TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kodėl suomius traukia Estija?

2009 06 19 0:00
Vaikai mėgsta lakstyti tarp paplūdimio fontanų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Estai savo pajūryje šiemet tikisi sulaukti daugiau gretimų šalių poilsiautojų, dėl krizės atsisakančių tolimesnių kelionių.

Piarnu kurortas, įsikūręs prie įlankos, vilioja kur kas šiltesniu nei kitur Estijoje pajūriu. Vanduo čia įšyla beveik iki ežerų temperatūros, nes įlankoje negilu - gali bristi kelis šimtus metrų, o vanduo sieks tik kelius. Beje, tai saugi užuovėja - estų paplūdimio pakrantės neardo jūra, todėl smėlio ruožas nesiaurėja. Plataus paplūdimio pakraštyje prieš trejus metus įrengtas ilgas pasivaikščiojimo takas. Šalia jo - kavinukės, fontanai, suoliukai. Skirtumų, palyginti su mūsų pajūriu, yra ir daugiau. Ten, kur baigiasi paplūdimys, iškart prasideda miestas. Pro kai kurių viešbučių langus gali matyti jūrą.

Taupydamas miestas šiemet nerengė didelės sezono atidarymo šventės, tačiau vos atšilus orams pajūris priviliojo pirmuosius poilsiautojus. Nuo Vilniaus šis kurortas nutolęs per 490 kilometrų.

Taupūs kaimynai

Teko kalbėtis su viena Piarnu kurorto SPA centro masažuotoja. Moteris pasakojo, kad jai darbo šiemet nesumažėjo - per dieną atlieka maždaug po penkiolika įvairios trukmės masažų. "Turistų mieste dabar daug mažiau, tačiau suomių pensininkai pas mus kaip važiavo, taip ir važiuoja. Krizė pensijų nepalietė, o ilsėtis jie mėgsta. Be to, kainos čia kur kas mažesnės negu Suomijoje. Pavyzdžiui, masažai, įvairios SPA procedūros net perpus pigesnės, - aiškino penkiasdešimtmetė masažuotoja estė ir prisipažino, kad suomiškai jai kalbėtis daug lengviau nei rusiškai. - Mūsų mieste suomiai yra prisipirkę daug namų, butų, tad pasikeisdami, nuomodami pažįstamiems ir giminėms atplaukia čia poilsiauti. Tai jiems pigiau, nei gyventi viešbučiuose."

Kurortas, kurio vien SPA centruose yra 1,6 tūkst. vietų, gerokai pailgina savo sezoną pavasarį ir rudenį. Piarnu apylinkėse gausu pelkių, turinčių gydomojo purvo, kuris naudojamas per procedūras. Iš viso miesto viešbučiuose ir poilsio namuose gali apsistoti 4 tūkst. poilsiautojų.

Piarnu kurortą suomiai atrado seniai. Dar 1939 metais į Stokholmą pradėjo plaukioti pirmieji laivai. "Suomiai tokie taupūs... net šykštūs, - sakė masažuotoja estė. - Visą miestą apeina ieškodami, kur galima ko nors pigiau nusipirkti. Net parduotuvėse tarsi turguje derasi, prašo nuolaidų. Pas mus jau kalbama: jei nežinai, kur ir kas mieste pigiau, paklausk suomių, jie pasakys. Tie čia viską žino."

Estijos kurortų sėkmės paslaptis iš dalies yra šie kaimynai, dėl pigumo dažnai atvykstantys ilsėtis. Be to, jiems patogu, kad su vietiniais gali susišnekėti gimtąja kalba.

Vasaros sostinė

Jau 170 metų skaičiuojantis Piarnu laikomas Estijos vasaros sostine. Net sakoma: jei seniai matei kituose miestuose gyvenančius draugus, vasarą būtinai juos sutiksi Piarnu. Šiltuoju metų laiku apie 70 proc. kurorto gyventojų sudaro turistai, pusė jų - skandinavai, 7 proc. - lietuviai. Latvių šiek tiek daugiau - 12 procentų.

Ant namų niekur nematyti lentelių: "Nuomoju kambarius", kaip įprasta mūsų pajūryje. Nuomojančiųjų patalpas yra, tačiau negausiai. Be to, estai tai daro santūriau - jų adresus galima rasti turizmo informacijos centre, o ne ant kiemo tvoros.

Estų prekybininkai nuo mūsiškių skiriasi santūrumu ir paplūdimyje. Čia neišgirsi, kaip Palangoje ar Šventojoje, tokių migruojančių ir šūkaujančių prekiautojų: "Karšti čeburekai! Šaltas alus!" Triukšmingų gatvių, kaip J.Basanavičiaus Palangoje, visoje Estijoje nerasi. Tai patvirtino Piarnu savivaldybės darbuotojai, tad ramaus poilsio mėgėjams estų paplūdimys - labai tinkama vieta ilsėtis. O štai kaimynai į mūsų keiksnojamą triukšmingą Palangos centrinę gatvę žvelgia tolerantiškai. "Lankiausi Palangoje, man visai patiko, kad tokia gatvė yra. Ten, atrodė, gyvenimas verda, smagu. O kas nori ramesnio poilsio, gali eiti kitur. Svarbiausia, kad būtų iš ko rinktis, - kalbėjo Piarnu mero pavaduotojas. - Pas mus nėra kavinių, kuriose taip garsiai grojama. Prieš keletą metų bandyta netoli jūros po atviru dangumi atidaryti naktinę diskoteką ar klubą. Jaunimui gal ir norėtųsi pasilinksminti, tačiau pasipylė netoliese gyvenančių žmonių skundai, teko uždaryti. Matyt, pavėlavome įgyvendinti tokią naujovę. Reikėjo to imtis tada, kai viskas keitėsi, vertėsi, kūrėsi. Kaip padarėte jūs."

Beje, estai puikiai išsprendė automobilių stovėjimo problemą miesto centre. "Jei žmogui reikia kur nors trumpai sustoti, pirmas pusvalandis būna nemokamas. Išsitrauki iš automato bilietą, kuriame nurodytas laikas, užkiši už mašinos stiklo ir pusvalandį gali tvarkyti reikalus. Mums svarbu, kad centre visai dienai nebūtų paliekami automobiliai, kad jie čia nuolat galėtų keistis, nes reikalų daug kam atsiranda, - aiškino vienas savivaldybės darbuotojas. - Toliau nuo centro automobilį visą dieną galima statyti nemokamai."

Ką sudegino lietuviai

Po miestą vedžiojusi gidė apie istorinius ryšius su lietuviais pasakojo: "Kadaise jūsų kunigaikštis Treniota Piarnu mieste sudegino vyskupo katedrą (tada mes jau buvome krikščionys, jūs - pagonys). Per

stebuklą sveikas išliko tik medinis kryžius. Jis, kaip svarbus simbolis, pateko į miesto herbą. Be šio kryžiaus, herbe dar yra raktas, simbolizuojantis XIV amžiuje gautas miesto teises."

Praeityje Estiją nuolat kas nors būdavo užkariavę, tačiau, pasak pačių estų, tie užkariautojai dažnai pasirodydavo ne tokie ir blogi: plėtojo mokslą, švietimą, kūrė aukštąsias mokyklas. O svarbiausia - Estijoje niekada nebuvo uždrausta estiška spauda. Vienoje liuteronų bažnyčioje išdėlioti herbai tų šalių, kurios pasikeisdamos viena po kitos kadaise buvo okupavusios kraštą. Herbų net trylika. Tačiau maža tauta neišnyko, atlaikė tokią daugybę užkariautojų.

Vienas įdomesnių paminklų mieste - estiškos spaudos steigėjui Johannui Voldemarui Jannsenui. Jis pirmasis savo leidinyje "Perno Postimees" 1857 metais estus pavadino estais. Iki tol visi juos vadino kaip norėjo. J.V.Jannsenas sukūrė žodžius dabartiniam Estijos himnui. Melodija tokia pati, kaip ir Suomijos himno. Jie vieni be kitų, matyt, negali.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"