Kodėl danai - laimingiausia tauta pasaulyje

LŽ 2010-08-27 00:00
2010-08-27 00:00
Gatvėse pilna dviračių - ir prabangių, ir visiškų griuvenų.
Dau­ge­liui mū­sų žo­džiai "Skan­di­na­vi­ja" ar "Da­ni­ja" aso­ci­juo­ja­si su bran­giu, ta­čiau tur­tin­gu, gė­ry­bė­mis ap­te­ku­siu ir ne­rū­pes­tin­gu gy­ve­ni­mu bei šva­ria ap­lin­ka, o žo­dis "skan­di­na­vas" - su švie­siap­lau­kiu, mė­ly­na­kiu, ne­ži­nan­čiu ma­te­ria­li­nio ne­pri­tek­liaus ir pa­ten­kin­tu sa­vi­mi pi­lie­čiu. Įdo­mu, ar taip iš tie­sų yra.

Nesenai viešėjau Kopenhagoje ir mėginau šį stereotipą išsiaiškinti. Kelionės metu turėjau progą pabendrauti su danais ir Danijoje gyvenančiais lietuviais, pasišnekučiuoti apie gyvenimą šioje šalyje bei įsitikinti, ar lietuvių įsivaizdavimas apie šią šalį yra bent kiek teisingas, ar tik laužtas iš piršto. Žinoma, mano susidaryti įspūdžiai negali atspindėti absoliučiai visų danų nuomonės ar požiūrio, tačiau stengiausi būti kaip galima objektyvesnis.

Švarus tik oras.

Kopenhaga mus pasitiko senovine, tačiau anaiptol ne švaria traukinių stotimi. Išėjus į lauką griežta aplinkosaugos politika garsėjančioje Danijoje nuo švaros pertekliaus galva neapsisuks. Daug besimėtančių šiukšlių rodo, kad šis miestas nėra švaresnis už bet kokį kitą Šiaurės Europos miestą.

Bendraujant su Kopenhagos gyventojais susidaro įspūdis, kad dauguma jų nėra tokie dideli švaruoliai, kaip apie juos manoma, o šiukšlinimas gatvėse yra įprastas dalykas. Kai kur, miesto centre, mėtosi net senų dviračių liekanos. Nedažnai pasitaiko, kad šunų šeimininkai susirinktų savo augintinių išmatas. Priešingai, atokesniuose Kopenhagos rajonuose jų pilna tiesiog ant šaligatvių, o patys danai juokiasi, kad šuniukui pridirbus jo šeimininkas tik apsidairo, ar niekas nematė, ir pasiskubina sprukti iš įvykio vietos.

Senų autotransporto priemonių yra labai mažai, todėl oras Kopenhagoje atrodo švarus. Be to, daugelis žmonių, palikę mašinas aikštelėse, važinėja dviračiais, nedidinančiais oro taršos.

Alus net danams nepigus

Ne paslaptis, kad Danija yra viena brangiausių šalių Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. Kainos pribloškė jau išlipus iš lėktuvo. Traukinuku iš oro uosto į miesto centrą nukakti kainavo apie 13 litų, nors kelionė trunka tik dešimt minučių. Vienkartinis miesto viešojo transporto bilietas kainuoja apie 8 litus. Gerai tik tiek, kad miestas nėra didelis, todėl jo atstumus nesunku įveikti pėsčiomis arba dviračiu.

Geležinkelio stoties kavinėje pigiausias puodelis kavos kainavo 8 litus. Panašiai ir bet kurioje kitoje miesto kavinėje. Už alaus bokalą bare tenka mokėti apie 20 litų. Tai nėra pigu net ir vidutines pajamas gaunantiems danams. Tiesa, parduotuvėse šis gėrimas daug pigesnis, galima nusipirkti net už 2 litus, tačiau tokiu atveju reikia pirkti po 20 ar 30 buteliukų iš karto. Beje, Kopenhagos prekybos centruose galima rasti ir lietuviško alaus, jo kaina siekia 7 litus, tad net ir patys danai sako, kad jiems tai brangu.

Standartiniai pietūs restorane kainuoja apie 60 litų. Greito maisto užkandinėse dešrainis ar sūrainis - apie 15 litų. Tačiau drabužių kainos nuo lietuviškųjų nedaug skiriasi. Per išpardavimus gerų firmų drabužių įmanoma nusipirkti gerokai pigiau nei Lietuvoje. Taigi galima įsivaizduoti, kaip tai pigu yra danams, kurie uždirba kelis kartus daugiau nei vidutinis lietuvis.

Atlyginimams kainos nebaisios

Degalai Danijoje tik šiek tiek brangesni nei Lietuvoje, tačiau automobilio išlaikymas nepigus - danai turi mokėti registracijos mokestį, jis gali siekti net 180 proc. automobilio vertės. Kuo senesnis automobilis, tuo didesnis jo registravimo mokestis. Paskui dar privalu sumokėti nemažą automobilio draudimo įmoką.

Danijoje gyvenantys lietuviai apskaičiavo, kad įvertinus danų gaunamus atlyginimus ir daniškas kainas bei palyginus juos su lietuviškais atlyginimais ir kainomis, Lietuvoje viskas turėtų kainuoti dešimt kartų pigiau, tada lietuvių gyvenimo lygis būtų toks kaip Danijoje. Tai reiškia, kad danams aukštos kainos nėra neįkandamos, jie gali išleisti daugiau nei lietuviai Lietuvoje. O ką jau kalbėti apie keliones. Nedaug pasaulyje yra šalių, kur pragyvenimas yra brangesnis nei Danijoje. Kad ir kur danai nukeliautų, jiems beveik visur bus pigiau nei savoje šalyje.

Masinis dviračių kultas

Danija yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kur gyvuoja masinis dviračių kultas. Žmonės jais važiuoja į darbą, parkus, kavines ir net klubus, nesvarbu, vasara ar žiema, šviečia saulė ar lyja lietus. Dviračių yra visokių - nuo brangių ir prabangių iki prieškarinių ir visiškų griuvenų. Kopenhagoje yra specialios aikštelės, kur statoma šimtai tūkstančių dviračių. Beveik visi jie prirakinami, nes ir Danijoje ši transporto priemonė taip pat vagiama.

Dviračių takai Kopenhagoje - tiesiog puikūs. Jais važiuoti - vienas malonumas. Beveik kiekviena, net ir didelė bei judri, miesto gatvė turi siaurą kelio juostelę, skirtą dviračiams. Todėl dviratininkams nereikia važiuoti nei važiuojamąja dalimi, nei šaligatviais rizikuojant sužeisti praeivius ir susižaloti patiems.

Automobilių ir dviračių vairuotojai meile vieni kitiems nespinduliuoja, tačiau bent jau tolerantiškai pakenčia vieni kitus. Automobiliai negali būti statomi ant dviračių takų, jais negali eiti pėstieji - eismas šiuose takuose labai aktyvus.

Dviratininkai, paklausti, kaip jie suprakaitavę nuo važiavimo dviračiu sėdi darbe, atsako, kad labai aukštas pareigas einantys danai į darbą dviračiais paprastai nevažiuoja. Kai kurie naudojasi darbovietėse įrengtais dušais, kiti tiesiog nevažinėja greitai, kad nespėtų suprakaituoti. Lyjant lietui danai užsimeta neperšlampamą apsiaustą, apsiauna guminius batus ir sėda ant dviračio. Taip apsirengę važiuodami dviračiu jie primena kolūkiečius, o pasiekę darbą tampa kostiumuotais valdininkais.

Laimingiausi pasaulyje

Pabendravus su danais peršasi išvada, kad jų charakterį ir elgseną galima apibūdinti vienu žodžiu "atsipalaidavę". Žmonės, pabendravus su jais artimiau, atrodo linksmi ir neturintys rūpesčių. Dažnas lietuvis turbūt pamanytų: "Bučiau turtingas danas, gerai gyvenčiau ir aš būčiau laimingas bei atsipalaidavęs." Dalis tiesos turbūt šiuose žodžiuose yra, bet tik dalis. Lietuviai net ir nebūdami vargšai dažnai jaučiasi nepatenkinti gyvenimu, būna pikti ir pavydūs.

Danai iš tiesų gyvena turtingai, daugelis jų turi mėgstamą darbą ir yra patenkinti gyvenimu. Kaip rodo apklausos, net 95 proc. danų yra visiškai patenkinti gyvenimu, jie laikomi laimingiausia tauta pasaulyje. Pažįstamas danas Viktoras, sužinojęs šią statistiką, labai nustebo, bet kiek pagalvojęs pripažino, kad taip gali būti.

Danai neturi mums būdingo sindromo "ką žmonės pasakys", "ką kaimynas pagalvos". Dažniausiai jiems nerūpi, kaip vienas ar kitas žmogus apsirengęs, kaip jis elgiasi, gyvena ir kiek uždirba. Gali būti susiglamžęs, prastai ar prabangiai apsirengęs, niekas į tave dėmesio nekreips, niekas pirštais nebadys ir nesigręžios pavymui. Miestiečiai gatvėse vaikšto orūs, žinantys savo vertę.

Danai vieni prieš kitus nedemonstruoja savo pranašumo. Nuo pat mažens jie auklėjami, kad tai yra nekultūringa. Todėl šioje šalyje neįprasta

elgetoms dalyti pinigų. Ir ne todėl, kad gaila, o todėl, kad duodamas išmaldos tarsi pažemini šiuos žmones, parodai savo pranašumą.

Beje, apie pajamas Danijoje atvirai nekalbama. Paklausus dano, kiek jis uždirba, šis mandagiai išsisuka nuo atsakymo. Be to, toks klausimas laikomas ypač nemandagiu. Šia tema nemėgsta kalbėtis net draugai.

Nežino Lietuvos sostinės

Dar vienas didelis skirtumas tarp lietuvių ir danų - skirtingas požiūris į korupciją. Žinoma, kad pasiūlius kyšį Danijos policininkui galima pakliūti į didelę bėdą ir net patekti į kalėjimą. Tas pats ir kitose gyvenimo srityse. Kasdienėse situacijose danai kyšių labai kratosi ir jų požiūris į kyšininkus yra griežtai neigiamas, tačiau tai nereiškia, kad korupcija Danijoje visiškai neegzistuoja. Paprašėme Viktoro apibūdinti neigiamas danų savybes, iš kurių ir jie patys šaiposi. Pasak jo, tokių savybių lyg ir nėra, na, gal danai dažnai būna pernelyg naivūs ir perdaug pasitiki žmonėmis.

Mūsų laikraščiai mėgsta eskaluoti, kad lietuviai Europoje yra pagarsėję kaip vagys, nusikaltėliai ir labai geri krepšininkai. Tačiau paklausinėjus danų, ką jie žino apie Lietuvą arba lietuvius, dažniausias atsakymas būna, kad visiškai nieko, kiti dar pasako, kad tai buvęs komunistinis blokas, o treti - kad mūsų sostinė yra Ryga. Tačiau apie lietuvius nusikaltėlius ar krepšinį yra girdėję tik nedaugelis. Taigi pasakojimais apie mūsų garsiuosius krepšininkus ir krepšinio pergales dano nesužavėsi. Futbolas - kas kita. Latviai, patekę į Europos futbolo čempionatą, Danijoje išgarsėjo kur kas labiau nei "Žalgiris", laimėjęs Eurolygos taurę. Laimė, kad dauguma danų neskiria latvių nuo lietuvių, todėl mums irgi tenka pasimėgauti latvių šlove.

Palaikytas latviu, lietuvis greičiausiai neįsižeistų, o pamėgintų suklydusiajam paaiškinti, kad Lietuva ir Latvija yra giminingos, tačiau skirtingos valstybės. Lietuvis labiau užsigauna palaikytas rusu. Danijoje situacija panaši. Danas neįsižeis, jei palaikysite jį švedu ar norvegu, tačiau jis pasipiktins pavadintas vokiečiu. O pareiškus, kad Danija yra tiesiog Šiaurės Vokietijos provincija, draugystės užmegzti turbūt nebepavyks. Danų ir vokiečių santykiuose yra ir nelabai malonių "nuosėdų".

Vagia mūsų medikus

Teko dalyvauti lietuvių emigrantų vakarėlyje Kopenhagoje. Tai buvo jauni išsilavinę žmonės, nesenai emigravę, daugiausia medikai. Kad ir kaip būtų gaila, jų į Daniją emigruoja daug. Šalis juos vilioja suteikdama geras įsidarbinimo sąlygas, padeda apsigyventi net šeimos nariams. Be abejo, emigrantai verčiami kuo greičiau išmokti danų kalbą. Dirbant ligoninėse ar poliklinikose be jos išsiversti labai sunku.

Parengti mediką Danijoje brangiai kainuoja. Daug paprasčiau jį pervilioti iš neturtingesnių šalių. Rytų Europos šalims įstojus į ES taip elgtis tapo paprasčiau. Toks tiesioginis išaugintų ir išmokytų specialistų vogimas yra aktualus ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, Latvijai.

Lietuvaičiai nepamiršta savo gimtosios šalies, tačiau ne visus atgal traukia žydra Lietuvos dangaus mėlynė ar kaimiškos protėvių pirkios. Sulaukę atostogų jie traukia į gimtinę taisytis dantų, gydytis, remontuoti automobilių, kirptis, pirkti pigaus alkoholio ar tiesiog šiaip pasipuikuoti prieš pažįstamus. Paklausti, ar ketina grįžti į Lietuvą gyventi, visi kartoja standartinę frazę: "Galbūt, kada nors, bet ne dabar." Niekas nežada pasilikti Danijoje visam laikui, tačiau grįžti taip pat neskuba. Mano dideliam nustebimui, visų su mumis bendravusių lietuvaičių emigracijos priežastis buvo viena - finansinė. Nė vienas Lietuvoje nesijautė blogai, trūko tik materialinės gerovės.

Tačiau dabar, kaip jie prisipažino, atostogaujant gimtinėje į akis krenta prastas aptarnavimo lygis maitinimo įstaigose, surūgę išvargusių piliečių veidai, kurie labai kontrastuoja su viskuo patenkintais danais, ištuštėję ir apmirę Kauno bei Klaipėdos senamiesčiai, jau nekalbant apie provincijas, akis bado masinis akropolių kultas. Jų nuomone, Lietuvos veidą šiek tiek padailina Vilniaus centras ir senamiestis.

Kopenhagoje įsteigta lietuvių bendruomenė. Kartais tautiečiai rengia lietuviškas vakarones, organizuoja didžkukulių puotas. Tačiau dažniausiai susirenka tiesiog pabendrauti lietuviškai - lietuvių kalbos jie labiausiai ir pasiilgsta Danijoje.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
to ar galima  78.60.36.88 2013-03-26 16:03:06
ten kaimo ligonineja atliekami net tyrimai kur pas mus atlieka tik santariskese
2 0  Netinkamas komentaras
xxx  78.60.36.88 2013-03-26 16:03:06
kaip pasakojo gydytoja is Danijos, jie ten atitinkamas tabletkas geria uztai ir laimingi
2 0  Netinkamas komentaras
palyginimui:  85.166.137.9 2013-03-26 16:03:06
Norvegijoje "Svyturio" extra o.5l - 42 nor. kr. t.y. apie 16-17lt. Taip kad Danijoje,sakyciau, dar nebrangu.
2 0  Netinkamas komentaras
Ar galima  78.57.99.238 2013-03-26 16:03:06
lietuvaičiams važiuoti gydytis į Daniją?Koks ten medicinos Lygis?Kainos?
2 0  Netinkamas komentaras
Larsen  80.162.19.57 2013-03-26 16:03:06
viskas ok - bet parduotuvej alaus 0.3 l = 2.2 kr arba 1 litas!
2 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
Vo­kie­ti­jos ry­ti­nia­me Dres­de­no mies­te du spro­gi­mai drioks­te­lė­jo prie vie­nos me­če­tės ir tarp­tau­ti­nio kong­re­sų cen­tro, bet žmo­nės per šiuos iš­puo­lius ne­nu­ken­tė­jo, antradienį pra­ne­šė po­li­ci­ja.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami