TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kinija: dangaus ir žemės jungtis

2008 08 06 0:00
Skulptorės D.Matulaitės prisilietimas prie tūkstantmečių.
Asmeninio albumo nuotrauka

Kinai tiki, kad aštuonetas yra laimingiausias skaičius. Regis, po šiuo skaičiumi ženklu pabuvojo ir keturi Lietuvos menininkai, liepą atstovavę mūsų šaliai III Pekino tarptautinėje meno bienalėje.

Lietuvos ambasadorius Kinijoje Rokas Bernotas sako, kad olimpinėmis žaidynėmis šalis kuria šventę ne tik sau, bet ir visam pasauliui. Iš tiesų, ji prasidės ne du tūkstančiai aštuntųjų metų aštunto mėnesio aštuntą dieną aštuntą valandą... Ji jau prasidėjo ir vyksta ne tik stadionuose, bet ir parodų salėse. Tapytojai vilniečiai Valentinas Antanavičius ir Algis Griškevičius, skulptoriai Dalia Matulaitė ir Algimantas Šlapikas iš Kauno, septynias dienas praleidę Kinijos sostinėje, pripažino, kad milžiniškos investicijos skiriamos ne tik sporto renginiams, bet ir meno kūrėjams.

Aukščio ornamentai.

Meno paroda lietuviams prasidėjo dar toli nuo Pekino, pakeliui į jį. Visą skrydžio laiką nuo Helsinkio iki Pekino lėktuvas lėkė į rytus, tekančios saulės link. Apačioje driekėsi tokie gražūs žemės vaizdai, kad mūsų meno pasiuntiniai negalėjo atsitraukti nuo iliuminatorių. Net orlaivio įgulai liepus juos užtraukti užuolaidėlėmis, Vilniaus dailės akademijos profesorė D.Matulaitė vogčiomis vis žvilgčiojo pro jas. "Lėktuvui pakilus, saulė staiga pasislėpė, bet dangus nušvito - buvo baltųjų naktų laikas. Ties Murmansku pradėjo švisti", - sakė ji. Už laivagalio pasiliko, nutolo Archangelskas, kraštelis Barenco jūros, Pečiora, Vorkuta. Pasiekęs šiaurinį Uralą lėktuvas šovė įstrižai per visą Sibirą. "Apačioje - lygumos, pelkės, upės. Kadangi dangus šviesus, o žemė tamsžalė, matomos upės, upelių raizgalynė, senvagės. Tokie ornamentai! - lyg išvydusi įspūdingą parodą džiaugėsi skulptorė. - Kažkada, skrendant į Japoniją, man didžiulį įspūdį padarė Amūro delta. Ten kitokie vitražai. O čia - labai raiškus piešinys. Žiburiai, liepsnos, matomi iš 14 km aukščio. Spėjome, kad ten galėjo būti naftos gavybos įmonės." Vėliau keleivius pasitiko aštriadančiai Altajaus kalnynai, Mongolijos Sajanai. Piešinys dar kartą keitėsi ties Gobio dykuma. "Rusvi smėlio masyvai regis plaukia kažkur, juda. Druskingi ežerai, aiškios slinktys. Prieš pat Pekiną žemės paviršius vėl pasišiaušė, suaktyvėjo kalnynas", - pasakojo moteris.

Pekino oro uostas, D.Matulaitės manymu, pastatytas vos prieš kelis mėnesius. Tai modernumo ir patogumo šedevras: gausybė erdvių, ypač lengva orientuotis. Ypatingos raiškos pastatų siluetai, primenantys kario šalmą. Erdvi, racionali šiuolaikinė architektūra. Į miestą vedantis greitkelis taip pat, regis, pastatytas visai neseniai, bet šalia jau suvešėjusi žaluma: išpuoštas medžiais, krūmais bei kitokia augmenija. Negausi (A.Griškevičius negalėjo keliauti kartu, rengėsi parodai JAV), trijų narių lietuvių delegacija apsigyveno senojo Pekino centre - šalia komunistinio laikotarpio paminklų, herbų, vėliavų, galingų statinių. Tiananmenio aikštė, Mao mauzoliejus buvo čia pat.

Meno studentės

Pirmąją viešnagės dieną meno keliauninkai turėjo laiko savarankiškai susipažinti su vieta, kurioje atsidūrė. "Virš galvų pilkas dangus, oras lyg ir neužterštas. Tačiau kyla karštas garas - +39 C. Netoli jūra", - teigė profesorė. Klaidžiodama gatvėmis trijulė nusprendė surasti Uždraustąjį imperatorių miestą. "Žinojome, kad jis turi būti kažkur šalia. Vaikštinėjome, ties viena sankryža dar kartą pasitikrinome ar teisinga kryptimi buvo eita. Ir nejučia iš kažkur atsiradusi jaunutė nedidukė mergaičiukė angliška greitakalbe pasisiūlo parodyti kelią - sako irgi einanti ta pačia kryptimi", - pasakojo skulptorė. Draugėje - vien menininkai. Vienam rūpi teptukai, kitam - dažų parduotuvės, trečiam - dar kas nors. Mergina tvirtino esanti menų studentė ir galinti lietuviams padėti. Pakeliui ji pakvietė į mažytę galeriją. Joje daug įvairiausių paveikslėlių, ir meno specialistai netrunka įvertinti, kad visi - mokykliniai. "Matom, kaip pristatinėdama "menus", studentė ima kartotis, suka išmoktą siužetą. Mes jai sakome, kad ir mes esame menininkai. Jai pritrūksta įtaigos, išmintis "nuslūgsta". Ateina merginos bosas ir kartoja tą patį, ką ir ji", - prisiminusi epizodą juokiasi D.Matulaitė. Kaip išeiti iš keblios padėties, neįsigijus niekniekių? Bendraujama juk itin maloniai ir nuoširdžiai, nors žaizdas gydyk...

"Situaciją išsprendžiame pakviesdami juos į rytoj prasidedančią pasaulinę bienalę. Aišku, apie ją jie nieko nėra girdėję", - sakė skulptorė. Kitą dieną ambasadorius R.Bernotas tautiečiams paaiškina, kad kinai yra labai delikatūs žmonės ir moka labai jautriai paveikti turistus. "Galite sutikti visokių meno studenčių, siūlančių įsigyti "neįtikėtinai vertingų" kūrinių, - sakė jis mums, o mes jau buvome sutikę tokią", - juokėsi pašnekovė.

Architektūros muzika

Aptikę, kur prasideda Uždraustasis miestas, žvilgtelėję į paslaptingos "tvirtovės" vartus, lietuviai grįžo į viešbutį. "Tai didžiulė teritorija, todėl net nekilo mintis vakarėjant žengti į ją", - sakė D.Matulaitė. Tačiau trečiąją viešnagės dieną visi grįžo prie valdytojų rezidencijos sienų. Prasidėjo kultūrinė-turistinė programa su gidais ir fotokamerų papliauškomis. Objektyvams ir vyzdžiams atsivėrė didžiulė teritorija, su gausybe kiemų, 9 tūkst. kambarių ir nepaaiškinama harmonijos, pilnatvės ir visumos pajauta. "Žengi žingsnį ir nejučia pradedi suvokti visumą. Tai lyg architektūros muzikavimas erdvėje", - teigė Dalia, prisiminusi miesto kiemų, pakopų simetriją. Anot jos, muzika senojoje Kinijoje buvo suprasta ne tik kaip garsų menas, bet kaip visa ritmiškai organizuoto žmogaus gyvenimo esmė. "Kai vaikštai po tuos kiemus, kas žingsnis stebi erdvės, detalių kitimą. Muzika apėmusi viską", - sakė skulptorė. Groja net laiptų kaskados. Profesorė mėgavosi šia muzika, net pamiršdama sekti, kur link juda ekskursijos grupė su vėliavėle. Vartus ir šventyklas Uždraustajame mieste būtinai saugo vyriškos ir moteriškos būtybės - žvėrys, paukščiai. Kiekviena skulptūra turi savo porą, lyg in ir jan, vyriškosios ir moteriškosios energijos pradai. Anot profesorės, labai svarbu spalvų prasmės. "Geltona - tik imperatoriaus spalva. Labai sudėtingus pavadinimus turi vartai, ir jie taip pat susieti su imperatoriaus - Dievo sūnaus - misija. Tai kosminė sistema, išreiškiama architektūroje, pastatų, aikščių išdėstyme. Imperatorius yra dangiškojo ir žemiškojo pasaulio jungtis", - aiškino D.Matulaitė. Vieną akimirką moteris pajutusi atidesnį žvilgsnį. Rankinė ant vieno peties, fotokameros įmautė ant kito. Ant kaklo užkabintas fotoaparatas. "Beveik 40 laipsnių karštyje pradedi justi nepatogumą, nors ir mėgaujiesi tuo, kas vyksta aplink. Jaučiu kažkieno dėmesį. Viena moteriškė iš grupės pasisiūlo mane nufotografuoti, kitą kartą netikėtai atneša šalto mineralinio vandens", - pasakojo ji. Menininkų kortelėse (ant krūtinės) įrašytos šalys su veido nuotrauka, o moters - tik užrašas "artist". "Tada klausiu, iš kokios ji šalies. Moteris nusišypso ir sako - aš medikė. Supratau, kad su mumis juda mus stebinčių žmonių personalas. Pagalvota net ir apie tai", - bienalės rengėjų atida stebėjosi skulptorė.

Nerado savo darbų

Antrąją viešnagės dieną lietuviai lankėsi meno bienalės atidarymo ceremonijoje: Nacionaliniame muziejuje ryte ir Pekino meno akademijos muziejuje - popiet. Daug salių buvo skirta kinų menui, didžiulėje teritorijoje glaudėsi pagrindinę temą "Spalvos ir olimpiškumas" atskleidžiantys darbai. Bienalėje galėjo būti rodomi ne senesni kaip 2005-ųjų metų kūriniai ir tik vienas galėjo reprezentuoti menininką. "Erdvės didžiulės, darbų daug. Eini per sales greitaeige ir tik impulso pagautas stabteli prie vieno ar kito - darbų grūstis. Akivaizdu, kad pasikviesta daugiau žmonių, nei esama parodos ploto", - sakė D.Matulaitė. Prieš pirmąją bienalę į Lietuvą atkeliavo du kvietimai, į antrąją - trys. Latviai bei estai ir trečiąją bienalę galėjo deleguoti tik vieną menininką. Rusijai buvo skirtos 7 vietos, tad mažytei Lietuvai, profesorės nuomone, parodytas didžiulis dėmesys. Į atrankos konkursą menininkai siuntė po tris darbus. Skulptūros fotografuotos iš trijų pozicijų ir pirmiausia siųstos nuotraukose. D.Matulaitė bienalės rengėjams pristatė skulptūros kūrinius "Bagdado lyra", "Kelionė į Europą" ir "Srautas". Kinai pasirinko pirmąjį. A.Šlapikas Pekino publikai parodė "Tris kryptis", A.Griškevičius paveikslą "Kosmodromas vaikystės uoste", o V.Antanavičius jiems prisistatė kaip skulptorius, sukūręs medinę "Moterį". "Imi suprasti, kad kolegos slaptu balsavimu padovanoja tau didžiulę dovaną - galimybę ten apsilankyti", - susimastė D.Matulaitė.

Lietuvių darbai buvo rodomi sodelyje prieš pagrindinį įėjimą į Nacionalinį muziejų. "Tačiau dvi dienas buvome susijaudinę, nes per tokią gausą negalėjome rasti savo darbų. Sutiktas indonezietis fotomenininkas parodė kameros laikmenoje išsaugotą V.Antanavičiaus skulptūros nuotrauką. Supratome, kad parodoje dalyvaujame visi", - sakė D.Matulaitė. Pirmuoju bienalės prizu buvo apdovanota amerikietė menininkė Carole A.Feuerman už kūrinį "Sarenos išsigelbėjimas".

Kūrybinga bendruomenė

Jei pasitaiko proga lankytis Kinijoje, kaipgi nenuvyksi į svarbiausias turistams vietas. Lietuvių kultūrinė programa tęsėsi. Tądien, kai jie atvyko prie Didžiosios kinų sienos, tvyrojo tirštas rūkas. Tik vos vos matėsi kalnų viršūnėmis tolyn vingiuojantis statinys. "Mūsų laimei, vėjelis greitai išsklaidė miglas. Mėginome eiti, pojūtis - nepaprastas. Regis, palengvina kelią kalnų viršūnėmis. Siena vis kyla virš kalnų aukščiau, dar aukščiau", - prisiminė D.Matulaitė. Iš pradžių net į galvą nešauna, kad ji statyta žmonių rankomis, siekiant apsisaugoti nuo šiaurinių klajoklių. Žingsniu išmėginti sienos grindinį kinui reiškia tą patį, ką musulmonui - bent kartą nuvykti į Meką. "Ją lanko gausybė kinų. Tai lyg savotiška piligrimystė, į kurią išeina ir jaunas, ir senas", - sakė pašnekovė. Paklausta, ar iš pradžių statinį dengęs rūkas nekėlė nusivylimo, skulptorė atsakė, kad ir jame įžvelgė daug paslapties. "Vaizduotė veikia ir kai rūkas, - tvirtino moteris. Menininkams pasisekė išvysti dar vieną architektūros stebuklą - Dangaus šventyklą. Čia imperatorius, trumpai palikęs Uždraustąjį miestą, atvykdavo prašyti dangaus dievybių gero derliaus, lietaus ir nuginti sausrą. Didžiulėje kvadrato formos teritorijoje stovi trys šventyklos - Žemės, Dangaus ir Drakono, kurių kiekvieną žmonės pasiekia eidami vos pastebima įkalne. "Šis pakylėjimas yra simbolinis, regis, kyla aukštyn žmogaus siela, skleidžiasi jo kūrybinės galios", - aiškino profesorė. Aikštės kvadratas ir šventyklos apskritimas simbolizuoja žemiškojo, moteriškojo ir dangiškojo, vyriškojo pradų dermę. Profesorė atkreipė dėmesį, kad šalia šventyklų esančių pastatų galerijose verda savitas, kūrybingas kinų tautos gyvenimas. Vieni čia leidžia laiką dainuodami, kiti- šokdami. Dar kiti tiesiog žaidžia šachmatais ar nacionalinius žaidimus. "Dangaus šventykloje besilankantys kinai patiria bendruomenės jausmą, skleidžia kūrybiškumą, tarsi gerdami šios vietos energiją", - sakė D.Matulaitė

Kitoks įspūdis

Mes pažįstame Kiniją tik iš jos pigių ir nepatikimų gaminių, kuriais užversti visi namų kampai. Tačiau D.Matulaitė teigė susidariusi visai kitokį įspūdį. "Vakare, išėję pasivaikščioti pastebėdavome labai daug jaunų, kukliai, bet labai švariai apsirengusių žmonių. Pekinas - itin švarus miestas. Leisdavomės ir į tolimus žygius. Gatvėse - gausybė parduotuvių, parduotuvėlių. Matyti, kad kažkoks etapas jau įvykęs, praėjęs. Kyla dangoraižiai, statomas naujas rajonas, ir iškart kuriama visa jo infrastruktūra. Lyg miškas ir pomiškis - su medžiais, krūmais ir samanomis. Projektuojami parkai, sodinami jau dideli medžiai, komponuojami takeliai", - pasakojo skulptorė. Ją nustebino, kad degant žaliam šviesoforo signalui gatvės nepereisi saugiai. Tačiau dviratininkai didžiuliame ir greitame sraute kažkaip sugeba laviruoti. D.Matulaitė tvirtino, kad maistas Kinijoje pigesnis nei Lietuvoje, jo įsigyti galima švariose parduotuvėse. Vieną dieną lietuviai buvo pakviesti į Prancūzų kultūros centrą taurės vyno. Per bienalę prancūzai sukvietė visus Europos Sąjungos šalių menininkus. Trijulė nutarė ten vykti taksi ir gerokai nustebo už gana ilgą kelionę sumokėjusi nedaug pinigų. "Jie sakė mums, kad degalai pabrango, bet vis tiek jis buvo dukart pigesnis nei Lietuvoje", - sakė skulptorė.

Kultūrinė revoliucija Lietuvoje

Ambasadorius R.Bernotas pasiūlė tautiečiams nuvažiuoti į neseniai įsikūrusį Šiuolaikinio meno miestą. Buvusi gamyklų teritorija pritaikoma parodų salėms, meno kūrinių parduotuvėms. "Panaudojama fabrikų regimybė. Pramoninė aplinka įdomiai jungiama su nauja kokybe. Šiuolaikiški langai, apšvietimas, ekspozicija. Čia pamatėme, kad kinai moka gerai eksponuoti meno kūrinius", - pasakojo D.Matulaitė. Neišdildomą įspūdį lietuviams paliko jaunų Pekino menininkų Sun Yuan ir Peng Yu instaliacija "Globos namai". Pirmoje parodos salėje važinėja didžiulė savaeigė šiukšliadėžė ir nuolat trankosi į vieną kampą, kliūva. Kitoje salėje nematoma jėga valdomi rieda neįgaliųjų vežimėliai, kuriuose sėdi reikšmingi, garbaus amžiaus žmonės - šventikai, kariškiai, didžiūnai, valstybės veikėjai. Vežimėliai rieda sava, nepaaiškinama tvarka. Visos figūros pagamintos iš vaško, bet taip meistriškai, kad neatskirtum nuo tikrų. Senolių veiduose - agonijos išraiška. "Prisimeni kliūvančią šiukšliadėžę ir iškart suvoki prasmes", - sakė D.Matulaitė. Nauju asfaltu lietos gatvės, trinkelėmis kloti takeliai ir didžiuliai užmojai akivaizdžiai rodo valstybės rūpestį šiuo meno "skruzdėlynu".

Kinai pripažįsta, kad kultūrinė revoliucija buvo didžiausia tragedija per 5 tūkst. jų istorijos metų. "Kai kurie meno reiškiniai leidžia teigti, kad tokia pati kultūrinė revoliucija įsitvirtina ir Lietuvoje. Kertamos tradicijos šaknys. Išskyrus kalbą ir dainas, mūsų tradicija nėra labai sena. Kinai yra turtingi tūkstantmečių filosofijos, išminties gelme, į kurią panirę, gali ieškoti atsparos karų, niokojimų ir kitokių negandų akivaizdoje. O mūsų filosofija turi labai mažas šaknis", - sunerimusi kalbėjo profesorė D.Matulaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"