Kelyje su jėzuitais per Bohemiją

REGINA SABONYTĖ 2016-09-22 06:00
REGINA SABONYTĖ
2016-09-22 06:00
"Magis" eksperimento piligrimai prie Prahos Šv. Vito katedros. Marco Antonio Ceschimo nuotrauka
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.

Taip at­si­dū­riau jė­zui­tų or­ga­ni­zuo­ta­me sie­lo­va­dos pro­jek­te „Ma­gis“. Žo­dis „ma­gis“, lo­ty­nų kal­ba reiš­kian­tis „dau­giau, gi­liau“, ig­na­ciš­ko­jo dva­sin­gu­mo kon­teks­te jau­ni­mui skam­ba kaip kvie­ti­mas dau­giau ieš­ko­ti, siek­ti, bū­ti ir at­ras­ti Die­vą vi­suo­se da­ly­kuo­se. „Ma­gis“ pro­jek­tu, ku­ris šie­met pi­lig­ri­mams ta­po ir pa­si­ren­gi­mu Pa­sau­lio jau­ni­mo die­noms, ku­rios vy­ko Kro­ku­vo­je, jau­ni­mas sie­kia iš­gy­ven­ti nau­jas, ne­įp­ras­tas pa­tir­tis, pa­tir­ti iš­šū­kių, ku­rie ska­ti­na į ap­lin­ką, ša­lia esan­tį­jį ir sa­ve žvelg­ti ati­džiau. Ir tai jie įvar­di­ja eks­pe­ri­men­tais.

Len­ki­jo­je, Lo­dzė­je, į šių me­tų „Ma­gis“ pro­jek­tą su­si­rin­ko be­ne du tūks­tan­čiai da­ly­vių iš 52 ša­lių. Iš Lie­tu­vos at­vy­ko apie 50 pi­lig­ri­mų. Pa­si­da­li­ję į dau­giau kaip 90 tarp­tau­ti­nių gru­pių, po ati­da­ry­mo šven­tės vy­ko­me į eks­pe­ri­men­tų vie­tas Lie­tu­vo­je, Len­ki­jo­je, Če­ki­jo­je ir Slo­va­ki­jo­je.

Mū­sų eks­pe­ri­men­tas vy­ko Če­ki­jo­je, Bo­he­mi­jos re­gio­ne, ne­to­li Pra­hos. Pir­mą­ją die­ną nuo Pra­hos žings­nia­vo­me iki ne­di­de­lio Sta­ra Bo­les­la­vo mies­to, o va­ka­re grį­žo­me at­gal. An­trą­ją die­ną įvei­kė­mė at­stu­mą Pra­ha-Mny­še­kas prie Brdų, tre­čią­ją – Mny­še­kas prie Brdų – Dobr­žy­čius, ket­vir­tą­ją ke­lia­vo­me Dobr­žy­čius –Pršyb­ra­mas. Šis marš­ru­tas bū­tų įdo­mus ne tik pi­lig­ri­mų žy­giui, bet ir pa­pras­tiems ke­liau­to­jams, no­rin­tiems ge­riau pa­žin­ti Pra­hą ir Bo­he­mi­jos re­gio­ną.

„Ma­gis“ eks­pe­ri­men­tų te­ma­ti­ka la­bai įvai­ri – nuo kul­tū­ros įvai­ro­vės ir me­no iki so­cia­li­nio dar­bo ar dva­sin­gu­mo. Eks­pe­ri­men­tas, ku­ria­me da­ly­va­vau, bu­vo pi­lig­ri­mys­tė pės­čio­mis. Re­gis, ne toks ir il­gas at­stu­mas, su bend­ra­žy­giais nu­ei­tas per ke­tu­rias die­nas – apie 60 ki­lo­me­trų. Ta­čiau vi­sai ki­to­kius at­stu­mus, ku­riuos var­gu ar bū­tų ga­li­ma iš­ma­tuo­ti ki­lo­me­trais, kiek­vie­nas įvei­kė­me ke­liau­da­mi vi­di­niais la­bi­rin­tais, ke­liais į sa­vo ir ki­to šir­dį. Šiais ta­ke­liais ve­du­sių pa­tir­čių bū­ta daug, įvai­rių ir in­ten­sy­vių.

Ap­mąs­ty­mų ir džiu­ge­sio keliai

Pir­mo­ji pi­lig­ri­mys­tės die­na, kaip ir ki­tos, pra­si­dė­jo pus­ry­čiais, ry­to mal­da ir skai­ti­niais, ku­rie tap­da­vo ins­pi­ra­ci­jo­mis die­nos ap­mąs­ty­mams. Kiek­vie­nos die­nos ke­lias bu­vo tar­si pa­da­ly­tas į tris da­lis: pir­mą­ją va­lan­dą ar pu­san­tros ei­da­vo­me ty­lė­da­mi, an­trą­ją – da­ly­da­mie­si ap­mąs­ty­mais su kuo nors iš bend­ra­ke­lei­vių, o vė­liau ke­liau­da­vo­me džiaug­da­mie­si ke­liu ir bend­rys­te taip, kaip tik su­ma­ny­da­vo­me: dai­nuo­da­mi, žais­da­mi, mo­ky­da­mi vie­ni ki­tus sa­vo gim­tų­jų kal­bų ir t. t. Kas­dien da­ly­va­vo­me šv. Mi­šio­se, o va­ka­re ma­žes­nė­mis gru­pe­lė­mis ap­tar­da­vo­me, kaip pra­ėjo die­na, su ko­kiais vi­di­niais ar iš­ori­niais iš­šū­kiais su­si­dū­rė­me, ar (ir kaip) se­kė­si juos įveik­ti.

Pir­miau­sia sė­dę į me­tro pa­sie­kė­me vie­ną pra­mo­ni­nių Pra­hos ra­jo­nų. At­stu­mas pės­čio­mis lau­kė pa­ly­gin­ti ne­il­gas – apie 16 km, bet, kaip pa­si­ro­dė vė­liau, pa­kan­ka­mas, kad ga­lė­tu­mėm pa­jus­ti, ką at­ei­nan­čio­mis die­no­mis reikš ei­ti dau­giau kaip dvi­de­šim­ties žmo­nių gru­pė­je: tu­rė­jo­me iš­mok­ti ras­ti ir kiek­vie­nas sa­vo, ir vi­sos gru­pės grei­tį.

Į Šventąjį kalną Pršybramo mieste veda 340 laiptelių.Jirkos Jirouseko nuotrauka

Ei­nant pir­mą­ją ke­lio da­lį ste­bi­no ap­lin­kos kon­tras­tai: iš pra­mo­ni­nio ra­jo­no dul­kė­tais ša­li­gat­viais ir ga­myk­lų pa­sta­tais iš­ėjo­me į, re­gis, be­ga­li­nius ja­vų lau­kus. Ėjo­me kas­kart ska­nau­da­mi lau­ki­nių sly­vų ar obuo­lių. Po pie­tų pa­sie­kė­me ke­lio­nės tiks­lą, vie­ną se­niau­siai pi­lig­ri­mų lan­ko­mų vie­tų Če­ki­jo­je – Sta­ra Bo­les­la­vą. Šia­me mies­te bu­vo nu­žu­dy­tas če­kų tau­tos glo­bė­jas šven­ta­sis Vac­la­vas. Jo nu­žu­dy­mo vie­to­je pa­sta­ty­ta Šv. Vac­la­vo ba­zi­li­ka, įreng­ta kop­ly­čia su šven­to­jo re­lik­vi­jo­mis. Į šį mies­tą daž­nai at­vyks­ta ir pa­tys če­kai.

Ap­lan­kę Šv. Vac­la­vo ba­zi­li­ką ir Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čią, va­ka­rop au­to­bu­su grį­žo­me į Pra­hą. Pa­va­ka­rie­niau­ti ir ap­tar­ti die­nos pri­sė­do­me par­ke ant ne­di­de­lės kal­vos, nuo ku­rios at­si­ve­ria va­ka­rė­jan­čios Pra­hos se­na­mies­čio pa­no­ra­ma. Kai jau ke­ti­no­me grįž­ti į nak­vy­nės vie­tą, mus ly­din­ti sa­va­no­rė če­kė pra­ne­šė, kad, jos pa­čios ne­ti­kė­tu­mui, jė­zui­tų na­muo­se, ku­riuo­se ap­sis­to­jo­me, šią­nakt, be mū­sų eks­pe­ri­men­to da­ly­vių, nak­vos dar 60 pra­ncū­zų pi­lig­ri­mų. Pi­lig­ri­mai, pa­si­ro­do, mėgs­ta Če­ki­ją. Tai­gi va­ka­ro ir ki­to ry­to ri­tua­lams ke­tu­riais du­šais da­li­jo­mės apie de­vy­nias­de­šimt žmo­nių.

Per mė­ly­nių miškus

Ki­tą ry­tą mies­to au­to­bu­su pa­sie­kę vie­ną Pra­hos prie­mies­čių, sek­da­mi pa­skui gru­pės va­do­vą miš­ko ta­ke­liais, pa­ki­lo­me ant kal­vos, nuo ku­rios at­si­ve­ria Vlta­vos upės vin­gis. Čia ir pra­dė­jo­me ke­lio­nę ty­lo­mis, mū­sų lau­kė apie 17 km miš­ko ta­kais. Iš pra­džių ne­atro­dė la­bai su­dė­tin­ga, bet ne­tru­kus te­ko ieš­ko­ti kū­ry­bin­gų iš­ei­čių – vie­nai bend­ra­ke­lei­vių vi­siš­kai at­ply­šo ba­tų pa­dai, dar kai kam apa­vas nu­try­nė pė­das… Vis­gi to­liau ei­ti da­rė­si su­nkiau: ta­kai ve­dė tai įkal­nėn, tai že­myn. Su­pra­to­me, kad šį­syk ke­lias at­ro­dys il­ges­nis nei aną­dien, ir ei­si­me lė­čiau.

Ke­lio­nę pra­skaid­ri­no kal­bos, dai­nos ir… mė­ly­nės. Di­džią­ją ke­lio da­lį nuo No­vod­vors­ko mies­te­lio, ku­ria­me bu­vo­me su­sto­ję, iki Mny­še­ko prie Brdų, ku­rį tu­rė­jo­me pa­siek­ti, miš­kuo­se drie­kė­si be­veik vien tik mė­ly­ny­nai, tad stab­te­lė­da­vo­me pa­uo­gau­ti.

Čenstakava traukia turistus ir piligrimus.

Ne­si­no­rė­jo nie­kur kitur

Kai nuo kal­vos ga­lop iš­vy­do­me Mny­še­ko prie Brdų pa­no­ra­mą, su­pra­tau, kad pa­ga­liau ga­liu įvar­dy­ti bū­se­ną, ku­rią nuo ke­lio­nės pra­džios iš­gy­ve­nau vis in­ten­sy­viau. Vei­kiau­siai tai ga­li­ma pa­va­din­ti dė­kin­gu­mo pil­nu bu­vi­mu čia ir da­bar. Ne­si­no­rė­jo bū­ti nie­kur ki­tur, o sa­vų džiaugs­mų ir rū­pes­čių ka­lei­dos­ko­pą ke­lio­nės bend­rys­tė mo­kė ste­bė­ti kas­dien ir vis ki­to­kiu žvilgs­niu.

Mny­še­ko prie Brdų par­api­jo­je bu­vo­me pri­im­ti ypač šil­tai ir sve­tin­gai. Če­kai pa­si­ti­ko su dai­no­mis, šil­ta sriu­ba, lau­že kep­to­mis deš­re­lė­mis, bul­vi­niais bly­nais ir kniedlikais. Ne­pa­kar­to­ja­mos če­kiš­kos vai­šės! Va­ka­rop su­si­bū­rus prie lau­žo skam­bė­jo vi­sų pen­kių ša­lių, da­ly­vau­jan­čių šia­me eks­pe­ri­men­te – Len­ki­jos, Če­ki­jos, Lie­tu­vos, Is­pa­ni­jos ir Bra­zi­li­jos – him­nai, gies­mės ir dai­nos.

Ki­tą ry­tą po šv. Mi­šių iš­ke­lia­vo­me vėl. Kai prieš­pie­čio sau­lė bu­vo ga­na kai­tri, ėjo­me as­fal­tuo­tu prie­mies­čio ke­liu. To­dėl vė­liau ti­kra at­gai­va ta­po ke­lias miš­ku, šį­kart ir­gi ne vi­sai ly­gus, nors įkal­nės ir nuo­ly­džiai jau ne to­kie sta­tūs. Ėjo­me ra­miai, nes tą­dien, re­gis, ke­lio­nės tiks­las bu­vo maž­daug už 15 ki­lo­me­trų. Ta­čiau įpu­sė­ję ke­lio­nę stai­ga su­vo­kė­me, kad ke­liu, ku­riuo ei­na­me, jau ėjo­me prieš va­lan­dą. Tai­gi, kaž­kur su­pai­nio­jo­me miš­ko ta­ką žy­min­čius ženk­lus ir ap­su­ko­me ne­ma­žą ra­tą. Lai­mė, grei­tai ra­do­me kur kly­dę ir vė­ly­vą po­pie­tę at­ke­lia­vo­me į Dobr­žy­čių.

Šį­syk lau­kė tarp­tau­ti­nė va­ka­rie­nė – sa­vo ša­lių pa­tie­ka­lus ruo­šė lie­tu­viai, len­kai, bra­zi­lai ir is­pa­nai. Bu­vo ge­ra iš­gy­ven­ti be­sisk­lei­džian­čią bend­rys­tę: nors vi­si nu­sip­lū­kę ir al­ka­ni, bet dvie­jo­se ne­di­du­kė­se par­api­jos na­mų vir­tu­vė­lė­se vie­nas ki­tą vos ke­lias die­nas pa­žįs­tan­tys pi­lig­ri­mai drau­ge dar­ba­vo­si dai­nuo­da­mi ir juo­kau­da­mi.

Piligrimų kelias neaplenkė ir Prahos. Karolio tiltą per Vltavos upę geriausia apžiūrėti plaukiant laivu.

Į Šven­tą­jį kalną

Pa­sku­ti­nę ke­lio pės­čio­mis die­ną iki ga­lu­ti­nio ke­lio­nės tiks­lo – Šven­to­jo kal­no Pršyb­ra­mo mies­te – te­ko ei­ti 20 ki­lo­me­trų. Pršyb­ra­mas yra vie­nas gar­siau­sių is­to­ri­nių ka­ra­liš­kų ša­lies mies­tų, nuo XVI am­žiaus – vie­nas si­dab­ro ir me­ta­lo ka­sy­bos cen­trų. Šven­ta­sis kal­nas yra vie­na reikš­min­giau­sių ir pi­lig­ri­mų lan­ko­miau­sių Bo­he­mi­jos re­gio­no vie­tų, čia bu­vo ap­si­reiš­ku­si Ma­ri­ja. Čia ga­li­ma ap­lan­ky­ti di­de­lį ba­ro­ko pa­sta­tų komp­lek­są – ma­žą­ją Šven­to­jo kal­no ba­zi­li­ką, kop­ly­čias ir kt.

Eks­pe­ri­men­to va­do­vas pa­sa­ko­jo, kad įvei­kę pa­sku­ti­nius ki­lo­me­trus iki Šven­to­jo kal­no bū­si­me nu­ėję pi­lig­ri­mų ke­lią, apie ku­rį pa­sa­ko­ja­ma če­kams ge­rai ži­no­mo­je le­gen­do­je. Anot le­gen­dos, ka­dai­se Pra­ho­je gy­ve­nu­siam se­nam ak­lam vy­riš­kiui, mal­do­mis pra­šan­čiam at­gau­ti re­gė­ji­mą, sap­ne pa­si­ro­džiu­si Mer­ge­lė Ma­ri­ja nu­ro­dė ke­liau­ti iki Šven­to­jo kal­no ir nu­sip­raus­ti akis ten trykš­tan­čio šal­ti­nio van­de­niu. Vy­riš­kis ne­ži­no­jęs, kur yra Šven­ta­sis kal­nas, to­dėl pa­pra­šęs jį pa­ly­dė­ti ma­žą ber­niu­ką, ku­ris klau­si­nė­da­mas žmo­nių pa­dė­jo ras­ti Šven­tą­jį kal­ną. Ten nu­ke­lia­vęs ir nu­sip­rau­sęs šal­ti­nio van­de­niu žmo­gus at­ga­vo re­gė­ji­mą. Nuo to lai­ko į Šven­tą­jį kal­ną ėmė ke­liau­ti pi­lig­ri­mai iš vi­so pa­sau­lio.

Bi­ti­nin­ko vaišės

Ry­te pra­dė­jus ke­lio­nę as­fal­tuo­tu prie­mies­čio ke­liu ei­ti ty­lo­mis daug kam bu­vo ne­leng­va – jau­tė­me stip­rė­jan­tį nuo­var­gį, be to, kai­ti­no sau­lė. Vė­liau pa­su­kę per lau­kus trum­pai pri­sė­do­me at­si­pūs­ti. Pa­si­ro­do, su­sto­jo­me vi­sai gre­ta gy­ve­na­mo­sios so­dy­bos ir, kaip jau ne sy­kį per ke­lio­nę nu­ti­ko, bu­vo­me dar kar­tą ma­lo­niai nu­ste­bin­ti če­kų sve­tin­gu­mo: šei­mi­nin­kas bi­ti­nin­kas pri­ėjo pa­sis­vei­kin­ti ne­ši­nas stik­lai­niu me­daus ir pa­kvie­tė užei­ti vi­dun. Ga­vo­me van­dens at­sar­gų, vai­ši­no­mės py­ra­gais. Pa­aiš­kė­jo, kad so­dy­bos šei­mi­nin­kas su žmo­na ne­se­niai pa­mi­nė­jo pen­kias­de­šim­ties me­tų san­tuo­kos su­kak­tį kaip tik Šven­ta­ja­me kal­ne, kur link mes ir ėjo­me.

Viena seniausiai piligrimų lankomų vietų Čekijoje - Stara Boleslavo mieste esanti Šv. Vaclavo bazilika.Reginos Sabonytės nuotrauka

Per­piet sau­lė pa­sis­lė­pė už de­be­sų, ėjo­me ste­bė­ti­nai spar­čiai: gal dėl pa­si­kei­tu­sių orų, gal dėl to, kad sku­bė­jo­me pa­siek­ti ke­lio­nės tiks­lą, o gal po ke­lių žy­gio die­nų įpra­to­me... Po­piet pa­sie­kė­me Šven­to­jo kal­no pa­pė­dę. O ta­da ty­lė­da­mi, klau­sy­da­mie­si pa­var­gu­sių vie­nas ki­to žings­nių ir pa­daž­nė­ju­sio kvė­pa­vi­mo, li­po­me 340 laip­te­lių aukš­tyn. Bu­vo­me pa­var­gę, bet lai­min­gi.

Ki­tą die­ną au­to­bu­su vėl grį­žo­me į Pra­hą. Eks­pe­ri­men­to va­do­vas, ne­pap­ras­tai be­si­do­min­tis kul­tū­ros is­to­ri­ja, ap­ro­dė Pra­hos se­na­mies­tį, o va­ka­re mies­tu gro­žė­jo­mės plau­kio­da­mi gar­lai­viu Vlta­vos upe. Ke­le­tą die­nų pa­ke­lia­vus po Pra­hos apy­lin­kes, šio di­din­go mies­to pa­no­ra­ma įga­vo nau­jų at­spal­vių.

Čens­ta­ka­vo­je – Len­ki­jos tvir­ty­bės simbolis

Nau­ja die­na pra­si­dė­jo ke­lio­ne į Čens­ta­ka­vą, kur į „Magis“ pro­jek­to pa­baig­tu­ves su­si­rin­ko vi­sų eks­pe­ri­men­tų da­ly­viai. Šis Pie­tų Len­ki­jos mies­tas pa­si­rink­tas ne­at­si­tik­ti­nai. Jis gar­sė­ja Pa­ulie­čių vie­nuo­ly­nu, pa­sta­ty­tu ant Jas­na Gu­ros kal­vos. Prie baž­ny­čios glau­džia­si 106 m bokš­tas ir kop­ly­čia su gar­sia­ja Die­vo Mo­ti­nos iko­na, va­di­na­ma dar ir Juo­do­sios Ma­do­nos pa­veiks­lu. Jis ži­no­mas nuo 1384 me­tų ir lai­ko­mas ste­buk­lin­gu bei svar­biu tiek ka­ta­li­kams, tiek or­to­dok­sams. Šiuo me­tu tai vie­nas ge­riau­siai at­pa­žįs­ta­mų krikš­čio­ny­bės sim­bo­lių Len­ki­jo­je, to­dėl vie­nuo­ly­ną ir kop­ly­čią kas­met ap­lan­ko dau­gy­bė pi­lig­ri­mų.

Pa­veiks­lo is­to­ri­jos ver­si­jų esa­ma įvai­rių. Pa­gal vie­ną tra­di­ci­ją, tai ga­lė­jo bū­ti evan­ge­lis­to Lu­ko pa­veiks­las. Iko­ną jis ga­lė­jęs nu­ta­py­ti ant da­lies me­di­nio sta­lo, prie ku­rio val­gė Šven­to­ji Šei­ma. Ma­no­ma, kad evan­ge­lis­tas Je­ru­za­lė­je nu­ta­pęs du to­kius pat pa­veiks­lus. Vie­nas jų bu­vo nu­ga­ben­tas į Ita­li­ją, o ki­tas, da­bar ir esan­tis Jas­na Gu­ro­je, iš pra­džių at­si­dū­rė Kons­tan­ti­no­po­ly­je, im­pe­ra­to­riaus Kons­tan­ti­no šven­to­vė­je. Vė­liau bu­vo pa­do­va­no­tas ru­sų ku­ni­gaikš­čiui Leo­nui, šis par­si­ve­žė re­lik­vi­ją ir ati­da­vė ją sta­čia­ti­kiams Bel­zo pi­ly­je. Kai Ki­je­vo Ru­sia bu­vo pri­jung­ta prie Len­ki­jos ka­ra­lys­tės, Bel­zo ku­ni­gaikš­tys­tė bu­vo per­duo­ta Opo­lės ku­ni­gaikš­čiui Vla­dis­la­vui.

Šventojo kalno šventovės Gailestingumo durys.Mato Radzevičiaus nuotrauka

Vie­na le­gen­dų pa­sa­ko­ja, kad kai 1382 me­tais Čens­ta­ka­vo­je bu­vo įkur­tas Pa­ulie­čių vie­nuo­ly­nas, 1384 me­tais ku­ni­gaikš­tis Vla­dis­la­vas vy­ko pro šį mies­tą vež­da­mas Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­lą. Ku­ni­gaikš­čio ark­liai su­sto­jo ir ne­no­rė­jo pa­ju­dė­ti, o sap­ne Vla­dis­la­vui pa­si­ro­džiu­si Die­vo Mo­ti­na lie­pė pa­lik­ti ste­buk­lin­gą iko­ną Jas­na Gu­ro­je.

XVII am­žiu­je Jas­na Gu­ro­je esan­tis vie­nuo­ly­nas tvir­to­vė at­lai­kė šve­dų puo­li­mus ir nuo to lai­ko vie­nuo­ly­nas bei Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos iko­na ta­po kan­čios ir Len­ki­jos tvir­ty­bės sim­bo­liu.

Po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro Len­ki­jos par­ti­za­nų, ko­vo­jan­čių už ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę nuo So­vie­tų Są­jun­gos, gor­že­tuo­se daž­nai bu­vo vaiz­duo­ja­ma Čens­ta­ka­vos Die­vo Mo­ti­na. Iko­na bu­vo sie­ja­ma ir su de­mo­kra­ti­niu „So­li­da­ru­mo“ ju­dė­ji­mu. Le­chas Va­len­sa ženk­le­lį su Čens­ta­ka­vos Die­vo Mo­ti­nos at­vaiz­du se­gė­jo sa­vo švar­ko at­la­pe.

Nuo 2012 me­tų Čens­ta­ka­vos Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­lo ko­pi­ja per įvai­rias ša­lis ke­liau­ja pa­sau­li­nė­je pi­lig­ri­mys­tė­je „Nuo van­de­ny­no iki van­de­ny­no“, skir­to­je gy­vy­bės, šei­mos ir mei­lės kul­tū­rai gin­ti. Lie­tu­vo­je iko­nos ko­pi­ja bu­vo nuo 2012 me­tų rugp­jū­čio 5 iki rugp­jū­čio 12 die­nos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami