TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kraštas, kur veriasi ir smenga žemė

2008 02 01 0:00
K.Sakalausko sodybos Piniavoje kolekcija.
Andriaus Repšio nuotrauka

Nemažai žmonių nebeieško neatrastų žemių, bet džiaugiasi radę šalia esančių įdomybių.

Išvarginta pašėlusio gyvenimo ritmo Europa palengva renkasi lėtojo turizmo madą. Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro (ATIC) direktorė Daiva Tankūnaitė tikino, kad mintis lėtinti gyvenimo spartą, valgyti sveiką maistą, propaguoti vadinamąjį lėtąjį turizmą iškelta per neseniai vykusį pasaulinį turizmo forumą. "Ir aš pati, 20 metų dirbanti turizmo versle, pradedu pastebėti, kad nemažai žmonių nebeieško neatrastų šalių, bet džiaugiasi išvydę šalia esančias įdomybes, kurių, deja, daugelį metų nematė", - LŽ sakė D.Tankūnaitė.

Pažinti gimtąjį kraštą

Panevėžio ATIC direktorė teigė, kad į jos vadovaujamą įstaigą nuolat užsuka žmonių, kurie pastaruoju metu atsiradusiais ilgaisiais savaitgaliais nori pasivažinėti po savąjį kraštą ir paieškoti, pavyzdžiui, keliakamienių pušų, legendomis apipintų akmenų, piliakalnių ar kitokių anksčiau jų nedominusių turizmo objektų. Kad patenkintų gimtąjį kraštą norinčiųjų pažinti poreikius, Panevėžio ATIC yra parengęs ne vieną turistinį lankytinų vietų žemėlapį.

D.Tankūnaitė pabrėžė, kad daugybė lankytinų, įdomių, unikalių, net paslaptimis dvelkiančių vietų yra, atrodytų, neišvaizdžiuose Šiaurės Lietuvoje esančiuose Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonuose. Tad ir patraukime iš Panevėžio Biržų link.

Į paukščio skrydį

Pirmoji sustojimo vieta išvažiavus iš Panevėžio tebūnie Piniavoje bajoro Klemenso Sakalausko įkurta etnografinė sodyba. Iš kitų muziejų šis skiriasi eksponatų gausa, o ypač tuo, kad jo įkūrėjas yra pririnkęs daugybę žibalinių ir benzininių variklių, kurie, techniką menkai išmanančiam žmogui primena didžiulius garvežius. Senienų mėgėjas, be daugybės jau įprastais tapusių eksponatų, taip pat pririnko ir lankytojams mielai rodo didžiulę gramofonų kolekciją, kurių daugelis, beje, vis dar groja.

Antroji pakeliui į Pasvalį esanti ir turistus traukianti vieta - Įstros aviaparkas, kuris iki šiol buvo žinomas kaip Įstros aerodromas. Norintieji aštrių pojūčių atvykę į aviaparką bus paskraidinti orlaiviais, kurių čia yra dešimt. Tie, kurie nelinkę skristi, gali šiuos oro laivus apžiūrėti ir iš išorės, ir iš vidaus, o atminčiai - nusifotografuoti. Fotografuoti ir filmuoti galima ir pakilus į paukščio skrydžio aukštumas.

Kur veriasi žemė

Vos įvažiavus į Pasvalį pasitinka Smegduobių parkas. Kaip daugelis jau yra girdėjęs, Panevėžio rajono pakraštys, Biržų ir Pasvalio žemės garsėja karstiniais reiškiniais. Mat šiose vietose po žemėmis plyti gausūs gipso klodai, kuriuos paplovus požeminiams vandenims, veriasi žemė. Smegduobių parkas kaip tik ir įkurtas ant daubų, kurios atsivėrė prasmegus žemei. Vienos tokių daubų, priplūdus vandens, tapo vandens telkiniais, kitos taip ir liko daubomis. Liaudies meistrai šį parką išpuošė medžio skulptūromis, ir jis tapo puikia poilsio vieta.

Apie šiuose kraštuose vykstančius karstinius reiškinius byloja du šaltiniai - Žalsvasis ir Baltasis. Žalsvasis trykšta iš smegduobės, atsivėrusios pačiame Pasvalyje, ir įteka į Lėvens upę. Tai žiemą neužšąlantis šaltinis, verčiantis žalsvos spalvos siera dvokiančio vandens versmę. Baltasis šaltinis taip pat trykšta iš smegduobės, atsivėrusios Daujėnų seniūnijos Barklainių kaime. Šio vanduo taip pat sieringas, tačiau jo spalva - balta. Vietos žmonės ištyrė, kad šiuo vandeniu galima gydyti sąnarius.

Pasigėrėjus gydomojo vandens šaltiniais, siūloma aplankyti dolomito atodangą, vadinamą Skalių kalnu. Šis septynių metrų aukščio kalnas yra Joniškėlio seniūnijoje, dešiniajame Mūšos krante.

Nepravažiuokit Karvės olos

Pasvalys turi unikalų akmenų ir girnų muziejų, įkurtą Antano Stapulionio. Muziejaus kūrėjui pavyko surinkti per 300 girnų ir 66 akmenis. Tai dubenuotieji akmenys, akmenys su velnių pėdomis, žalčiais ar kitomis išskirtinėmis žymomis. Pririnkta ir kitados žemės valdas žymėjusių akmeninių riboženklių.

Pasvalio krašto pasididžiavimas yra puikūs Ąžuolpamūšės ir Migonių piliakalniai, kuriuos aplankyti taip pat labai įdomu. O nuo Pasvalio pasukus Biržų link, nederėtų pravažiuoti pakely esančios Karvės olos. Tai kol kas didžiausia Lietuvoje esanti karstinė įgriuva, kurios istorija byloja apie tai, kad į ją kitados prasmego karvė, liko tik jos grandinės galas. Tai aštuonių metrų gylio įgriuva, turinti penkis urvus ir požeminį ežerėlį. Netoli šios įgriuvos yra Kirkilų ežerėliai - viena netoli kitos atsiradusios 12 metrų gylio ir 35 metrų skersmens smegduobės, prisipildžiusios vandens. Įdomu, kad šiose įgriuvose pagaunama daug menkių, kurios, kaip manoma, požeminiais kanalais suplaukia iš upių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"