Koso sala: grožis ne sezono metu

Simona VAIČIENĖ 2014-05-12 09:39
Simona VAIČIENĖ
2014-05-12 09:39
Simonos Vaičienės nuotr.
Ko­so sa­la ypa­tin­ga sa­vo dy­džiu, o tiks­liau - ma­žu­mu. Sa­lą ne­sku­bant ga­li­ma ap­va­žiuo­ti per ne­pil­nas po­ra die­nų. Tai ti­krai re­ko­men­duo­ja­ma. Nors ir ne­di­du­kė Grai­ki­jos sa­le­lė, bet la­bai sve­tin­ga ir tur­tin­ga gam­tos gro­žiu. 

Pra­dė­si­me nuo trans­por­to skai­čių. Ke­lio­nė pra­si­dė­jo jau oro uos­te, kai pa­vė­la­vo­me į au­to­bu­są. Tik iš­li­pus iš lėk­tu­vo, pa­gal gra­fi­ką pra­va­žia­vo au­to­bu­sas, ve­žan­tis į Ko­so sos­ti­nę. Ką gi, te­ko va­žiuo­ti tak­si, ku­ris kai­na­vo ne­pi­giai – 34 eu­rus. Jei ne­klys­tu, au­to­bu­so bi­lie­tas kai­nuo­ja apie 3-4 eu­rus. Na, kai­nų skir­tu­mas ne­ma­žas, bet oro uos­te ne­gy­ven­si, o vieš­bu­tį kaž­kaip rei­kia pa­siek­ti. Tie­sa, su mu­mis kar­tu skri­du­si šei­ma su pa­na­šaus am­žiaus mer­gai­te iš­si­nuo­mo­jo au­to­mo­bi­lį sa­vai­tei su pa­siė­mi­mu ir pri­sta­ty­mu oro uos­te (kai­na apie 100 eu­rų). Pro­tin­gas spren­di­mas, bet rea­liai au­to­mo­bi­lio už­ten­ka po­rai die­nų, per ku­rias ga­li­ma ne­sku­bant ap­va­žiuo­ti vi­są sa­lą. Mes nuo­mo­jo­mės ma­ši­ną pa­sku­ti­nes po­ra par­ų su grą­ži­ni­mu oro uos­te. Pa­pras­ti au­to­mo­bi­lių nuo­mos punk­tai ne­ga­lė­jo pa­siū­ly­ti pa­do­rios kai­nos (80-100 eu­rų). Vis­gi, vaikš­ti­nė­jant ne­to­li uos­to, už­su­ko­me į Hertz sa­lo­ną, kur mus ma­lo­niai nu­ste­bi­no 60 eu­rų su­ma už dvi par­as nuo­mos su pil­nu drau­di­mu, vai­ko kė­du­te, au­to­mo­bi­lio pri­sta­ty­mu į vieš­bu­tį bei grą­ži­ni­mu oro uos­te.

Pi­lys, po­vai, karš­to­ji sro­vė ir ki­tos lan­ky­ti­nos vietos

Nu­vy­kę į Ko­są čia pra­lei­do­me pir­mą­sias tris die­nas. Ne­sku­bė­da­mi ap­lan­kė­me lan­ky­ti­nas vie­tas: ri­te­rių pi­lį, prie­sko­nių tur­gų - ago­ra, Hi­po­kra­to me­dį, iš­li­ku­sius se­no­vės grai­kų šven­tyk­lų, am­fi­tea­tro griu­vė­sius, nu­pė­di­nom iki ky­šu­lio, esan­čio mies­te­lio Šiau­rė­je, bei uos­to.

Pa­sku­ti­nes po­ra die­nų nuo­mo­jo­mės au­to­mo­bi­liu­ką, ku­riuo ap­va­žia­vo­me vi­sa sa­lą. Bu­vo­me su­da­rę po­ra marš­ru­tų: Ko­sas – Ke­fa­los – Li­mio­nas – Ka­ma­ri – Pla­ka - Mas­ti­cha­ri – Ko­sas, Ko­sas – An­ti­ma­chia - Kar­da­me­na – Pa­lio Py­li (Old Py­li) – Zia – Asc­le­pieion (Ask­le­pio­nas) – Hi­po­kra­to so­das – Ther­ma­le (ter­ma – karš­ta sro­vė) - Ko­sas. Į prie­kį va­žiuo­da­vo­me pa­grin­di­niu ke­liu, o grįž­tant – ma­žais ke­liu­kais. Po juos pa­si­va­ži­nė­ti ti­krai ver­ta: pa­ma­tai ti­krą Ko­so gy­ve­ni­mą, ma­žus kai­me­lius, pa­sig­ro­ži kal­nais, ser­pan­ti­nais, at­si­ve­rian­čio­mis pa­no­ra­mo­mis.

Tai­gi da­bar trum­pai apie kiek­vie­ną ob­jek­tą.

Ke­fa­los mies­te­lis yra sa­los Va­ka­ruo­se, kal­nuo­to­je vie­to­je. Apa­čio­je, ša­lia jū­ros įsi­kū­ręs Ka­ma­ri mies­tu­kas. Čia yra smė­lio (ne žvy­ro, kaip ša­lia Ko­so) pa­plū­di­miai, ma­žas uos­tu­kas. Ba­lan­džio pra­džio­je abu mies­te­liai, vaiz­džiai ta­riant, bu­vo “mi­rę”. Tu­ris­tų – nu­lis, vie­ti­niai tik ruo­šia­si se­zo­nui: tvar­ko­si, ka­la, da­žo, krau­tu­vė­lės, ta­ver­nos ne­dir­ba (Ke­fa­los – vie­na ki­ta). Vis­gi Ke­fa­los mies­te­lį ap­lan­ky­ti bū­ti­na, o tiks­liau už­kil­ti į kal­ną ir pa­si­dai­ry­ti iš vir­šaus. Pa­no­ra­ma ti­krai įspū­din­ga: jū­ra, kal­nai, de­be­sys. Be to, re­ko­men­duo­ja­me pa­si­vaikš­čio­ti po Ke­fa­los. Čia yra ti­piš­kos grai­kiš­kos ka­pi­nai­tės (ti­krai ski­ria­si nuo mū­siš­kių), jau­ki baž­ny­tė­lė, siau­ri ke­liu­kai, jau­kios ta­ver­nos su vaiz­du į pa­no­ra­mą.

Iš Ke­fa­los nu­spren­dė­me dar šiek tiek pa­kil­ti į kal­ną ir nu­va­žiuo­ti iki šiau­riau esan­čio ky­šu­liu­ko Li­mio­nas. Ra­mi įlan­kė­lė, žyd­ra jū­ra, tie­siog gra­ži, jau­ki vie­ta, grei­čiau­siai, kol nė­ra daug tu­ris­tų. Nors se­zo­no me­tu tu­rė­tų bū­ti ir čia žmo­nių, nes ta­ver­nos šei­mi­nin­kai, siū­lan­tys švie­žią žu­vį, jau tvar­ko­si pa­tal­pas, da­žo­si tvo­re­les, ruo­šia­si žmo­nių srau­tams.

Pla­ką ap­lan­ky­ti ver­ta, jei no­ri­te pa­ma­ty­ti lais­vė­je gy­ve­nan­čius po­vus ir ka­ti­nus. Tai yra vie­to­vė miš­ke, kur ga­no­si po­vai. Iš tie­sų jie yra la­bai pri­pra­tę prie žmo­nių. Bu­vo­me pa­siė­mę pa­džiū­vu­sio ba­to­no, tai su­lau­kėm to­kio gau­saus pa­ukš­čių su­si­do­mė­ji­mo, kad (dau­giau­sia pa­te­lės) bū­ria­vo­si ap­lin­kui. Be­je, po­vai su­ren­gė mums (ar­ba sa­vo pa­te­lėms, tiks­liai ne­ži­nom) ti­krą pa­si­ro­dy­ma, karts nuo kar­to pa­gie­do­da­mi ir iš­skleis­da­mi sa­vo puo­šnią­sias uo­de­gas.

Nors Mas­ti­cha­ri pra­lei­do­me tik po­ra va­lan­dų, bet šis žve­jų kai­me­lis su­ža­vė­jo jau­ku­mu. Ti­krai ver­ta pa­si­vaikš­čio­ti: ma­žos gat­ve­lės, prie­plau­ka ir ošian­ti jū­ra. Čia nu­spren­dė­me pa­va­ka­rie­niau­ti. Ei­nant pa­plū­di­mio ta­ke­liu pil­na ta­ver­nų. Ta­čiau ne se­zo­no me­tu dir­ba vos vie­na ki­ta. Už­su­ko­me į pir­mą pa­si­tai­kiu­sią. Šei­mi­nin­kas iš­kart me­niu baks­no­jo, ko­kių švie­žių žu­vų ir jū­ros gė­ry­bių tu­ri. Sa­vo pa­si­rin­ki­mu li­ko­me pa­ten­kin­ti – žu­vis ir jū­ros gė­ry­bės pa­čios švie­žiau­sios, to­kių Lie­tu­vo­je ti­krai ne­su val­giu­si.

An­ti­ma­chia – grai­kų pi­lies lie­ka­nos. Įspū­dį pa­li­ko mas­tai. Pi­lis (tiks­liau, iš­li­ku­sios pi­lies sie­nos, baž­ny­tė­lės, ki­tų pa­sta­tų griu­vė­siai) ti­krai di­de­lė, o už­li­pus at­si­ve­ria pa­no­ra­ma į vi­sas ke­tu­rias pa­sau­lio pu­ses: alyv­me­džių gi­rai­tės, kal­nai, jū­ra, to­lu­mo­je ma­to­si ir Kar­da­me­na. Va­žiuo­jant į Old Py­li pra­su­ko­me pro Kar­da­me­ną, su ku­ria su­si­pa­ži­nom pro au­to­mo­bi­lio lan­gą. Mū­sų nuo­mo­ne, šia­me ku­ror­ti­nia­me mies­te­ly­je nė­ra nie­ko ypa­tin­ga.

Iš An­ti­ma­chia kal­nų ke­liu­kais pa­klai­džio­ję nu­vy­ko­me į Old Py­li – pi­lį ir iš­li­ku­sius se­no­vi­nio grai­kų mies­tu­ko griu­vė­sius kal­nuo­se. Ko­pė­me į pi­lį, ku­ri yra be­veik pa­čio­je kal­no vir­šū­nė­je. O no­rint pa­siek­ti pa­čią kal­no vir­šū­nę ir pi­lies sie­nas, te­ko pa­lai­pio­ti ir kal­no šlai­tu.

Nuo Old Py­li iki Zia kal­nų ke­liu­ku la­bai ne­to­li. Zia – tra­di­ci­nis Ko­so sa­los kal­nų kai­me­lis, ku­ria­me gau­su su­ve­ny­rų krau­tu­vė­lių ir ta­ver­nų (kuo aukš­čiau li­pi į kal­ną, tuo pla­tes­nė pa­no­ra­ma at­si­ve­ria nuo ta­ver­nos sto­go). Kai mes lan­kė­mės kai­me­ly­je, tu­ris­tų bu­vo vos ke­li, ne­sku­bė­da­mi vis­ką ap­žiū­rė­jo­me per va­lan­dą. Bet se­zo­no me­tu, ma­nau, žmo­nių srau­tai tu­rė­tų bū­ti di­de­li, to­dėl rei­kė­tų skir­ti dau­giau lai­ko pa­si­vaikš­čio­ji­mui.

Grįž­tant į Ko­są dar už­su­ko­me į Ask­le­pio­ną ir Hi­po­kra­to so­dą. Ask­le­pio­nas tur­būt vie­nin­te­lis mo­ka­mas lan­ko­mas ob­jek­tas. Tai se­no­vės grai­kų poil­sio ir pir­čių vie­ta, tiks­liau jų li­ku­čiai. Par­kas la­bai gra­žiai su­tvar­ky­tas, pri­žiū­ri­mas, ap­juos­tas aukš­ta tvo­ra. Nuo pa­ties Ask­le­pio­no vir­šaus at­si­ve­ria pui­ki Ko­so mies­to, jū­ros ir Tur­ki­jos kran­tų pa­no­ra­ma. Vos už po­ros ki­lo­me­trų yra Hi­po­kra­to ins­ti­tu­tas ir ne­se­niai įkur­tas so­das. Tie­są pa­sa­kius, so­das – tai me­džių alė­ja. Ne­ži­nau, ar ver­ta čia va­žiuo­ti, nes ti­krai nie­ko ypa­tin­go.

Pa­sku­ti­nį lan­ky­ti­ną ob­jek­tą – karš­tą­sias sro­ves – pa­si­li­ko­me pa­bai­gai. Nu­vy­kus į vie­tą, te­ko ge­rą ga­ba­lą ke­lio ei­ti pės­tu­te lei­džian­tis link pa­plū­di­mio. Kai pa­sie­kus tiks­lą pa­ma­tėm, kur at­ėjom, - la­bai pa­si­gai­lė­jom. Ten telk­šo­jo ma­ža ba­lu­tė su iš gel­mių te­kan­čiu van­de­niu. Ke­li žmo­nės, ma­žiau nu­si­vy­lę re­gi­niu, dar mir­kė ko­jas (gy­lis – iki kulkš­nių). Mes tie­siog pa­si­sė­dė­jom ša­lia, pa­il­sė­jom, vy­ras pa­brai­dė po jū­rą ir grį­žom į au­to­mo­bi­lį. Gal per daug ti­kė­jo­mės, nes apie šią vie­tą bu­vo­me pri­sis­kai­tę eu­fo­riš­kų at­si­lie­pi­mų. Mū­sų nuo­mo­ne, ti­krai ne­ver­ta tiek ke­lio grūs­tis, kad bū­tų pa­ma­ty­ta ba­lu­tė karš­to van­dens.

Be­je, ku­ror­ti­niuo­se mies­te­liuo­se Ti­ga­ki ir Mar­ma­ri ne­si­lan­kė­me. Pa­sis­kai­tėm at­si­lie­pi­mus, kad ten dau­giau jau­ni­mo mėgs­ta­mos vie­tos, be to, ži­nant tai, kad vis dar ne se­zo­nas ir bus tuš­čia, nu­spren­dė­me ne­gaiš­ti lai­ko.

Tai­gi su­mma summarum. An­ti­ma­chia, Pla­ka su lais­vė­je gy­ve­nan­čiais po­vais mums su vy­ru pa­li­ko di­džiau­sią įspū­dį. Taip pat Zia ir Mas­ti­cha­ri, - jau­kūs, nors ir skir­tin­gi, kai­me­liai. La­biau­siai ir re­ko­men­duo­tu­me ap­lan­ky­ti šias vie­to­ves Ko­so sa­lo­je.

Grai­kų vir­tu­vės atradimai

Pir­mo­sio­mis at­os­to­gų die­no­mis ver­ti­no­me grai­kiš­ką vir­tu­vę. Jų tra­di­ci­niai pa­tie­ka­lai ne­su­ža­vė­jo. To­dėl tre­čią die­ną “per­si­me­tėm” prie pa­mėg­tų ita­liš­kų pa­tie­ka­lų. Nors grai­kiš­kas jau­tie­nos gu­lia­šas ir ta­dzi­ki ti­krai ska­nūs. Švie­žios jū­ros gė­ry­bės ir žu­vis ga­mi­na­mos pa­pras­tai, t.y. tie­siog pa­vo­lio­jant mil­tų teš­lo­je ir ke­pant alie­ju­je, bet ver­ti dė­me­sio – vi­lio­ja švie­žu­mu, vi­sai ki­ta sko­nių pa­le­tė.

La­biau nei pa­tie­ka­lai nu­ste­bi­no ta­ver­nų sa­vi­nin­kai. Tik nu­vy­kę ap­si­lan­kė­me šei­mos ta­ver­no­je “E­mi­lia”. Įėjau į ta­ver­ną – tuš­čia, bet iš­gir­dau, kad kaž­kas vyks­ta vir­tu­vė­je. Įki­šau no­sį, gar­siai pa­si­la­bi­nau ir iš­vy­dau ti­krą grai­kiš­ką dė­dę. Pa­ban­dy­siu vaiz­džiai api­bū­dint: apie 70 m., žils­te­lė­jęs, su pil­vu­ku, tre­nin­gi­nė­mis kel­nė­mis ir to­kiu pa­pras­tu na­mi­niu megz­ti­niu. Tai­gi dė­dė ma­ne pa­ma­tęs iš­kart pa­siū­lė pri­sės­ti. Mes per daug ne­sip­rie­ši­no­me, nes bu­vo­me la­bai iš­al­kę. Me­niu ir­gi ne­var­tėm, dė­dė re­ko­men­da­vo par­agau­ti tra­di­ci­nio grai­kų pa­tie­ka­lo – jau­tie­nos gu­lia­šo. Pa­tie­ka­las bu­vo pa­ga­min­tas per ko­kių 15 mi­nu­čių, tur­būt to­dėl, kad bu­vo­me vie­nin­te­liai ta­ver­nos klien­tai. Par­aga­vus gu­lia­šo, pra­di­nis įspū­dis pa­si­tai­sė, nes pa­tie­ka­las bu­vo pui­kiai par­uoš­tas: mė­sa minkš­ta, pa­da­žas liuk­siš­kai de­rė­jo, žo­džiu - pirš­čiu­kus ap­si­lai­žė­me. Dar vie­nas ne­ti­kė­tu­mas lau­kė, kai pa­pra­šė­me sąs­kai­tos. Dė­dė min­ty­se pa­skai­čia­vo, pirš­tu pa­baks­no­jo į už­sa­ky­tus pa­tie­ka­lus bei gė­ri­mus ir ant stal­tie­sės „iš­ra­šė“ sąs­kai­tą – 20 eu­rų.

Pa­na­šiai bu­vo ap­si­lan­kius ir ki­to­se mai­ti­ni­mo įstai­go­se. Grai­kai la­bai sve­tin­gi, bend­rau­ja be­tar­piš­kai ir ne­si­ve­lia į smulk­me­nas. Vis­gi tu­ris­tai yra jų pa­ja­mų šal­ti­nis, to­dėl jie kon­ku­ruo­ja tar­pu­sa­vy­je kvies­da­mi tu­ris­tus už­suk­ti į ta­ver­ną. Tai man pri­mi­nė tur­kų sve­tin­gu­mo kul­tū­rą. Iš tie­sų nė­ra ko ste­bė­tis, nes Tur­ki­jos kran­tai nuo Ko­so pui­kiai ma­to­mi pli­ka aki­mi.

Tie­sa, rei­kė­tų par­agau­ti fra­pės (frap­pe – angl.) – šal­tos ka­vos ir švie­žiai spaus­tų apel­si­nų su­lčių. Šie gė­ri­mai ne­pa­ly­gi­na­mai ska­nes­ni čia nei ga­mi­na­mi Lie­tu­vo­je. Už­sa­ki­nė­jant fra­pę, ne­pa­mirš­ki­te pa­sa­ky­ti, jog no­rė­tu­mė­te su pie­nu ir cu­kru­mi. Ki­tu at­ve­ju gau­si­te tie­siog ka­vą su le­du­kais – to­kią fra­pę daž­niau­siai ge­ria pa­tys grai­kai. Mums tai tru­pu­tį ne­įp­ras­ta, at­ro­do, kad trūks­ta sko­nio. O su pie­nu ir cu­kru­mi pats tas: yra ir ka­vos, ir sal­du­mo, ir plak­to pie­no sluoks­nis. Kal­bant apie švie­žiai spaus­tas apel­si­nų su­ltis, tai ne­pa­kar­to­ja­ma. Sko­nis na­tū­ra­lus, vi­siš­kai ki­tas sal­du­mas ir sod­ru­mas. Be­je, kaip ir pa­tys apel­si­nai.

Grai­kiš­kos šyp­se­nos ir paslaugumas

Grai­kai, kaip ir vi­si pie­tie­čiai, šil­ti žmo­nės: nuo­šir­džiai šyp­so­si, nuo­šir­džiai pyks­ta, nuo­šir­džiai da­li­na dė­me­sį. Tai kiek ste­bi­na mus, šiau­rie­čius. Be to, grai­kai at­si­pū­tę, nie­kur ne­sku­ba, at­ro­do, kad dėl nie­ko ne­si­ner­vi­na. Iš ry­to kiek spė­ja, tiek pa­dir­ba, po to jau sies­ta, va­ka­rop vėl kaž­ką nu­vei­kia. Ka­vi­nu­tė­se ga­li sė­dė­ti va­lan­das su tuo pa­čiu ka­vos puo­de­liu ar fra­pės stik­li­ne, va­ka­rie­niau­ja ir­gi ne ką trum­piau. Jiems mais­tas ne tik ener­gi­jos šal­ti­nis, bet ir bend­ra­vi­mo prie­mo­nė.

Be­je, Ko­so sa­los gy­ven­to­jai per daug ne­su­ka gal­vos ir reng­da­mie­si. Daž­niau­siai “puo­šia­si” spor­ti­ne ap­ran­ga. Ži­no­ma, pa­pras­ta ir pa­to­gu, bet ori­gi­na­lu­mu ne­kve­pia. Pri­me­na Pa­ne­vė­žio ar Šiau­lių sti­lių, tad pa­si­ju­to­me lyg na­muo­se.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami