Krokuvą lengva įsimylėti

Jūratė MIČIULIENĖ,specialiai LŽ iš Krokuvos juratem@lzinios.lt 2016-06-09 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ,specialiai LŽ iš Krokuvos

juratem@lzinios.lt 2016-06-09 06:00
Vavelio katedra - valdovų karūnavimo ir amžino poilsio vieta. Žygimanto koplyčioje (su aukso kupolu) palaidotas ir pats Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas bei jo sesuo Ona Jogailaitė, Stepono Batoro žmona. Jūratės Mičiulienės nutorauka
Kro­ku­vo­je daug gat­vių, pa­mink­lų, pa­sta­tų, pa­var­džių, ku­rios sie­ja­si su mū­sų is­to­ri­ja, Lie­tu­vos kul­tū­ri­niu gy­ve­ni­mu, – tai šį mies­tą da­ro ar­ti­mą. Kro­ku­vą ne­sun­ku įsi­my­lė­ti. Čia ne­si­jau­ti vi­siš­kai sve­ti­mas. Vien jau kiek mies­te Vy­čių, pri­me­nan­čių apie bend­rą su Len­ki­ja is­to­ri­nį lai­ko­tar­pį.

Pa­žin­tį su Kro­ku­va ge­riau­sia pra­dė­ti nuo pa­grin­di­nės se­na­mies­čio Tur­gaus aikš­tės, ku­rio­je nuo­lat pil­na žmo­nių, čia at­rie­da puo­šnios žir­gais kin­ky­tos ka­rie­tos, kvie­čian­čios tu­ris­tus pa­si­va­ži­nė­ti po mies­tą. Žir­gų ka­no­pų kauk­šė­ji­mas iš­ju­di­na is­to­ri­nę at­min­tį, ir ban­dai įsi­vaiz­duo­ti, kaip šia­me mies­te jau­tė­si iki šiol ger­bia­mas Jo­gai­la ar ne­la­bai mėg­ta Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė. Di­džiau­sio­je mies­to aikš­tė­je prie pa­mink­lo lie­tu­vių ir len­kų poe­tui Ado­mui Mic­ke­vi­čiui kro­ku­vie­čiai mėgs­ta skir­ti pa­si­ma­ty­mus. Ži­nant, kad poe­tas šia­me mies­te nie­ka­da ne­si­lan­kė, bet mies­to gy­ven­to­jai sa­vo lė­šo­mis pa­sta­tė jam pa­mink­lą, aki­vaiz­du, jog tai my­li­miau­sias jų poe­tas ro­man­ti­kas.

Pa­ža­bo­jo skersvėjus

Tur­gaus aikš­tė­je iš bu­vu­sios ro­tu­šės iš­li­kęs tik lai­kro­džio bokš­tas. Ša­lia – XIV am­žiu­je įkur­tos, vė­liau pers­ta­ty­tos sukienicos – ge­lum­bės par­duo­tu­vė­lės, pre­ky­bos sa­lės. Pa­sta­to ko­lo­nas puo­šia se­nų­jų kro­ku­vie­čių at­vaiz­dai, su­kur­ti pa­gal is­to­ri­nius mums ge­rai ži­no­mo Ja­no Ma­tej­kos pa­veiks­lus.

Aikš­tę ker­ta ka­ra­liš­ka­sis ke­lias, at­ei­nan­tis pro vie­nin­te­lius iš­li­ku­sius gy­ny­bi­nės sie­nos Šv. Flo­ri­jo­no var­tus ir ve­dan­tis Va­ve­lio link. Val­do­vai, pa­vyz­džiui, iš Vil­niaus ar į jį ke­liau­da­vo pro šiuos var­tus.

Kai ple­čian­tis mies­tui XVIII am­žiaus pa­bai­go­je sie­na bu­vo nu­griau­ta, grei­tai vi­si pa­ju­to, kad se­na­mies­tį skro­džia skers­vė­jai. No­rė­da­mi juos nors kiek su­lai­ky­ti ir, kaip juo­kau­ja pa­tys kro­ku­vie­čiai, kad į baž­ny­čią ei­nan­čioms mo­te­rims vė­jas si­jo­nų ne­kel­tų virš gal­vos, vi­są se­na­mies­tį juo­sian­tį bu­vu­sios gy­ny­bi­nės sie­nos ruo­žą jie ap­so­di­no me­džiais. Šio­je ža­lio­je, Plantais va­di­na­mo­je zo­no­je daug pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kų, suo­le­lių, pa­mink­lų.

Kaip pa­sa­ko­jo įdo­mią­sias Kro­ku­vos vie­tas ap­ro­džiu­si Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to Po­lo­nis­ti­kos fa­kul­te­to dės­ty­to­ja, li­te­ra­tū­ros is­to­ri­kė Bea­ta Ka­lę­ba, be­veik vi­si jie pa­sta­ty­ti XIX am­žiu­je, kai to­kiu bū­du bu­vo ma­din­ga iš­reikš­ti sa­vo ta­pa­ty­bę, pa­gerb­ti tau­tai nu­si­pel­niu­sius žmo­nes. Tuo me­tu Kro­ku­va po pa­sku­ti­nio Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­da­li­ji­mo pri­klau­sė Aus­tri­jos-Veng­ri­jos im­pe­ri­jai, ta­čiau čia ne­bu­vo var­žo­mos jo­kios len­kiš­ku­mo ap­raiš­kos, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, spau­dos drau­di­mo ne­bu­vo.

Nuo Jo­gai­los iki Gražinos

Daug lai­ko ne­už­truks pa­si­vaikš­čio­ti po bul­va­rą ir ap­žiū­rė­ti čia esan­čius pa­mink­lus. Ne­to­li Šv. Flo­ri­jo­no var­tų, Flo­rian­ka skve­re­ly­je, – pa­mink­las, skir­tas Lie­tu­vos ir Len­ki­jos su­si­jun­gi­mui, vaiz­duo­jan­tis Jo­gai­lą krikš­ti­jan­čią Jad­vy­gą. Pa­mink­las pa­sta­ty­tas 1886 me­tais, pra­ėjus 500 me­tų nuo jo krikš­to. Plantuose ra­si­te pa­mink­lą, ku­ria­me pa­vaiz­duo­ti A. Mic­ke­vi­čiaus poe­mos „Gra­ži­na“ per­so­na­žai – Gra­ži­na ir Liu­tau­ras. Įspū­din­gai at­ro­do len­kų poe­tui Ju­lius­zui Slo­wac­kiui skir­tas pa­mink­las, vaiz­duo­jan­tis jo tra­ge­di­jos „Li­li­ja Ve­ne­da“ per­so­na­žą. J. Slo­wac­kis yra gy­ve­nęs Vil­niu­je (Pi­lies g. 22), da­bar ant šio na­mo įreng­ta me­mo­ria­li­nė len­ta.

Ša­lia Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to – gar­sio­jo as­tro­no­mo Mi­ko­la­jaus Ko­per­ni­ko skulp­tū­ra, ki­tur me­džių pa­unks­nė­je ly­ra gro­jan­tis ukrai­nie­tis – pa­mink­las iš Ukrai­nos ki­lu­siam poe­tui ro­man­ti­kui Boh­da­nui Za­les­kiui. Ga­li­ma pa­vy­dė­ti Kro­ku­vai, kad XIX am­žiu­je ji, skir­tin­gai nei Lie­tu­va, gy­ve­no ga­na lais­vai ir su­ge­bė­jo įam­žin­ti tiek tau­tai nu­si­pel­niu­sių gar­sių žmo­nių.

A. Vi­vuls­kio ir T. Kos­ciuš­kos pėdsakai

Per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą mies­tas ne­bu­vo su­griau­tas, iš­li­ko vi­sas se­na­mies­tis, ta­čiau tris pa­mink­lus vo­kie­čiai vis dėl­to bu­vo nu­ver­tę nuo pos­ta­men­tų. Tai pa­mink­lai A. Mic­ke­vi­čiui, Žal­gi­rio mū­šiui ir Ta­dui Kos­ciuš­kai. Vi­sus juos vė­liau len­kai at­sta­tė. Pa­mink­lo Žal­gi­riui (pa­sta­ty­tas 1910 me­tais) au­to­rius – vil­nie­tis skulp­to­rius, tuo me­tu gy­ve­nęs Par­yžiu­je, An­ta­nas Vi­vuls­kis, vė­liau su­pro­jek­ta­vęs ir Ši­lu­vos kop­ly­čią bei Tri­jų Kry­žių pa­mink­lą Vil­niu­je.

Da­bar daž­nai lie­tu­viai su len­kais pa­si­gin­či­ja, ko­dėl pa­mink­las Žal­gi­riui kaip pa­grin­di­nį vei­kė­ją vaiz­duo­ja Jo­gai­lą, o ne Vy­tau­tą. Pa­sa­ko­ja­ma, kad kai ku­rie to me­to Lie­tu­vos kul­tū­ros vei­kė­jai dėl to net at­si­sa­kė at­vyk­ti į pa­mink­lo ati­den­gi­mą. Šis pa­mink­las at­si­ra­do ne tik to­dėl, kad 1910 me­tais bu­vo mi­ni­mos 500-osios mū­šio me­ti­nės, bet ir dėl to, kad aš­trė­jo len­kų ir vo­kie­čių san­ty­kiai. 1901 me­tais vo­kie­čiai mū­šio lau­ke pa­sta­tė pa­mink­lą čia žu­vu­siam Or­di­no ma­gis­trui Ul­ri­chui von Jun­gin­ge­nui, to­dėl len­kams bu­vo gar­bės rei­ka­las pa­sta­ty­ti at­mi­ni­mo ženk­lą Žal­gi­rio mū­šiui. Dar jis va­di­na­mas pa­mink­lu ka­ra­liui Jo­gai­lai, nes pa­grin­di­nė ant žir­go esan­ti fi­gū­ra yra jo. Ga­li­ma su­pras­ti len­kus, ko­dėl jiems tuo me­tu bu­vo svar­bu su­telk­ti tau­tą.

Prieš tai, 1878 me­tais, J. Ma­tej­ka jau bu­vo nu­ta­pęs sa­vo gar­sų­jį pa­veiks­lą „Žal­gi­rio mū­šis“. Pa­veiks­las pa­vei­kė ra­šy­to­ją Hen­ry­ką Sien­kie­wic­zių ir jis par­ašė ro­ma­ną „Kry­žiuo­čiai“, kur pa­grin­di­nis vaid­muo mū­šy­je ski­ria­mas len­kams. Ga­vęs už­sa­ky­mą su­kur­ti pa­mink­lą, A. Vi­vuls­kis daug kar­tų skai­tė šį ro­ma­ną. Pa­mink­lą fi­nan­sa­vo gar­sus len­kų pia­nis­tas Ig­na­cy Ja­nas Pa­de­rews­kis.

Po Vy­tau­to ko­jo­mis – nu­žu­dy­tas vo­kie­čių ma­gis­tras U. von Jun­gin­ge­nas. Tad abu val­do­vai Kro­ku­vo­je at­ro­do did­vy­riš­kai. Kom­po­zi­ci­jo­je dar pa­vaiz­duo­ti len­kų ir lie­tu­vių ka­riai, taip pat Len­ki­jos ka­ra­lys­tės ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) her­bai.

Pa­mink­las šiuo me­tu res­tau­ruo­ja­mas. Su­ras­ti jį ne­sun­ku: pro Šv. Flo­ri­jo­no var­tus iš­ėjus iš se­na­mies­čio, už bar­ba­ka­no. Aikš­tė va­di­na­si J. Ma­tej­kos var­du. Ša­lia – Kro­ku­vos dai­lės aka­de­mi­ja, jo­je mo­kė­si dai­li­nin­kai Jus­ti­nas Vie­no­žins­kis, Ado­mas Var­nas, Adal­ber­tas Sta­nei­ka, skulp­to­rius Pe­tras Rim­ša. Čia mū­sų me­ni­nin­kams ki­lo min­tis įkur­ti Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gą.

T. Kos­ciuš­kos, ku­rio var­do gat­vė yra ir Vil­niu­je, pa­mink­las sto­vi prie Va­ve­lio. Ka­ra­liš­ko­je ka­ted­ro­je jis pa­lai­do­tas ša­lia val­do­vų ir ki­tų na­cio­na­li­nių did­vy­rių. 1794 me­tų su­ki­li­mo va­das, Len­ki­jos ka­ra­lys­tės ir LDK ka­ro in­ži­nie­rius, ge­ne­ro­las T. Kos­ciuš­ka Kro­ku­vos Tur­gaus aikš­tė­je pa­sa­kė gar­sią­ją kal­bą, kvie­čian­čią ko­vo­ti už Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos ne­prik­lau­so­my­bę. Aikš­tė­je il­giau pa­si­su­kio­jus ga­li­ma ras­ti ir pa­ženk­lin­tą ply­tą, kur ka­dai­se sto­vė­jęs T. Kos­ciuš­ka. Tu­rint lai­ko ga­li­ma nu­va­žiuo­ti už Kro­ku­vos, kur T. Kos­čiuš­kai len­kai XIX am­žiaus pa­bai­go­je yra su­py­lę 326 me­trų aukš­čio pi­lia­kal­nį.

Apaš­ta­lai kro­ku­vie­čių veidais

Prieš­ais pa­mink­lą A. Mic­ke­vi­čiui – di­džiau­sia mies­to baž­ny­čia – Šv. Ma­ri­jos ba­zi­li­ka. Mi­šios vi­du­ram­žiais čia gy­ve­nan­tiems vo­kie­čių ama­ti­nin­kams vy­ko vo­kie­čių kal­ba. Baž­ny­čios di­du­mas by­lo­ja, kad tuo­met jų mies­te bu­vo dau­giau nei len­kų. Ša­lia esan­ti Šv. Bar­bo­ros baž­ny­čia, kur mi­šios bu­vo lai­ko­mos len­kų kal­ba, – ge­ro­kai ma­žes­nė.

Go­ti­ki­nė Šv. Ma­ri­jos ba­zi­li­ka gar­si ir sa­vo al­to­riu­mi, ku­rį mies­to ta­ry­bos už­sa­ky­mu XV am­žiu­je iš me­džio iš­rai­žė iš Vo­kie­ti­jos at­vy­kęs Wi­tas Stwos­zas. „Jo še­dev­ras ypa­tin­gas – kaip pa­tvir­ti­no is­to­ri­kai, pir­mą kar­tą da­rant al­to­rių su apaš­ta­lų skulp­tū­ro­mis, po­za­vo ti­kri žmo­nės, kro­ku­vie­čiai, skulp­to­riaus pa­žįs­ta­mi“, – pa­sa­ko­jo B. Ka­lę­ba ir bū­ti­nai pa­ta­rė už­suk­ti į šią baž­ny­čią.

J. A. Her­ba­čiaus­ko lėlė

Į Ro­tu­šės aikš­tę žvel­gia lan­gai na­mo, ku­ria­me gy­ve­no lie­tu­vių ra­šy­to­jas Juo­za­pas Al­bi­nas Her­ba­čiaus­kas. Juo do­mė­jo­si ir pir­mo­ji jo ka­pą Skal­ko­je at­ra­do Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to lie­tu­vių kal­bos dės­ty­to­ja Gre­ta Le­ma­nai­tė. Šis lie­tu­vis bu­vo ryš­ki as­me­ny­bė Kro­ku­vo­je, mėg­da­vo rėž­ti kal­bas lie­tu­vių ir len­kių san­ty­kių te­mo­mis. Len­kų spau­da jį va­di­no lie­tu­vių ir len­kų Don Ki­cho­tu, ge­ni­ju­mi be port­fe­lio. „Ne­to­li Šv. Flo­ri­jo­no var­tų, Flo­ri­jo­no gat­vė­je yra res­to­ra­nas „Ja­ma Mi­cha­li­ka“. Ja­me vi­sas in­ter­je­ras, bal­dai pa­lik­ti nuo XX am­žiaus pra­džios, kai tuo me­tu čia rink­da­vo­si mies­to bo­he­ma, – pa­sa­ko­jo G. Le­ma­nai­tė. – Res­to­ra­nas iš­sis­ky­rė tuo, kad šei­mi­nin­kas pi­ni­gų ne­tu­rin­tiems klien­tams leis­da­vo su­si­mo­kė­ti sa­vo dar­bais, to­dėl ant sie­nų iki šiol ka­bo jų pa­veiks­lai. Su­si­rin­ku­sie­ji Vie­nos pa­vyz­džiu čia pra­dė­jo reng­ti įvai­rius eksp­rom­ti­nius pa­si­ro­dy­mus, res­to­ra­nas iš­gar­sė­jo ka­ba­re­tu „Ža­lia­sis ba­lio­nė­lis“. Jo da­ly­viai tu­rė­jo sa­vo lė­les, ku­rias čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir da­bar. Ne­sun­ku at­pa­žin­ti ir J. A. Her­ba­čiaus­ko lė­lę.“

Dėl ko su­py­ko J. Matejka

Įdo­mi J. Slo­wac­kio tea­tro se­na­mies­ty­je at­si­ra­di­mo is­to­ri­ja. Kaip pa­sa­ko­jo pa­žin­ti Kro­ku­vą pa­dė­ju­si G. Le­ma­nai­tė, XIX am­žiu­je, kai bu­vo nu­ma­ty­ta sta­ty­ti šį tea­trą, to­je vie­to­je bu­vo vi­du­ram­žių lai­kų vie­nuo­ly­nas. Tik pa­mink­lų ap­sau­ga ta­da ne­la­bai kam rū­pė­jo. „Mies­to val­džia nu­spren­dė griau­ti vie­nuo­ly­ną ir jo vie­to­je sta­ty­ti tea­trą. Dai­li­nin­kas J. Ma­tej­ka su­py­ko dėl to­kio van­da­liš­ko el­ge­sio, pa­gra­si­no, kad dau­giau sa­vo pa­veiks­lų ga­le­ri­jai ne­duos. Ta­čiau tea­tras pa­gal Par­yžiaus ope­ros pa­vyz­dį vis tiek bu­vo pa­sta­ty­tas. Il­gai ja­me kar­tu bu­vo ro­do­mos ir dra­mos, ir ope­ros. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus ope­ros tea­trui bu­vo pa­sta­ty­tas nau­jas pa­sta­tas“, – pa­sa­ko­jo G. Le­ma­nai­tė. Ša­lia tea­tro – pa­mink­las Lvo­ve gi­mu­siam len­kų poe­tui, dra­ma­tur­gui Ale­xand­rui Fre­do, iš pra­džių va­do­va­vu­siam tea­trui.

Iš vi­so bu­vu­sio vi­du­ram­žių vie­nuo­ly­no komp­lek­so iš­li­ko tik Šv. Kry­žiaus baž­ny­čia. Tai vie­nas gra­žiau­sių vi­du­ram­žių sa­kra­li­nių pa­mink­lų mies­te. Vi­du­je, pa­na­šiai kaip Vil­niaus Šv. Onos baž­ny­čio­je, nuo vie­nos ko­lo­nos sklei­džia­si go­ti­ki­niai skliau­tai. XIV am­žiu­je sta­ty­tos baž­ny­čios fres­kas vė­liau at­nau­ji­no Kro­ku­vo­je gi­męs žy­mus len­kų poe­tas, dai­li­nin­kas, dra­ma­tur­gas, ar­chi­tek­tas Sta­nis­la­was Wys­pians­kis, ta­py­bos mo­kę­sis pas J. Ma­tej­ką.

S. Wys­pians­kio vi­tra­žas „Die­vas Tė­vas“ po gais­ro pa­puo­šė se­na­mies­ty­je esan­čią XIII am­žiaus Pra­nciš­ko­nų baž­ny­čią. Dai­li­nin­kas art nouveau sti­liu­mi vien spal­vin­go­mis gė­lė­mis iš­ta­pė šios baž­ny­čios sie­nas – tai ga­na ne­bū­din­ga mal­dos na­mų sie­nų po­lich­ro­mi­jai. S. Wys­pians­kis su ki­tu gar­siu dai­li­nin­ku, sa­vo drau­gu Jo­ze­fu Me­hof­fe­riu ir J. Ma­tej­ka su­kū­rė sie­nų po­lich­ro­mi­ją ir di­džiau­siai mies­to baž­ny­čiai – Šv. Ma­ri­jos ba­zi­li­kai.

S. Wys­pians­kio ka­pas – Skal­ko­je, Pa­uli­nų baž­ny­čios po­že­my­je, kur pa­lai­do­tas ir me­traš­ti­nin­kas Ja­nas Dlu­gos­zas. Daug žy­mių Kro­ku­vos as­me­ny­bių pa­lai­do­ta ir ki­to­se gar­sio­se Ra­ko­vi­cų ka­pi­nė­se, čia yra J. Ma­tej­kos ka­pas. Lan­ky­ti se­nas ka­pi­nes – taip pat įdo­mus už­siė­mi­mas, tai tar­si skai­ty­ti se­nus me­traš­čius. Tri­jo­se Kro­ku­vos vie­to­se – Va­ve­ly­je, Skal­ko­je ir Ra­ko­vi­cuo­se tu­ris­tai iš Lie­tu­vos ti­krai ras daug ži­no­mų pa­var­džių.

Su­si­pa­žin­ti su S. Wys­pians­kio kū­ry­ba (šiek tiek jo dar­bų prieš ke­le­tą me­tų Vil­niu­je eks­po­na­vo Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja) ga­li­ma jo var­do mu­zie­ju­je. Ne­rei­kė­tų ap­lenk­ti ir ku­ni­gaikš­čių Čar­to­ris­kių (Ge­di­mi­nai­čių pa­li­kuo­nių) mu­zie­jaus, ja­me su­kaup­ta daug me­no ver­ty­bių. Be­ne gar­siau­sias mu­zie­jaus pa­veiks­las – Leo­nar­do da Vin­ci „Da­ma su šer­muo­nė­liu. Tik šiuo me­tu, kol mu­zie­jus res­tau­ruo­ja­mas, gar­sio­ji „Da­ma“ ro­do­ma Va­ve­ly­je.

Pa­si­dai­ry­ti po Va­ve­lį lai­ko ne­rei­kė­tų tau­py­ti. Pa­sta­tų čia ne vie­nas. Tik gai­la, kad Va­ve­lio ka­ted­ro­je aps­kri­tai drau­džia­ma fo­tog­ra­fuo­ti, net jo­kio lei­di­mo nu­si­pirk­ti ne­ga­li­ma. Fo­tog­ra­fuo­ti lei­džia­ma tik po­že­my­je, kur sar­ko­fa­guo­se il­si­si A. Mic­ke­vi­čiaus ir J. Slo­wac­kio pa­lai­kai bei bokš­te su gar­siau­siu Len­ki­jo­je var­pu. Jį 1520 me­tais fun­da­vo Žy­gi­man­tas Se­na­sis. Var­pas sve­ria 11 to­nų, o jo gar­sas sklin­da 30 ki­lo­me­trų.

B. Ka­lę­ba rū­pi­na­si, kad Va­ve­lio ka­ted­ro­je prie val­do­vų sar­ko­fa­gų at­si­ras­tų už­ra­šai ir lie­tu­vių kal­ba. „Juk val­do­vai bu­vo bend­ri, is­to­ri­ja mū­sų sie­jo­si, tad, ma­nau, tai bū­tų tei­sin­gas spren­di­mas“, – sa­kė ji.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (6)
Liana  89.64.238.42 2016-08-09 00:06:06
Labai įdomus straipsnis, bet yra šokių tokių netikslumų. 1) Senamiestyje skersvėjai skrodžia ir dabar, o būtų dar blogiau, jeigu sugriautų paskutiniu išlikusius 4 bokštus. Būtent tada Feliksas Radvanskis, tuometinis miesto architektas ir pasakė - "negriaukime, kitaip į Marijos bažnyčią einančioms moterims vėjas sijonus kels virš galvos ir jos sirgs "fliuksija" - peršalimu. Beje, visą tai vyko XIX a.pradžioje, o ne XVIII. 2) Rašote, kad Austro-Vengrijai Krokuva priklausė XIX a. - irgi netikslu, nes iki 1846 Krokuva buvo Wolne Miasto - laisvas miestas, taip pas Austro-Vengrija atsirado tik 1867 m. - prieš tai buvo atskirai :). 3) Paminklas ne vaizduoja Jogailą krikštijančią Jadvigą, o jų sąjungą, arba vestuves. 4) Kosciuškos piliakalnis yra ne už Krokuvos, o pačioje Krokuvoje :) galime ir pesčiomis nueiti per pusvalandį nuo Rynek. 5) Krokuvoje nėra Rotušės aikštės :) tai yra tą pati Rynek - Pagrindinė aikštė. 6) J.A. Herbačiauskas palaidotas Rakovicų kapinėse, o ne Skalkoje... 7) Smalsu kur Jūs Krokuvoje 2016 m. radote Wyspianskio muziejų ??? :) Pagarbiai, Liana www.krokuva.eu
0 0  Netinkamas komentaras
Pagrauda, atsakant...  78.60.231.248 2016-06-12 16:38:35
Kur čia moksliškai ką "girdėsi apie istorinius procesus" Lietuvos istorijos mokslas tik lenkiškas. Lietuvos, kaip istorijos kūrėjos, su žiburiu jame nerasi. Viską užgožęs nei ribų, nei sienų nepaisantis Lenkijos "intelektas"... Tikėtasi, kad su Nepriklausomybe atsiras ir lietuviška Lietuvos istorija, bet kur tau, landsberiškai valdžiai lenkijiškai "tebetapšnojant" į priekį iššoko bumblauskai, savukynai, aleksandravičiai, Kaunas net lenkiškai intelektų geležinkelį iki Lenkijos nusitiesė. Tai tik patyčios ant patyčių gal tuo geležinkeliu iš Lenkijos atriedančios vis garsiau ir garsiau skamba, visas Lietuvos istorinis vyksmas be jokio intelekto, tiesiog bobiškai gudraujant virto ir pavirto Lenkijos..., bet Vilniaus geležinis vilkas, oj, - dar geležinis...
5 0  Netinkamas komentaras
Ramünas K.  78.62.132.145 2016-06-12 13:03:41
"Pagrauda", linkiu toliau graudenti riboto intelekto žmones. Gal Jums kartais teko girdéti apie istorijos mokslą ir istorinius procesus ?
0 0  Netinkamas komentaras
Pagrauda  78.60.231.248 2016-06-10 20:44:14
Lenkija pasiglemžė Lietuvos istoriją, baltų teritorijas ir tegul sau turi, kam dar lietuvio širdį skaudinti lankantis ten. Tenkintumemės savo istorija, savigarbos turinčiam lietuviui jos bendros su Lenkija nebereikėjo ir nebereikia. Susiformavome be jos ir laikykimės atskirai, kaip 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akte pasakyta.
6 1  Netinkamas komentaras
autorė  90.140.42.99 2016-06-09 22:03:09
Ačiū "balsui". Tiesiog Krokuvoj visko tiek daug, kad niekaip netelpa i vieną straipsnį. Ten reikia dar ir dar važiuoti. Ir, neabejoju, vis būtų atradimų.
1 0  Netinkamas komentaras
Va­kar, rug­sė­jo 27 d., vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­vo lai­ko­mas ju­bi­lie­ji­nis 10-asis Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas. Šie­met kons­ti­tu­ci­nes ži­nias nu­spren­dė pa­si­ti­krin­ti dau­giau nei 32 tūkst. žmo­nių. Ge­riau­siai pir­ma­ja­me [...]
Spa­lį Lie­tu­vo­je vyk­sian­čius par­la­men­to rin­ki­mus ste­bės Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) at­sto­vų gru­pė.
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
Ny­der­lan­dų va­do­vau­ja­mi ty­rė­jai nu­sta­tė, kad oro bend­ro­vės „Ma­lay­sia Air­li­nes“ rei­so MH17 lai­ne­rį 2014-ųjų lie­pą nu­mu­šęs mo­bi­lu­sis ra­ke­tų komp­lek­sas „Buk“ bu­vo atgabentas į se­pa­ra­tis­ti­nio [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
Siek­da­ma su­ma­žin­ti pie­no per­tek­lių Eu­ro­po­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įgy­ven­di­na par­amos sche­mą, skir­da­ma pie­no ga­min­to­jams, įsi­pa­rei­go­jan­tiems 3 mė­ne­sius ma­žiau par­duo­ti pie­no per­dirb­ti, pa­ly­gin­ti su [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
At­siž­velg­da­ma į tai, kad Lie­tu­vos par­olim­pie­čiai lai­mė­jo auk­so me­da­lius po 12 me­tų per­trau­kos, o ša­lies ak­lų­jų gol­bo­lo ko­man­da – pir­mą kar­tą ne­prik­lau­so­mos Lietuvos is­to­ri­jo­je, Vy­riau­sy­bė [...]
Ge­te­bor­ge vy­ku­sia­me 2016 me­tų at­vi­ra­ja­me Šve­di­jos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­te per­ga­lė­mis džiau­gė­si ir lie­tu­viai – Bri­gi­ta Gus­tai­ty­tė ta­po čem­pio­ne, o Jev­ge­ni­jus Ju­ru­tas užėmė 3-ąją vie­tą.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Spa­ceX“ va­do­vas Elo­nas Mus­kas an­tra­die­nį at­sklei­dė sa­vo am­bi­cin­gus pla­nus į Mar­są iš­siųs­ti erd­vė­lai­vį su 100 žmo­nių, ir prog­no­za­vo, kad to­kia ke­lio­nė [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos gam­ti­nin­kai gre­ti­ma­me kie­me, su­ta­rę su gy­ven­to­jais, va­kar nu­pjo­vė ten au­gu­sias uo­sia­la­pio kle­vo at­ža­las ir no­ri dar kar­tą par­agin­ti žmo­nes ko­vą su invazinėmis rū­ši­mis, kad [...]
Drau­di­mo bend­ro­vės at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas at­sklei­dė ma­lo­nų fak­tą apie vil­nie­čių vai­ra­vi­mo kul­tū­rą – su­si­da­rius spūs­čiai vai­ruo­to­jai el­gia­si so­li­da­riai ir už­lei­džia vie­tą kitiems eis­mo da­ly­viams. [...]
Kas an­trus me­tus ru­de­nį Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja) vyks­tan­ti di­džiau­sia Eu­ro­po­je ko­mer­ci­nio trans­por­to par­oda IAA su­bu­ria stam­biau­sius leng­vo­jo, su­nkio­jo bei spe­cia­li­zuo­to komercinio trans­por­to ga­min­to­jus [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami