TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Keliauja į egzotišką posovietinę Aziją ir paremia vietinius

2015 09 14 17:00
Pakeliui į Tadžikistaną. Turkija. Andrejus Kosiakovas, Gintarė Valušytė ir Vadimas Kosiakovas (dešinėje). Asmeninio albumo nuotrauka

Posovietinėje Azijoje Lenino paminklai nugriauti ar tebestovi? Moterys dengia kūnus ir galvas ar rengiasi vakarietiškai? Ten daug egzotikos, o kiek skurdo? Į tokius klausimus gali atsakyti Vadimas Kosiakovas, iš Lietuvos į tuos kraštus ne tik keliaujantis, bet ir ten paremiantis vietinius. Jis viliasi atrasti daugiau bendraminčių.

Vakariečiai yra sumanę kelionės būdą, kai patiriami įspūdžiai derinami su parama šalių, į kurias vykstama, skurdiems gyventojams. Tarkime, sutartu metu iš Jungtinės Karalystės Mongolijos link išvažiuoja šimtai automobilių ekipažų, kurių nariai - ne tik britai, bet ir įvairių pasaulio šalių atstovai. Kelionė būna ilga. Keliautojai mėgaujasi įspūdžiais, kol pasiekia galutinį tikslą Mongolijoje. Svarbi taisyklė: kiekvienas ekipažas turi surinkti tam tikrą pinigų sumą ir paaukoti ją labdaros organizacijoms. Tad tai yra būdas suderinti pomėgį keliauti ir norą bei galimybę paremti sunkiau gyvenančius žmones. Britų kelionės vadinasi "Mongol Rally" ir rengiamos daugiau kaip 10 metų.

Tokia iniciatyva pradėta ir Lietuvoje. Mūsų kraštiečiai kelis kartus skirtingais maršrutais keliavo į posovietinę Aziją iki galutinio tikslo - Tadžikijos. Tokio pobūdžio ekspedicijas jie pavadino „Pamir Rally“. Svarbus jų tikslas - labdara.

Pirmas rytas Kazachstane: pažintis su kupranugariu. / Asmeninio albumo nuotraukos

Pagalba ir talka

Dvejus metus iš eilės finansininku privačiame sektoriuje dirbantis ir keliauti mėgstantis 33 metų V. Kosiakovas su broliu ir bičiuliais Lietuvoje pirko po naudotą automobilį, vairuodami šią transporto priemonę, neskubėdami ir mėgaudamiesi per kelionę matomais vaizdais, jie nuvažiavo iki Tadžikijos sostinės Dušanbės. Per pirmą kelionę automobilį paaukojo tarptautinei labdaros organizacijai, kuri vėliau jį pardavė, o pinigus panaudojo savo labdaringoje veikloje, renovavo sunkiai gyvenančios šeimos namą kalnuose. Keliautojams buvo atsiųsta informacija ir nuotraukos, iliustruojančios, kas buvo padaryta už jų paaukotas lėšas. Kaip sakė V. Kosiakovas, tai yra savanoriškas rėmimas. Kitais metais nuvykęs jis tikisi pamatyti sutvarkytą būstą, kuriame dabar tai šeimai bus patogiau gyventi ir dalyvauti labdaros organizacijos rengiamoje talkoje.

Su ta pačia labdaros organizacija Tadžikijoje bendradarbiauja ir vokiečiai. Pernai panašiu metu ir tokiu pačiu tikslu į Tadžikiją automobiliais keliavo ir apie 30 vokiečių ekipažų.

Pamyro traktu

Kodėl Vadimui patinka keliauti į Vidurinės Azijos šalis? Teigė, kad tiems kraštams trauką jaučia jo nuotykių ieškotojo siela. Įdomu pamatyti nelabai populiarių kelionių vietas. Be to, kaip sakė, tarkime, Kaukazas yra per arti, o norisi ilgesnį atstumą nukeliauti. Iki Tadžikijos reikia pravažiuoti ir kitas Vidurinės Azijos šalis, todėl galima daugiau pamatyti. O dar ten yra kelias - Pamyro traktas, - kuriuo smagu keliauti ir stebėti įspūdingus vaizdus. Tas kelias populiarus ir tarp dviračius mėgstančius minti turistų. "Tai yra paskutinė kelionės atkarpa iki pat Dušanbės, - teigė V. Kosiakovas. - Kelias eina aukštai per kalnus. Aukščiausia vieta - 4655 metrai. Kai nusileidi žemiau, važiuoji palei Afganistano sieną, ji yra kitoje kalnų upės pusėje."

Kaip sakė keliautojas, tos vietos - mažai civilizuotos. Todėl jausmas, ten būnant, sunkiai nusakomas. Jam apskritai patinka kalnai ir dykumos, vietos, kur yra mažiau žmonių ir daugiau neliestos gamtos.

Estafanas, Iranas. Moterys ir vyrai.

Skirtingas Lenino paminklų likimas

Tų kraštų miestuose, pasak Vadimo, yra likę sovietinio gyvenimo ženklų, bet ano laikotarpio meto architektūra skiriasi nuo europinės sovietinės erdvės. Jis papasakojo apie posovietinės Azijos įdomybes. Tarkime, Uzbekijoje visi Lenino paminklai nuversti, Turkmėnijoje taip pat jų nematė, bet kitose šalyse - Kazachstane, Kirgizijoje ir Tadžikijoje - "tautų vado" įamžinimų iki šiol yra daug. Kaip juokėsi keliautojas iš Lietuvos, ten Leninas vis dar rodo kryptį. Jis sakė, kad su daugeliu tų kraštų gyventojų galima, nors kartais sunkokai, susikalbėti rusiškai, o angliškai retai - tik dideliuose miestuose. V. Kosiakovas pasakojo, kad Uzbekijoje Ir Tadžikijoje, ypač mažesnėse miesteliuose ar kaimeliuose, daug moterų vilki tautinius drabužius, o vyrai dažniausiai - šiuolaikinius. Miestuose moterys modernesnės, kaimo vietovėse vis dar dengia kūnus ir galvas, nors, palyginus su Iranu, Vidurinės Azijos moterys rengiasi laisvai.

Vadimas pasakojo su sovietmečiu susijusią istoriją. Tadžikijoje kalnuose keliautojai iš Lietuvos pasistatė palapines. O kartu kurį laiką važiavęs lenkas susirado nakvynę kaimo name. Išėjo pasivaikščioti, sutiko vietos merginą, ją nufotografavo. Norėdama atminimui gauti nuotrauką, ji užsieniečiui užrašė adresą, kuriuo galima siųsti: savo vardą, pavardę, kaimą, rajoną... Galiausiai šalį: Tadžikijos SSRS. Tarsi gyventų ne XXI amžiaus nepriklausomoje valstybėje, o XX-ojo Sovietų Sąjungoje. Perfrazavus vieno filmo pavadinimą, galima būtų pasakyti: pasiklydusi laike.

Kaip teigė keliautojas, posovietinėse Azijos šalyse darbo nėra daug. Pasak Vadimo, ten nėra vidurinės klasės, vieni žmonės turtingi, kiti - skurdžiai. Senais tėvais rūpinasi ne valstybė, bet užaugę vaikai, kurių tų kraštų šeimose būna daug. Vargingai gyvenama kalnų rajonuose. Todėl nestebina ekonominė emigracija. Tarkime, daug uzbekų ir tadžikų važiuoja dirbti į Rusiją ir iš ten siunčia pinigus artimiesiems, tokiu būdu juos paremdami.

Pragaro vartai – pastoviai degantis dujų krateris, Turkmėnija.

Maždaug penkios savaitės

Šių kelionių pradžia būna paskutinį liepos šeštadienį. Vieną kartą V. Kosiakovas su ekipažu važiavo maršrutu nuo Vilniaus, kirto Baltarusijos sieną, per vieną dieną įveikė šią kaimyninę šalį ir pasiekė Rusiją. Iš jos pervažiavo į Kazachstaną, vėliau kirto Uzbekijos sieną, dar kartą įsuko į Kazachtaną, iš jo pateko į Kirgiziją, tada pasiekė Tadžikiją. Kitąsyk keliavo iš Lietuvos per Lenkiją, tada per Slovakiją ir Vengriją iki Rumunijos, per Bulgariją, Turkiją, po to vairavo per Iraną, Turkmėniją, Uzbekiją, galiausiai atsidūrė Tadžikijoje.

Keliautojo teigimu, kiekvienas maršrutas ir ateityje bus skirtingas, kad galima būtų pamatyti naujų vietų. Kitais metais planuojama važiuoti per Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją, Gruziją, Azerbaidžaną, keltu per Kaspijos jūrą iki Kazachstano, tada per Uzbekiją, o iš jos pasieks Tadžikiją.

Kaip pasakojo Vadimas, tokia kelionė trunka apie keturias - penkias savaites. 2013 metais išlaidų viso buvo po 6-7 tūkst. litų, o 2014-aisiais - po 7-8 tūkst. vienam asmeniui. Jis įsitikinęs, kad įdomi kelionė verta tokių pinigų.

Trumpai

* Tadžikija arba Tadžikistano Respublika – valstybė Vidurio Azijoje. Pietuose ribojasi su Afganistanu, rytuose – su Kinija, šiaurėje – su Kirgizstanu, vakaruose – su Uzbekistanu. Sostinė: Dušanbė. Gyventojų skaičius: 8,208 mln. (2013 metai).

* Pamyro traktas žymimas kaip magistralinis kelias M-41 Termezas-Dušanbė-Ošas. Aukščiausia kelio vieta – 4655 m. Tai antras pagal aukštį tarptautinis kelias pasaulyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"