Kauno marios - žmogaus rankų kūrinys

Mantas LIDEIKIS 2007-08-17 00:00
Mantas LIDEIKIS 2007-08-17 00:00
Jau pus­šim­tis me­tų, kai ša­lia Kau­no ty­vu­liuo­ja ma­rios. Dau­ge­liui šis van­dens tel­ki­nys toks įpras­tas, kad re­tas su­si­mąs­to apie jo kil­mę. Tik se­nie­ji gy­ven­to­jai dar me­na gra­žius Ne­mu­no slė­nius ir pu­šy­nus, ku­rių vie­to­je da­bar rai­bu­liuo­ja van­duo.

Marios atsirado, kai 1956 metais pakaunėje nuspręsta statyti gigantišką Kauno hidroelektrinę. Nemunas galutinai buvo užtvenktas ir vanduo ėmė kilti 1959-aisiais. Elektrinės statytojai daugmaž iš anksto buvo apskaičiavę, kiek vanduo kils ir kurias teritorijas užlies. Kauno hidroelektrinės archyvinės medžiagos duomenimis, iš būsimo marių dugno teko iškeldinti 721 sodybą. Aukščiau perkelta ir slėnyje buvusi medinė Rumšiškių bažnyčia bei varpinė. Daugybė gyventojų buvo priversti palikti šias vietas. Tačiau kraustymasis baigėsi, kai vanduo apsėmė slėnius.

Dabar kiekvieną Kauno marių regioninio parko lankytoją džiugina vaizdingas kraštovaizdis: į vandens platybes įsiterpę žali sausumos kyšuliai, pakrančių miškai, mariose baltuojančios jachtos ir puošnūs Pažaislio bažnyčios bokštai, atsiveriančios įspūdingos atodangos.

Nenuostabu, kad daugumą Kauno marių regioninio parko vietų labai mėgsta ir lanko ne tik kauniečiai, bet ir čia atvykstantys svečiai. Marios - vienas tinkamiausių šalies vandens telkinių buriuoti ir plaukioti motorinėmis valtimis. Be to, poilsiautojus vilioja patrauklios ilsėtis ir maudytis pakrantės. Daugiausia jų yra žemutinėje marių dalyje - Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabučiškėmis ir Girionimis.

Pažinimas skatina pagarbą

Kauno marių regioninis parkas įkurtas 1992 metais, dar po penkerių įsteigta šį parką administruojanti institucija - Kauno marių regioninio parko direkcija. Anot įstaigos vadovės Nijolės Eidukaitienės, svarbiausias jų tikslas - užtikrinti unikalaus Kauno marių kraštovaizdžio komplekso, didžiųjų atodangų, užlietų Nemuno intakų žiočių apsaugą, ekologinės sistemos stabilumą, savitos augalijos ir gyvūnijos, gamtos bei kultūros paveldo objektų išsaugojimą ir kita.

Pasak direktorės, vienas sėkmingiausių projektų - Gamtos mokyklos prie Kauno marių regioninio parko direkcijos įkūrimas 2001 metais. Ji įsteigta bendradarbiaujant su Norvegijos Vestfoldo grafystės gubernatorės administracija, kuri ir finansiškai parėmė projektą.

Mokykla siekia suteikti vaikams galimybę per pojūčius pažinti gamtą, išmokti labiau ją gerbti ir vertinti. Kasmet šioje Gamtos mokykloje apsilanko apie tūkstantį moksleivių. Visi užsiėmimai - nemokami.

Išskirtiniai gamtos stebuklai

Regioninio parko direkcijos komandą sudaro septyni darbuotojai. Tarp jų yra biologas, kultūrologas, ekologas ir net inspektorius, kurio užduotis - prižiūrėti, kad parko teritorijoje būtų laikomasi nustatytos tvarkos.

Anot direkcijos vyriausiosios rekreacijos vadybininkės Redos Kairienės, Kauno miesto bei rajono ir Kaišiadorių rajono ribose esančiame parke yra ką aplankyti ir pamatyti. Čia gamta sukūrė ne vieną įdomų paminklą, suformavo daugybę įsimintinų objektų. Pasak specialistės, Kauno marių regioninis parkas įdomus tuo, kad yra laikomas žmogaus rankų kūriniu. Jis užima beveik 10 hektarų teritoriją, nemažai gamtos ir kultūros vertybių pritaikyta pažintiniam turizmui: pastarąjį dešimtmetį marių pakrantėmis nusidriekė apie 20 kilometrų pėsčiųjų takų.

Anot R.Kairienės, itin patrauklus daugiau kaip pusantro kilometro Žiegždrių geologinis takas. Jis - puikus pagalbininkas visiems, kas domisi geologija ir trokšta pažinti žemės plutos sluoksniuose užrašytą mūsų krašto gelmių istoriją. Takas baigiasi įspūdinga Kalniškių konglomeratų atodanga, kurioje žiojėja olos ir ertmės. Konglomeratas - tai gamtiniu cementu į vieną kietą uolieną surištas smėlis, žvirgždas ir gargždas. Jis šiek tiek primena betoną.

Kalniškių atodanga nusidriekusi beveik 400 metrų. Pasak R.Kairienės, apžiūrint konglomeratų ertmes ir nelygumus galima pastebėti nedidelių į varveklius panašių darinių. Tai - stalaktitų užuomazgos. Lietuvoje tik šioje vietoje galima pamatyti stalaktitų.

Netoliese auga ir viena didžiausių liepų. Jos aukštis - net 27 metrai, kamieno storis - 4,3 metro. Labai gražus ir vadinamasis Kadagių slėnis netoli Arlaviškių gyvenvietės. Čia statų šlaitą užkariavusi milžiniška kadagių kolonija.

Stokojome kultūros

R.Kairienė sako, jog problema, su kuria dabar susiduria direkcijos darbuotojai, yra rekreacinių teritorijų planavimas ir projektavimas. Parengti net menkiausią tokios teritorijos projektėlį kainuoja dešimtis tūkstančių litų, tad išeities tenka ieškoti patiems - kuriant įvairius projektus.

Pasak specialistų, ypač liūdna tada, kai atvykus apžiūrėti teritorijos, ji aptinkama suniokota, prišiukšlinta. Buvo atvejų, kai nepigius iš medžio gamintus miško baldus kažkas išsikasė ir išsivežė.

N.Eidukaitienė gailisi, kad mūsų poilsiautojai dar nėra išmokę paprasčiausios buvimo gamtoje kultūros. Direktorės teigimu, į gamtą atvykusiems Vakarų Europos valstybių gyventojams nė galvon nešauna mintis, jog savo šiukšles būtų galima palikti poilsinėje. Direkcijos kolektyvas tiki, kad ilgainiui žmonės taps sąmoningesni ir labiau atižvelgs į tai, kas padaroma kitų triūsu ir pastangomis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami