Kirgizija: traukia ne miestai, o gamta

Vaidas MIKAITIS 2015-06-04 06:00
Vaidas MIKAITIS
2015-06-04 06:00
Vietos Biškeke užtenka ir Leninui, ir sportuojantiems vaikams. Vaido Mikaičio nuotraukos
Kaip gy­ve­na kir­gi­zai? Anot vie­no Biš­ke­ko tak­sis­tų, gy­ve­na blo­gai. Di­džiu­lis ne­dar­bas ir ma­ži at­ly­gi­ni­mai skur­di­na žmo­nes. Ar čia tie­sa ar tik dar vie­na tak­sis­tų nuo­la­ti­nio vir­ka­vi­mo tak­ti­ka? Ban­džiau jį pa­guos­ti, kad ne kiek­vie­na ša­lis tu­ri to­kių gra­žių kal­nų, ta­čiau jis tik nu­mo­jo ran­ka ir pa­siū­lė už tūks­tan­tį do­le­rių iš­si­vež­ti tuos kal­nus į Lie­tu­vą. Du pa­pil­do­mi eu­rai jį pa­guo­dė kur kas la­biau nei ma­no žo­džiai.

Lie­tu­vos var­das Kir­gi­zi­jo­je ge­rai ži­no­mas. Ypač tak­sis­tams. Dar nie­kur pa­sau­ly­je ne­te­ko su­si­dur­ti, kad taip ge­rai ži­no­tų, kas yra Kau­nas. „Bro­li, mū­sų tak­sis­tų kas an­tras au­to­mo­bi­lis yra iš Kau­no. Va tas, va ši­tas, va tre­čias“, - links­mai pirš­tu baks­no­jo ki­tas tak­sis­tas. Tur­būt ne­ma­žai mū­sų ar drau­gų se­nų au­to­mo­bi­lių da­bar va­ži­nė­ja Kir­gi­zi­jo­je. Tik kai­nos jų la­bai di­de­lės. Už 1990 me­tų pa­sa­tą tak­sis­tas su­mo­kė­jo 2500 JAV do­le­rių. „Mū­sų kraš­te ke­lis kar­tus pi­giau“, - už­bė­riau drus­kos jam ant žaiz­dos.

Ke­tu­rias­de­šimt sau­lės spindulių

Ma­no­ma, kad Kir­gi­zi­jos pa­va­di­ni­mas ki­lo iš tur­kiš­ko žo­džio „kyr­gyz“, reiš­kian­čio "ke­tu­rias­de­šimt". Ka­dai­se le­gen­di­nis kir­gi­zų did­vy­ris Ma­na­sas su­vie­ni­jo ke­tu­rias­de­šimt kla­nų, kad at­si­lai­ky­tų prieš tuo me­tu Vi­du­ri­nė­je Azi­jo­je do­mi­na­vu­sį Ui­gū­rų ka­ga­na­tą. Su­vie­ni­jo ir at­si­lai­kė. Bū­tent ke­tu­rias­de­šimt su­vie­ny­tų kla­nų ir sim­bo­li­zuo­ja Kir­gi­zi­jos vė­lia­vo­je esan­tys ke­tu­rias­de­šimt sau­lės spin­du­lių.

Su­by­rė­jus So­vie­tų Są­jun­gai Kir­gi­zi­ja pa­skel­bė ne­prik­lau­so­my­bę. Ta­čiau aki­vaiz­du, jog tai pa­da­rė tik dėl to, kad vi­si da­rė. Bū­da­ma vie­na ne­tur­tin­giau­sių Vi­du­ri­nės Azi­jos ša­lių Kir­gi­zi­ja jau­tė, kad sa­va­ran­kiš­kai jai bus dar su­nkiau. Gam­ta sa­vo iš­tek­liais ne­ap­do­va­no­jo, di­de­lę ša­lies da­lį uži­ma gra­žūs, bet ne­nau­din­gi kal­nai. Sa­ko­ma, kad dėl su­dė­tin­gų kal­nų pe­rė­jų ir ci­vi­li­za­ci­ja į šį re­gio­ną at­ėjo kiek vė­liau nei į ap­lin­ki­nes te­ri­to­ri­jas. To­dėl nuo Ru­si­jos Kir­gi­zi­ja nie­kur ne­nu­to­lo nei eko­no­miš­kai, nei ideo­lo­giš­kai. Iki šiol daug jau­nų ir dar­bin­gų kir­gi­zų vyks­ta ieš­ko­ti so­tes­nio gy­ve­ni­mo į Ru­si­ją. Mask­va yra jų sva­jo­nių mies­tas ir tiks­las. Kir­gi­zai net sa­vo pa­var­des ru­si­na ti­kė­da­mi, kad taip jiems bus leng­viau pri­tap­ti ir asi­mi­liuo­tis Ru­si­jo­je. Apie treč­da­lį Kir­gi­zi­jos biu­dže­to pa­ja­mų su­da­ro emig­ran­tų per­lai­dos iš Ru­si­jos.

Šiuo me­tu dėl smun­kan­čios Ru­si­jos eko­no­mi­kos ši pa­ja­mų da­lis yra ge­ro­kai su­men­ku­si. Kir­gi­zai ne­ten­ka dar­bo Mask­vo­je ar­ba tu­ri ten­kin­tis ma­žes­niu at­ly­gi­ni­mu. Kir­gi­zi­ja yra vie­na tų ša­lių, ku­rios la­biau­siai nu­ken­tė­jo dėl Ru­si­jos kri­zės. Dau­ge­lis iš­vy­kė­lių da­bar grįž­ta į tė­vy­nę ir čia ban­do pra­si­gy­ven­ti. Taip pat jie vis daž­niau ieš­ko dar­bo Ka­zachs­ta­ne, ku­ris yra tur­tin­ges­nis ir ne taip vei­kia­mas Ru­si­jos prob­le­mų.

Į Biš­ke­ką - iš Almatos

Pi­giau­sias mū­sų ras­tas va­rian­tas nu­kak­ti į Kir­gi­zi­ją bu­vo ukrai­nie­čių avia­li­ni­jų skry­dis į Al­ma­tos mies­tą Ka­zachs­ta­ne. Iš Al­ma­tos į Kir­gi­zi­jos sos­ti­nę Biš­ke­ką nuo­lat kur­suo­ja mi­kroau­to­bu­sai. Ke­lio­nė trun­ka apie ke­tu­rias va­lan­das. Pa­sie­ny­je ke­lei­viai iš­lai­pi­na­mi ir pės­tu­te sa­va­ran­kiš­kai pe­rei­na abie­jų ša­lių kon­tro­lės pos­tus. Ma­lo­nu pa­brėž­ti, kad į Kir­gi­zi­ją lie­tu­viams ne­rei­kia vi­zų. Vi­du­ri­nė­je Azi­jo­je tai yra vie­nin­te­lė ša­lis, tai­kan­ti be­vi­zį re­ži­mą ES pi­lie­čiams. Tai lei­do su­tau­py­ti mums ne­ma­žai lai­ko ir pi­ni­gų.

Sie­ną pe­rė­jo­me pa­tir­da­mi nuo­ty­kių. Ke­lis kar­tus nu­si­fo­tog­ra­fa­vus prie už­ra­šo Kyrgyzstan pri­bė­go jau­nu­tis pa­sie­nie­tis ir pa­aiš­ki­no, kad čia fo­tog­ra­fuo­ti ne­ga­li­ma, to­dėl tu­ri­me iš­trin­ti nuo­trau­kas, ei­ti su juo, par­ašy­ti pa­siaiš­ki­ni­mą ir su­mo­kė­ti bau­dą. „Vesk“, - pa­sa­kė­me, bet vai­ki­nu­kas ta­po ne­be toks ryž­tin­gas. „O gal ge­riau duo­ki­te ar­bat­pi­ni­gių“, - ty­liu bal­su siū­lė iš­ei­tį. Ga­lė­jo­me pa­si­mai­vy­ti, bet jau te­mo, au­to­bu­sas ne­bū­tų mū­sų lau­kęs, tad ne­be­gai­šo­me. Ga­vęs 5 eu­rus vai­ki­nu­kas nu­bė­go lai­min­gas pri­lai­ky­da­mas per di­de­lę sa­vo ke­pu­rę ir ne­su­ži­no­jęs, kad iš­trin­tos nuo­trau­kos ne­tru­kus bu­vo at­kur­tos.

Jau­tė­mės saugūs

Įva­žiuo­jant į ša­lį iš Ka­zachs­ta­no skir­tu­mas aki­vaiz­dus. Kir­gi­zi­ja pa­si­tin­ka duo­bė­tais ke­liais, dul­kė­mis ir dar di­des­ne ne­tvar­ka. Ap­sis­to­ja­me Biš­ke­ke. Tai la­biau so­vie­ti­nio nei Vi­du­ri­nės Azi­jos mies­to pa­vyz­dys. Mies­to cen­tre gat­vės ge­ros, ta­čiau to­liau nuo jo įspū­dis jau vi­sai ki­toks. Ka­dan­gi gy­ve­no­me vie­na­me iš dau­gia­bu­čių ra­jo­nų to­li nuo cen­tro, įsi­ti­ki­no­me, koks čia di­de­lis skir­tu­mas - gat­vės tur­būt ne­tvar­ky­tos nuo so­viet­me­čio. Jo­se iš­muš­tos di­džiu­lės duo­bės, kai kur net ne­be­li­kę as­fal­to. Dėl to trans­por­to ke­lia­mos dul­kės skan­di­na mies­tą smo­ge, o žo­lė ir me­džiai gy­ve­na­muo­siuo­se kvar­ta­luo­se pil­ki. Nu­ste­bę žiū­rė­jo­me į kir­gi­zus, žai­džian­čius fut­bo­lą per pa­tį pi­ko me­tą. Juk tai tas pats, kas žais­ti fut­bo­lą su ci­ga­re­te dan­ty­se. Lie­tu­vo­je to­kio­mis są­ly­go­mis, ko ge­ro, bū­tų griež­tai re­ko­men­duo­ja­ma ne­ati­da­ry­ti lan­gų.

Ki­tas įspū­dis - tam­sa, va­ka­re gat­vės ži­bin­tai ryš­kes­ni tik cen­tre. At­okiau nuo jo švie­čia tik na­mų lan­gai ar lem­pos prie par­duo­tu­vių ir kios­kų. Ta­čiau il­giau vie­šė­da­mas mies­te su­pran­ti, jog tam­sa čia pa­vo­jin­ga tik tiek, kad žings­niuo­da­mas ga­li įlip­ti į duo­bę gat­vė­je ir iš­si­suk­ti ko­ją. Nors ir ne­jau­ku tam­so­je, fi­zi­nio pa­vo­jaus čia ne­pa­ti­ri. Po ke­lių vieš­na­gės die­nų įsi­ti­ki­nau, kad Biš­ke­kas - la­bai sau­gus mies­tas. Ke­lio­nių gi­dai pers­pė­ja, kad die­ną Biš­ke­kas drau­giš­kas, o nak­tį jis pa­si­kei­čia. Jie klys­ta. Biš­ke­kas drau­giš­kas ir nak­tį. Il­gai­niui taip pri­pran­ti, kad imi pa­vo­jin­gai at­si­pa­lai­duo­ti vaikš­čio­da­mas po tam­sius ra­jo­nus.

Pra­ver­tė ru­sų kalba

Įdo­mu tai, kad net vė­lų va­ka­rą dau­gia­bu­čių kie­muo­se žai­džia vai­kai, o jų tė­ve­liai sė­di prie laip­ti­nių ir bend­rau­ja. Pri­si­mi­niau vai­kys­tę, kai ne­tu­rė­jo­me nei kom­piu­te­rių, nei te­le­fo­nų, te­le­vi­zi­jos prog­ra­ma bu­vo skur­di, tad žmo­nės leis­da­vo lai­ką dau­gia­bu­čių kie­muo­se kal­bė­da­mie­si su kai­my­nais.

Čia ypač pra­ver­čia ru­sų kal­bos mo­kė­ji­mas. Biš­ke­ke ši kal­ba yra pla­čiai var­to­ja­ma, ją mo­ka be­ne kiek­vie­nas. Kai ku­rie kir­gi­zai net tar­pu­sa­vy­je šne­ka­si ru­siš­kai. Kir­gi­zų kal­ba gir­di­ma daž­niau, ta­čiau dau­gu­ma už­ra­šų ar iš­ka­bų mies­te yra ru­siš­ki. Biš­ke­ke net ki­no tea­truo­se fil­mai įgar­si­na­mi ru­sų kal­ba.

An­tra­me pa­gal dy­dį Kir­gi­zi­jos mies­te Oše ru­sų kal­ba re­tes­nė – kai ku­rie vie­ti­niai jos net ne­mo­ka, ki­tus net su­nku su­pras­ti. Tik Oše per vi­są ke­lio­nę pra­ver­tė ang­lų kal­ba.

Kir­gi­zai yra drau­giš­ki. Pa­tys bend­rau­ti per­ne­lyg ne­si­siū­lo, ta­čiau pa­gel­bė­ti ne­at­si­sa­ko. Ne­bent ne­sup­ran­ta, ką jiems sa­kai. Štai ieš­ko­da­mi nak­vy­nės in­ter­ne­te už­kal­bi­no­me vie­ną mer­gi­ną. Ji ne tik mus tak­si pa­grie­bė iš sto­ties, bet ir pa­li­ko sa­vo bu­tą vi­sai sa­vai­tei. „Im­kit, gy­ven­kit, nau­do­ki­tės, aš pa­gy­ven­siu pas se­se­rį. Kai iš­va­žiuo­sit, pa­li­kit rak­tus pas kai­my­ną“, - pa­sa­kė mū­sų nau­jo­ji pa­žįs­ta­ma.

Mi­kroau­to­bu­sų kultas

Su­si­sie­ki­mo prie­mo­nės ir mies­tuo­se, ir ša­lies mas­tu yra daž­nos, bet ne­la­bai pa­to­gios. Ne ge­riau­sios būk­lės mies­tų au­to­bu­sams ar tro­lei­bu­sams ten­ka ne­di­de­lis vaid­muo. Tiek Biš­ke­ko, tiek Ošo gat­vė­se ka­ra­liau­ja vi­sa­ga­liai "mi­kriu­kai", jų yra tūks­tan­čiai. Nuo­lat per­pil­dy­ti jie ve­ža ir sto­vin­čius ke­lei­vius. Grau­du žiū­rė­ti į pen­si­nin­kes su mai­šais be­sig­rū­dan­čias į ankš­tą mi­kroau­to­bu­są. Kai prieš 15 me­tų bai­sė­jau­si ne­val­do­mu ne­aiš­kios tech­ni­nės būk­lės "mi­kriu­kų" siau­tė­ji­mu Kau­no gat­vė­se, ne­įsi­vaiz­da­vau, koks jų kul­tas Biš­ke­ke. Tuo­me­ti­nis kau­nie­tiš­kas prieš Biš­ke­ką at­ro­do kaip vai­kų dar­že­lis.

Mi­kroau­to­bu­sų gau­sa - kamš­čių Biš­ke­ke prie­žas­tis. Jie sto­ja, kur no­ri ir ka­da no­ri, kimš­da­mi ir bep­ro­tiš­kai stab­dy­da­mi vi­są eis­mą. Pri­dė­ki­me dėl duo­bė­tų gat­vių lė­tą trans­por­to ju­dė­ji­mą ir Biš­ke­ko spūs­čių bei smo­go prie­žas­tis bus vi­siš­kai aki­vaiz­di. Oše šių prob­le­mų be­veik nė­ra, bet tik dėl to, kad jis yra ge­ro­kai ma­žes­nis už Biš­ke­ką.

Po­pu­lia­rus pa­si­rin­ki­mas – tak­si. Jų yra daug tiek ofi­cia­lių, tiek ne, o kai­nos lie­tu­viui yra ne­sun­kiai įkan­da­mos. Tak­si ga­li­ma sam­dy­tis ir vyks­tant į die­nos eks­kur­si­jas į už­mies­tį. Tak­sis­tas su ma­lo­nu­mu "par­si­duos" vi­sai die­nai, ve­žios ir lauks vi­sur, kur tik no­rė­si­te.

Trau­ki­nių eis­mo Kir­gi­zi­jo­je be­veik nė­ra. Au­to­bu­sai va­žiuo­ja re­tai ir lė­tai, tad tarp­mies­ti­nis su­si­sie­ki­mas ir­gi kliū­va "mi­kriu­kams". Yra dar lėk­tu­vų, skren­dan­čių į Ošą. Iki jo - tik trys šim­tai ki­lo­me­trų, ta­čiau ke­lio­nė trun­ka dvy­li­ka va­lan­dų, nes rei­kia va­žiuo­ti per kal­nus. Ka­dan­gi Ošas bu­vo ke­lio­nių pla­nuo­se, ga­lė­jo­me pi­giai, bet il­gai, ne­pa­to­giai ir ne­sau­giai ropš­tis mi­kroau­to­bu­su per kal­nus ar­ba grei­tai, bet bran­giai ir ne­la­bai sau­giai skris­ti. Vi­sos Kir­gi­zi­jos oro li­ni­jos yra juo­da­ja­me ES oro ke­lių są­ra­še dėl sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų ne­pai­sy­mo ir se­no lėk­tu­vų par­ko. Kai pir­ko­me bi­lie­tus biu­re, oro li­ni­jų dar­buo­to­jos mus ti­ki­no, kad tai yra tik po­li­ti­ka. Ga­liau­siai pa­siū­lė į vis­ką žvelg­ti fi­lo­so­fiš­kai – pa­si­ti­kė­ti Die­vu, nes kas lem­ta, tas ir įvyks. Nie­ko sau, pa­ma­niau, tai gal ir per gat­vę ei­ti už­si­mer­kus: jei ne­lem­ta bū­ti par­trenk­tam, tai pe­rei­si. Ga­liau­siai lai­ko tau­py­mo ar­gu­men­tas nu­svė­rė, tad į Ošą ir at­gal skri­do­me skir­tin­go­mis kir­gi­zų oro li­ni­jo­mis. Abu skry­džiai bu­vo sau­gūs ir sklan­dūs.

Mies­te ne­ver­ta už­si­bū­ti

Tiek Biš­ke­kas, tiek Ošas nė­ra įspū­din­gi mies­tai, tad daug lai­ko jiems skir­ti ne­ver­ta. Biš­ke­ke įdo­mu pa­ma­ty­ti Ala­tau aikš­tę. Jei Kir­gi­zi­jo­je vyks­ta re­vo­liu­ci­jos, tai tik čia. Taip pat ga­li bū­ti įdo­mus Pa­nfi­lo­vo par­kas, Ošo tur­gus, Per­ga­lės aikš­tė. Įspū­din­giau­sias Ošo frag­men­tas yra vi­du­ry mies­to stūk­san­tis šven­ta­sis Su­lei­ma­no kal­nas ir jo šven­tie­ji at­ri­bu­tai - mu­zie­jus, ka­pi­nės. Vie­nin­te­lis jo trū­ku­mas, kad rei­kia už­kop­ti sa­vo ko­jo­mis, o tai ne­leng­vas dar­bas. Tie­sa, nuo vir­šaus at­si­ve­ria įspū­din­gas vaiz­das.

Kir­gi­zi­ja pa­trauk­liau­sia ne mies­tais, o gam­tos gro­žiu ir siū­lo­mo­mis pra­mo­go­mis. Ga­li­ma jo­di­nė­ti, sli­di­nė­ti, žve­jo­ti, kop­ti į kal­nus, me­džio­ti, lan­ky­tis jur­to­se, il­sė­tis sa­na­to­ri­jo­se, pra­mo­gau­ti van­de­ny­je. Veik­los gam­to­je mė­gė­jams Kir­gi­zi­ja yra be­veik ro­jus. Ne­ga­na to, šios pa­slau­gos yra ge­ro­kai pi­ges­nės nei ku­rio­je nors Va­ka­rų ša­ly­je.

Po tri­jų va­lan­dų ke­lio į va­ka­rus nuo Biš­ke­ko esan­tis Isyk Ku­lio eže­ras yra an­tras pa­sau­ly­je pa­gal aukš­tį virš jū­ros ly­gio. Čia ga­li­ma iš­ban­dy­ti van­dens pra­mo­gas ar šiaip poil­siau­ti, ta­čiau rei­kia at­vyk­ti va­sa­rą.

Vie­nas įspū­din­giau­sių ša­lies per­liu­kų yra Ala Ar­chos kan­jo­nas. Iki jo va­lan­da ke­lio nuo Biš­ke­ko pie­tų kryp­ti­mi. Mes sam­dė­me tak­si ir va­žia­vo­me vi­sai die­nai. Tai ke­lių ki­lo­me­trų il­gio kan­jo­nas, ku­rį rei­kia įveik­ti, kad jo pa­bai­go­je iš­vys­tum nuo­sta­bų kriok­lį. Įspū­dį su­stip­ri­no tai, kad ba­lan­džio mė­ne­sį se­zo­nas dar ne­pra­si­dė­jęs, nuo kal­nų te­ka tirps­tan­čio snie­go van­duo, ap­link nė­ra nė gy­vos dva­sios, o ta­ke­lį pa­mes­ti pa­pras­ta kaip du eu­rus snie­ge. (Taip sa­kau, nes esu pa­me­tęs. Nie­kaip ne­su­ra­dau.) Tad jau be ta­ke­lio ak­me­ni­mis ėjo­me aukš­tyn srau­nios upės pa­kran­te ir jau­tė­mės lyg lau­ki­nė­je gam­to­je. Va­sa­rą vis­kas pa­pras­čiau. Ir upė ne to­kia smar­ki, ir žmo­nių dau­giau, ir ta­ke­lis aiš­kiau ma­ty­ti.

Be­je, vyks­tant į Ala Ar­čos kan­jo­ną tak­sis­tas ge­ro­kai su­in­tri­ga­vo. „Jei esi ne­ve­dęs, gal no­ri nu­si­pirk­ti žmo­ną? Du tūks­tan­čiai do­le­rių ir vež­kis į Lie­tu­vą. Ne­si­gai­lė­si. Mū­sų mer­gi­nos darbš­čios, at­si­da­vu­sios, iš­ti­ki­mos. Jei pri­dė­si dar tūks­tan­tį, ga­lė­si vež­tis ir uoš­vius ūkio dar­bams“, - gun­dė jis. Juo­kais pa­ža­dė­jau pa­mąs­ty­ti.

    Tavo komentaras
    Vardas: * El.paštas:
    Komentaras: *
    Komentarai
    Daiva  188.69.209.159 2015-06-06 09:55:09
    Labai žavingai parašyta
    6 0  Netinkamas komentaras
    Milena  78.60.124.146 2015-06-05 21:17:26
    puikus rasinys, nors niekad ten nenuvaziuosiu - neliudziu
    5 0  Netinkamas komentaras
    Prieš 70 me­tų pir­mą­jį spek­tak­lį su­vai­di­nęs Lie­tu­vos Ru­sų dra­mos tea­tras (LRDT) nu­spren­dė ne­švęs­ti šios ju­bi­lie­ji­nės da­tos. Aiš­ki­na­ma, kad šven­tei nė­ra jo­kios pro­gos, o ju­bi­lie­jus tė­ra [...]
    Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
    Kuo per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo Cen­tri­nės Azi­jos ša­lys? Svar­biu vaid­me­niu pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­ko­je? O gal iki gy­vos gal­vos val­dan­čiais pre­zi­den­tais? Apie tai „Lie­tu­vos [...]
    JAV Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Do­nal­das Trum­pas sek­ma­die­nį per su­si­ti­ki­mą su Iz­rae­lio prem­je­ru Ben­ja­mi­nu Ne­ta­nya­hu pa­ža­dė­jo pri­pa­žin­ti Je­ru­za­lę „nedaloma“ žy­dų vals­ty­bės [...]
    JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
    1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
    Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
    Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
    Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
    Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
    „Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
    Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
    Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
    Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
    Vil­niaus „Eag­le Team-Fre­ga“ ko­man­dos de­biu­tas ma­žo­jo fut­bo­lo EMF Čem­pio­nų ly­go­je Ma­ri­bo­re ne­bu­vo sėk­min­gas. Gru­pės var­žy­bo­se Vil­niaus fut­bo­lo mė­gė­jų eki­pa 1:3 pripažino bos­nių „Lu­nar [...]
    Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
    Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
    Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
    Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
    Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
    Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
    Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
    Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
    Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
    Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
    Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
    Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
    Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
    „Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
    Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
    Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
    Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
    Komentarai
    Dienos klausimas
    Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
    Geri, bet reikėtų gerinti
    Geri, gerinti nereikia
    Atšalę visapusiškai
    Neturiu nuomonės
    horoskopai
    SVARSTYKLĖS

    SVARSTYKLĖS

    Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

    Daugiau

    Komentuojami