tri­nės Af­ri­kos ša­lių pa­vyz­džiai ro­do, kad kur kas nau­din­giau gen­čių, ren­kan­čių žo­les ir uo­gas, pra­gy­ve­nan­čių iš me­džiok­lės ar pie­me­na­vi­mo, že­mes pa­nau­do­ti iš­ka­se­nų ga­vy­bai, pa­sė­liams, gam­tos re­zer­va­tams etc. Pa­vyz­džiui, bam­bu­ti gen­tis Kon­go De­mo­kra­ti­nė­je Res­pub­li­ko­je iš­stum­ti iš miš­ko be jo­kios kom­pen­sa­ci­jos, ban­gun­gu žmo­nės Ugan­do­je pri­vers­ti iš­si­kraus­ty­ti iš na­mų dėl pra­dė­tos naf­tos ga­vy­bos, pie­me­nys Etio­pi­jos Omo slė­ny­je iš­kel­din­ti, pra­dė­jus sta­ty­ti užt­van­ką. Tai įvar­di­ja­ma tam­sią­ja eko­no­mi­nio vys­ty­mo­si pu­se.

Ba­lan­dį tu­rė­jęs vyk­ti re­fe­ren­du­mas dėl nau­jos kons­ti­tu­ci­jos Tan­za­ni­jo­je ati­dė­tas iki ru­dens. Nu­ma­to­ma, kad nuo 1977 me­tų ga­lio­jan­čio pa­grin­di­nio vals­ty­bės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas ple­bis­ci­tu vyks po spa­lį or­ga­ni­zuo­ja­mų pre­zi­den­to ir par­la­men­to rin­ki­mų. Vie­nas iš siū­lo­mų nau­jų straips­nių kal­ba apie ma­žu­mų, ku­rių pra­gy­ve­ni­mas pri­klau­so nuo gam­ti­nės juos su­pan­čios ap­lin­kos, tei­ses. Pa­gal jį, val­džia tu­rė­tų to­kioms gru­pėms su­teik­ti že­mę, kur gy­ve­no jų pro­tė­viai ar jie ap­si­rū­pi­na mais­tu, im­tis veiks­mų pa­gel­bė­ti, ge­ri­nant ap­gy­ven­di­ni­mą, pri­ėji­mą prie van­dens, svei­ka­tos ap­sau­gos bei švie­ti­mo pa­slau­gas etc.

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Su Ka­ra­liš­kuo­ju fil­har­mo­ni­jos or­kes­tru Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro sce­no­je rug­sė­jo 28 die­ną pa­si­ro­dys le­gen­di­nis maestro Char­les Du­toit.
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Prieš ke­lias die­nas in­ter­ne­tą sprog­di­nęs vi­deoį­ra­šais, ku­riuo­se at­lie­ka virš 60 pri­si­trau­ki­mų, Ni­ko­la­jus Il­ke­vi­čius pa­sau­lio ve­te­ra­nų im­ty­nių čem­pio­na­te iškovojo bron­zos me­da­lį.
2016–2017 m. Lie­tu­vos vy­rų žo­lės rie­du­lio čem­pio­na­te su­žais­tos dar dve­jos rung­ty­nės, ku­rių me­tu Vil­niu­je tvir­tas per­ga­les į sa­vo sąs­kai­tą įsi­ra­šė Šir­vin­tų ir Šiau­lių klu­bai.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami