Kroatija: šeši šimtai kilometrų malonumų Adrijos pakrante

LŽ 2011-09-09 00:00
2011-09-09 00:00
Corbis Scanpix nuotrauka
Vi­są va­sa­rą oras čia bū­na sau­lė­tas, lie­tus ly­ja la­bai re­tai. Ke­liau­ti į šį kraš­tą pa­lan­kiau­sia rug­sė­jį, kai Lie­tu­vo­je jau spar­čiai ru­de­nė­ja, o Kroa­ti­jo­je pa­leng­va mąž­ta tu­ris­tų srau­tai, ta­čiau oras ir jū­ros van­duo vis dar pui­kūs. Ge­ro ir ne­bran­gaus poil­sio mė­gė­jai au­to­mo­bi­liais ar lėk­tu­vais, net au­tos­to­pu iš vi­sos Eu­ro­pos ke­liau­ja pa­si­mė­gau­ti sau­le prie Ad­ri­jos.

Vienas iš šešių buvusios Jugoslavijos regionų greitai pasinaudojo savo geografiniais privalumais ir sparčiai išplėtojo turizmą. Ši veikla šiandien svarbiausias Kroatijos pajamų šaltinis, o kraštas labiausiai suklestėjo iš visų buvusių Jugoslavijos šalių. Čia įspūdinga gamta ir išpuoselėti viduramžių miestai. Šalis ypač mėgstama vokiečių poilsiautojų, kai kurie vakarų Europos pensininkai ten gyvena ištisus mėnesius ne tik dėl pigesnio pragyvenimo, bet ir bėgdami nuo nepastovaus oro savame krašte.

Pakrante ir greitkeliu

Vykome savo automobiliu, nes taip patogiausia savarankiškai keliauti į Kroatiją. Ankstų rytą patraukę iš Lietuvos, per dieną pervažiavome Lenkiją, didžiumą Čekijos ir apsistojome netoli Brno esančiame motelyje. Rytojaus dieną įveikę Čekiją, Austriją ir Slovėniją, vakarop pasiekėme Šiaurės Kroatijoje esančią Rijeką - vieną svarbiausių krašto uostamiesčių ir trečią pagal dydį miestą. Nuo Rijekos turistų kelias gali driektis į Istrijos pusiasalį arba į pietus Aštuntuoju keliu. Labai vingiuota, įlankų ir užutekių išraižyta Adrijos pakrantė Kroatijoje tęsiasi 1777 kilometrus (žemėlapyje matuojant tiesia linija - tik 600 kilometrų). Pakrantės kelias iki pat Juodkalnijos yra labai vaizdingas. Tai atostogų kelias - grožėtis jūros, kalnų ir miestelių vaizdais niekada nepabosta. Vienintelis jo trūkumas, kad per turizmo sezoną pilna automobilių, todėl važiuoti tenka gana lėtai. Be to, kelias labai vingiuotas, kerta daugybę miestelių. Turint konkretų tikslą ir nedaug laiko, geriau vykti puikios kokybės A1 greitkeliu, nors jis dar nebaigtas ir nesiekia Dubrovniko. Šis greitkelis yra mokamas, tačiau juo judant galima greitai pervažiuoti visą šalį. Dauguma Kroatijos gerbėjų, vykdami į šalies pietus, renkasi Aštuntąjį kelią pakrante, o grįžta greitkeliu.

Leido siaubti figmedį

Taip važiavome ir mes. Rijeka nėra labai patrauklus miestas, tad joje neužtrukome, o nuvykę kiek piečiau apsistojome nedideliame šeimos viešbutuke. Dauguma mažų viešbutukų ir kempingų savininkų paprašyti mielai leidžia naudotis virtuve, mūsų šeimininkas net pasmalsavo, kokį maistą gamina užsieniečiai.

Viešbučių, kemperių ir privačių kambarių pasiūla visoje Kroatijos pakrantėje milžiniška. Nors patariama per turizmo sezono įkarštį vietas rezervuoti iš anksto, tačiau to nepadarę gatvėje tikrai neliksite. Per 16 dienų kelionę apsistojome ir mažuose viešbutukuose, ir palapinėse. Puikiai įrengti, su dušais, tualetais, vandeniu ir elektra kempingai dažniausiai įsikūrę ant jūros kranto, tad gali iškart žengti tiesiai į jūrą. Turėdamas mažą dujinę viryklėlę gali gamintis maistą pats ir jaustis kaip namie.

Tačiau yra ir kitokių niuansų. Kadangi Aštuntasis kelias beveik visą laiką eina pakrante, neretai nuo jo atsklinda didelis triukšmas. Mačiau kempingų, esančių šiek tiek žemiau nuo kelio, tad atrodė, kad sunkiasvorės mašinos važiuoja tiesiog virš galvos. Tačiau ruožuose, kai Aštuntasis kelias šiek tiek nutolsta nuo jūros, yra tylesnių puikių vietelių. Kartais nuotaiką gali gadinti nebent garsiai nuo ankstaus ryto iki sutemų svirpiančios cikados, tačiau jų esama ne visur. Nakvynės kaina svyravo nuo 8 iki 15 eurų vienam žmogui, įskaitant automobilį ir palapinę. Daugiausia už viską mokėjome Dubrovnike, jis yra brangiausias Kroatijos miestas.

Viešbutukai dažniausiai įsikūrę ne ant paties kranto, tačiau netoliese. Jie šiek tiek brangesni nei kempingai, pradinė kaina čia gali gali būti 20 eurų už naktį vienam žmogui. Privačių kambarių įkainiai panašūs, tačiau galima derėtis. Virtuve galima naudotis beveik visur. Šeimininkai paprastai labai šnekūs ir draugiški. Vienas vyriškis leido nusiaubti savo figmedį, net siūlė dėžę, į kurią prisikrautume figų ir galėtume jų parsivežti namo.

Jūra Kroatijoje tokia skaidri, jog kartais atrodo, kad dugnas matyti bet kokiame gylyje. Vanduo rugsėjį labai šiltas, tačiau būtina saugotis jūros ežių. Užmynus jie suleidžia spyglius, kurių ištraukti be medikų pagalbos dažniausiai nepavyksta, todėl dauguma poilsiautojų avi specialius maudymosi batelius.

Plitvicos stebuklas

Nuo Rijekos planavome sukti į šalies pietus ir pamatyti visas krašto įžymybes bei pailsėti prie jūros. Tačiau pirmiausia teko patraukti į šalies gilumą, kad aplankytume vietą, kurios neišvydęs negali sakyti, kad lankeisi Kroatijoje, - Plitvicos ežerų.

Nepaprasto grožio Plitvicos nacionalinį parką sudaro 16 sujungtų įvairiaspalvių ežerų ir aplink juos stūksantis didelis miško kompleksas, daug įspūdingų krioklių. Ežeruose gausu žuvų, kurias galima gaudyti tiesiog su meškere. Turistams sudaryti ir sužymėti specialūs maršrutai, kuriais nutiesti mediniai takeliai. Bilietas į parką kainuoja apie 55 litus. Į kainą įeina ir parke važinėjantys traukinukai, ir plaukiojantys laiveliai, jei maršrutas pėsčiomis pasirodytų per ilgas. Vaizdai ir gamta parke tokie įspūdingi, kad grožėdamasis nepajunti, kaip pralekia keletas valandų ar net visa diena. Nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio saugomų objektų sąrašą.

Per Jugoslavijos karą serbai bombardavo teritoriją labai arti Plitvicos ežerų, todėl kroatai baiminosi, kad bombos ar jų keliama vibracija nepakenktų šiam natūraliai susiformavusiam gamtos stebuklui, tačiau viskas baigėsi gerai. Po karo pradėta aktyviai tvarkyti parką, kuris dabar sutraukia milijonus turistų. Kad netektų stumdytis prasilenkiant su turistais, siūlyčiau į Plitvicą atvykti ankstų rytą.

Rasti nakvynę prie Plitvicos nesunku. Šalia esančiame miestelyje yra keletas viešbučių ir kempingas. Išsinuomojome kambarius privačiame name, per vakarienę šeimininkas atnešė paragauti ne tik kroatiškos rakijos, bet ir alaus. Kaimelyje visi namai yra nauji, nes per karą senieji buvo visiškai sugriauti.

Senamiesčiuose slidu

Iš Plitvicos šokame į A1 greitkelį ir pagaliau lekiame prie jūros. Neilgai trukę apsistojame mažame privačiame kempinge netoli Zadaro. Šeimininkas į mūsų automobilio numerius pažvelgė įtariai, tačiau leido apsistoti dar likusioje laisvoje vietoje - visi kaimynai iš tokių kraštų kaip Vokietija, Austrija, Švedija. Nė vieno iš Rytų Europos, matyt, šeimininkas laikosi tam tikrų nuostatų, pagal kurias ir renkasi klientus.

Zadaras - vienas seniausių Kroatijos miestų. Paslaptingas senamiestis, senos bažnyčios ir ilga krantinė vilioja turistus. Karštą dieną galima tiesiog miesto centre nuo krantinės pūkštelėti į jūrą, atsigaivinti ir eiti toliau. Siūlyčiau užlipti į Zadaro katedros varpinę ir apžvelgti miestą iš viršaus. Tačiau pats žymiausias Zadaro traukos objektas yra krantinėje esantys jūros vargonai: jie reaguoja į atsiritančias bangas, 35 instrumento vamzdžiai išgauna jūros bangų ošiamą melodiją. Naktį šalia esantys ekranai vizualizuoja ir kuria šviesos judesius pagal jūros ošiamą muziką. Dėl to čia visada pilna žmonių. Visai netikėtai Zadaro senamiestyje sutikome ant suolelio besiilsintį buvusį Kauno "Žalgirio" žaidėją Marko Popovičių, kuris kilęs iš šio miesto. Maloniai šnektelėjome.

Keliaujant toliau į pietus Aštuntuoju keliu pasitinka dar vienas Kroatijos istorinis perliukas - Šibeniko miestas. Sustokite ir bent valandą pasivaikščiokite po akmeninį senamiestį, kurio žymiausias objektas - ant kalno stovinti Šv. Jokūbo katedra. Beje, visuose Kroatijos miestų senamiesčiuose grindinio trinkelės labai lygios ir slidžios, todėl kopiant į kalną siaura gatvele reikia saugotis, kad nepaslystum ir nepargriūtum.

Adrijos perlas

Trogiras - dar vienas istorinis miestas, jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra vienas labiausiai saugomų senovinių miestų pasaulyje. Jame nieko negalima statyti, pertvarkyti ar iš esmės renovuoti. Tai tarsi miestas muziejus. Net ir karštą dieną saloje įsikūrusiame ir labirintą primenančiame senamiestyje vėsu, nes į siauras gatveles beveik neprasiskverbia saulės spinduliai. Tik nemėginkite į jį vykti automobiliu, nes jį pasistatyti beprotiškai brangiai kainuoja. Geriau palikite kitoje sąsiaurio pusėje esančiose stovėjimo aikštelėse, kurios irgi nepigios (valanda atsieina apie 16 litų), o į salą keliaukite pėsčiomis.

Splitas - antras pagal dydį Kroatijos miestas, iš jo uosto keltu galima persikelti į turistų pamėgtą Bračo salą, kur galima mėgautis natūralia gamta, senoviniais miestukais, kalnais, paplūdimiais ir saule.

Judėdami toliau į pietus aplenkiame lietuvių pamėgtą Makarskos miestą ir apsistojame Drvenike. Tai nedidelis miestelis, kuriame puiku ilsėtis, iš jo patogiausia pasiekti kitą žymią Hvaro salą. Ji dar vadinama levandomis kvepiančia sala, nes čia gausybė levandų, jų kvapas juntamas visoje saloje.

Ir pagaliau piečiausias ir populiariausias ne tik Kroatijos, bet ir viso Viduržemio jūros regiono perlas - Dubrovnikas. Jis oficialiai vadinamas Adrijos perlu ir yra ta vieta, kuria kroatai labiausiai didžiuojasi. Kadaise Bernardas Shaw yra pareiškęs, kad jei žmogus ieško rojaus žemėje, jis turėtų pamatyti Dubrovniką. Miestas smarkiai nukentėjo per Jugoslavijos karą, bet buvo greitai sutvarkytas. Kai kur senamiesčio sienose vis dar likę kulkų pėdsakų. Šis miestas tarsi muziejus, nes kur tik mesi akį, pamatysi ką nors gražaus. Be daugybės bažnyčių, paminklų, architektūros šedevrų, patys žymiausi Dubrovniko objektai yra prie miesto ribos esantis įspūdingas Franjo Tudmano tiltas ir senamiestį juosianti miesto siena. Fotografuotis ir pasidairyti į Dubrovniką iš aukštai ant minėtojo tilto sustoja turbūt kiekvienas turistų automobilis. Reikia pripažinti, kad ir tiltas, ir nuo jo atsiveriantis vaizdas tiesiog pakeri. Tačiau Dubrovnike nuolat pilna turistų, tad tenka stumdymasis žmonių minioje, čia didesnės kainos ir painios gatvės vairuotojams.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
gintaras  82.135.242.158 2013-03-26 16:03:06
Beveik tesingas pasakojimas. Tik vis tik visi senamiesčiai : ar Dubrovnikas, ar Splitas, ar Zadaras, turi ką tai bendro, vieną panačius, beveik turi supratimą ir apie kitą. Nors ir skiriasi jie. Kad kas leistų gaudyti žuvis Plitvicos ežeruose, labai keista, ten net žingsnio negali nuo takelio žengti kai kur. laivai varomi akumuliatoriaus jėga, ne kuru. O normalus pajūrio butas gana pigiai nuomojamas tik savaitei. , kad ir prie Trogiro esančioje čiovo saloje. Tie, kurie nuomoja vienai dviem dienom, tai užkelia kainą ir ne taip rūpinasi turistais
8 0  Netinkamas komentaras
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami