TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kiniją kiekvienas regi savaip

2012 04 13 7:41

Dvi savaites tolimajame krašte praleidusi kaunietė verslininkė Kristina Šumskienė prisipažino pamačiusi visai kitokią Kiniją, nei žinojo apie ją iš pasakojimų. "Ten gali rasti visko - nuo įspūdingo dydžio pastatų iki mums visiškai neįprastų valgių", - prisipažino keliautoja.

Po įsimintinų atostogų grįžusi moteris įsitikinusi, kad į Kiniją galima skristi ne vieną kartą. Kraštas toks didelis ir kontrastingas, jog jo neapžiūrėsi net per keletą mėnesių. Planuoti kelionę į Kiniją K.Šumskienė pradėjo sausio mėnesį, kai nusipirko lėktuvo bilietus į Šanchajų. Su nuolaida skrydis iš Vilniaus per Helsinkį atsiėjo per 1,5 tūkst. litų. Internetu moteris užsisakė nebrangų viešbutį Šanchajaus centre, kur turėjo praleisti keturias naktis. Pasak Kristinos, skrydis iš Helsinkio į Šanchajų truko beveik dešimt valandų. Atgalios buvo dar ilgesnis. Tačiau viską atpirko "Finnair" aptarnavimas, kuris, šiais laikais oro linijoms itin taupant, buvo tikrai geras.

Geriausia pavasarį

Viešbučiu Šanchajuje moteris nusivylė. Jis buvo drėgnas, apleistas, nesutvarkytas. K.Šumskienė įsitikino, jog tokie dauguma pigių Šanchajaus viešbučių. Juose nėra šildymo sistemos, daugelyje aukštų įsikūrę įvairūs biurai. Lietuvę šokiravo ir viešbučio patiekti pusryčiai - bandelė su pienu. Kasrytinį davinį reikėjo atsiimti registratūroje.

"Anksti pavasarį Kinijoje dar per šalta, o vasarą - per karšta. Todėl natūralu, kad pigesni lėktuvo bilietai parduodami kaip tik tokiu metų laiku", - neabejojo pašnekovė.

Internete ji buvo skaičiusi, ką verta aplankyti Šanchajuje, tačiau vos ten nuvykusi suprato, jog daugelis keliautojų šiame Kinijos didmiestyje praleidžia vos keletą dienų. Per kelionę iš viso septynias naktis Šanchajuje gyvenusi moteris įsitikinusi, jog tiek laiko pakanka bent šiek tiek pažinti Šanchajų.

"Skrisdama į Kiniją įsivaizdavau, kad visos gatvės bus pilnos vietos gyventojų. Na, žmonių buvo daug. Bet tikrai ne tiek, kiek Londone. Galbūt erdvės įspūdį sukūrė plačios gatvės ir tai, kad žmonės dideliame mieste pasiskirsto, o ne susitelkia vienoje vietoje", - svarstė Kristina.

Vertingos pamokos

Šanchajaus oro uostas gana modernus, jame keletas terminalų. Tiesa, apie tai, iš kokios eilės į kur skrenda lėktuvai, informuojama ne bendrame televizoriuje, o monitoriuje, įrengtame prie kiekvieno sektoriaus. Tad norėdami sutaupyti laiko verčiau informacijos teiraukitės bet kurio darbuotojo.

Iš A terminalo vyksta traukiniai į miesto centrą. Pudongo oro uostas nutolęs nuo miesto apie 50 kilometrų, tačiau beveik dviejų valandų kelionė traukiniu iki jo asmeniui tekainuoja 7 juanius (10 juanių - apie 4,1 lito). Tokį pat atstumą oro uosto taksi nuvažiuotumėte už 250-300 juanių. Dar viena pigi, greita ir patogi susisiekimo priemonė, esanti tame pačiame terminale, į kurį atskrisite, - autobusas. Kelionė iki centro juo užtruks bene 45 minutes ir tekainuos 20 juanių. Tačiau važiuodami išvysite didžiąją Šanchajaus kelių raizgalynę - tuo šis miestas itin didžiuojasi. Kelių aukštų tiltai iš tiesų stulbina. Kai kas net sako, esą Šanchajus daug pažangesnis ir įspūdingesnis nei Niujorkas.

Bene svarbiausias Kristinos patarimas vykstantiesiems į Kiniją - turėkite kinų kalbos žodynėlį arba susirašykite daugelį žodžių kinų kalba, kuriuos teks vartoti, ir visuomet nešiokitės. Kinai, net dirbantys viešbučiuose, anglų kalbos gali nemokėti. Sumani moteris, norėdama susikalbėti su kinais, naudojosi kompiuteriu. Interneto programa "Google vertėjas" padėjo bendrauti su viešbučio darbuotojais.  

K.Šumskienei kelionėje itin pravertė draugės įduoti atšviesti "Lonely Planet" knygos lapai. Leidinio sudarytojai, anot pašnekovės, puikiai išmano problemas, su kuriomis turistai susiduria Kinijoje, todėl aprašydami bet kurį lankytiną objektą ir jo pavadinimą, adresą užrašė kinų kalba. "Eini gatve, parodai praeiviui užrašą kinų kalba ir jis tave nukreipia, kur reikia", - prisiminė keliautoja.

Dar vienas "Lonely Planet" privalumas - metro ir miesto žemėlapiai. Pastarojo K.Šumskienei nepavyko gauti net turizmo informacijos centre - buvo aiškinama, kad žemėlapių nebeliko.

Įžymybių - savaitei

Ką aplankyti Šanchajuje? Naująją Bundo pakrantę, iš jos atsiveria puikus vaizdas į įspūdingą daugiaaukščių kvartalą. Be to, čia galima paplaukioti Chvangpu upe. Kruizai siūlomi pagal kiekvieno skonį - nuo kelių valandų iki paros. Su maitinimu ir šou programa arba be jų. Kadangi Kristina laivu sumanė paplaukioti vakare, visi jie jau buvo išvykę.

"Žinojau, kad po upe nutiestas tunelis į kitą krantą, o jame yra net keletas muziejų. Tačiau niekaip nesisekė rasti įėjimo. Tačiau aptikau ką kita - per upę keliantį keltą. Kelionė tekainavo 2 juanius ir to, kad pasigrožėčiau miestu iš upės, visiškai pakako", - teigė pašnekovė.

Atplaukusi moteris rado daugiaaukščių pastatų žemėlapį. Tokių, kurie savo aukštumu tarsi raižo Kinijos dangų, suskaičiavo bent 25. Nors iš tiesų kvartale jų yra bent keletą kartų daugiau. Vaikščiodama tarp įspūdingų pastatų moteris matė ir naujai statomą daugiaaukštį. Šanchajus ilgą laiką buvo vadinamas miestu, kuriame pastatytas aukščiausias pastatas. Tačiau prieš keletą metų kinus aplenkė Taivanas. Taigi, jei kinai baigs pradėtą K.Šumskienės matytą projektą, jie vėl taps daugiaaukščių statybos lyderiais.

Dar viena vieta, iš kurios turistams rekomenduojama pamatyti miestą, yra Jin Mao bokštas. Ar tai tikrai verta daryti, K.Šumskienė abejoja. Miestas, kai pakyli į bokštą, iš aukštai atrodo nykiai. Dieną dažnai tvyro rūkas, o naktį nieko nematyti.

Nepavyko prigauti

Vieną pusdienį kaunietė skyrė Junanio sodams. Atvykusi metro ji susidūrė su dar niekur neregėtu vietinių gudravimu. Prie jos priėjo dvi kinės merginos ir paprašė nufotografuojamos. Gerai angliškai kalbančios vietinės sakė pirmą kartą atvykusios į Šanchajų iš kažkokio kaimo ir norinčios apžiūrėti senamiestį. Jos lietuvę pakvietė eiti drauge. Apsidžiaugusi, kad turės su kuo pasišnekėti, K.Šumskienė leidosi kartu su merginomis. Jos tikino palydėsiančios turistę į išskirtinę gatvę, kurioje vyksta performansai ir parduodama daugybė įdomių muzikos instrumentų.

"Kai įsukome į arbatinę, kurioje rengiamos gėrimo ceremonijos, prisiminiau, ką buvau skaičiusi internete. Tai, kad dalyvaudamas tokioje procedūroje, vėliau už ją sumokėsi 100 ar net 200 litų. Padėkojau merginoms ir išėjau", - teigė Kristina. Ji jau patyrusi daugybę turistų viliojimo būdų, bet kad pokalbis užsimegztų prašymu nufotografuoti, neteko patirti.

Grįžusi prie metro, ji vėl buvo užkalbinta, tik šįsyk nusifotografuoti panorusių vaikinų. Pasakiusi, kad tai jau ką tik darė, K.Šumskienė pasuko senosios Šanchajaus zonos link. Didmiestyje pamatyti ką nors "kiniško" buvo tikrai nelengva. "Tačiau Junanio sodų prieigose aptikau tą Kiniją, kurią įsivaizdavau. Nameliai lenktais stogeliais, nedideli vandens tvenkinukai, pilni gėlių. Tikrai įspūdinga", - tikino moteris.

Sodų grožis

Pirmiausia Kristina pasivaikščiojo po suvenyrų parduotuves ir turgelį. Čia įsitikino, kad tokiose vietose derėtis būtina. Jei už masažines šlepetes prašoma 50 juanių, jas pavyksta nusipirkti už 15-20 juanių. Tokia pati situacija dėl sušius valgyti skirtų įrankių, šukų, vėduoklių, perlų vėrinių, arbatai skirtų indų, kitų smulkmenų.

Įėjimas į Junanio sodus kainavo 30 juanių. Tai iš akmenų ir senovinių pastatų suformuotas muziejus, kuriame daugybė suoliukų, tvenkinių su įvairiaspalvėmis žuvimis, medžių.

"Gaila, kad tuomet, kai lankiausi Kinijoje, dar niekas nežaliavo. Jei man jau tada buvo gražu, galima įsivaizduoti, kokį vaizdą tikėtina išvysti pavasarį", - svarstė K.Šumskienė.

Ji užsuko ir į greta esančią šventyklų teritoriją, kur apeigas atlieka budistai. Jie, sumokėję už įėjimą 10 juanių, dar perka ilgų smilkalų ir juos uždegę lankstosi į tas puses, kur stovi budų skulptūros. Taip pat kinai degina popierinius laivelius, bet ką tai reiškia, Kristinai išsiaiškinti nepavyko.

Vakarienė už 500

Įspūdinga vieta greta Lio Xintiandi yra French Concession. Tai labai nedidelė teritorija, kurioje stovi angliško stiliaus pastatai. Visuose juose veikia meno galerijos arba kavinės. Čia K.Šumskienė ragavo pačios brangiausios vakarienės Kinijoje, už kurią sumokėjo beveik 500 juanių. Restoranas tikrai atrodė prabangus, bet patiekalų kainos pagal meniu nesikandžiojo. Lietuvė užsisakė dviejų rūšių sriubos, kuri patiekiama viename puode. Taip pat įvairių priedų - grybų, daržovių, mėsos. Visa tai reikėjo mirkyti sriuboje ir valgyti.

"Ir įspūdis geras, ir restoranas tvarkingas, tik sriuboje buvo kažkoks prieskonis, kuris kartu keliavusiai draugei itin nepatiko. Dar labiau mums nepatiko sąskaita, į kurią buvo įtrauktos net servetėlės", - prisiminė keliautoja.

Jos teigimu, tai buvo vienintelis atvejis, kai Šanchajuje teko sumokėti daugiau nei tikėtasi. Visur kitur arba pavykdavo iš anksto susiderėti, arba kainos nebaugino.

Už pietus dviem lietuvė Kinijoje mokėdavo po 70-130 juanių. Tai priklausydavo nuo to, kiek ir kokių patiekalų užsisakydavo. Itin patiko apie 40 juanių kainavusi kepta nedidelė antis. Ją gatvės parduotuvėse galima buvo įsigyti ir perpus pigiau.

Kinai valgo daug makaronų, ryžių, sriubų. Ir visa tai gardina įvairiais priedais.

Padirbinių rojus

Viešint Šanchajuje reikėtų užsukti į East ir West Nanjing gatves, Lujiazui. Paskutinę kelionės dieną K.Šumskienė skyrė dovanų paieškai ir lankėsi prekybos centre, kur parduodami garsių firmų padirbiniai. Įdomu tai, kad pardavėjai klausia, kokios firmos gaminių norėsi įsigyti, ir išgirdę "Louis Vouitton", "Armani" ar "Gucci" pavadinimus išsyk atidaro duris į kambarį, kur atsiveria tikras vardinių padirbinių rojus.

"Parduotuvės primena filmuose matytus slaptus kambarius. Sienos ima slankioti, atsidaro slaptos durys... Nors visi žino, kas tame pastate parduodama, kinai vis tiek saugosi", - sakė pašnekovė.

Atvykusieji į Šanchajų paprastai užsuka ir į tradiciškesnius Kinijos miestus - Sudžou ir Tongli.

Pasivažinėjimai

Pirmiausia iki Sudžou vykstama traukiniu. Perkant bilietą reikia turėti pasą. Kelionė į abi puses kainuoja apie 50 juanių. Šiame mieste yra keletas įdomių sodų, turgus, šilko muziejus. Šilkiniai dirbiniai Sudžou kainuoja gerokai pigiau nei Šanchajuje. Sudžou - tarsi Kinijos Venecija, kur už 60 juanių galima valandą paplaukioti miestelio kanalais ir net išgirsti senovinę kinų dainą, atliekamą valtininko.

Iki Tongli reikia vykti autobusu. Bilieto kaina - apie 10 juanių, o kelionė trunka 45 minutes. Norint apžiūrėti šį miestelį bei jame esantį sodą, verta pasilikti nakvoti, antraip niekur nespėsite.

Iš Šanchajaus vietiniais skrydžiais galima nuskristi ir į Pekiną, Honkongą ar egzotines Kinijos salas. Skrydis į abi puses kainuos apie 350 JAV dolerių. Pekiną galima per penkias valandas pasiekti ir greituoju traukiniu, bet tai kainuos bene tiek pat, kaip ir lėktuvu.

Pasak K.Šumskienės, Šanchajuje nei ypač keisto maisto, nei neįprastų transporto priemonių neišvysi.

"Kai kalbėjau su draugais, lankiusiais įvairias Kinijos vietoves, kaskart girdėdavau vis kitokių pasakojimų. Kuo mažesnis miestas, tuo didesnė tikimybė vietoj jautienos gauti šunienos patiekalą arba užkandžiauti gatvėse gaminto maisto. Pekine paprasta išvysti rikšą ar apsipirkti. Apie Šanchajų to nepasakysiu. Nebent labai stengtumėtės", - pridūrė moteris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"