Keliaudami po Rumuniją pasigedo čigonų

Jūratė MIČIULIENĖ   2012-08-02 09:18
Jūratė MIČIULIENĖ
 
2012-08-02 09:18
Dariaus Adomaičio ir Sigito Vadeikio nuotraukos Poilsis užkopus Transfegerašo keliu.
Mėgs­tan­čios ke­liau­ti ir be­veik vi­są Va­ka­rų Eu­ro­pą iš­mai­šiu­sios trys vil­nie­čių šei­mos pa­si­rink­da­mos marš­ru­tą šie­met tie­siog dū­rė pirš­tu į že­mė­la­pį. Ap­si­džiau­gė pa­tai­kę į dar ne­ma­ty­tą Ru­mu­ni­ją.

Kaip pasakojo kelionės sužavėtas Sigitas Vadeikis, susikurtas vaizdinys per viešnagę byrėjo it smėlis. "Nieko apie Rumuniją nežinojome, išskyrus stereotipą, kad ten būtinai turi būti daug čigonų, - teigė pašnekovas. - Bet jų, tiksliau, čigonų vaikų, išvydome tik prie sienos, jie prašė eurų ir šokolado. Tačiau per dviejų savaičių kelionę romų daugiau niekur lyg ir nesutikome. Kai klausėme rumunų, kur jie, sakė: "Mūsų čigonai Prancūzijoje, Italijoje, Bulgarijoje. Mūsų krašte romų yra tiek pat kiek ir kitose valstybėse. Keista, kad apie mus susikurtas vaizdas, esą jie Rumunijoje vos ne pagrindiniai gyventojai." Kaip rodo statistika, jų tėra 2,5 proc. (rumunų - 89,5, vengrų - 6,6 proc.).

Kitas kelionės dalyvis Voldemaras Ruščiauskas prisiminė Rumunijos policiją: "Buvome girdėję, kad rumunų policininkai labai griežti. Tik įvažiavusius į šalį mus sustabdė. Paklausė, ar kalbame rumuniškai, o išgirdę neigiamą atsakymą pasiteiravo, gal mokame moldaviškai. Į pastarąjį "ne" reagavo liepdami vykti, nes angliškai, matyt, patys nekalbėjo. Daugiau nė karto per kelionę niekas mūsų nestabdė."

Į tolumoje dunksančią Drakulos pilį vilniečiai (Sigitas (kairėje),  dvi Agnės, Dalia ir Voldemaras) nutarė nevykti.

Kuo toliau, tuo gražiau

Kaip pasakojo vaikinai, labiausiai juos žavėjo didelę šalies dalį užimantys Karpatų kalnai. "50 km vingiuotais kalnų keliais važiuoji valandą ar dvi. Tačiau aplink toks grožis, kad ir apsakyti sunku. Pamename, vos pradėję važiuoti kalnais ir pamatę gražesnę panoramą, stodavome fotografuotis. Tačiau pavažiuoji kiek, o ten dar gražiau, paskui - dar gražiau. Ypač nuostabus Fegerašo kalnų masyve  serpantininis Transfegerašo kelias, kuris atidaromas tik vasaros sezonu. Tai gražiausias kelias pasaulyje! - tvirtino abu pašnekovai. - Kai pakyli serpantinais ir atsigręži atgal, pamatai, kaip nuostabiai slėniu vinguriuoja tas kelias. Nepamirštamas vaizdas. O

dar ežeras ant kalno ir banda avių."

Ant šio nuostabaus kalno piknikėlius rengti mėgsta ir vietiniai, ir turistai: kas malkų pakeliui prisirinkę, kas turistiniu primusu troškinį pasišildę, arbatą gurkšnoja ir grožisi vaizdais.

Ant linksmųjų kapinaičių paminklų - įdomiausios mirusiojo gyvenimo scenos.

Rumunijos kalnai vilniečius tiesiog užbūrė. "Jie žali žali, apaugę miškais, pievomis. Be to, kur tik važiavome, tai upė arba šalia kelio vingiavo, arba tolumoje galėjai matyti, arba ją tiltu kirsdavome", - teigė keliautojai.

"Kadangi kalnų serpantinais greitai negali važiuoti, per dieną kaip mes prie Baltijos rumunai prie savo Juodosios jūros nukakti negali, tad kiekviename miestelyje pilna pusiau viešbučių, pusiau nakvynės namų, vadinamųjų pensionų, - aiškino Sigitas. - Juose pakeliui apsistoja ir rumunai. Tad nakvynę susirasti nesunku. Dvivietis kambarys kainavo 70-90 lėjų (55-70 litų)."

Be to, keliautojų teigimu, keliauti po Rumuniją nebrangu, maisto kainos panašios kaip Lietuvoje. Pašnekovų skaičiavimais, vienam žmogui dvi savaitės atsiėjo apie 1700 litų (įskaičiuojant žmonų apsipirkimą populiariuosiuose prekybos centruose, kokių Lietuvoje nėra). O išsinuomotu mikroautobusiuku nuvažiuota 5644 kilometrai.

Rumunijoje nestinga pasakiško grožio pilių.

Kur tikra jūra

Keliautojai internete buvo skaitę, esą visi rumunai, norėdami pailsėti prie jūros, traukia į Bulgariją. Patraukė ir jie. "Tačiau jūra prie Varnos atrodė kaip bala, - prisiminė Sigitas. - Vanduo šiltas, gal 26 laipsnių, tačiau žalias, nešvarus, jokių bangų."

"Žmonių daug, o paplūdimio smėlis tarsi cementas kimba prie kojų. Atrodo, tarytum nuo šalikelės nušluotas būtų, - pridūrė Voldemaras. - Tik skirtingai nei Rumunijoje, Bulgarijoje kirilica užrašytus užrašus jau galėjome suprasti. Rumunų kalba tokia, kad apskritai nieko neįkerti."

Tikrą jūrą jie išvydo vėl pasukę atgalios į Rumuniją. "Akys ant kaktos iššoko. Paplūdimiai kaip Palangoje, o bangos - kaip tikroje jūroje. Pykome ant savęs ir nesupratome, ko mes trenkėmės į tą Bulgariją, - dėstė vaikinai. - Nustebino, kaip puikiai dirba rumunų gelbėtojai. Jų bokšteliai ant paties kranto, visus stebi tikrai akylai - iškart šaukia, jei kas per toli nuplaukia. Žmonės jų pastabų paiso ir elgiasi atsargiau. Beje, skaniausią arbūzą valgėme Bulgarijoje, bet jis buvo atvežtas iš Rumunijos."

Brašovas, kaip ir Holivudas, savo vardą įamžinęs aukštai kalnuose.

"Pieštos" bažnyčios

"Moldovicos regione nustebino "pieštos" bažnyčios, vienuolynai. Tiesiog visos išorinės sienos ištapytos gražiausiais religiniais paveikslais, - pasakojo Rumunija susižavėję keliautojai. - Kitame regione stebino medinės bažnytėlės. Žmonės čia atrodė labai pamaldūs (krikščionys ortodoksai). Pamename, kai važiavome sekmadienį pro miestelius, tai, atrodė, visi gyventojai traukė į bažnyčias - močiutės, jauni žmonės, beje, apsirengę tautiniais drabužiais. Buvo gražu žiūrėti. Vaizdas panašus kaip per mūsų dainų šventę."

"Moterų sijonai labai juokingi - standūs, raukti, pūsti tarsi varpas ar lempų gaubtai. Visos tokius dėvi", - pridūrė Voldemaras.

Išvydęs tokias "pieštas" bažnyčias, negali neaikčioti.

Tikras nuotykis keliautojams buvo mažų miestelių užeigos. "Meniu tik rumunų kalba, - pasakojo Sigitas. - Padavėjai kalba irgi vien rumuniškai, tad reikia bandyti atspėti, ką čia užsisakius. Tik po keleto dienų išsiaiškinome, kaip rumuniškai vištiena, kiauliena. Tačiau su kuo patiekiama užsisakydamas tegali spėlioti. Ai, bet viskas ten gerai. Ypač skanios tirštos, sočios sriubos."

Nuotykis ir tai, kad, pasak Voldemaro, niekada neatspėsi, kiek teks mokėti už patiekalą, nes nurodyta šimto gramų kaina, o kiek tau gramų atneš, gali spėlioti.

Vilniečiai juokavo, kad rumunus reikėtų pamokyti, kaip plikyti kavą. "Jie nemoka jos virti, kiek matėme nakvynės namuose, niekur nėra virdulių. Jei nori plikytos kavos, vandens turi pasišildyti puode ar dubenyje. Stovi šalia kažkokie kavos virimo aparatai, bet juose ruošta kava labai neskani", - šypsojosi pašnekovai. Bet tai, palyginti kiek gerų įspūdžių patyrė svetur, tėra smulkmena. Nors šalį ilgai valdė komunistinis diktatorius Nicolae Ceausescu, pasak keliautojų, niekur neteko matyti to režimo liekanų.

Sekmadieniais rumunės į bažnyčias traukia pasipuošusios tautiniais drabužiais.

Linksmosios kapinaitės

Labai smagiai keliautojai praleido laiką vadinamosiose linksmosiose kapinaitėse Šiaurės Rumunijoje, Sapantos kaimelyje.  Šios kapinės laužo stereotipus, kad tokioje vietoje šypsotis nedera. Tai, galima sakyti, pačios keisčiausios Europoje kapinės, jos net įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kapinėse - 800 piešiniais išmargintų kryžių, ant kurių nupieštos pačios linksmiausios ir svarbiausios mirusiojo gyvenimo scenos: kas blynus kepa, kas šieną grėbia, kas sėdi prie kompiuterio, vairuoja traktorių, geria alų ar arklį už pavadžio vedasi. Ant paminklinio kryžiaus - taip pat linksmi eilėraščiai apie žmogaus gyvenimo būdą. Toks paprotys atėjęs iš kadaise čia gyvenusios genties. Jie tikėjo, kad yra amžini, o mirtis tėra tarpsnis į geresnį gyvenimą. Tad išlydėdami ten artimąjį žmonės ir linksminosi.

"Tikrai dar niekur neteko matyti tokių kapų, - stebėjosi keliauninkai. - Kapinės veikiančios, iš datų matyti, kad laidojama ir dabar."

Turistus iš Lietuvos nustebino kalnų apsuptyje įsikūręs modernus miestas Brašovas. "Net jo užrašas didelėmis raidėmis stypso aukštai kalnuose - lyg Holivudas. Ten beprotiško grožio senamiestis, tvarkingas, daug kavinių, alėjų", - pasakojo vaikinai.

Grakščios, dailios medinės bažnytėlės - išskirtinis krašto bruožas.

Į garsiąją Vlado Drakulos pilį vilniečiai pasižiūrėjo tik iš toli. "Buvusieji ten tvirtino, kad nieko įspūdingo, tik brangiai kainuoja. Tačiau Rumunijoje pilna gražių kitokių karališkų pilių, kurias apžiūrėjome, - tikino pašnekovai. - O kai važiavome lygumomis, irgi buvo į ką dairytis, tarkim, iki horizonto žydinčias saulėgrąžas arba kukurūzus."

Nejaukiausias dalykas, su kuo teko susidurti Rumunijoje, - benamiai šunys. "Jų labai daug. Dieną vaikštinėja miestelių gatvėmis, atrodo lyg ir draugiški, o vakarop būriuojasi į gaujas ir jau būna visai nemalonu susidurti: urzgia, tampa agresyvūs", - teigė keliautojai.

Kaip prisipažino vaikinai, per dvi savaites jie taip priprato prie kalnų peizažo, kad vos išvykę iš Rumunijos iškart jo pasigedo. "Supratome, kaip trūksta kalnų. Jau dabar ieškome pigių skrydžių ir vėl svajojame grįžti į Rumuniją", - tvirtino vilniečiai.

Kai kur kalnuose - šimtai avių.

Gražiausiais paveikslais gali grožėtis net neužsukęs į bažnyčią.

Kalnų tarpekliu vingiuojančiu keliu - vietinių suvenyrų turgus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (7)
Reda  77.219.95.85 2014-03-05 12:41:54
Buvau Rumunijoj seniai, tai prisiminimai tikrai apie sunkiai gyvenančius žmones, nes viešbučiuose tik tam tikrą laiką būdavo šiltas vanduo. Dabar perskaičiau keliautojų įspūdžius, tai manau , kad dabartinė kelionė bus visai kitokia.Dėkui, nes dabar pasiruošusi kitiems įspūdžiams.
3 0  Netinkamas komentaras
kristina  86.100.69.7 2013-10-18 16:56:34
idomu ir grazu. turiu drauga rumuna.
3 0  Netinkamas komentaras
kristina  86.100.69.7 2013-10-18 16:56:34
idomu ir grazu. turiu drauga rumuna.
2 0  Netinkamas komentaras
kristina  86.100.69.7 2013-10-18 16:56:08
idomu ir grazu. turiu drauga rumuna.
2 0  Netinkamas komentaras
kristina  86.100.69.7 2013-10-18 16:56:08
idomu ir grazu. turiu drauga rumuna.
2 0  Netinkamas komentaras
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami