Kruiziniu laivu - ir pailsėti, ir pamatyti

Kristina KUČINSKAITĖ 2013-03-15 06:00

Kristina KUČINSKAITĖ

2013-03-15 06:00
Kruiziniai laivai kelionės metu beveik kasdien prisišvartuoja vis naujame uoste.  Kristinos Kučinskaitės nuotraukos
Krui­zų ke­lei­vių są­ra­šuo­se vis daž­niau ga­li­ma iš­vys­ti lie­tu­viš­kų pa­var­džių. Mi­tas, kad to­kio ti­po poil­si­nes ir pa­žin­ti­nes ke­lio­nes ren­ka­si tik pa­gy­ve­nę ame­ri­kie­čiai, po tru­pu­tį bliūkš­ta.

Taip, didžiąją dalį kruizų keleivių vis dar sudaro vyresnio amžiaus turistai, norintys vienu metu ir pasilepinti viešbučio teikiamomis paslaugomis, ir be didelio vargo kasdien apžiūrėti jei ne vis kitą šalį, tai vis kitą miestą. Tačiau jau vis dažniau kelionėmis laivu susivilioja jaunimas ir šeimos, turinčios vaikų. Mat daugelyje kruizinių laivų programų vaikais laikomi asmenys ne iki 12 metų (taip yra viešbučiuose), bet iki 18 metų. Jei šeima vyksta su dviem atžalomis iki 17 metų, už juos dažniausiai tereikia mokėti uostų mokesčius - maždaug apie 500 litų vienam asmeniui.

Pasaulyje yra dešimtys kruizų kompanijų. Lietuviams bene žinomiausios yra MSC, "Costa Cruise Lines", "Carnival Cruise Lines", "Norwegian", "Queen Elizabeth", "Princess". Kiekviena jų turi savų taisyklių, bet daugelis jų - panašios.

Nepagražinti vaizdai

Pirmą kartą išsirengus į kelionę laivu nustebina tai, kad internete apžiūrėtos nuotraukos nėra pagražintos - atvykęs pamatai tokį vaizdą, kokį mintyse ir susikūrei iš nuotraukų. Gražu, švaru, blizga, kiekvieno baro interjeras kitoks, darbuotojai dėvi baltas pirštines, o kajutės, nors ir nedidelės, tvarkomos du kartus per dieną. Laive labai lengvai gali paplisti ligos, todėl švarai čia skiriama daug dėmesio. Beje, kuo laivas naujesnis, tuo jame daugiau pramogų ir galimybių.

Laivo denyje yra ką veikti.

Išsirinkus uostą, kuriame prasidės kelionė, reikia pasirūpinti, kaip iki jo nukakti. Dažniausiai skrendama lėktuvu. Atsargumo dėlei patartina atvykti diena anksčiau, kad visko nesugadintų netikėtai vėluojantis skrydis. Įprastai kelionės dieną laivai iš uostų išplaukia apie 17 valandą. Užsiregistruoti reikėtų ne vėliau nei prieš dvi valandas.

Registracija vyksta panašiai kaip ir į lėktuvą. Lagaminų svoris nėra itin griežtai ribojamas. Juose į laivą galima įsinešti ir mėgstamų alkoholinių gėrimų, nes neužsisakiusiems programos "viskas įskaičiuota" už juos teks mokėti papildomai. Vėlesnėse stotelėse tai padaryti sunku, nes kaskart įlipant į laivą vyksta patikra, o skysčiai paimami saugoti iki kelionės pabaigos. Taigi lauktuvių įmanoma nusipirkti, bet jų suvartoti laive nepavyks.

Populiariausia - Genuja

Vienas populiariausių Viduržemio uostų, iš kurių vyksta kruizai, yra Genuja (Italija). Tiesa, tuomet, kai rinkomės maršrutą, turėjome išplaukti iš Romos. Didžioji dalis bendrakeleivių nusipirko bilietus lėktuvu Kaunas-Ryga-Roma. Na, bet praėjus maždaug mėnesiui nuo kruizo užsakymo, kompanija pranešė, jog mūsų kelionė prasidės Genujoje. Draugai nusprendė nekeisti lėktuvų bilietų ir įlipti Romoje, o tie, kas jų dar neturėjo, į Genują skrido per Londoną.

Iš Genujos oro uosto už 6 eurus autobusu galima nuvažiuoti iki centro. Nuo jo iki laivų uosto - 10 minučių kelio. Galima rinktis ir traukinį (mokėsite mažiau nei 2 eurus), tik išlipus stotelėje maždaug puskilometrį reikės paėjėti. Brangiausia važiuoti taksi - apie 30 eurų.

Jei yra laiko, apžiūrėti Genują patogiausia raudonuoju turistiniu autobusu. Už 15 eurų per kelias valandas pamatysi visus svarbiausius miesto objektus, o vėliau tiesiog galėsi pasivaikščioti po centrą, pakilti į nedidelį apžvalgos kupolą. Kai kas Genują laiko nesaugiu, pavojingu miestu, bet man jis patiko.

Sustojus Haifos uoste Negyvosios jūros malonumai ne taip ir toli.

Kiek kitaip viskas susiklostė grįžtant atgal, nes italai vežėjai itin dažnai streikuoja. Viešasis transportas kelias dienas nevažiavo pirmojo mano vizito Genujoje metu, nevažiavo ir antrojo. Blogiausia, kad piketuotojai užtvėrė pagrindinį kelią, tad juo negalėjo važiuoti nei privatūs, nei taksi automobiliai. Šiaip ne taip išsiaiškinome, kad galime važiuoti traukiniu. Tačiau atėjus į stotį visi automatai, parduodantys bilietus, rodė, kad vietų traukiniuose nėra. Vėliau paaiškėjo, kad jų yra, tik pardavimo aparatai sugedo. Teko stoti į ilgą laukiančiųjų eilę.

Vizos laive

Jaukus man pasirodė ir Čivitavekijos miestelis - antroji stotelė mūsų kruize. Jis labai nedidelis, čia yra gražus paplūdimys, gigantiška jūreivio ir jo mylimosios statula, viena pagrindinė senamiesčio gatvė. Nuo laivo iki centro norinčiuosius pasižvalgyti nemokamai atveža kruizų kompanijos autobusas. Kas nori, gali sėsti į kitą autobusą ir nukakti pasižvalgyti į už keliasdešimt kilometrų esančią Romą.

Jei kelionės metu lankomos šalys, į kurias reikalinga viza, dažniausiai ji išduodama laive dieną prieš išlipant į krantą. Tuomet eilėje tenka stovėti ne vieną valandą. Žinoma, visuomet galima pasidomėti iš anksto ir vizomis pasirūpinti dar prieš kelionę.

Atstovėję kelių valandų eilę gavome Izraelio migracijos antspaudus ir Egipto vizas. Egiptiečiai plaukiantiesiems laivais dažnai iš viso netaiko jokių apribojimų. Na, bet visą laukimo ceremoniją teko ištverti dėl izraeliečių, kurie kiekvieną, išlipantį Haifoje, norėjo pamatyti asmeniškai.

Kupranugariais aplink piramides

Trečioji mūsų stotelė buvo Aleksandrijoje. Miestas, kaip ir Kairas, labai netvarkingas ir apleistas. Vos išlipus turistus pasitinka deryboms pasirengę taksistai. Iš pradžių manėme, jog pakaks apžiūrėti Aleksandriją, tačiau atsivertę žemėlapį ir išsiaiškinę, kad nuo jos iki Kairo tik 200 kilometrų, susigundėme proga pamatyti garsiąsias piramides. Iš kurortų nuvykti iki jų reikia nukakti 500-600 kilometrų.

Kelionės metu užsukama ir į Aleksandriją.

Kelionė iki Kairo ir atgal bei trumpa ekskursija Aleksandrijoje buvo pažadėta už 35 dolerius kiekvienam. Tačiau, kaip ir visuomet Egipte, dar teko papildomai primokėti vairuotojui, esą išvyka buvo ne pagal planą. Įspūdingiausia tai, kad vairuotojai apvažiavo piramides ir sustojo kitoje jų pusėje. Ten buvo išnuomoti kupranugariai. Jojome ilgokai. Tikrai ne penkias ar dešimt minučių. O daugeliui turistų prie piramidžių ant kupranugarių tik pasėdėti tenka.

Vėliau dar laukė ekskursija į kvapų namus, kur galima įsigyti įvairiausių aliejų.

Taksistai melavo

Izraelio uostą Haifą buvome nusprendę apžiūrėti keliaudami išsinuomotu automobiliu. Tačiau neįvertinome to, kad naudojantis juo tik parą teks mokėti gerokai brangiau, nei sutarėme. Išlipus iš laivo turistų taip pat laukia taksistai, su kuriais galima derėtis. Tiesa, iki Jeruzalės ir Negyvosios jūros vieną asmenį jie žadėjo nuvežti už 50 dolerių. Atkalbinėdami nuo savarankiškos kelionės jie sakė, esą Izraelyje keliauti nesaugu, keliai labai prasti, nėra ženklų. Na, bet vis dėlto pasirinkę išsinuomotus automobilius pasielgėme teisingai - viskas buvo priešingai, nei sakė taksistai. Be to, į laivą galėjome grįžti kada panorėję, nes jis vienam vakarui liko krante.

Beje, automobilių nuomos punktas Haifoje - už miesto. Iki jo gana nebrangiai nuvažiavome per 40 minučių. Pirmutinis mūsų tikslas buvo Negyvoji jūra. Prie jos įrengta maudykla, kur už 50 šekelių (36 litus) gali mėgautis šios jūros malonumais. Prie telkinio sudėti nemokami gultai, yra gėlo vandens dušai, persirengimo kabinos, purvo vonios. Taip pat yra kelios parduotuvės, kuriose galima įsigyti Negyvosios jūros produktų.

Greta maudynių vietos surašyta, ko negalima daryti vandenyje. Pavyzdžiui, taškytis, nes itin sūrus į akis patekęs vanduo ilgokai graužia, taip pat gulėti ant pilvo, nes atsiversti be kitų pagalbos tikrai sunku.

Proga užsukti į Jeruzalę

Dar vienas aplankytas objektas - Jeruzalė. Pasivaikščiojome senamiesčiu, nuėjome prie Raudų sienos. Čia budinčios moterys ilgesne apranga nepasirūpinusioms turistėms paskolina apsiaustus. Minios žmonių stengiasi prasibrauti iki sienos ir įkišti į ją lapelį su užrašytu noru. Kartą per savaitę siena išvaloma, todėl vietos naujiems lapeliams čia visada galima rasti. Tik apsilankęs prie Raudų sienos supranti pavadinimo prasmę. Moterys ten net ištisas valandas meldžiasi įsikniaubusios į maldaknyges. Dažna jų iš tiesų isteriškai rauda - taip norėdama Dievui perduoti savo skausmo dydį ir sulaukti pagalbos.

Įspūdingieji Haifos sodai.

Grįžę prie laivo automobilius pastatėme į nemokamą automobilių aikštelę, o ryte jais vėl galėjome naudotis. Turėjome laiko išsamiau apžiūrėti Haifą. Įspūdingiausi yra trimis aukštais ant šlaito išsidėstę sodai.

Į laivą - be grynųjų

Kruizuose atsiskaityti grynais pinigais neįmanoma. Reikia turėti kelionės čekius arba kredito kortelę. Ši pateikiama registruojantis pirmąją dieną. Joje yra įšaldoma tam tikra pinigų suma - kaip garantas, kad už papildomas paslaugas bus sumokėta. Būna atvejų, kai užstatą galima palikti grynaisiais. Po kelionės jis, atskaičius privalomus mokesčius, atiduodamas. Į šiuos įeina arbatpinigiai personalui, įprastai siekiantys apie 7 eurus per dieną vienam žmogui. Tai žinant arbatpinigių nereikia palikti jokiam aptarnaujančiam personalui - nei restorane, nei kajutėse.

Keleiviai kruizuose maitinami penkis kartus per dieną. Per vakarienes rekomenduojama vilkėti puošnesnius drabužius. Laivuose bent kartą rengiama vadinamoji kapitono vakarienė. Tuomet aprangos kodas būna vakarinis: vyrams - kostiumai, moterims - ilgos suknelės.

Kiekvieną dieną į kajutes atnešami rytdienos laikraščiai. Tai specializuoti leidiniai, kuriuose rasite ne pasaulio naujienas, o miesto, kuriame bus sustojama, aprašymą, rekomenduojamas ekskursijas, galimas pramogas, aprangos kodo reikalavimą per vakarienę.

Pramogauti yra kur

Laivai krante dažniausiai prisišvartuoja rytą. Tuomet papusryčiavę poilsiautojai gali rinktis ką veikti - likti denyje arba apsidairyti krante. Tie, kas neužsisako mokamų ekskursijų, gali keliauti savarankiškai.

Čivitavekijos uoste - milžiniška jūreivio ir jo mylimosios skulptūra.

Kartą per metus su vyru Dariumi ir draugais išsirengianti verslininkė Inga Budrienė sako niekuomet neužsisakanti gana brangių mokamų ekskursijų. Ji rekomenduoja miestais, kuriame laivai sustos, pasidomėti iš anksto ir suplanuoti, kaip patogiausia juos apžiūrėti. "Tarkim, daugelyje Europos miestų važinėja raudonieji autobusai, kur už 12-20 eurų per keletą valandų gali apžiūrėti visas įžymybes. Egipte patogu keliauti taksi. Dėl kainos susideri išlipęs iš laivo su turistų lūkuriuojančiais taksistais. Na, Izraelyje nuomojomės automobilį ir keliavome savarankiškai", - pasakojo ji.

Kiekvienas laivo keleivis turi asmeninę plastikinę kortelę, kurioje saugoma jo nuotrauka. Kortelė išduodama registruojantis į kruizą ir naudojama kaskart įlipant ir išlipant iš laivo.

Prie išėjimo visuomet pateikiama informacija, kada vėliausiai reikia grįžti į laivą. Viskas sutvarkyta taip, kad poilsiautojai, parkakę po kelionės, bent viename laivo restoranų galėtų papietauti. Ką daryti vėliau, renkasi kiekvienas asmeniškai. Eina degintis į denį, maudosi, ilsisi, sportuoja. Norintieji mankštintis nemokamame sporto klube turi turėti sportui skirtą aprangą ir avalynę. Papildomai reikia mokėti už SPA paslaugas, pirtį, kirpyklą. Nekainuoja galimybė žaisti stalo tenisą ar mini golfą. Daugelis laivų turi ir nedideles krepšinio aikšteles, diskoteką.

Prieš vakarienę arba po jos (priklausomai nuo to, kada vakarieniausite) keleivių laukia nemokamas šou teatre.

Beje, laive prie stalų įprastai sėdi maždaug po dešimt žmonių. Tad jei vykstate dviese, greičiausiai visos kelionės metu turėsite kompaniją.

"Apskritai kruizas yra gerai suplanuotas: kai miegi, per tą laiką laivas nuplaukia į kitą miestą. Ryte atsikeli jau kitame mieste. Nei skristi, nei vairuoti", - sakė I.Budrienė. Ji įsitikinusi, kad būtent kruizai suteikia galimybę mėgautis poilsinių ir pažintinių kelionių pranašumais.

Pasak pašnekovės, tiems, ką kamuoja jūros liga, svarbu nepamiršti reikiamų vaistų. "Tačiau kartą pasitaikė toks bangavimas, kad niekas nepadėjo. Na, bet išgyvenau, ir dėl to kelionės įspūdžiai nenublanko", - prisipažino Inga.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Taip  193.219.128.239 2013-03-15 21:01:48
naudingas straipsnis. Pasinaudosim patarimais.
3 0  Netinkamas komentaras
Buvau  84.240.34.108 2013-03-15 20:22:33
Patiko.
3 0  Netinkamas komentaras
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami