Kinija: jin ir jang šalis. Guangdongo didmiesčiai

Viljama SUDIKIENĖ viljama@lzinios.lt 2016-07-28 06:00
Viljama SUDIKIENĖ
viljama@lzinios.lt 2016-07-28 06:00
Atviroje Kantono bokšto apžvalgos aikštelėje.
Ke­liau­da­mas į Ki­ni­ją nie­kas ne­be­si­ti­ki ras­ti at­si­li­ku­sio kraš­to. Pa­sta­rų­jų de­šimt­me­čių įspū­din­gas dvi­ženk­lis Ki­ni­jos au­gi­mas, pa­ska­tin­tas Ko­mu­nis­tų par­ti­jos pra­dė­tos re­for­mos, pa­ver­tė mil­ži­niš­kos ša­lies, tu­rin­čios dau­giau kaip 1,3 mlrd. gy­ven­to­jų, eko­no­mi­ką an­tra pa­gal di­du­mą pa­sau­ly­je. Ta­čiau Ki­ni­ja, kaip ir jos kon­fu­cia­niz­mo sim­bo­lis jin ir jang, yra vie­na ki­tą pa­pil­dan­čių prieš­ybių ir kon­tras­tų ša­lis.

Ten ūžia mo­der­niau­si Azi­jos did­mies­čiai, į kos­mo­są ky­la pa­ly­do­vai ir tai­ko­nau­tai, stūk­so stul­bi­nan­tys dan­go­rai­žiai, o čia pat – tam­siau­sias sky­les pri­me­nan­tys šiukš­li­ni ra­jo­nai, su­kly­pu­sios lai­dais ir vamz­džiais ap­raiz­gy­tos be­to­ni­nės lūš­nos spie­čia­si pa­čio­je pa­šo­nė­je spin­din­čių pa­sta­tų, ste­bi­nan­čių aukš­čiau­sios kla­sės di­zai­nu ir iš­ma­nių­jų tech­no­lo­gi­jų in­ži­ne­ri­ja. Spar­tus au­gi­mas lei­do Ki­ni­jai iš­va­duo­ti iš skur­do mi­li­jo­nus žmo­nių, bet skur­do prob­le­ma te­bė­ra vie­na skau­džiau­sių, įtrauk­ta į svar­biau­sius Ki­ni­jos vy­riau­sy­bės pla­nus. Dar ne­se­niai Ki­ni­jo­je bu­vo dau­gy­bė be­raš­čių, o da­bar verž­lūs ir iš­si­la­vi­nę jau­ni ki­nai mai­šo­si su mig­ran­tais iš vi­so pa­sau­lio, tarp jų – pro­fe­sio­na­lais va­dy­bi­nin­kais iš Va­ka­rų, ir džiau­gia­si ci­vi­li­za­ci­jos pri­va­lu­mais, ku­riuos tei­kia did­mies­čiai. Iš jų pa­si­lei­dus pui­kiais nau­jais greit­ke­liais glu­mi­na siau­bin­gi pa­se­nu­sios pra­mo­nės ra­jo­nai, kai ku­rie – it gy­vas „zo­nos“ pa­veiks­las iš And­re­jaus Tar­kovs­kio „Stal­ke­rio“. Tarp šių krū­vų me­ta­lo lau­žo pa­juo­du­siuo­se dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­na dar­bi­nin­kų šei­mos, o apie ap­lin­kos tar­šą by­lo­ja pa­tys vaiz­dai, ne­rei­kia nė skai­čių, ku­riuos ki­nai taip mėgs­ta žer­ti kiek­vie­na pro­ga. Ša­lis to­kia di­de­lė, jog gal­būt tik gir­dė­da­mas vi­sus tuos skai­čius ga­li pa­jus­ti jos mas­tą.

Ry­tas prie upės

Drums­ta­me gels­va­me van­de­ny­je jo­kių at­spin­džių, virš dan­go­rai­žių tvy­ro pilkš­va mig­la – ne­sup­ra­si, ar dėl pra­si­dė­ju­sio liū­čių se­zo­no, ar tar­šos. Iš pa­til­tės at­ai­di ne­su­dė­tin­ga, bet iš vi­sos šir­dies trau­kia­ma dai­na. Mo­te­riš­kam bal­sui akom­pa­nuo­ja vi­sas or­kes­tras ins­tru­men­tų. Po kiek lai­ko mi­kro­fo­ną pe­ri­ma ki­ta dai­ni­nin­kė, ir mu­zi­ka lie­ja­si to­liau. Vi­si at­li­kė­jai – pa­gy­ve­nę žmo­nės.

Pa­lei Per­lų upę nu­sid­rie­ku­sio­je kran­ti­nė­je te­ka srau­nus gy­ve­ni­mas, nors dar tik 11 va­lan­da ry­to. Po ūks­min­gais tro­pi­kų me­džiais su­ka­si po­ros ir pa­vie­niai šo­kė­jai, po ries­tu pa­vil­jo­no sto­gu sė­di­nė­ja ma­mos su vai­kais. Iki pu­sės nuo­gas vi­du­ti­nio am­žiaus vy­ras pla­čio­mis kel­nė­mis lė­tai ir su­si­kau­pęs at­lie­ka Tai Či ju­de­sius, o dar to­lė­liau – vi­sa gru­pė šią kū­no ir pro­to in­teg­ra­ci­ją pra­kti­kuo­jan­čių sen­jo­rų. Pa­ėjė­jus gi­liau į par­ką – ra­miuo­se tven­ki­niuo­se tarp ak­me­nų nar­šo rau­do­nos ir juo­dos žu­vys, ryš­kias­pal­viais žie­dais svy­ra veš­lūs krū­mai. Drėg­nis ir karš­tis be­veik ne­pa­ke­lia­mi – it ga­ri­nė­je pir­ty­je, su­nku net kvė­puo­ti.

Čia ne­jau­ti jo­kio er­ze­lio, nors esa­me vi­du­ry Ki­ni­jos me­ga­po­lio – 16 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio Guang­džou mies­to, vie­no iš tri­jų pa­grin­di­nių Per­lų upės del­to­je, iš­raiz­giu­sio­je pie­ti­nę Ki­ni­jos Guang­don­go pro­vin­ci­ją. Tai vie­nas la­biau­siai ap­gy­ven­tų re­gio­nų pa­sau­ly­je ir Ki­ni­jos eko­no­mi­kos lop­šys. Pro­vin­ci­jos, ku­rio­je spie­čia­si per 106 mln. žmo­nių, sos­ti­nė Guang­džou, anks­čiau va­din­ta Kan­to­nu, yra vie­nas di­džiau­sių Ki­ni­jos mies­tų, svar­bus Per­lų upės del­tos uos­tas prie Pie­tų Ki­ni­jos jū­ros.

At­si­vė­ri­mo pionierius

Guang­don­gas yra tur­tin­giau­sia ir la­biau­siai iš­si­vys­čiu­si Ki­ni­jos pro­vin­ci­ja – pir­mo­ji, at­vė­ru­si du­ris iš­orės pa­sau­liui, kai Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja dau­giau nei prieš 30 me­tų pra­dė­jo šią at­si­vė­ri­mo tarp­tau­ti­niam vers­lui ir pre­ky­bai po­li­ti­ką. Čia bu­vo įsteig­tos pir­mo­sios spe­cia­lios lais­vo­sios pre­ky­bos eko­no­mi­nės zo­nos. Jos ta­po mag­ne­tu tarp­tau­ti­niam ka­pi­ta­lui. Šian­dien Guang­don­gas, be­si­ri­bo­jan­tis su Hon­kon­gu ir Ma­kao, va­di­na­mas pa­sau­lio fab­ri­ku, čia pa­ga­mi­na­ma 30 proc. vi­sos Ki­ni­jos eks­por­to. Jau 26 me­tus iš ei­lės Guang­don­go eko­no­mi­ka yra stip­riau­sia ir grei­čiau­siai be­si­vys­tan­ti Ki­ni­jo­je – jos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas per­nai pa­sie­kė 1,2 trln. do­le­rių (11 proc. vi­sos Ki­ni­jos BVP) ir au­go 8,5 pro­cen­to.

Va­ka­rie­tiš­kiau­sios Ki­ni­jos pro­vin­ci­jos gy­ven­to­jai džiau­gia­si ir aukš­tes­niu gy­ve­ni­mo stan­dar­tu. Tai ga­li pa­jus­ti ko­ne iš­kart, at­vy­kęs į šiuo­lai­kiš­ką Guang­džou oro uos­tą, ati­da­ry­tą prieš 12 me­tų. Ke­lias į mies­tą ste­bi­na iš­puo­se­lė­tais žel­dy­nais, nu­sid­rie­ku­siais de­šim­tis ki­lo­me­trų, kruopš­čiai pri­žiū­ri­mais kur ne kur plu­šan­čių dar­bi­nin­kų. Tai da­lis mo­der­nių Guang­don­go greit­ke­lių, ku­rių šio­je pro­vin­ci­jo­je per pa­sta­ruo­sius po­rą de­šimt­me­čių nu­ties­ta 7 tūkst. ki­lo­me­trų.

Tvar­ka ir šva­ra yra vie­nas ne­ti­kė­tu­mų šia­me tarp­tau­ti­nia­me Azi­jos did­mies­ty­je, ku­ria­me mai­šo­si tau­tos ir kal­bos. Vien mig­ran­tų, ku­riuos pri­trau­kia re­gio­no pra­mo­nė, šia­me mies­te yra 4 mi­li­jo­nai. Ta­čiau gal tik tuo­met, kai žvel­gi į ne­si­bai­gian­čius dau­gia­bu­čių bokš­tus, ga­li su­vok­ti, koks žmo­nių knibž­dė­ly­nas yra Guang­džou. Kaip sa­kė vie­tos gy­ven­to­jai, bu­tai šiuo­se na­muo­se nė­ra di­de­li – iki 50–70 kv. me­trų, bet tai kur kas dau­giau nei Hon­kon­ge, kur vis­kas dvi­gu­bai bran­giau ir stan­dar­ti­nis būs­tas sie­kia tik apie 20 kv. me­trų.

Be­je, nie­kas taip ir ne­paaiš­ki­no, ko­dėl Guang­džou lan­gai ir bal­ko­nai ap­dė­ti niū­rio­mis gro­to­mis iki pat vir­šu­ti­nių aukš­tų. Apie tai pa­klaus­ti ki­nai sa­kė, jog tai ti­kriau­siai ap­sau­ga nuo va­gių, o nu­sis­te­bė­jus, kad va­gys ga­li įsi­ropš­ti pro lan­gą tris­de­šim­ta­me aukš­te, aiš­ki­no, jog tai ro­do, ko­kie įgu­dę yra ki­nų va­gys.

Vers­lu­mas – Kan­to­no kraujyje

Šis pu­siau juo­kais mes­tas pa­aiš­ki­ni­mas ga­li skam­bė­ti be­veik kaip pa­gy­ri­mas kan­to­nie­čiams, su­da­ran­tiems dau­gu­mą Guang­džou gy­ven­to­jų. Mat jie, pa­ty­rę Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jos įta­ką, iš­sis­ki­ria iš ki­tų Ki­ni­jos gy­ven­to­jų gru­pių ypa­tin­gu ak­ty­vu­mu, at­vi­ru­mu ir po­lin­kiu į ko­mer­ci­ją. To­kį jų bū­dą iš da­lies su­for­ma­vo Pie­tų var­tais va­di­na­mo Guang­džou „eu­ro­pie­tiš­ka“ is­to­ri­ja. Čia pra­si­dė­jo se­na­sis jū­ri­nis šil­ko ke­lias, jun­gian­tis Va­ka­rų ir Ry­tų ci­vi­li­za­ci­jas. Jis tu­rė­jo va­ka­rie­tiš­kos įta­kos Kan­to­no kul­tū­rai.

Vers­lu­mas yra ryš­kiau­sias jos bruo­žas, o jo dva­sia be­ne aki­vaiz­džiau­sia Guang­džou tur­guo­se. Jų čia gau­sy­bė, nuo jū­ros gė­ry­bių ir prie­sko­nių iki ba­tų, bal­dų ir dra­bu­žių. Sa­vo vir­tu­vei, gar­sė­jan­čiai kaip vie­na ge­riau­sių Ki­ni­jo­je, gau­siai sriu­bų, kan­to­nie­čiai ei­na pirk­ti ing­re­dien­tų į prie­sko­nių tur­gų, nu­sid­rie­ku­sį per dau­gy­bę gat­vių, ku­rio­mis zu­ja mo­to­ro­le­riai ir dvi­ra­čiai, vel­kan­tys prie­ka­bas su vi­so­kiais kro­vi­niais, ry­šu­liais ir dė­žė­mis. Krau­tu­vių vir­ti­nės at­ro­do nie­ka­da ne­si­baigs. Čia pūp­so mai­šai įvai­riau­sių gry­bų, knibž­da gy­vi skor­pio­nai, plast­ma­si­nia­me du­be­nė­ly­je su­si­ran­gęs įmi­go ir blu­suo­tas ka­ti­nas. Prie tam­saus prie­an­gio iš­si­ne­šu­sios kė­du­tes ant ša­li­gat­vio su­sė­da se­ny­vos ki­nės, prie kios­ko su pa­ka­bin­to­mis kep­to­mis an­ti­mis iš­si­ri­kiuo­ja dar­bi­nin­kų ei­lu­tė. Ta­čiau šia­me tur­gu­je yra ir pra­ban­gių par­duo­tu­vių per ke­lis aukš­tus. Ki­niš­kos spe­ci­fi­kos ne­iš­ma­nan­tis eu­ro­pie­tis ga­li tik vėp­so­ti į eg­zo­tiš­kus pro­duk­tus, ne­nu­tuok­da­mas, ką nu­si­pirk­ti. Ta­čiau jei jau su­si­gun­dys, te­gul ne­pa­mirš­ta, kad svar­biau­sias da­ly­kas ry­tie­tiš­ka­me tur­gu­je yra de­rė­tis. Tai bū­ti­na net par­duo­tu­vė­lė­se su nu­ro­dy­to­mis kai­no­mis, an­traip ga­ran­tuo­ta per­mo­kė­ti tris pen­kis kar­tus. Ki­nai mėgs­ta de­rė­tis ir da­ro tai azar­tiš­kai, o bū­da­mi pa­ten­kin­ti tuo, ką su­ly­go, ne­pa­šykš­ti smulk­me­nė­lės do­va­nų.

Kles­tin­tis eu­ro­pie­čių ank­la­vas

Kaip di­džiau­sias kon­tras­tas šiam bruz­dan­čiam gat­vės gy­ve­ni­mui – ma­žy­tė, vos 900 me­trų il­gio ir 300 me­trų plo­čio Ša­mia­no sa­la ki­to­je ka­na­lo pu­sė­je. Ši ža­vin­ga ir ne­įp­ras­ta Guang­džou vie­ta iš­lai­kė ko­lo­ni­ji­nės Ki­ni­jos dva­sią. Ki­nams bu­vo užd­raus­ta gy­ven­ti šio­je sa­lo­je, kai XVIII ir XIX am­žiu­je čia kū­rė­si eu­ro­pie­čiai pirk­liai ir vers­li­nin­kai. Bri­tų, ame­ri­kie­čių, pra­ncū­zų, olan­dų, ita­lų, vo­kie­čių, por­tu­ga­lų ir ja­po­nų pre­ky­bos bend­ro­vės pa­sis­ta­tė ak­me­ni­nius rū­mus, ko­mer­ci­nes at­sto­vy­bes, ban­kus, kon­su­la­tus, mo­kyk­las, baž­ny­čias. Vi­si 150 šių va­ka­rie­tiš­kų dau­giau­sia XIX am­žiaus na­mų su val­mi­niais sto­gais ir erd­vio­mis ve­ran­do­mis, su­pro­jek­tuo­tų at­siž­vel­giant į tro­pi­nį kli­ma­tą, šian­dien yra ver­tin­gi ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lai, vie­nin­te­lis taip ge­rai iš­si­lai­kęs Va­ka­rų Eu­ro­pos sti­liaus pa­sta­tų komp­lek­sas Ki­ni­jo­je. Tik 1949 me­tais Ki­ni­ja at­ga­vo sa­los kon­tro­lę ir ati­da­vė šiuos na­mus val­džios įstai­goms ir bu­tams, o baž­ny­čias pa­ver­tė fab­ri­kais. Da­bar tai – pės­čių­jų ir tu­ris­tų ka­ra­li­ja. Jau­kus ne­skub­rus gy­ve­ni­mas te­ka bul­va­ruo­se, di­džiu­lių ci­na­mo­no ir fi­ku­sų me­džių ūks­mė­je. Sa­lo­je ty­la ir gry­nas oras, nes nė­ra trans­por­to, tik prie pra­šmat­nių vieš­bu­čių, to­kių kaip 28 aukš­tų pen­kių žvaigž­du­čių „Whi­te Swan“, stab­te­li tak­si pa­im­ti tur­tin­gų klien­tų ki­nų ir už­sie­nie­čių, ne­ši­nų bran­gių pre­kių mai­še­liais. Sa­los is­to­ri­ją pa­sa­ko­ja alė­jas ir skve­rus puo­šian­čios skulp­tū­ri­nės gru­pės, vaiz­duo­jan­čios čia gy­ve­nu­sius tur­tin­gus eu­ro­pie­čius ir jų tar­nus ki­nus.

Ki­nų laz­de­lių gracija

Su­te­mus Guang­džou dan­go­rai­žiai ir til­tai įsi­žie­bia ryš­kio­mis ne­ono spal­vo­mis, jų at­spin­džiai rai­bu­liuo­ja Per­lų upės van­de­ny­se, kai juos su­drums­čia nuo­lat zu­jan­tys lai­ve­liai, pluk­dan­tys sve­čius ir tu­ris­tus. Šio­je pa­no­ra­mo­je iš vi­sų pa­sta­tų iš­sis­ki­ria „Sek­sua­lu­sis lie­muo“ – taip vie­tos gy­ven­to­jai pra­var­džiuo­ja 600 me­trų aukš­čio Kan­to­no bokš­tą, šiuo­lai­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros ir in­ži­ne­ri­jos ste­buk­lą. Pa­grin­di­nis jo kū­nas yra 450 me­trų aukš­čio, ant jo iš­kel­ta dar 150 me­trų an­te­na. Pa­sta­ty­tas per pen­ke­rius me­tus, kai­na­vęs mi­li­jar­dą jua­nių, 2010 me­tais jis bu­vo aukš­čiau­sias Ki­ni­jo­je ir pa­sau­ly­je, bet da­bar nu­si­lei­džia Šan­cha­jaus bokš­tui, o pa­sau­ly­je yra tre­čias pa­gal di­du­mą sa­va­ran­kiš­kas sta­ti­nys.

Idė­ja pa­pras­ta ir sma­gi – olan­dų ar­chi­tek­tus Mar­ką He­me­lį ir Bar­ba­rą Kuit įkvė­pė ki­nų laz­de­lės – val­gy­mo pa­ga­liu­kai, tar­si sau­ja jų bū­tų su­im­ta ir pa­suk­ta į skir­tin­gas pu­ses. Stik­li­niu lif­tu pa­ki­lęs į ele­gan­tiš­ko bokš­to apž­val­gos aikš­te­lę 108 aukš­te, 433 me­trų aukš­ty­je pa­si­jun­ti, tar­si iš kos­mi­nio lai­vo ste­bė­tum apa­čio­je ply­tin­tį Guang­džou. Kai siau­čia tro­pi­niai štor­mai, bokš­tas siū­buo­ja net iki 40–80 cen­ti­me­trų – kom­piu­te­ris su­tvar­ko kons­truk­ci­ją, kad ji sto­vė­tų tie­siai. Dėl ypa­tin­gos apš­vie­ti­mo sis­te­mos „Sek­sua­lu­sis lie­muo“ nak­tį ne spin­du­liuo­ja švie­są, o švy­ti iš vi­daus. Kai 2010 me­tais šis gra­cin­gas bokš­tas bu­vo ati­da­ry­tas XVI Azi­jos žai­dy­nėms, Guang­džou val­džia pa­skel­bė, jog jis rep­re­zen­tuo­ja mies­to am­bi­ci­jas tap­ti mo­der­niau­siu ir pa­žan­giau­siu vi­sos ša­lies re­gio­nu.

Šen­dže­no sie­la – re­for­mos ir inovacijos

Už 100 km į pie­try­čius nuo Guang­džou esan­tį Šen­dže­ną nuo Hon­kon­go ski­ria tik upė, o ki­to­je įlan­kos pu­sė­je ply­ti Ma­kao, bu­vu­si por­tu­ga­lų ko­lo­ni­ja, pa­sku­ti­nė eu­ro­pie­tiš­ka, iš­li­ku­si Azi­jo­je. 1999 me­tais Ki­ni­jai grą­žin­tas Ma­kao ir iki 1997-ųjų bri­tams pri­klau­sęs Hon­kon­gas da­bar yra au­to­no­mi­niai spe­cia­lūs ad­mi­nis­tra­ci­niai Ki­ni­jos re­gio­nai. Jų iš­si­vys­ty­mo ly­gis smar­kiai len­kia že­my­ni­nę Ki­ni­ją, tad val­džia ne vel­tui di­džiuo­ja­si, kad per­nai Šen­dže­nas pir­mą kar­tą pra­no­ko Hon­kon­gą, pa­ver­žęs iš jo kon­ku­ren­cin­giau­sio Ki­ni­jos re­gio­no ti­tu­lą.

Drau­ge su mies­tui pa­val­džiais 5 ra­jo­nais 19 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­tis Šen­dže­nas – iš­ties nuo­sta­bi vie­ta. Žvel­giant į šį nau­ju­tė­lių dan­go­rai­žių miš­ką, iš­rai­žy­tą iš su­btro­pi­kų ža­lu­mos iš­ny­ran­čių greit­ke­lių, ne­ga­li pa­ti­kė­ti, jog vos prieš tris de­šimt­me­čius tai bu­vo ply­na vie­ta. Ki­taip nei 2200 me­tų is­to­ri­ją skai­čiuo­jan­tis Guang­džou, Šen­dže­nas yra vi­siš­kai nau­jas Ki­ni­jos pie­tų pa­kran­tės mies­tas, įkur­tas 1979 me­tais nu­ka­sus be­veik ne­gy­ve­na­mą kal­vo­tą vie­to­vę. Jau ki­tais me­tais – 1980-ai­siais – Deng Xiao­pin­go nu­ro­dy­mu čia bu­vo įsteig­ta pir­mo­ji spe­cia­li eko­no­mi­nė zo­na. Šen­dže­no re­for­mų ir at­si­vė­ri­mo is­to­ri­ją pa­sa­ko­ja mies­to mu­zie­ju­je 2008 me­tais ati­da­ry­ta skait­me­ni­nė Nau­jo­ji sa­lė. Ten ga­li pa­ma­ty­ti Šen­dže­no dan­go­rai­žių ma­ke­tą ny­kaus anks­čiau čia ply­tė­ju­sio pei­za­žo nuo­trau­kų fo­ne, gar­bin­ga vie­ta skir­ta ir D. Xiao­pin­gui, ku­rį ki­nai šlo­vi­na kaip Ki­ni­jos lais­vo­sios rin­kos re­for­mų pra­di­nin­ką.

Ne­slėp­da­mi pa­si­di­džia­vi­mo Ki­ni­jos par­ei­gū­nai pa­brė­žia ir tai, kad Šen­dže­ne gy­ve­na apie mi­li­jo­nas hon­kon­gie­čių. Iš pra­džių jie čia at­vy­ko in­ves­tuo­ti, o da­bar yra prieš­in­gai. Dau­ge­lis žmo­nių kas­dien ke­liau­ja į dar­bą Hon­kon­ge, bet gy­ven­ti ren­ka­si Šen­dže­ną. Čia jie ran­da la­bai ge­rą pa­slau­gų ko­ky­bę už per­pus ma­žes­nes kai­nas. Šen­dže­ną su Hon­kon­gu jun­gia til­tas, o to­liau te­bes­ta­to­mu me­tro­po­li­te­nu iš Šen­dže­no pa­siek­ti Hon­kon­gą ga­li­ma per 10 mi­nu­čių. Nuo ta­da, kai ki­nams bu­vo leis­ta ten at­vyk­ti, tūks­tan­čiai au­to­mo­bi­lių ir žmo­nių kas­dien iš abie­jų pu­sių ker­ta Hon­kon­go ir že­my­ni­nės Ki­ni­jos sie­ną. Tai nė­ra vi­sai lais­vas ju­dė­ji­mas, ki­nams rei­kia gau­ti spe­cia­lius lei­di­mus, o už­sie­nie­čiams – vi­zas. Ta­čiau Ki­ni­jos val­džia pa­brė­žia, jog vei­kia „vie­nos ša­lies, dvie­jų sis­te­mų“ pri­nci­pas, ne­įma­no­ma grei­tai įveik­ti skir­tu­mų, bet tai ne­reiš­kia, jog pre­ky­ba nė­ra at­vi­ra. Kad tai nė­ra tik tuš­ti Ko­mu­nis­tų par­ti­jos žo­džiai, ro­do lais­vo­jo­je zo­no­je įsteig­ta dar vie­na bend­ra Hon­kon­go ir Šen­dže­no eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo zo­na.

95 proc. Šen­dže­no gy­ven­to­jų yra at­vy­kė­liai iš ki­tų Ki­ni­jos vie­tų ir už­sie­nio, čia skam­ba dau­gy­bė dia­lek­tų, bet, ki­taip nei Guang­džou, kur dau­giau­sia kal­ba­ma kan­to­niš­kai, Šen­dže­ne do­mi­nuo­ja man­da­ri­nų kal­ba. Vie­tos ir už­sie­nio bend­ro­vių, fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jų gau­sa le­mia, kad gy­ven­to­jai (vi­du­ti­nis jų am­žius – iki 30 me­tų) mo­ka ang­lų ir ki­tas už­sie­nio kal­bas. Vi­si Šen­dže­no vai­kai – 100 proc. – lan­ko mo­kyk­las.

Pa­sta­ruo­ju me­tu Ki­ni­ja pra­dė­jo skir­ti daug dė­me­sio ne tik pra­mo­nės plė­trai, bet ir žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bei. „Pa­ver­si­me Guang­don­gą la­bai ge­ra vie­ta žmo­nėms gy­ven­ti“, – sa­kė Guang­don­go re­for­mų ir plė­tros ko­mi­si­jos va­do­vas Yu Yunz­hou, su­pa­žin­di­nęs su 13-uo­ju pro­vin­ci­jos penk­me­čio pla­nu. Ža­lio­ji ener­gi­ja ir eko­lo­gi­ja ja­me uži­ma svar­bią vie­tą, o Šen­dže­nas jau pa­ti­ria, ką reiš­kia iš­ma­nus ur­ba­nis­ti­nis ir trans­por­to pla­na­vi­mas. Mies­te kur­suo­ja ke­li tūks­tan­čiai elek­tra va­ro­mų vie­šo­jo trans­por­to au­to­bu­sų, ku­riuos Ki­ni­ja pa­ti ga­mi­na ir eks­por­tuo­ja, o 45 proc. jo te­ri­to­ri­jos uži­ma par­kai, to­dėl oras Šen­dže­ne šva­rus ir gry­nas di­džią­ją me­tų da­lį. Mies­tui la­bai tin­ka jo sim­bo­liais pa­si­rink­ti li­čio ir mang­ro­vės me­džiai, bu­gen­vi­li­ja – jo ofi­cia­li gė­lė.

Ir dar vie­na Šen­dže­no keis­te­ny­bė – ypa­tin­gas prie­lan­ku­mas pia­ni­nams. Šen­dže­ne jums bū­ti­nai pa­pa­sa­kos, kad mies­te yra 100 tūkst. nau­do­ja­mų šių mu­zi­kos ins­tru­men­tų, skam­bin­ti pia­ni­nu mo­ko­si 50 tūkst. vai­kų. „Ža­lio­sios mies­to zo­nos įkve­pia ma­ne gro­ti Jo­han­ną Straus­są, Fran­zą Lisz­tą, kai esu prie jū­ros, ir „Žyd­rą­ją rap­so­di­ją“, kai ma­tau dan­go­rai­žius“, – ši­taip sa­vo at­si­da­vi­mą Šen­dže­nui iš­pa­žįs­ta vie­nas gar­siau­sių Ki­ni­jos jau­nų­jų pia­nis­tų Lang Lan­gas.

Ra­jos šuo­lis (iš Lie­tu­vos!)

Pa­sku­ti­nis, bet la­biau­siai pri­bloš­kęs da­ly­kas Šen­dže­ne – tik prieš tre­jus me­tus ati­da­ry­tas nau­jas tarp­tau­ti­nis Bao oro uos­tas. Vos į jį įžen­gus iš nuo­sta­bos iš­ga­ruo­ja var­gi­nan­tis lau­ki­mo ir pa­ti­krų nuo­bo­dis – jau­tie­si tar­si pa­kliu­vęs į at­ei­vių lai­vą ar­ba at­ei­tį. Ga­li tik ste­bė­tis, kad Ki­ni­ja su­ge­ba nu­si­pirk­ti to­kius aukš­čiau­sios kla­sės už­sie­nio di­zai­no ir tech­no­lo­gi­jų pro­jek­tus. Tai ne­abe­jo­ti­nai vie­nas nuo­sta­biau­sių pa­sta­tų pa­sau­ly­je. Vi­są oro uos­tą gau­bia iš­lenk­ta sto­go dan­ga iš plie­no ir stik­lo, na­tū­ra­li švie­sa už­lie­ja ter­mi­na­lą pro še­šia­kam­pes an­gas, ko­rė­tą šios struk­tū­ros raš­tą at­spin­di šli­fuo­tos grin­dų ply­te­lės, jis mir­gu­liuo­ja ir žai­džia ant spe­cia­liai su­pro­jek­tuo­tų ne­rū­di­jan­čio plie­no re­gis­tra­ci­jos sta­le­lių ir var­tų. Erd­vė ap­link at­ro­do tai ple­čia­si, tai trau­kia­si, tįs­ta, srū­va ir ban­guo­ja, it bū­tų gy­vas pa­da­ras. Toks sta­ti­nys ne­abe­jo­ti­nai pa­tei­si­na Šen­dže­no, kaip vie­no iš de­šim­ties Azi­jos at­ei­ties mies­tų, ti­tu­lą. Pats oro uos­tas, su­lau­kian­tis 45 mln. ke­lei­vių per me­tus, ket­vir­tas pa­gal di­du­mą Ki­ni­jo­je po Pe­ki­no, Šan­cha­jaus ir Gaung­džou, pri­si­de­da prie spar­čios Šen­dže­no eko­no­mi­kos plė­tros.

Dar vie­nas at­ra­di­mas kal­bant apie šį stul­bi­na­mą pa­sta­tą – su Lie­tu­va su­si­ju­si jo ar­chi­tek­to kil­mė. Fu­tu­ris­ti­nį ter­mi­na­lą drau­ge su vo­kie­čių in­ži­ne­ri­jos kom­pa­ni­ja „Knip­pers Hel­big“ su­pro­jek­ta­vo pa­sau­li­nio gar­so ita­lų ar­chi­tek­tas Mas­si­mi­lia­no Fuk­sas – jo tė­vas bu­vo Lie­tu­vos žy­das.

Tik pa­ki­lus iš šio oro uos­to per lėk­tu­vo iliu­mi­na­to­rių at­si­ve­ria ir iš­ori­nis sta­ti­nio pa­vi­da­las. Jį įkvė­pė man­ta ra­ja – žu­vis, ku­ri kvė­puo­da­ma kei­čia sa­vo for­mą, trans­for­muo­ja­si ir pa­virs­ta pa­ukš­čiu, pa­si­ren­gu­siu fan­tas­tiš­kam jau­di­nan­čiam skry­džiui – vi­sai kaip ir pats Šen­dže­nas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami