TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Krokuva: po Jogailaičių universitetą – lietuviškais takais

Atminties ąžuolas priešais centrinius Jogailaičių universiteto rūmus buvo pasodintas 1918 metais, kai Lenkija atgavo nepriklausomybę. Šiemet, pasak vietinės žiniasklaidos, ketinama nukirsti, mat ligos baigia jį sunaikinti. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Krokuvos universitetas – seniausias Lenkijoje, trečias Europoje – vertas bent pusdienio po jį pasižvalgyti. XIV amžiaus pastatų komplekse (Collegium Maius) dabar įkurtas universiteto muziejus. Vidiniame kieme nelyginėmis valandomis pasigirdus studentų himnui „Gaudeamus igitur“ atsiveria laikrodžio durelės ir pražygiuoja svarbiausi Krokuvos žmonės. Tarp jų – ir universitetą atnaujinęs Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Jogaila.

Palikę senamiesčio Turgaus aikštės šurmulį, prašmatniai išpuoštas karietas ir žirgus, nuolat viliojančius atvykėlius pasivažinėti po miestą, apžiūrėję šioje aikštėje stovintį ir visuomet žmonių apsėstą paminklą Adomui Mickevičiui, Šv. Onos, paskui Jogailaičių gatvėmis pasukime Krokuvos Jogailaičių universiteto link.

Gerbiama dinastija

Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo 1364 metais Krokuvoje įkurtas universitetas suklestėjo1400 metais jį atnaujinus karaliui Jogailai. Šio pradėtos ir Lenkijoje gerbiamos dinastijos garbei universitetas dabar vadinamas Jogailaičių universitetu. Krokuvos sąsajų su Lietuva būta ir anksčiau – Kazimieras Didysis buvo vedęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dukrą Oną Aldoną Gediminaitę (kai kur nurodomas tik jos krikšto vardas Ona). Netikėtai, būdama vos trisdešimties, 1339 metais mirusi Lenkijos karalienė Ona buvo pirmoji moteris, palaidota Vavelyje.

Pasak įdomiausius šios mokslo įstaigos kampelius aprodžiusios šio universiteto dėstytojos humanitarinių mokslų daktarės Beatos Kalebos, lenkai nustemba sužinoję, kad Lietuvoje Jogaila nelabai mėgstamas ir gerbiamas. „Suprantu, jog egzistuoja tokie stereotipai, kad Lietuvoje diskutuojama, ar Krėvos unija buvo naudinga Lietuvai. Lenkams Jogailaičių dinastija, kurios pradininkas buvo Jogaila, reiškia geresnių Lenkijos karalystės laikų pradžią. Tai labai gerbiama dinastija, – teigė ji. – Be to, lenkai nevengia pabrėžti, kad vengrė ir lietuvis atkūrė jų universitetą.“ Jogaila vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, kurios motina buvo iš garsios lenkų karališkosios Piastų dinastijos, o tėvas kilęs iš Vengrijos karališkosios Anžu dinastijos. Lenkijos istorijoje svarbią vietą užėmę Jogailaičiai buvo Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos Sofijos Alšėniškytės, su kuria susituokė Naugarduke, palikuonys – sūnūs Vladislovas ir Kazimieras. Jogailos anūkai (Kazimiero sūnūs) – Lietuvai gerai žinomas Žygimantas Senasis, šventuoju ir Lietuvos globėju tapęs Kazimieras, Vengrijos ir Čekijos karalius Vladislovas, taip pat dar trys jų broliai ir sesuo. Pasižvalgius po senamiesčio bažnyčias, Reformatų gatvėje nesunku atpažinti šventojo Kazimiero atvaizdą jo vardo bažnyčios frontone.

Vytis - virš įėjimo į centrinius Jogailaičių universiteto rūmus.

Atsineštas Vytis

Centriniai universiteto rūmai pastatyti vėliau, tačiau išlikęs ir senasis aukštesniosios kolegijos pastatas – Collegium Maius, jį 1400 metais nupirko Jogaila, vykdydamas karalienės Jadvygos valią. Kolegija plėtėsi aplinkiniuose pastatuose, iškilo naujų. Turistams įdomiausia Collegium Maius, čia yra įkurtas universiteto muziejus. Tiesa, pastatas rekonstruotas XIX amžiuje, bet išlikusi ir dalis senųjų sienų. Vidiniame kiemelyje ant sienos žvilgsnį traukia trys su universitetu susiję herbai: Krokuvos miesto, Anžu dinastijos, iš kurios kilusi karalienė Jadvyga, ir Vytis. XIV amžiuje Vytis simbolizavo apskritai Lietuvos didįjį kunigaikštį ir jo giminę, o kaip valstybės simbolį pirmasis 1366 metais panaudojo Didysis kunigaikštis Narimantas (Algirdo brolis). Tad natūralu, kad Algirdo sūnus, Gedimino anūkas Lietuvos Didžiosios Kunigaikstystės (LDK) valdovas Jogaila, 1386 metais Krokuvoje vedęs karalienę Jadvygą, šį herbą atnešė ir į Krokuvą. Raitelį ant balto žirgo dabar galima pamatyti daug kur. Pirmiausia – virš įėjimo į centrinius Jogailaičių universiteto rūmus.

Garbingiausioje centrinių rūmų auloje - trijų universiteto fundatorių portretai (iš dešinės): karalius Kazimieras Didysis, karalienė Jadvyga ir karalius Jogaila.

Kur gyveno profesoriai

Į universiteto muziejų įleidžiamos tik grupės, lydimos vietinio gido. Pavienius turistus prijungia prie grupių, tačiau jos čia plaukia nenutrūkstamu srautu, todėl nėra problemų patekti. Antradieniais būna nemokama laisvo lankymo diena, kai galima lankytis ir neprisidėjus prie grupės.

Tik įėjus į muziejų – paveikslas, vaizduojantis besimeldžiančius valdovus – Jogailą ir Jadvygą. Toliau – garsiojo čia profesoriavusio astronomo Mikalojaus Koperniko instrumentai, senoji biblioteka, kurioje ir dabar vyksta svarbūs universiteto senato posėdžiai. Demonstruojamas ir XVI amžiaus gaublys, kuriame pirmą kartą pavaizduota Amerika. Tiesa, ne toje vietoje, kur iš tikrųjų yra.

Laikrodis seniausių universiteto rūmų - Collegium Maius - kieme. Nelyginėmis valandomis groja "Gaudeamus igitur" ir pražygiuoja svarbiausi Krokuvos ir universitetui nusipelnę žmonės. Tarp jų - ir Lenkijos karalius Jogaila.

Iki XVIII amžiaus, iki didžiosios mokslo įstaigų reformos, dėstytojai visi kartu gyveno universitete. „Teologijos fakulteto profesoriai tada privalėjo elgtis pagal vienuolių įstatymus, negalėjo turėti šeimos, – pasakojo B. Kaleba. – Muziejuje rodoma valgykla, į kurią jie iš gyvenamųjų patalpų trečiame aukšte nusileisdavę valgyti. Kai dabar į universitetą atvyksta garbingų svečių, jiems šioje istorinėje valgykloje rengiami pietūs.“

Muziejuje visi dėmesį atkreipia į labai trumpą lovą. Gidė iškart paaiškino, kad ne profesoriai buvo tokie maži, bet XVII-XVIII amžiuje žmonės miegodavo sėdėdami – gulinčio žmogaus poza asocijavosi su mirtimi, buvo manoma, kad gulint užmigus galima neatsibusti.

Muziejuje galima išvysti ir vieno garsiausių Lenkijos režisierių Andrzejaus Wajdos „Oskaro“ apdovanojimą, taip pat Krokuvoje polonistiką studijavusios poetės Wislawos Szymborskos Nobelio premijos medalį. Muziejuje demonstruojami ir XV amžiaus universiteto politinę nepriklausomybę simbolizuojantys skeptrai, dovanoti karaliaus ir kardinolo. Skeptrai vieną kartą per metus – spalio 1-ąją (ne rugsėjo 1-ąją), kai čia prasideda akademiniai metai – paimami iš muziejaus. Su skeptrais šventinėse eitynėse per miestą žingsniuoja ir rektorius.

Šalia – visas universiteto pastatų kvartalas, taip pat universitetui priklausanti barokinė Šv. Onos bažnyčia.

Kur ilsisi P. Skarga

Universiteto sąsajų su Lietuva yra ir daugiau. „Antruoju Krokuvos universiteto rektoriumi 1401 metais tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio anūkas (Butauto sūnus) Jonas Vaidutis, persikėlęs čia pas giminaitį Jogailą iš Prahos universiteto. Vieni pirmųjų Krokuvos universiteto studentų – žymieji lietuvių raštijos pradininkai, XVI amžiaus inteligentai Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, – pasakojo šiame universitete lietuvių literatūros istoriją dėstanti ir puikiai lietuvių kalbą mokanti B. Kaleba. – Karalienė Jadvyga finansavo bendrabučius, skirtus studentams iš Lietuvos, taip pat iš Vengrijos. Lietuvių bendrabutis vadinosi bursa litewska.“

Seniausias, XIV amžiuje statytas, universiteto pastatas.

Įdomu, kad Krokuvoje 1612 metais mirė ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčios požemiuose yra palaidotas pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga. Priešais bažnyčią, kitoje gatvės pusėje – paminklas P. Skargai. Apskritai Krokuvoje daug paminklų. Kaip pasakojo B. Kaleba, XIX amžiuje buvo populiaru statyti paminklus žymiems kraštui nusipelniusiems žmonėms. „Nors Krokuva tuo metu (po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo) priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai, čia buvo daug laisviau nei carinei Rusijai ar Prūsijai priklausiusiuose kraštuose. Niekas neuždraudė rašto, leido statyti paminklus garsiems žmonėms, veikė universitetas, kai Vilniuje jis buvo uždarytas. Krokuva ir Galicija buvo vadinama lenkiškuoju Pjemontu“, – aiškino B. Kaleba.

P. Skarga (netoli Varšuvos gimęs LDK visuomenės veikėjas, jėzuitas) 1573 metais atvyko į Vilnių padėti jėzuitų įkurtos kolegijos rektoriui. Su kitais jėzuitais įtikinėjo Lietuvos ir Lenkijos karalių Steponą Batorą, kad Vilniui reikia aukštosios mokyklos. Kai 1579 metais S. Batoras pasirašė akademijos steigimo bulę, jėzuitų kolegija buvo reorganizuota į universitetą, o jo pirmuoju akademijos rektoriumi tapo P. Skarga.

1584 metais P. Skarga buvo išsiųstas į Krokuvą. Garsėjęs ugningais pamokslais, mirus S. Batorui, tapo kito karaliaus – Zigmanto Vazos – pamokslininku. Garsusis Janas Mateika, kurio galerija yra Krokuvoje, net nutapė paveikslą „Skargos pamokslas“. Jėzuitas Krokuvoje pagarsėjo labdaringa veikla, įkūrė kelias vargšams šelpti organizacijas. Pernai pradėtas P. Skargos beatifikacijos – pripažinimo buvus palaimintuoju – procesas.

Bažnyčios, kurioje yra P. Skargos palaikai, tvorą nuo 1730 metų puošė įspūdingos dvylikos apaštalų skulptūros. Bet jos sunyko, nes buvo pagamintos iš permainingiems orams neatsparaus akmens, tačiau pakeistos tvirtomis kopijomis, ir tvorą puošia iki šiol. Bažnyčią rasti nesunku: nuo Turgaus aikštės tereikia keletą minučių paėjėti Grodzka gatve Vavelio link.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"