TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kauno marios - žmogaus rankų kūrinys

2007 08 17 0:00

Jau pusšimtis metų, kai šalia Kauno tyvuliuoja marios. Daugeliui šis vandens telkinys toks įprastas, kad retas susimąsto apie jo kilmę. Tik senieji gyventojai dar mena gražius Nemuno slėnius ir pušynus, kurių vietoje dabar raibuliuoja vanduo.

Marios atsirado, kai 1956 metais pakaunėje nuspręsta statyti gigantišką Kauno hidroelektrinę. Nemunas galutinai buvo užtvenktas ir vanduo ėmė kilti 1959-aisiais. Elektrinės statytojai daugmaž iš anksto buvo apskaičiavę, kiek vanduo kils ir kurias teritorijas užlies. Kauno hidroelektrinės archyvinės medžiagos duomenimis, iš būsimo marių dugno teko iškeldinti 721 sodybą. Aukščiau perkelta ir slėnyje buvusi medinė Rumšiškių bažnyčia bei varpinė. Daugybė gyventojų buvo priversti palikti šias vietas. Tačiau kraustymasis baigėsi, kai vanduo apsėmė slėnius.

Dabar kiekvieną Kauno marių regioninio parko lankytoją džiugina vaizdingas kraštovaizdis: į vandens platybes įsiterpę žali sausumos kyšuliai, pakrančių miškai, mariose baltuojančios jachtos ir puošnūs Pažaislio bažnyčios bokštai, atsiveriančios įspūdingos atodangos.

Nenuostabu, kad daugumą Kauno marių regioninio parko vietų labai mėgsta ir lanko ne tik kauniečiai, bet ir čia atvykstantys svečiai. Marios - vienas tinkamiausių šalies vandens telkinių buriuoti ir plaukioti motorinėmis valtimis. Be to, poilsiautojus vilioja patrauklios ilsėtis ir maudytis pakrantės. Daugiausia jų yra žemutinėje marių dalyje - Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabučiškėmis ir Girionimis.

Pažinimas skatina pagarbą

Kauno marių regioninis parkas įkurtas 1992 metais, dar po penkerių įsteigta šį parką administruojanti institucija - Kauno marių regioninio parko direkcija. Anot įstaigos vadovės Nijolės Eidukaitienės, svarbiausias jų tikslas - užtikrinti unikalaus Kauno marių kraštovaizdžio komplekso, didžiųjų atodangų, užlietų Nemuno intakų žiočių apsaugą, ekologinės sistemos stabilumą, savitos augalijos ir gyvūnijos, gamtos bei kultūros paveldo objektų išsaugojimą ir kita.

Pasak direktorės, vienas sėkmingiausių projektų - Gamtos mokyklos prie Kauno marių regioninio parko direkcijos įkūrimas 2001 metais. Ji įsteigta bendradarbiaujant su Norvegijos Vestfoldo grafystės gubernatorės administracija, kuri ir finansiškai parėmė projektą.

Mokykla siekia suteikti vaikams galimybę per pojūčius pažinti gamtą, išmokti labiau ją gerbti ir vertinti. Kasmet šioje Gamtos mokykloje apsilanko apie tūkstantį moksleivių. Visi užsiėmimai - nemokami.

Išskirtiniai gamtos stebuklai

Regioninio parko direkcijos komandą sudaro septyni darbuotojai. Tarp jų yra biologas, kultūrologas, ekologas ir net inspektorius, kurio užduotis - prižiūrėti, kad parko teritorijoje būtų laikomasi nustatytos tvarkos.

Anot direkcijos vyriausiosios rekreacijos vadybininkės Redos Kairienės, Kauno miesto bei rajono ir Kaišiadorių rajono ribose esančiame parke yra ką aplankyti ir pamatyti. Čia gamta sukūrė ne vieną įdomų paminklą, suformavo daugybę įsimintinų objektų. Pasak specialistės, Kauno marių regioninis parkas įdomus tuo, kad yra laikomas žmogaus rankų kūriniu. Jis užima beveik 10 hektarų teritoriją, nemažai gamtos ir kultūros vertybių pritaikyta pažintiniam turizmui: pastarąjį dešimtmetį marių pakrantėmis nusidriekė apie 20 kilometrų pėsčiųjų takų.

Anot R.Kairienės, itin patrauklus daugiau kaip pusantro kilometro Žiegždrių geologinis takas. Jis - puikus pagalbininkas visiems, kas domisi geologija ir trokšta pažinti žemės plutos sluoksniuose užrašytą mūsų krašto gelmių istoriją. Takas baigiasi įspūdinga Kalniškių konglomeratų atodanga, kurioje žiojėja olos ir ertmės. Konglomeratas - tai gamtiniu cementu į vieną kietą uolieną surištas smėlis, žvirgždas ir gargždas. Jis šiek tiek primena betoną.

Kalniškių atodanga nusidriekusi beveik 400 metrų. Pasak R.Kairienės, apžiūrint konglomeratų ertmes ir nelygumus galima pastebėti nedidelių į varveklius panašių darinių. Tai - stalaktitų užuomazgos. Lietuvoje tik šioje vietoje galima pamatyti stalaktitų.

Netoliese auga ir viena didžiausių liepų. Jos aukštis - net 27 metrai, kamieno storis - 4,3 metro. Labai gražus ir vadinamasis Kadagių slėnis netoli Arlaviškių gyvenvietės. Čia statų šlaitą užkariavusi milžiniška kadagių kolonija.

Stokojome kultūros

R.Kairienė sako, jog problema, su kuria dabar susiduria direkcijos darbuotojai, yra rekreacinių teritorijų planavimas ir projektavimas. Parengti net menkiausią tokios teritorijos projektėlį kainuoja dešimtis tūkstančių litų, tad išeities tenka ieškoti patiems - kuriant įvairius projektus.

Pasak specialistų, ypač liūdna tada, kai atvykus apžiūrėti teritorijos, ji aptinkama suniokota, prišiukšlinta. Buvo atvejų, kai nepigius iš medžio gamintus miško baldus kažkas išsikasė ir išsivežė.

N.Eidukaitienė gailisi, kad mūsų poilsiautojai dar nėra išmokę paprasčiausios buvimo gamtoje kultūros. Direktorės teigimu, į gamtą atvykusiems Vakarų Europos valstybių gyventojams nė galvon nešauna mintis, jog savo šiukšles būtų galima palikti poilsinėje. Direkcijos kolektyvas tiki, kad ilgainiui žmonės taps sąmoningesni ir labiau atižvelgs į tai, kas padaroma kitų triūsu ir pastangomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"