Kelionėms po Europą dar per jaunas

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2008-01-11 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2008-01-11 00:00
Kol džiūvo turistiniai drabužiai, Komijos nencai A.Jucevičių aprengė elnių kailiniais. Asmeninio albumo nuotrauka
Taip sa­ko Al­gi­man­tas Ju­ce­vi­čius, kas­met pės­čio­mis ar sli­dė­mis iš­si­ruo­šian­tis į to­kius žy­gius, kur nė­ra jo­kios ci­vi­li­za­ci­jos - į Kau­ka­zą, Ura­lą, Al­ta­jų ar už po­lia­ri­nio ra­to. "Po ci­vi­li­zuo­tą Eu­ro­pą, kur vis­kas leng­vai pa­sie­kia­ma, ke­liau­siu, kai jau ne­be­paei­siu", - pri­du­ria jis.

Nerimstantis 66 metų Vilniaus keliautojų klubo prezidentas, Lietuvos keliautojų sąjungos vadovas ir asociacijos "Sportas visiems" generalinis sekretorius Algimantas Jucevičius kelionėms skiria visas savo atostogas. Didysis keliautojas kasmet išsirengia į dvi tolimesnes keliones vasarą ir žiemą. Tik šiemet žiemą, sakė, dėl kitos visuomeninės veiklos žygio teks atsisakyti - reikia lietuvių keliautojo Antano Poškos jubiliejui knygų išleisti.

"Kai 1977 metais atėjau dirbti į Vilniaus keliautojų klubą, turėjom 11 etatinių darbuotojų, net savo biblioteką. Dabar likau vienas visuomenininkas, nė vieno etato", - apie pokyčius pasakoja A.Jucevičius. Tačiau entuziazmo ir tokiomis sąlygomis jam daug kas gali pavydėti. Svarbiausia, jis keliauja ne vien savo malonumui naujų kraštų pamatyti, bet norėdamas kitiems žmonėms parodyti tas vietas, kurios jam gerai pažįstamos ir kur jokia turizmo agentūra nenuveš. Jis keliones organizuoja, ieško pigesnių variantų, viskuo rūpinasi ir už kelionę, kaip ir visi kiti, susimoka pats.

Senais takais

- Kur krypsta jūsų kelionių maršrutai?

- Mėgstu nuvežti žmones į neapgyvendintas, necivilizuotas buvusios Sovietų Sąjungos vietas. Europoje jau niekur nei palapinės nepasistatysi, nei pabūsi tik savo draugijoje prie laužo. O šie kraštai dar išlieka puikus "poligonas" tokiam aktyviam turizmui. Urale keliauji kokias dvi savaites ir nė vieno žmogaus nesutinki. Arba Kaukaze, Kirgizijoje, kur reguliariai organizuoju turiadas, per visą kelionę sutinkam kokias dvi tris turistų grupes. O gamtos grožio, romantikos - kiek nori.

Smagu, kad su manimi pakeliavę žmonės, ypač Vilniaus universiteto ir Gedimino technikos universiteto studentai, paskui patys organizuoja žygius, savo draugus veda tais pačiais takais.

Norinčiųjų taip keliauti yra tiek daug, kad vienas fiziškai neaprėpčiau. Net niekur neskelbiu apie žygius, o ir tai kiek susirenka. Dabar, pavyzdžiui, ruošiamės vasarą važiuoti į Tadžikiją, į Pamyro Alajų, vadinamuosius Fanų kalnus, tai užsirašė net 120 norinčiųjų. Net į vieną lėktuvą visi bilietų negautume (dabar iš Rygos yra reisas į Taškentą). Jei randame daugiau vadovauti galinčių žmonių, einame atskiromis grupėmis, o tik nakvynės apsistojame kartu.

Mielai priimu visus, bet sudėtingesnėse kelionėse grupė negali būti labai didelė. Mes juk ne agentūra, ne komercinė organizacija.

- Į Vakarų Europos pusę netraukiat?

- Visiems sakau, kad į Europą dar esu per jaunas. Kai jau bus sunkiau vaikščiot, tada ten vyksiu. Ten pilna keltuvų, transporto. Esu po Norvegijos ledynus pasidairęs. O Europa, kur "šniūrai" turistų, manęs dar netraukia. Altajus, Uralas, Vidurinė Azija man gerai žinomi kraštai, ten daug išvaikščiota, tai norisi savo patirtį panaudot ir žmones po ten pavedžiot.

Žygyje - 50 metų

- Ar prisimenate savo pirmąją kelionę?

- Dar Kaune besimokydami vidurinėje mokykloje išėjome į žygį po Kauno apylinkes. Tai buvo prieš 50 metų. O kitais metais bus 50, kai pirmą kartą į kalnus išėjau. Mano pirmieji kalnai buvo Karpatai, pirmas tolimesnis slidžių žygis buvo Karelijoje.

- O kurie kalnai jums gražiausi?

- Yra toks posakis: tie, kurių dar nemačiau.

- Tačiau tokių, bent jau buvusioje Sovietų Sąjungoje, turbūt nėra? Visus esate apkeliavęs?

- Taip, visus. Bet kiek dar daug nematytų kalnų yra pasaulyje!.. Tačiau gražiausi iš matytų galbūt Tian Šanio, Altajaus kalnai, o Pamyras įdomus tuo, kad ten yra lietuviškų viršūnių. Gražiausia viršūnė, kurioje teko būti, nufotografuoti, yra M.K.Čiurlionio viršūnė. Ji visai netoli Afganistano sienos.

Nepriklausomybės pradžioje dar spėjau aplankyti Himalajus, bet dabar ten kelionės jau neįkandamos.

Gerai ir be sniego

- Esate ilgametis sveikatingumo "Snaigės" žygių organizatorius, kiekvieną sekmadienį kviečiate vilniečius slidinėti. Galbūt žiemos keliones mėgstate labiau nei vasaros?

- Gal ir ne labiau, bet "Snaigės" žygiai - sena tradicija. Vilniuje gyvenu nuo 1973 metų ir kiekvieną žiemą visuomeniniais pagrindais organizuojame šiuos žygius. Žmonėms jie patinka. Ir apskritai, žiemą žmonės mažiau juda, tad nors savaitgaliais reikia pasportuoti, aktyviai pailsėti gamtoje. Vilniaus apylinkės tokioms išvykoms yra nepaprastai tinkamos: vaizdingi peizažai, įvairuojantis reljefas. Mes pažymim maršrutus, paskui jais žmonės gali ir vieni atėję čiuožti slidėmis ar eiti pėsčiomis. Aš visad pabrėžiu, nesvarbu, kad ne visada būna sniego, tegul žmonės neišsigąsta. Galima eiti pėsčiomis ar su slidžių lazdomis - dabar labai populiarus toks šiaurietiškas vaikščiojimas. Niekur taip gerai nepailsėsite, kaip gamtoje.

Praėjusį savaitgalį į Vingio parką susirinko 526 dalyviai. Jauniausiam 4 metukai, vyriausiam - 80. Ateinantį sekmadienį 11 val. visus kviečiame rinktis Karoliniškėse, V.Druskio gatvės gale. Dar po savaitės - Saulėtekio alėjos gale, o sausio 27 dieną slidinėsime Verkiuose. Norintys dalyvauti "Snaigės" žygiuose visą informaciją gali sužinoti paskambinę telefonu 2629871 arba rasti internete: www.turistas.lt ir www.sportasvisiems.lt

Dalyvavusiems penkiuose žygiuose įteiksime ženklelius, o aktyviausiems - rėmėjų prizus. Trasos finiše visada laukia karšta arbata.

- O kokias slides patartumėte rinktis?

- Tokiems trumpiems žygiams tinka ir ne tokios plačios kaip "Šatrijos", "Beskidai", galima čiuožti ir siauromis (tik ne visiškai siauromis bėgimo slidėmis). Galima ir su plastmasinėmis, jos ypač tinka mūsų žiemoms, nes prie jų net per atlydį nelimpa sniegas. Dar geriau su smulkiais dantukais, tada jos nepraslysta. Nereikia brangių "Fischer" slidžių. Beje, galima rasti ir naudotų.

Pūgos nebaisios

- Šie sekmadienių žygiai turbūt geras pasirengimas ir tolimesnėms kelionėms?

- Taip, tai puiki treniruotė ir savo inventoriaus išbandymas.

Prieš važiuojant į tolimesnę kelionę reikėtų ir į žygį po Lietuvą išsiruošti, kad, pavyzdžiui, nakvynė žiemą palapinėje nebūtų šokas.

Juk kartais dėl pūgos tenka ir dieną kitą palapinėje praleisti. Kai kas net ima panikuoti. Žygiuose svarbiau yra psichologinis pasiruošimas nei fizinis (didelių sportinių rezultatų mes nesiekiame, jei žmogus sveikas, tai ir gali keliauti). Svarbu nusiteikimas, supratimas, kad kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Žiemą ruošiantis nakvynei jei stovėsi nepatenkintas, tai ir sušalsi. O kai visi juda, kruta - aikštelę ištrypia, malkas ruošia, palapines stato - tai viskas būna gerai.

- Kiek ilgiausiai dėl pūgos teko palapinėse sėdėti?

- Tris paras poliariniame Urale sėdėjome. Kai į Kazbeką pernai kopėme, dėl blogo oro teko tris paras sėdėti ant ledyno.

Vieną dieną pasėdėti - tai nieko tokio, tai net reikia numatyti ruošiantis į kelionę. Galima judėti ir pagal kompasą. Kartą taip teko tris paras eiti. Atėjom, kaip mums tada aiškino, į apleistą geologų bazę. Vėliau sužinojome, kad tai buvusi koncentracijos stovykla.

- Neišgąsdino kada kokios sniego griūtys?

- Tai didžiausias pavojus. Nuo vėjo tai rasi užuovėją, akmens irgi gali pasisaugoti, o lavinos - baisu. Jei tik prieinam sniego šlaitą, stengiamės jo nenupjaut, kad negarmėtų žemyn. Yra tam tikra technika. Jakutijoje kartą labai išgąsdino lavina. Matėm ją ateinančią, laiku spėjom pasitraukti.

Nakvynė ant sniego

- Kaip keliautojai ištveria nakvynes žiemą palapinėse?

- Labai miškingose vietose po palapinės dugnu pasiklojame eglišakių, tačiau dabar stengiamės elgtis ekologiškai, nelaužom jų, klojamės kilimėlius.

Yra du nakvynės variantai. Kai kas mėgsta palapinės viduje užsikurti lengvą metalinę krosnelę. Pasikeisdami budi ir vis uždeda malkų. Tada viduje būna šilta, galima net išsirengus miegoti. Aš tai to nepripažįstu, nes temperatūrų pokytis nėra gerai, prasideda kosuliai, čiauduliai. Geriau vakare pasėdėti prie laužo, išsidžiovinti ką reikia, o miegoti šaltoje palapinėje. Žiemą viduje būna ir minusinė temperatūra, bet jei geras miegmaišis, dar lengva sintetika užsikloji, kad nešarmotum, ir viskas gerai, išsimiegi puikiausiai.

- Kiek maždaug maisto tenka neštis ant pečių?

- Maistas gramais skaičiuojamas. Einant į kalnus dienai - apie 600 g. Duoną tik džiovintą, nes vis tiek ji sušaltų. Ir šiaip visą maistą stengiamės imti sausą - taip lengviau. Išgyvenam. Savaitę kitą galima ir be delikatesų pabūti. Žiemos žygiuose gerai, kad maistą galima temptis paskui save plastmasinėse rogutėse. Tačiau kilogramo dienai tai niekad neviršijam. Svarbu neapsisunkinti, kad galėtum džiaugtis kelione, fotografuoti.

- Kiek kilometrų įveikiate per dieną?

- Priklauso nuo vietovės. Užpoliarėje, būdavo, kai reikia geležinkelį pasiekt, tai ir 40 kilometrų nuklibi. O jei kalnuota vietovė, tai tik 10, jei koks ledynas - dar mažiau.

Kartą Užpoliarėje viena mergina nugriuvo, lūžo kulkšnis, o geležinkelis - už 120 kilometrų. Teko daryti nartas ir tempti. Sniego daug, pirmam sunku minti vėžes. Visą dieną spurdėjom spurdėjom ir tik 6 kilometrus įveikėm. Greičiau pajudėjom tik išsimušę į bemiškę zoną.

Mažėja ledynų

- Dabar vis kalbama apie šylantį klimatą. Jūs į tuos pačius kalnus keliaujate jau daugybę metų. Ar pastebite, kad jie keičiasi?

- Oi, labai. Ypač vasarą tai akivaizdžiai net plika akimi matyti. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą kai kilom į Kazbeką (buvau ten ir prieš 35 metus), pastebėjau, kad vaizdas gerokai pasikeitęs, ledynas pasitraukęs kokius 200 metrų. Kur buvo ledas, dabar atviros nuogos uolos. Tian Šanyje teko kadaise lankytis, o kai užpernai nuvykau, net upė dėl sumažėjusio ledyno buvo vagą pakeitusi. Ir apskritai ledynai supleišėję, sunkiai pereinami, nes jie dėl šylančio klimato intensyviau juda.

- Ar saugu keliauti po Kaukazo kalnus?

- Šiaurės Kaukaze kelionių pobūdis truputį pasikeitė. Čia eina Rusijos ir Gruzijos siena, tai jau negalim verstis per kalnagūbrį, kaip darydavom anksčiau. Susidarom maršrutą arba Rusijos, arba Gruzijos teritorijoje. Arčiau Čečėnijos sienos stengiamės neiti. Pernai įlipom į Kazbeko viršūnę, tačiau grupę apiplėšė. Nieko keisto. Prisimenat, dviratininkas važiavo aplink pasaulį, prie Kauno sustojo nakvoti, atėmė kameras, dviratį ir baigėsi žmogui trejų metų kelionė. Lietuva irgi kitoms šalims atrodo chuliganiška valstybė.

Kirgizija dabar pradėjo turizmą plėtoti, agentūros kuriasi, pradeda įvesti įvairius ekologinius mokesčius. Turizmo ten daugėja. Tačiau reikia išmanyti kraštų specifiką. Pavyzdžiui, atskridus į Taškentą, iš Uzbekijos į Tadžikiją sieną galima pereiti tik pėsčiomis, automobilių nepraleidžia. Romantika ten dar tokia. Tad reikia organizuotis atskirą transportą, kad kas nors pavežtų iki sienos, o kiti nuo sienos iki Fanų kalnų. Čia ne Europa. Čia visko būna. Todėl ir sakau, kad kai kojelės jau neneš, tada į Europą važiuosiu.

Dabar kelionės po Kaukazą pabrango, pernai dviejų savaičių kelionė kainavo 800 litų (iš šios sumos ketvirtadalį sudaro vizos). Bet mums nekainuoja viešbučiai, miegame savo palapinėse, kurias nešamės ant pečių, valgyt patys pasigaminam ant laužo.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
j  82.135.223.140 2013-03-26 16:03:06
Didelė pagarba šiam Žmogui! Liudna kai spauda,tv užversta visokių banalių popsiukų "reikšmingų" gyvenimo aprašymu.
2 0  Netinkamas komentaras
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no [...]
JAV Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Do­nal­das Trum­pas sek­ma­die­nį per su­si­ti­ki­mą su Iz­rae­lio prem­je­ru Ben­ja­mi­nu Ne­ta­nya­hu pa­ža­dė­jo pri­pa­žin­ti Je­ru­za­lę „nedaloma“ žy­dų vals­ty­bės [...]
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami