Kodėl suomius traukia Estija?

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2009-06-19 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2009-06-19 00:00
Vaikai mėgsta lakstyti tarp paplūdimio fontanų. Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"
Es­tai sa­vo pa­jū­ry­je šie­met ti­ki­si su­lauk­ti dau­giau gre­ti­mų ša­lių poil­siau­to­jų, dėl kri­zės at­si­sa­kan­čių to­li­mes­nių ke­lio­nių.

Piarnu kurortas, įsikūręs prie įlankos, vilioja kur kas šiltesniu nei kitur Estijoje pajūriu. Vanduo čia įšyla beveik iki ežerų temperatūros, nes įlankoje negilu - gali bristi kelis šimtus metrų, o vanduo sieks tik kelius. Beje, tai saugi užuovėja - estų paplūdimio pakrantės neardo jūra, todėl smėlio ruožas nesiaurėja. Plataus paplūdimio pakraštyje prieš trejus metus įrengtas ilgas pasivaikščiojimo takas. Šalia jo - kavinukės, fontanai, suoliukai. Skirtumų, palyginti su mūsų pajūriu, yra ir daugiau. Ten, kur baigiasi paplūdimys, iškart prasideda miestas. Pro kai kurių viešbučių langus gali matyti jūrą.

Taupydamas miestas šiemet nerengė didelės sezono atidarymo šventės, tačiau vos atšilus orams pajūris priviliojo pirmuosius poilsiautojus. Nuo Vilniaus šis kurortas nutolęs per 490 kilometrų.

Taupūs kaimynai

Teko kalbėtis su viena Piarnu kurorto SPA centro masažuotoja. Moteris pasakojo, kad jai darbo šiemet nesumažėjo - per dieną atlieka maždaug po penkiolika įvairios trukmės masažų. "Turistų mieste dabar daug mažiau, tačiau suomių pensininkai pas mus kaip važiavo, taip ir važiuoja. Krizė pensijų nepalietė, o ilsėtis jie mėgsta. Be to, kainos čia kur kas mažesnės negu Suomijoje. Pavyzdžiui, masažai, įvairios SPA procedūros net perpus pigesnės, - aiškino penkiasdešimtmetė masažuotoja estė ir prisipažino, kad suomiškai jai kalbėtis daug lengviau nei rusiškai. - Mūsų mieste suomiai yra prisipirkę daug namų, butų, tad pasikeisdami, nuomodami pažįstamiems ir giminėms atplaukia čia poilsiauti. Tai jiems pigiau, nei gyventi viešbučiuose."

Kurortas, kurio vien SPA centruose yra 1,6 tūkst. vietų, gerokai pailgina savo sezoną pavasarį ir rudenį. Piarnu apylinkėse gausu pelkių, turinčių gydomojo purvo, kuris naudojamas per procedūras. Iš viso miesto viešbučiuose ir poilsio namuose gali apsistoti 4 tūkst. poilsiautojų.

Piarnu kurortą suomiai atrado seniai. Dar 1939 metais į Stokholmą pradėjo plaukioti pirmieji laivai. "Suomiai tokie taupūs... net šykštūs, - sakė masažuotoja estė. - Visą miestą apeina ieškodami, kur galima ko nors pigiau nusipirkti. Net parduotuvėse tarsi turguje derasi, prašo nuolaidų. Pas mus jau kalbama: jei nežinai, kur ir kas mieste pigiau, paklausk suomių, jie pasakys. Tie čia viską žino."

Estijos kurortų sėkmės paslaptis iš dalies yra šie kaimynai, dėl pigumo dažnai atvykstantys ilsėtis. Be to, jiems patogu, kad su vietiniais gali susišnekėti gimtąja kalba.

Vasaros sostinė

Jau 170 metų skaičiuojantis Piarnu laikomas Estijos vasaros sostine. Net sakoma: jei seniai matei kituose miestuose gyvenančius draugus, vasarą būtinai juos sutiksi Piarnu. Šiltuoju metų laiku apie 70 proc. kurorto gyventojų sudaro turistai, pusė jų - skandinavai, 7 proc. - lietuviai. Latvių šiek tiek daugiau - 12 procentų.

Ant namų niekur nematyti lentelių: "Nuomoju kambarius", kaip įprasta mūsų pajūryje. Nuomojančiųjų patalpas yra, tačiau negausiai. Be to, estai tai daro santūriau - jų adresus galima rasti turizmo informacijos centre, o ne ant kiemo tvoros.

Estų prekybininkai nuo mūsiškių skiriasi santūrumu ir paplūdimyje. Čia neišgirsi, kaip Palangoje ar Šventojoje, tokių migruojančių ir šūkaujančių prekiautojų: "Karšti čeburekai! Šaltas alus!" Triukšmingų gatvių, kaip J.Basanavičiaus Palangoje, visoje Estijoje nerasi. Tai patvirtino Piarnu savivaldybės darbuotojai, tad ramaus poilsio mėgėjams estų paplūdimys - labai tinkama vieta ilsėtis. O štai kaimynai į mūsų keiksnojamą triukšmingą Palangos centrinę gatvę žvelgia tolerantiškai. "Lankiausi Palangoje, man visai patiko, kad tokia gatvė yra. Ten, atrodė, gyvenimas verda, smagu. O kas nori ramesnio poilsio, gali eiti kitur. Svarbiausia, kad būtų iš ko rinktis, - kalbėjo Piarnu mero pavaduotojas. - Pas mus nėra kavinių, kuriose taip garsiai grojama. Prieš keletą metų bandyta netoli jūros po atviru dangumi atidaryti naktinę diskoteką ar klubą. Jaunimui gal ir norėtųsi pasilinksminti, tačiau pasipylė netoliese gyvenančių žmonių skundai, teko uždaryti. Matyt, pavėlavome įgyvendinti tokią naujovę. Reikėjo to imtis tada, kai viskas keitėsi, vertėsi, kūrėsi. Kaip padarėte jūs."

Beje, estai puikiai išsprendė automobilių stovėjimo problemą miesto centre. "Jei žmogui reikia kur nors trumpai sustoti, pirmas pusvalandis būna nemokamas. Išsitrauki iš automato bilietą, kuriame nurodytas laikas, užkiši už mašinos stiklo ir pusvalandį gali tvarkyti reikalus. Mums svarbu, kad centre visai dienai nebūtų paliekami automobiliai, kad jie čia nuolat galėtų keistis, nes reikalų daug kam atsiranda, - aiškino vienas savivaldybės darbuotojas. - Toliau nuo centro automobilį visą dieną galima statyti nemokamai."

Ką sudegino lietuviai

Po miestą vedžiojusi gidė apie istorinius ryšius su lietuviais pasakojo: "Kadaise jūsų kunigaikštis Treniota Piarnu mieste sudegino vyskupo katedrą (tada mes jau buvome krikščionys, jūs - pagonys). Per

stebuklą sveikas išliko tik medinis kryžius. Jis, kaip svarbus simbolis, pateko į miesto herbą. Be šio kryžiaus, herbe dar yra raktas, simbolizuojantis XIV amžiuje gautas miesto teises."

Praeityje Estiją nuolat kas nors būdavo užkariavę, tačiau, pasak pačių estų, tie užkariautojai dažnai pasirodydavo ne tokie ir blogi: plėtojo mokslą, švietimą, kūrė aukštąsias mokyklas. O svarbiausia - Estijoje niekada nebuvo uždrausta estiška spauda. Vienoje liuteronų bažnyčioje išdėlioti herbai tų šalių, kurios pasikeisdamos viena po kitos kadaise buvo okupavusios kraštą. Herbų net trylika. Tačiau maža tauta neišnyko, atlaikė tokią daugybę užkariautojų.

Vienas įdomesnių paminklų mieste - estiškos spaudos steigėjui Johannui Voldemarui Jannsenui. Jis pirmasis savo leidinyje "Perno Postimees" 1857 metais estus pavadino estais. Iki tol visi juos vadino kaip norėjo. J.V.Jannsenas sukūrė žodžius dabartiniam Estijos himnui. Melodija tokia pati, kaip ir Suomijos himno. Jie vieni be kitų, matyt, negali.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami