Kartą Afrikoje (VI): pokalbis su Zanzibaro vyskupu

Rosita GARŠKAITĖ r.garskaite@lzinios.lt 2015-08-24 06:00
Rosita GARŠKAITĖ
r.garskaite@lzinios.lt
2015-08-24 06:00
Augustine'as Ndeliakyama Shao.  Rositos Garškaitės nuotraukos
Va­sa­ros pra­džio­je lan­kan­tis Tan­za­ni­jai pri­klau­san­čia­me Zan­zi­ba­re te­ko su­si­tik­ti su vys­ku­pu Au­gus­ti­ne'u Nde­lia­kya­ma Shao. Nors po­kal­bis su­ko­si apie ka­ta­li­kų ma­žu­mą mu­sul­mo­niš­ka­me sa­ly­ne, pats pa­šne­ko­vas už­si­mi­nė apie ge­gu­žę Ai­ri­jo­je vy­ku­sį re­de­ren­du­mą, at­vė­ru­sį ke­lią vie­nos ly­ties san­tuo­kų įtei­si­ni­mui. 

Vys­ku­pas ste­bė­jo­si, kad ši­taip bal­sa­vo šven­tų­jų var­dais pa­krikš­ty­ti ai­riai. Anot jo, prob­le­ma ta, kad jie ga­vo tik krikš­čio­niš­kus var­dus, ta­čiau ne mo­ky­mą. Nei šv. Au­gus­ti­no, nei šv. To­mo Ak­vi­nie­čio šiais lai­kais Eu­ro­po­je ne­skai­to­ma, ne­si­gi­li­na­ma į Baž­ny­čios ka­te­kiz­mą.

– Ko­dėl mes, eu­ro­pie­čiai, taip da­ro­me? – apie Baž­ny­čios mo­ky­mo ne­pai­sy­mą ir ne­si­do­mė­ji­mą juo klau­siu vys­ku­po.

– Esa­te ma­te­ria­liai ap­rū­pin­ti ir ma­no­te, kad to ga­na. Ta­čiau pa­ten­kin­ti že­miš­kus po­rei­kius ne­už­ten­ka, rei­ka­lin­ga ir ki­ta pu­sė. Žmo­nės – ir kū­niš­ki, ir dva­siš­ki. Jei ne­si­rū­pi­ni dva­sia, esi ken­čian­tis as­muo. Sten­gie­si bū­ti lai­min­gas dėl ma­te­ria­lių gė­ry­bių, ta­čiau esi pats ne­lai­min­giau­sias žmo­gus pa­sau­ly­je.

– Ta­čiau, kai žmo­nės su­pran­ta pra­smės sto­ką, jie ren­ka­si ne ge­rai pa­žįs­ta­mas baž­ny­čias ten, kur gy­ve­na, ku­rias lan­kė jų tė­vai, o vyks­ta dva­sin­gu­mo ieš­ko­ti į Ry­tus.

– Vai­kai tam­pa tuo, kuo juos iš­auk­lė­ja­me. Jiems au­gant, tė­vas ir mo­ti­na pa­sa­ko, kas ge­rai, o kas blo­gai. Jei tė­vai ne­per­tei­kia sa­vo at­ža­loms ti­kė­ji­mo, eti­kos, šie per­sii­ma ko­kia nors pa­sau­lė­žiū­ra pa­tys – iš te­le­vi­zo­riaus, kom­piu­te­rio, iš to, ką ma­tė gat­vė­je. Vai­kai no­ri tik ma­te­ria­lių da­ly­kų, ta­čiau ne­ži­no, kad juos rei­kia už­dirb­ti. Tre­jus me­tus gy­ve­nau Vo­kie­ti­jo­je. Ten tė­vai nie­kuo­met ne­pa­sa­ko­da­vo sa­vo vai­kams apie An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­tir­tus žiau­ru­mus, ne­pri­tek­lius. Ką tai reiš­kia? Ko­kį is­to­ri­nį są­mo­nin­gu­mą jie su­tei­kia sa­vo vai­kams ne­pa­sa­ko­da­mi apie ka­ro, ku­rį pa­tys su­kė­lė, kan­čias? Ne­ži­no­da­mi is­to­ri­jos vai­kai su­kels dar vie­ną pa­sau­li­nį ka­rą. Kad ir ko­kia bjau­ri, bep­ro­tiš­ka pra­ei­tis bū­tų, ne­ga­li at­si­sa­ky­ti jos per­duo­ti. Tau­ta be is­to­ri­jos – žlu­gu­si.

Taip pat ir re­li­gi­ja, ku­rios tė­vai ne­per­duo­da sa­vo vai­kams – mer­din­ti. Nu­vy­ku­siam į Eu­ro­pą ar Ame­ri­ką man sa­ky­da­vo: „Vys­ku­pe, per pa­moks­lą ne­sa­ky­ki­te to ar ano, nes tai ti­kin­čių­jų įpro­čiai“. Kaip tai? Ar tai tei­sin­gi da­ly­kai? Pa­vyz­džiui, ne­si­rū­pin­ti vai­kų re­li­gi­niu auk­lė­ji­mu. Jei ho­mi­li­ja ne­pa­lie­čia žmo­nių, tai kam aps­kri­tai pa­moks­lau­ti? Ma­te­ria­li­ne pra­sme jie pa­ten­kin­ti, bet vi­du­je krau­juo­ja. Štai kur prob­le­ma.

Af­ri­ko­je vis­kas ki­taip. Vai­kas yra af­ri­kie­tis, nes pa­žįs­ta sa­vo tė­vo ir mo­ti­nos kul­tū­rą. Jis ži­no, iš kur ki­lo jo tė­vai, bend­rau­ja su pla­čia šei­ma. Pats gi­miau sep­ty­nių vai­kų šei­mo­je – pui­kiai pa­žįs­tu sa­vo bro­lius ir se­se­ris, jie ma­ni­mi rū­pi­no­si. Aš ži­nau, ko­dėl esu krikš­čio­nis – bu­vau taip iš­mo­ky­tas.

– Tai­gi svar­biau­sias vaid­muo ten­ka šei­mai?

– Ar ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti mo­ti­ną, per­kan­čią du­krai pre­zer­va­ty­vus, kad ta ga­lė­tų mie­go­ti su kuo pa­no­rė­ju­si? Nė vie­na taip ne­da­ry­tų. Ji tu­ri pa­sa­ky­ti, kad taip ne­ge­rai, o du­kra, nu­ėju­si į mo­kyk­lą, pa­ly­gins ma­mos žo­džius su ly­ti­nio švie­ti­mo pa­mo­ka, kur gir­dė­jo, kad esan­ti lais­va, ga­lin­ti da­ry­ti ką no­ri, tik tu­rin­ti pa­si­rū­pin­ti ap­sau­ga nuo ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų bei nėš­tu­mo. Da­bar vai­kams tė­vai ne­pa­sa­ko, kas yra tie­sa, gė­ris. Jie ty­li. Tai di­džiau­sia prob­le­ma. Ne­svar­bu ar esi ka­ta­li­kas ar mu­sul­mo­nas – yra šei­mos ver­ty­bės, pa­do­ru­mas, sa­vi­gar­ba. Tė­vai šia te­ma ne­beš­ne­ka, už­lei­džia sa­vo vie­tą mo­ky­to­jams.

– Bet šei­mos silps­ta, mąž­ta. Su­tuok­ti­niai, tu­rin­tys tris ir dau­giau vai­kų – re­tas at­ve­jis.

– Tai ke­lias, ku­riuo ei­na­me. Kai žmo­nės nu­sto­ja re­li­gi­jos, jie nu­sto­ja ir są­ži­nės, ne­bes­ki­ria gė­rio nuo blo­gio. Vis­kas ver­ti­na­ma vie­no­dai. Tai, ką va­di­na­te re­lia­ty­viz­mu, spar­čiai au­ga. Jei vis­kas vie­no­dai ge­rai, ga­li da­ry­ti, ką tik no­ri. Są­ži­nin­gai jums pa­sa­ky­siu: su­pra­si­te, kas įvy­ko, per vė­lai. Ma­to­te ken­čian­čius, ne­lai­min­gus žmo­nes, ne­pai­sant jų tur­tų, bet nie­ko ne­sup­ran­ta­te. Kiek Eu­ro­po­je sky­ry­bų! Ma­no­te, kad prob­le­mos iš­sisp­ręs, jei pa­lik­si­te vy­rą ar žmo­ną? Yra to­kių at­ve­jų, bet jie iš­im­ti­niai. At­sis­kir­ki­te, jei gy­ve­ni­mas ne­pa­ke­lia­mas, bet ne­ieš­ko­ki­te ki­to žmo­gaus. Lan­ky­ki­te vie­nas ki­tą, gal­būt im­si­te su­vok­ti sa­vo skir­tu­mus ir kaip su jais gy­ven­ti. Kar­tais žmo­nės vėl grįž­ta prie bend­ro gy­ve­ni­mo net po pen­ke­rių me­tų at­sis­ky­ri­mo – at­vi­res­ni, tvir­tes­ni.

– Ką ma­no­te apie tei­gia­mą ka­ta­li­kų po­žiū­rį į ho­mo­sek­sua­lų „san­tuo­kas“?

– Su­pran­tu, kad vo­kie­čiai mie­lai pri­im­tų šias „san­tuo­kas“, nes Ka­ta­li­kų Baž­ny­čia ten silp­na. Blo­gai, kad ku­ni­gai lai­ko­mi ti­kė­ji­mo eta­lo­nais. Aš ne­su šven­tas, gru­miuo­si dėl šven­tu­mo, ko­vo­ju su žmo­giš­ko­mis silp­ny­bė­mis taip pat kaip jūs. Jei nu­puo­lu, da­rau taip kaip as­muo – vi­sa Baž­ny­čia ne­nu­puo­la drau­ge. Ma­nau, kad įvy­kis Ai­ri­jo­je yra reak­ci­ja į re­li­gin­gų žmo­nių – ku­ni­gų, vie­nuo­lių – silp­ny­bes. Bet tai ne­tei­sin­ga. Ne­ga­li pa­tai­sy­ti vie­no blo­gio ki­tu blo­giu. Nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­rem­siu tos pa­čios ly­ties san­tuo­kų.

– Su­lauk­si­te prie­kaiš­tų dėl sa­vo žiau­ru­mo, kad ne­lei­džia­te jiems gy­ven­ti taip, kaip no­ri.

– Ne­sa­kau, kad smer­kiu juos. Po­pie­žius mus pers­pė­ja. Jei įma­no­ma, tap­ki­te drau­gais, ke­liau­ki­te drau­ge, gal­būt jie su­pras, ką da­rą. Pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą esu psi­cho­lo­gas, mo­kė­mės apie de­vian­ti­nius at­ve­jus, nu­kry­pi­mą nuo ti­kro­vės. Šian­dien pa­va­di­nęs ho­mo­sek­sua­lą de­vian­tu, bū­si ap­kal­ti­nas už­gau­lio­ji­mu. Rei­kia bū­ti ar­ti jų, megz­ti san­ty­kius, ne­smerk­ti, ta­čiau lai­ky­tis sa­vo įsi­ti­ki­ni­mų ir at­vi­rai pa­sa­ky­ti, kam ne­pri­ta­ri. Ar tai už­gau­lu?

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
Jei nau­jo­jo Sei­mo ei­li­niai na­riai pri­tars sa­vo ly­de­riams, Lie­tu­va per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus ga­li pri­im­ti is­to­ri­nį spren­di­mą įteisinti ho­mo­sek­sua­lų san­ty­kius.
Es­ti­jos at­sto­vė Eu­ro­pos Au­di­to Rū­muo­se Kers­ti Kal­ju­laid penk­ta­die­nį ofi­cia­liai iš­kel­ta kandidate į pre­zi­den­tus.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel ket­vir­ta­die­nį kal­bė­da­mie­si te­le­fo­nu pa­smer­kė „bar­ba­riš­kais“ Ru­si­jos ir Si­ri­jos re­ži­mo avia­ci­jos smūgiais Ale­pui, pra­ne­šė [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Pir­mo­ji fis­ka­li­nių če­kių lo­te­ri­ja ga­lė­tų bū­ti su­reng­ta ki­tų me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį, sa­ko Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių inspekcijos (VMI) at­sto­vas.
Ket­vir­ta­die­nį, per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nia­me fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų cen­tre, pa­skelb­ti Šve­di­jos vers­lo ap­do­va­no­ji­mų 2016 nu­ga­lė­to­jai. Jais ta­po prof. dr. Vir­gi­ni­jus Šikš­nys, [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami