Krokuva: po Jogailaičių universitetą – lietuviškais takais

Jūratė MIČIULIENĖ, specialiai LŽ iš Krokuvos juratem@lzinios.lt 2016-05-05 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ, specialiai LŽ iš Krokuvos
juratem@lzinios.lt
2016-05-05 06:00
Atminties ąžuolas priešais centrinius Jogailaičių universiteto rūmus buvo pasodintas 1918 metais, kai Lenkija atgavo nepriklausomybę. Šiemet, pasak vietinės žiniasklaidos, ketinama nukirsti, mat ligos baigia jį sunaikinti. Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Kro­ku­vos uni­ver­si­te­tas – se­niau­sias Len­ki­jo­je, tre­čias Eu­ro­po­je – ver­tas bent pus­die­nio po jį pa­siž­val­gy­ti. XIV am­žiaus pa­sta­tų komp­lek­se (Col­le­gium Maius) da­bar įkur­tas uni­ver­si­te­to mu­zie­jus. Vi­di­nia­me kie­me ne­ly­gi­nė­mis va­lan­do­mis pa­si­gir­dus stu­den­tų him­nui „Gau­dea­mus igi­tur“ at­si­ve­ria lai­kro­džio du­re­lės ir pra­žy­giuo­ja svar­biau­si Kro­ku­vos žmo­nės. Tarp jų – ir uni­ver­si­te­tą at­nau­ji­nęs Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis, Len­ki­jos ka­ra­lius Jo­gai­la.

Pa­li­kę se­na­mies­čio Tur­gaus aikš­tės šur­mu­lį, pra­šmat­niai iš­puoš­tas ka­rie­tas ir žir­gus, nuo­lat vi­lio­jan­čius at­vy­kė­lius pa­si­va­ži­nė­ti po mies­tą, ap­žiū­rė­ję šio­je aikš­tė­je sto­vin­tį ir vi­suo­met žmo­nių ap­sės­tą pa­mink­lą Ado­mui Mic­ke­vi­čiui, Šv. Onos, pa­skui Jo­gai­lai­čių gat­vė­mis pa­su­ki­me Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to link.

Ger­bia­ma dinastija

Len­ki­jos ka­ra­liaus Ka­zi­mie­ro Di­džio­jo 1364 me­tais Kro­ku­vo­je įkur­tas uni­ver­si­te­tas su­kles­tė­jo1400 me­tais jį at­nau­ji­nus ka­ra­liui Jo­gai­lai. Šio pra­dė­tos ir Len­ki­jo­je ger­bia­mos di­nas­ti­jos gar­bei uni­ver­si­te­tas da­bar va­di­na­mas Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­tu. Kro­ku­vos są­sa­jų su Lie­tu­va bū­ta ir anks­čiau – Ka­zi­mie­ras Di­dy­sis bu­vo ve­dęs Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no du­krą Oną Al­do­ną Ge­di­mi­nai­tę (kai kur nu­ro­do­mas tik jos krikš­to var­das Ona). Ne­ti­kė­tai, bū­da­ma vos tris­de­šim­ties, 1339 me­tais mi­ru­si Len­ki­jos ka­ra­lie­nė Ona bu­vo pir­mo­ji mo­te­ris, pa­lai­do­ta Va­ve­ly­je.

Pa­sak įdo­miau­sius šios moks­lo įstai­gos kam­pe­lius ap­ro­džiu­sios šio uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jos hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rės Bea­tos Ka­le­bos, len­kai nu­stem­ba su­ži­no­ję, kad Lie­tu­vo­je Jo­gai­la ne­la­bai mėgs­ta­mas ir ger­bia­mas. „Sup­ran­tu, jog eg­zis­tuo­ja to­kie ste­reo­ti­pai, kad Lie­tu­vo­je dis­ku­tuo­ja­ma, ar Krė­vos uni­ja bu­vo nau­din­ga Lie­tu­vai. Len­kams Jo­gai­lai­čių di­nas­ti­ja, ku­rios pra­di­nin­kas bu­vo Jo­gai­la, reiš­kia ge­res­nių Len­ki­jos ka­ra­lys­tės lai­kų pra­džią. Tai la­bai ger­bia­ma di­nas­ti­ja, – tei­gė ji. – Be to, len­kai ne­ven­gia pa­brėž­ti, kad veng­rė ir lie­tu­vis at­kū­rė jų uni­ver­si­te­tą.“ Jo­gai­la ve­dė Len­ki­jos ka­ra­lie­nę Jad­vy­gą, ku­rios mo­ti­na bu­vo iš gar­sios len­kų ka­ra­liš­ko­sios Pias­tų di­nas­ti­jos, o tė­vas ki­lęs iš Veng­ri­jos ka­ra­liš­ko­sios An­žu di­nas­ti­jos. Len­ki­jos is­to­ri­jo­je svar­bią vie­tą užė­mę Jo­gai­lai­čiai bu­vo Jo­gai­los ir jo ket­vir­to­sios žmo­nos So­fi­jos Al­šė­niš­ky­tės, su ku­ria su­si­tuo­kė Nau­gar­du­ke, pa­li­kuo­nys – sū­nūs Vla­dis­lo­vas ir Ka­zi­mie­ras. Jo­gai­los anū­kai (Ka­zi­mie­ro sū­nūs) – Lie­tu­vai ge­rai ži­no­mas Žy­gi­man­tas Se­na­sis, šven­tuo­ju ir Lie­tu­vos glo­bė­ju ta­pęs Ka­zi­mie­ras, Veng­ri­jos ir Če­ki­jos ka­ra­lius Vla­dis­lo­vas, taip pat dar trys jų bro­liai ir se­suo. Pa­siž­val­gius po se­na­mies­čio baž­ny­čias, Re­for­ma­tų gat­vė­je ne­sun­ku at­pa­žin­ti šven­to­jo Ka­zi­mie­ro at­vaiz­dą jo var­do baž­ny­čios fron­to­ne.

Vytis - virš įėjimo į centrinius Jogailaičių universiteto rūmus.

At­si­neš­tas Vytis

Cen­tri­niai uni­ver­si­te­to rū­mai pa­sta­ty­ti vė­liau, ta­čiau iš­li­kęs ir se­na­sis aukš­tes­nio­sios ko­le­gi­jos pa­sta­tas – Col­le­gium Maius, jį 1400 me­tais nu­pir­ko Jo­gai­la, vyk­dy­da­mas ka­ra­lie­nės Jad­vy­gos va­lią. Ko­le­gi­ja plė­tė­si ap­lin­ki­niuo­se pa­sta­tuo­se, iš­ki­lo nau­jų. Tu­ris­tams įdo­miau­sia Col­le­gium Maius, čia yra įkur­tas uni­ver­si­te­to mu­zie­jus. Tie­sa, pa­sta­tas re­kons­truo­tas XIX am­žiu­je, bet iš­li­ku­si ir da­lis se­nų­jų sie­nų. Vi­di­nia­me kie­me­ly­je ant sie­nos žvilgs­nį trau­kia trys su uni­ver­si­te­tu su­si­ję her­bai: Kro­ku­vos mies­to, An­žu di­nas­ti­jos, iš ku­rios ki­lu­si ka­ra­lie­nė Jad­vy­ga, ir Vy­tis. XIV am­žiu­je Vy­tis sim­bo­li­za­vo aps­kri­tai Lie­tu­vos di­dį­jį ku­ni­gaikš­tį ir jo gi­mi­nę, o kaip vals­ty­bės sim­bo­lį pir­ma­sis 1366 me­tais pa­nau­do­jo Di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Na­ri­man­tas (Al­gir­do bro­lis). Tad na­tū­ra­lu, kad Al­gir­do sū­nus, Ge­di­mi­no anū­kas Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaiks­tys­tės (LDK) val­do­vas Jo­gai­la, 1386 me­tais Kro­ku­vo­je ve­dęs ka­ra­lie­nę Jad­vy­gą, šį her­bą at­ne­šė ir į Kro­ku­vą. Rai­te­lį ant bal­to žir­go da­bar ga­li­ma pa­ma­ty­ti daug kur. Pir­miau­sia – virš įėji­mo į cen­tri­nius Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to rū­mus.

Garbingiausioje centrinių rūmų auloje - trijų universiteto fundatorių portretai (iš dešinės): karalius Kazimieras Didysis, karalienė Jadvyga ir karalius Jogaila.

Kur gy­ve­no profesoriai

Į uni­ver­si­te­to mu­zie­jų įlei­džia­mos tik gru­pės, ly­di­mos vie­ti­nio gi­do. Pa­vie­nius tu­ris­tus pri­jun­gia prie gru­pių, ta­čiau jos čia plau­kia ne­nu­trūks­ta­mu srau­tu, to­dėl nė­ra prob­le­mų pa­tek­ti. An­tra­die­niais bū­na ne­mo­ka­ma lais­vo lan­ky­mo die­na, kai ga­li­ma lan­ky­tis ir ne­pri­si­dė­jus prie gru­pės.

Tik įėjus į mu­zie­jų – pa­veiks­las, vaiz­duo­jan­tis be­si­mel­džian­čius val­do­vus – Jo­gai­lą ir Jad­vy­gą. To­liau – gar­sio­jo čia pro­fe­so­ria­vu­sio as­tro­no­mo Mi­ka­lo­jaus Ko­per­ni­ko ins­tru­men­tai, se­no­ji bib­lio­te­ka, ku­rio­je ir da­bar vyks­ta svar­būs uni­ver­si­te­to se­na­to po­sė­džiai. De­mons­truo­ja­mas ir XVI am­žiaus gaub­lys, ku­ria­me pir­mą kar­tą pa­vaiz­duo­ta Ame­ri­ka. Tie­sa, ne to­je vie­to­je, kur iš ti­krų­jų yra.

Laikrodis seniausių universiteto rūmų - Collegium Maius - kieme. Nelyginėmis valandomis groja "Gaudeamus igitur" ir pražygiuoja svarbiausi Krokuvos ir universitetui nusipelnę žmonės. Tarp jų - ir Lenkijos karalius Jogaila.

Iki XVIII am­žiaus, iki di­džio­sios moks­lo įstai­gų re­for­mos, dės­ty­to­jai vi­si kar­tu gy­ve­no uni­ver­si­te­te. „Teo­lo­gi­jos fa­kul­te­to pro­fe­so­riai ta­da pri­va­lė­jo elg­tis pa­gal vie­nuo­lių įsta­ty­mus, ne­ga­lė­jo tu­rė­ti šei­mos, – pa­sa­ko­jo B. Ka­le­ba. – Mu­zie­ju­je ro­do­ma val­gyk­la, į ku­rią jie iš gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų tre­čia­me aukš­te nu­si­leis­da­vę val­gy­ti. Kai da­bar į uni­ver­si­te­tą at­vyks­ta gar­bin­gų sve­čių, jiems šio­je is­to­ri­nė­je val­gyk­lo­je ren­gia­mi pie­tūs.“

Mu­zie­ju­je vi­si dė­me­sį at­krei­pia į la­bai trum­pą lo­vą. Gi­dė iš­kart pa­aiš­ki­no, kad ne pro­fe­so­riai bu­vo to­kie ma­ži, bet XVII-XVIII am­žiu­je žmo­nės mie­go­da­vo sė­dė­da­mi – gu­lin­čio žmo­gaus po­za aso­ci­ja­vo­si su mir­ti­mi, bu­vo ma­no­ma, kad gu­lint už­mi­gus ga­li­ma ne­at­si­bus­ti.

Mu­zie­ju­je ga­li­ma iš­vys­ti ir vie­no gar­siau­sių Len­ki­jos re­ži­sie­rių Andr­ze­jaus Waj­dos „Os­ka­ro“ ap­do­va­no­ji­mą, taip pat Kro­ku­vo­je po­lo­nis­ti­ką stu­di­ja­vu­sios poe­tės Wis­la­wos Szym­bors­kos No­be­lio pre­mi­jos me­da­lį. Mu­zie­ju­je de­mons­truo­ja­mi ir XV am­žiaus uni­ver­si­te­to po­li­ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę sim­bo­li­zuo­jan­tys skep­trai, do­va­no­ti ka­ra­liaus ir kar­di­no­lo. Skep­trai vie­ną kar­tą per me­tus – spa­lio 1-ąją (ne rug­sė­jo 1-ąją), kai čia pra­si­de­da aka­de­mi­niai me­tai – pa­ima­mi iš mu­zie­jaus. Su skep­trais šven­ti­nė­se ei­ty­nė­se per mies­tą žings­niuo­ja ir rek­to­rius.

Ša­lia – vi­sas uni­ver­si­te­to pa­sta­tų kvar­ta­las, taip pat uni­ver­si­te­tui pri­klau­san­ti ba­ro­ki­nė Šv. Onos baž­ny­čia.

Kur il­si­si P. Skarga

Uni­ver­si­te­to są­sa­jų su Lie­tu­va yra ir dau­giau. „An­truo­ju Kro­ku­vos uni­ver­si­te­to rek­to­riu­mi 1401 me­tais ta­po Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Kęs­tu­čio anū­kas (Bu­tau­to sū­nus) Jo­nas Vai­du­tis, per­si­kė­lęs čia pas gi­mi­nai­tį Jo­gai­lą iš Pra­hos uni­ver­si­te­to. Vie­ni pir­mų­jų Kro­ku­vos uni­ver­si­te­to stu­den­tų – žy­mie­ji lie­tu­vių raš­ti­jos pra­di­nin­kai, XVI am­žiaus in­te­li­gen­tai Sta­nis­lo­vas Ra­po­lio­nis, Ab­rao­mas Kul­vie­tis, – pa­sa­ko­jo šia­me uni­ver­si­te­te lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros is­to­ri­ją dės­tan­ti ir pui­kiai lie­tu­vių kal­bą mo­kan­ti B. Ka­le­ba. – Ka­ra­lie­nė Jad­vy­ga fi­nan­sa­vo bend­ra­bu­čius, skir­tus stu­den­tams iš Lie­tu­vos, taip pat iš Veng­ri­jos. Lie­tu­vių bend­ra­bu­tis va­di­no­si bur­sa litewska.“

Seniausias, XIV amžiuje statytas, universiteto pastatas.

Įdo­mu, kad Kro­ku­vo­je 1612 me­tais mi­rė ir Šv. Pe­tro ir Po­vi­lo baž­ny­čios po­že­miuo­se yra pa­lai­do­tas pir­ma­sis Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius Pe­tras Skar­ga. Prieš­ais baž­ny­čią, ki­to­je gat­vės pu­sė­je – pa­mink­las P. Skar­gai. Aps­kri­tai Kro­ku­vo­je daug pa­mink­lų. Kaip pa­sa­ko­jo B. Ka­le­ba, XIX am­žiu­je bu­vo po­pu­lia­ru sta­ty­ti pa­mink­lus žy­miems kraš­tui nu­si­pel­niu­siems žmo­nėms. „Nors Kro­ku­va tuo me­tu (po tre­čio­jo Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­da­li­ji­mo) pri­klau­sė Aus­tri­jos-Veng­ri­jos im­pe­ri­jai, čia bu­vo daug lais­viau nei ca­ri­nei Ru­si­jai ar Prū­si­jai pri­klau­siu­siuo­se kraš­tuo­se. Nie­kas ne­užd­rau­dė raš­to, lei­do sta­ty­ti pa­mink­lus gar­siems žmo­nėms, vei­kė uni­ver­si­te­tas, kai Vil­niu­je jis bu­vo už­da­ry­tas. Kro­ku­va ir Ga­li­ci­ja bu­vo va­di­na­ma len­kiš­kuo­ju Pje­mon­tu“, – aiš­ki­no B. Ka­le­ba.

P. Skar­ga (ne­to­li Var­šu­vos gi­męs LDK vi­suo­me­nės vei­kė­jas, jė­zui­tas) 1573 me­tais at­vy­ko į Vil­nių pa­dė­ti jė­zui­tų įkur­tos ko­le­gi­jos rek­to­riui. Su ki­tais jė­zui­tais įti­ki­nė­jo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ka­ra­lių Ste­po­ną Ba­to­rą, kad Vil­niui rei­kia aukš­to­sios mo­kyk­los. Kai 1579 me­tais S. Ba­to­ras pa­si­ra­šė aka­de­mi­jos stei­gi­mo bu­lę, jė­zui­tų ko­le­gi­ja bu­vo reor­ga­ni­zuo­ta į uni­ver­si­te­tą, o jo pir­muo­ju aka­de­mi­jos rek­to­riu­mi ta­po P. Skar­ga.

1584 me­tais P. Skar­ga bu­vo iš­siųs­tas į Kro­ku­vą. Gar­sė­jęs ug­nin­gais pa­moks­lais, mi­rus S. Ba­to­rui, ta­po ki­to ka­ra­liaus – Zig­man­to Va­zos – pa­moks­li­nin­ku. Gar­su­sis Ja­nas Ma­tei­ka, ku­rio ga­le­ri­ja yra Kro­ku­vo­je, net nu­ta­pė pa­veiks­lą „Skar­gos pa­moks­las“. Jė­zui­tas Kro­ku­vo­je pa­gar­sė­jo lab­da­rin­ga veik­la, įkū­rė ke­lias varg­šams šelp­ti or­ga­ni­za­ci­jas. Per­nai pra­dė­tas P. Skar­gos bea­ti­fi­ka­ci­jos – pri­pa­ži­ni­mo bu­vus pa­lai­min­tuo­ju – pro­ce­sas.

Baž­ny­čios, ku­rio­je yra P. Skar­gos pa­lai­kai, tvo­rą nuo 1730 me­tų puo­šė įspū­din­gos dvy­li­kos apaš­ta­lų skulp­tū­ros. Bet jos su­ny­ko, nes bu­vo pa­ga­min­tos iš per­mai­nin­giems orams ne­ats­pa­raus ak­mens, ta­čiau pa­keis­tos tvir­to­mis ko­pi­jo­mis, ir tvo­rą puo­šia iki šiol. Baž­ny­čią ras­ti ne­sun­ku: nuo Tur­gaus aikš­tės te­rei­kia ke­le­tą mi­nu­čių pa­ėjė­ti Grodz­ka gat­ve Va­ve­lio link.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
lina  78.60.157.179 2016-05-19 23:10:14
Jogaila - Gediminaičių dinastijos atstovas
0 0  Netinkamas komentaras
> Violetai ..  78.62.236.239 2016-05-13 09:11:34
ne, teisybės dėlei, Jogaila Vytautui užleisdamas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio (Magnus Dux) krėslą sau susigalvojo Aukščiausiojo kunigaikščio (Supremus Dux) titulą.
3 0  Netinkamas komentaras
Skutas  78.60.231.248 2016-05-08 17:49:30
Prikūrusi ta Lenkija apie save pasakėlių ir dabar jas riečia naiviems lankytojams. Keistas arba tikriau sakant pasakėlės lygio yra jau pats Jogailos ir Jadvygos Krėvos sandorio turinys, o būtent tai, kad to meto Lenkija būdama nykštukė lyginant su LDK ją praryja... Akivaizdu, kad tokios sąlygos negalėjo būti laisvo, o tik jėga padiktuoto sandorio atveju. Gi Lenkijai būnant nykštuke toks diktatas daug galingesnei LDK negalėjo būti primestas. Taigi skleidžiamas Krėvos sandorio turinys objektyviai nėra galimas. Labiau tikėtina, kad tokių Lenkijos tikslus Lietuvos atžvilgiu atitinkančio turinio pasakėlių prigamino jos metraštininkas Dlugošas su vienuolija ir jos iš Krokuvos tapo ir dabar yra sekamos ar ten apsilankiusiųjų būna perpasakojamos...
7 2  Netinkamas komentaras
Violetai - reikia žinoti istoriją  78.63.191.35 2016-05-07 12:00:38
Lietuvoje buvo vienintelis karalius Mindaugas. Brolių kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio sūnūs - Jogaila ir Vytautas Lietuvoje - buvo tik Didieji kunigaikščiai. Kai Jogaia buvo karūnuotas, jis tapo Lenkijos karaliumi ir Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Gal p. Violetą supainiojo vokiškas žodis könig ir lietuviškas - kunigas, kurie turi visiškai skirtingas reikšmes. Kunigaikštis daugiau siejamas su könig, rex (karalius) bet oficialiai jie nebuvo karūnuoti popiežiaus pašventinta karūna.
3 0  Netinkamas komentaras
Violeta  108.231.5.112 2016-05-06 15:47:49
Tuo metu Jogaila naudojo ne kunigaikščio , o Lietuvos karaliaus titulą....
0 0  Netinkamas komentaras
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
Tarp­tau­ti­nė ty­rė­jų ko­man­da bai­gė dve­jus me­tus tru­ku­sį ty­ri­mą dėl Ma­lai­zi­jos ke­lei­vi­nio lėk­tu­vo žū­ties virš Ry­tų Ukrai­nos 2014 me­tų lie­pos 17 die­ną ir pa­skel­bė sa­vo iš­va­das, ta­čiau la­bai [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami