TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kartą Afrikoje (III): piemenims trūksta vietos

2015 06 29 9:00
Nalangtomoni kaimo masajai.  Rositos Garškaitės nuotraukos

Keturiolika kartų už Lietuvą didesnėje Tanzanijoje verda kovos dėl žemės. Trūkstant derlingų plotų susikerta žemdirbių bei tradicinį piemenavimą puoselėjančios masajų genties interesai. Be to, vis daugiau teritorijos į savo rankas perima ir valstybė turizmui vystyti.

Paskutinę šių metų kalendorinio pavasario dieną grupė žurnalistų iš Europos, atvykusių į Tanzaniją nevyriausybinės organizacijos „Minority Rights Group International“ kvietimu, apsilankė Arušos nacionaliniame parke šalies šiaurėje. Tai vienas mažesnių parkų, kur nepamatysi liūto, o dramblį tik didelės sėkmės atveju, tačiau gyvūnijos įvairovė didelė. Tinginiaujančios buivolų bei zebrų kaimenės, gergždžiantys flamingai, medžių šakose besiblusinėjantys babūnai, į tolį žvelgiančios ilgakaklės trapiakojės žirafos ir daugybė kitų. Pats žinomiausias ir pirmasis Tanzanijos nacionalinis parkas – Serengeti, traukiantis minias turistų iš viso pasaulio. Apskritai šalyje yra šešiolika nacionalinių parkų, kurie vaidina svarbų ekonominį vaidmenį. Visgi pajamų šaltinis bei turistinių kelionių tikslas džiaugsmo teikia ne visiems.

Valdžios nesuprasti

2013 metais gamtinių išteklių ir turizmo ministerija paskelbė planuojanti uždrausti patekimą į pusantro tūkstančio kvadratinių kilometrų ruožą šalia Serengeti nacionalinio parko. Kelioms dešimtims tūkstančių masajų šeimų tai reiškė ganyklų bei priėjimo prie vandens netekimą. Teritorijos prireikė Jungtinių Arabų Emyratų įmonei, jau porą dešimtmečių Tanzanijoje organizuojančiai safarius bei medžiokles. 2014 m. masajai teisme bylinėjosi su amerikiečių įmone dėl teisių į žemes taip pat netoli minėto nacionalinio parko. Kelių kaimų gyventojai buvo sumušti, kuomet ganė gyvulius ar sėmė vandenį ginčytinoje teritorijoje, supleškinti jų namai.

Piemenų ir tenykščių etninių grupių teises ginančios nevyriausybinės organizacijos „PINGOS“ tyrėjas ir informacijos vadybininkas Navaya Ndaskoi pasakoja, jog masajų iškeldinimas prasidėjo dar 2005 metais, kuriant ar plečiant gamtos rezervatus. „Masajai yra labiausiai valdžios nesuprasti“, – teigia jis, pažymėdamas, jog reikėtų imti pavyzdį iš tokių Europos šalių kaip Norvegija, puikiai susitvarkančia su klajokliais samiais, užsiimančiais elnininkyste. Anot N. Ndaskoi, vyriausybei masajų gentis nepatinka dėl nesuprantamo tradicinio gyvenimo būdo, kuris atrodo archajiškas, neatnešantis ekonominės naudos.

„Gaminame mažai pieno, eksportuojame labai nedaug jautienos ir mūsų galvijų augintojai bastosi po visą šalį su savo bandomis, ieškodami ganyklų. Turime atsikratyti šių archajiškų ūkininkavimo būdų“, – 2006-aisiais teigė jau dešimtmetį šaliai vadovaujantis Jakaya Kikwete. Tiesa, praėjusiais metais, masajų problemomis pagarsėjus tarptautiniu mastu, prezidentas „Twitteryje“ publikavo tokią žinutę: „Niekada nebuvo ir niekuomet nebus jokio Tanzanijos vyriausybės plano iškeldinti masajus iš jų protėvių žemės“. Nevyriausybininkai šį pasisakymą kritikuoja, teigdami, jog politikai suinteresuoti tik užsienio investicijomis, o ne etninių grupių teisėmis. Tačiau tai ne vienintelė masajų problema. Žemių šalies šiaurėje gviešiasi iš žemdirbiai, kad galėtų auginti įprastines šiam regionui kultūras: kukurūzus, ryžius, pupeles, saulėgrąžas. Susidūrimai tarp piemenų ir ūkininkų tęsiasi jau ne vienerius metus.

Bonyfas Sandala guodžiasi dėl į kalėjimą patekusio vyresnio brolio.

Kovoja su žemdirbiais

Nalangtomoni (dešimties kalnų) kaime Kiteto regione sutikti masajų vyrai ranka mosteli į netoliese augančius kukurūzus. Juos auginančius žemdirbius vadina įsiveržėliais ir kaltina mokant kyšius vietinei valdžiai. (Tanzanijoje kyšiai nėra retas dalykas. Pagal „Transparency international“ 2014 metų korupcijos suvokimo indeksą, Tanzanija iš 175 šalių yra vos 119 vietoje. Net ir oro uoste galima pamatyti skelbimą su telefono numeriu, kuriuo reikėtų skambinti, darbuotojui bandant jus papirkti). Tiesa, pastaroji išrinkta iš jų pačių tarpo. „Tapę lyderiais, jie išduoda bendruomenę“, – aiškina masajai, po skundų dėl pasėlių nesulaukę valdžios dėmesio. Vyrai pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai bendruomenė nutaria pašalinti valdžia piktnaudžiaujantį narį, tačiau kartais tokie asmenys, išsikraustę į netoliese esančius miestus, ima saviškiams grasinti, užpuldinėti.

Karves, avis, ožkas daugiausiai savo reikmėms (mėsai, pienui) auginantys masajai pasakoja, kaip praėjusiais metais teko kovoti su ūkininkais: keli žmonės žuvo, keli, kaltinami užvirę košę, šiuo metu kalėjime. „Santykiai tarp mūsų ir ūkininkų nebėra geri, nes karvei įžengus į jų teritoriją, man gresia teismas. Kovoti tenka kiekvieną dieną. Ganome aplink ūkius, nes nebeliko atvirų teritorijų. Man kovoti nepatinka, tačiau reikia apginti savo teises, žemę, gyvenimą. Piemenavimas – mūsų gyvenimas“, – teigia vienas masajų, paklaustas apie dabartinę situaciją.

Susiduria su korupcija

Pasak P. Tunyono, reikalinga išklausyti ir piemenis, ir žemdirbius.

Kitas, vardu Bonyfas Sandala, prieina pats. Jis nori papasakoti apie vyresnį brolį, kuris niekuomet nekovojo su ūkininkais, tačiau buvo suimtas praėjusių metų lapkritį. Po trijų dienų įvyko teismas, tačiau jis vis dar kali. Trisdešimtmetis vyras teigia, kad brolis išeitų į laisvę, tik teisėjams davus prideramą kyšį. Nors giminaičiai jau sumokėjo 15 tūkst. Tanzanijos šilingų (apie 7 JAV dolerius), niekas nepasikeitė. „Mes esame piemenys, o valdžia teikia pirmenybę kitai pusei – ūkininkams, nes mes neturtingi ir neišsimokslinę“, – kalba B. Sandala. Jo šeima turi tik šimtą galvijų – vadinasi yra neturtinga. Pašnekovas turi ir jaunesnį brolį, kuris, ieškodamas ganyklų, išgynė gyvulius už 70 kilometrų nuo Nalangtomoni kaimo. Ten gyvenantys masajai įsitikinę, jog policininkai ir teismai tenori pinigų. Anot jų, už laisvę kartais reikalaujama susimokėti net iki 10 mln. Tanzanijos šilingų (apie 5 tūkst. JAV dolerių).

Kiteto regione veikiančios nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su piemenimis, atstovas Paulas Tunyonas paaiškina, kad žemdirbiai iš nederlingo Dodomos regiono, kur yra ir šalies sostinė, persikelia čia. Konfliktai, pasak jo, prasidėjo jau seniai, o 2014 metais žuvo penki žmonės. Ir vieniems, ir kitiems teigiant, kad žemės – jų, nesutarimai tik gilėja. „Turėtų drauge susėsti, parengti žemės naudojimo planą ir po to jo laikytis“, – svarsto P. Tunyonas. Jo teigimu, nevyriausybinės organizacijos užsiima ūkininkų švietimu, moko, kad nebūtina plėsti žemdirbystės plotų, geriau investuoti į produktyvumą. „Tai neabejotinai sudėtinga situacija“, – komentuoja jis, pabrėždamas, kad svarbiausia kalbėtis su abiem pusėmis. Taip pat priduria, jog didžiausias iššūkis – stambieji ūkininkai, galintys daryti įtaką vietiniams politikams bei teismams.

Tą patį patvirtina ir masajai, priekaištų smulkiems vietiniams ūkininkams neturintys. Be to, teko pakalbinti kelis žemdirbių wlagogo (arba gogo) genties atstovus, kurie į Kiteto regioną atsikėlė iš Dodomos apylinkių, ieškodami geresnės žemės. Jie sakė, jog masajus laiko draugais ir problemų nekyla. Šios genties moteris masajai ima į žmonas, tačiau ne atvirkščiai. Iš masajų jie gauną mėsos bei pieno. Sutikti wlagogo vyrai taip pat tikino, kad labiausiai kenkia stambūs žemvaldžiai. Pastarųjų sutikti neteko.

Tamsioji ekonominio vystymosi pusė

„Masajų, priklausomų nuo galvijų ir ganyklų, ateitis neaiški, nes žemės mažėja“, – liūdnas perspektyvas genčiai numato „PINGOS“ atstovas N. Ndaskoi. Galbūt XXI a. neįmanoma išsaugoti tokio gyvenimo būdo, kai šalis visais būdais stengiasi kelti savo ekonomiką? „Piemenavimas – ekonomiškai svarbus“, – atsako jis, pridurdamas, kad masajai turi teisę išsaugoti savo gyvenimo būdą. Tačiau ir kitų Rytų bei centrinės Afrikos šalių pavyzdžiai rodo, kad kur kas naudingiau genčių, renkančių žoles ir uogas, pragyvenančių iš medžioklės ar piemenavimo, žemes panaudoti iškasenų gavybai, pasėliams, gamtos rezervatams etc. Pavyzdžiui, bambuti gentis Kongo Demokratinėje Respublikoje išstumti iš miško be jokios kompensacijos, bangungu žmonės Ugandoje priversti išsikraustyti iš namų dėl pradėtos naftos gavybos, piemenys Etiopijos Omo slėnyje iškeldinti, pradėjus statyti užtvanką. Tai įvardijama tamsiąja ekonominio vystymosi puse.

Balandį turėjęs vykti referendumas dėl naujos konstitucijos Tanzanijoje atidėtas iki rudens. Numatoma, kad nuo 1977 metų galiojančio pagrindinio valstybės įstatymo pakeitimas plebiscitu vyks po spalį organizuojamų prezidento ir parlamento rinkimų. Vienas iš siūlomų naujų straipsnių kalba apie mažumų, kurių pragyvenimas priklauso nuo gamtinės juos supančios aplinkos, teises. Pagal jį, valdžia turėtų tokioms grupėms suteikti žemę, kur gyveno jų protėviai ar jie apsirūpina maistu, imtis veiksmų pagelbėti, gerinant apgyvendinimą, priėjimą prie vandens, sveikatos apsaugos bei švietimo paslaugas etc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"