Krymas: tėvų nostalgijos nublokšti

LŽ 2010-09-24 00:00
2010-09-24 00:00
"Lastočkino gnezdo" (Kregždės lizdas) - viso Krymo simbolis. Vaido Mikaičio nuotrauka
Kry­mo ku­ror­tai jau se­no­kai Lie­tu­vo­je po­pu­lia­ru­mu ne­ga­li ly­giuo­tis su Tur­ki­ja, Egip­tu ar Kre­ta. Ta­čiau prieš dvi­de­šimt ir dau­giau me­tų Kry­mo pa­va­di­ni­mas tar­si me­du­mi ap­lie­da­vo lie­tu­vių äir­dis ir ža­din­da­vo sva­jas apie at­os­to­gas prie Juo­do­sios jū­ros.

Krymas: prestižinė Sovietų Sąjungos poilsio vieta, į kurią patekdavo ne kiekvienas norintysis. Nors tautiečiai dabar nesiveržia atostogauti Kryme, ten kaip ir anksčiau tebeplūsta vasarotojai iš buvusios Sovietų Sąjungos. Vienus gena praeities nostalgija, kitus - palyginti nedidelės kainos, trečius - visą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) erdvę vienijanti rusų kalba. Susirengėme į Krymo pusiasalį norėdami savo akimis pamatyti vietas, dėl kurių mūsų tėvai svajingai dūsaudavo planuodami atostogas. Vasarą į didžiausią Krymo miestą Simferopolį skraidina "AirBaltic" lėktuvai iš Rygos, tačiau pasirinkome traukinį, nes dažniausiai kaip tik šia transporto priemone į Krymą dundėdavo sovietinės Lietuvos gyventojai.

 

Mišos vaišės

Tiesioginio traukinių maršruto iš Lietuvos į Krymą nebėra, bet galima persėsti Minske arba Kijeve. Į Ukrainos sostinę nusigavome naktiniu autobusu, o ten jau ieškojome traukinio bilietų į Simferopolį. Rytą geležinkelio stotyje stojome į milžinišką eilę ir nusipirkome bene paskutinius bilietus važiuoti tą patį vakarą. Kasininkė tikino, esą mums labai pasisekė, nes vasarą gauti bilietų tą pačią dieną gana sudėtinga. Nors traukinių daug, paprastai vietos išperkamos gerokai iš anksto, tad geriausia bilietus įsigyti dar Lietuvoje.

Naktinis traukinys Kijevas-Simferopolis buvo tiesiog puikus: dirbo restoranas, veikė oro kondicionierius, todėl karštą vasarą juo važiuoti - tikras malonumas. Mūsų kupė pakeleivis pasitaikė labai draugiškas ukrainietis Miša. Vos užsiminėme, kad eisime į restoraną vakarieniauti, Miša tik prunkštelėjo ir pradėjo krauti ant stalo visas mamos įduotas gėrybes. Ne tik mus, bet ir pusę vagono galėjo pamaitinti. Ir pagirdyti, nes kokia vakarienė traukinyje be degtinės. Iš pradžių kuklinomės, bet išgirdę standartinį klausimą, ar mes jį gerbiame, turėjome tvirtai garantuoti pagarbą, priimti vaišes ir kilti į kovą su buteliu degtinės. Būta linksmo vakaro, juk traukinyje taip įprasta. Žmonės, kurie daug važinėjo po Sovietų Sąjungą, mane ne tik supras, bet ir prisimins jaunas dieneles.

Patiklumo kaina

Kai traukinys sustodavo didesnėse stotyse, jose tiesiog užvirdavo gyvenimas. Keleiviai išlipdavo pamankštinti kojų ir pasidairyti, o vietiniai puldavo prie jų siūlyti įvairiausių gėrybių ar niekniekių. Visi bendraudavo ir derėdavosi. Iš jaunos merginos nusipirkome stiklainį agrastų.

Jau rytą įvažiavę į Krymo pusiasalį sustojome Džankojaus mieste. Su Miša išlipome paieškoti vandens, o į vagoną brovėsi prekiautojai ir siūlė keliautojams pirkti įvairaus šlamšto. Į mūsų kupė užėjo

paprasta moterėlė ir paprašė pasmulkinti pinigų kupiūras. Bendrakeleivis Vytelis atsakė neturįs, tačiau moteriškė buvo atkakli, ragino pažiūrėti dar kartą. Nuoširdus ir naivus Vytelis padavė jai savo pinigus, kad ši įsitikintų, jog smulkių neturi. Moterėlė įsitikino ir išėjo, bet po kurio laiko bičiulis atsitiktinai aptiko, kad jo patiklumas atsiėjo 60 dolerių - tiek trūko piniginėje. Moteriškė pasitaikė miklių pirštelių...

Bendrauja rusiškai

Netrukus pasiekėme Simferopolį. Iš jo mikroautobusu pasiekėme Aluštą, esančią už 50 kilometrų, ir šiame miestelyje nusprendėme apsistoti. Iš Simferopolio į Jaltą (80 km) kursuoja ir troleibusai. Jais tenka ilgiau kopinėti per kalnus, tačiau kaina keletą kartų mažesnė, o gamtovaizdis tiesiog pribloškiamas.

Alušta - kurortinis miestelis, turintis apie 30 tūkst. gyventojų. Jį supa kalnai, o pietuose plyti žydra Juodoji jūra. Miesteliui trūksta tvarkos, gatvės duobėtos, dauguma jų neapšviestos, pilna sovietinių automobilių. Rusakalbių poilsiautojų - taip pat marios. Visur prekiaujama vaisiais.

Krymas - autonominis Ukrainos regionas. Remiantis spauda, sovietmečiu Nikita Chruščiovas Krymą atidavė Ukrainai, bet ukrainiečių kalbos čia neišgirsi, vien rusų. Šis regionas Ukrainai duoda nemažai pelno, tačiau kelia ir problemų. Ypač tiems, kurie linkę žvelgti Vakarų kryptimi. Kryme įsikūręs rusų karinis laivynas, jo valdžia ir žmonės yra visiškai prorusiški, todėl Ukrainai stojant į NATO ar ES ten dar gali kilti rimtų etninių problemų. Teigiama, jog daug Krymo gyventojų turi ir rusiškus pasus.

Alaus ir saulėgrąžų

Kai tik išlipome iš mikroautobuso, mus apspito būrys pagyvenusių moterų, siūlančių nakvynę. Sužinojusios, kad atvykome vos trims

dienoms, taip pat greitai ir atšoko, mat visi tikisi poilsiaujančiųjų ne trumpiau nei savaitę. Vis dėlto viena moteris priėmė mus į savo chruščiovinės architektūros butą už 20 dolerių per parą. Vonioje buvo sugedęs čiaupas, todėl nuolat tekėjo vanduo, tačiau močiutė Sofija dėl to visiškai nesijaudino, nes ten vandens skaitikliai dar neišrasti.

Paplūdimys Aluštoje - pilnutėlis kaip Palangoje. Viešajame turi tipenti pirštų galiukais lyg balerina, kad neužliptum ant gulinčio poilsiautojo. Dar sunkiau rasti vietą atsigulti. Yra ir privačių paplūdimių. Šiuose žmonių mažiau, tačiau reikia sumokėti litą arba du, o už keletą litų gali išsinuomoti ir gultą, nes pliažai akmenuoti. Jūros vanduo skaidrus ir šiltas. Tik apmaudoka, kad prie kranto iškart gilu, todėl nemokantiesiems plaukti ne itin smagu maudytis.

Paplūdimyje nesiliauja marširavę prekiautojai, visa gerkle bliaunantys ir siūlantys maisto bei gėrimų. Visur tik ir skamba: "Svežaja kukurūza" (švieži kukurūzai), "vkusnaja chrustiaščiaja pachlava" (skanus traškus pyragas), "semiački" (saulėgrąžos), "pivo" (alus)... O išradingiausias siūlymas - "domašnij obied" (naminiai pietūs).

Palei jūrą driekiasi ilga krantinė, kurioje galima pramogauti, fotografuotis su gyvūnais, ragauti egzotiškų patiekalų. Tarkime, ryklienos šašlyko, kepamo tiesiog čia. Sukasi karuselės, spiegia karaokė. Pramogų netrūksta, o kainos mažesnės negu Lietuvoje.

Kai jau eidavome namo, mūsų gatvė skendėdavo aklinoje tamsoje. Išsisukti koją šaligatvio duobėje buvo vieni niekai, nes kelią tik kartkartėmis apšviesdavo pravažiuojantys automobiliai.

Į Jaltą - troleibusu

Į žymiausią Krymo kurortą Jaltą vykome senu troleibusu už keletą centų. Pakeliui įsikūręs garsusis "Artekas" - turbūt garsiausia visoje Sovietų Sąjungoje pionierių stovykla, į kurią galėjo patekti toli gražu ne kiekvienas mirtingasis. O vaizdai pro troleibuso langą tiesiog svaigino: kairėje pusėje žemai plytinti jūra, dešinėje - kalnai.

Jalta labiau išpuoselėta ir sutvarkyta nei Alušta, bet paplūdimiai panašūs - akmenys ir minios poilsiautojų. Gal akmenų šiek tiek mažiau, tačiau daugiau dulkėto smėlio arba tiesiog dulkių. Patarčiau nuomotis gultus, nes kloti užtiesalo ant tų dulkių tikrai nevilioja.

Mieste stovi keletas įvairių religijų bažnyčių, tačiau garsiausias objektas, be abejo, yra "Lastočkino gnezdo" (Kregždučių lizdas). Į šią vietą galima nuplaukti dažnai kursuojančiu garlaiviu, o bilietai parduodami prie kiekvieno kampo, net ir paplūdimiuose. Kelionė kainavo apie 10 litų, truko maždaug 45 minutes į vieną pusę. Kol laivas plaukė palei krantą, iš magnetofono sklido pasakojimas apie statinius ir vaizdus pro langą.

Pakeliui sanatorijos keitė sanatorijas, o galiausiai pasirodė žymieji Levadijos rūmai. Juose 1945 metais vyko garsioji Jaltos konferencija, per kurią Josifas Stalinas, Franklinas Rooseveltas ir Winstonas Churchillis pasirašė Antrojo pasaulinio karo pabaigos aktą. Šiuose rūmuose Stalinas mėgo ilsėtis ir priimti užsienio svečius. Vėliau jie tapo kitų Sovietų Sąjungos vadovų poilsio vieta. Kadaise ten rezidenciją turėjo ir pats caras Nikolajus II. Tai buvo geriausias tuo metu įmanomos statymo technologijos pavyzdys. Dabar čia įrengtas muziejus.

Krymo simbolis

Tačiau viską užgožia "Lastočkino gnezdo", laikomas ne tik Jaltos, bet ir viso Krymo simboliu. Ant uolos krašto stūksančios mažos pilaitės vaizdas tiesiog glosto akį. Toks vardas jai suteiktas dėl to, kad tik kregždės geba sulipdyti lizdelį bet kurioje vietoje.

Laivui atplaukus turistams leidžiama 45 minutes pasivaikščioti. Visi lipa į uolą, ant kurios ir stovi šis šedevras. Pilaitė daug mažesnė, negu atrodo iš toli. Ją apeiti galima tik siauru balkonėliu, kurio apačioje plyti jūra. Viduje nieko pribloškiamo nepamatysi, geriausias įspūdis - vaizdas iš toli. 1927 metais Jaltą sudrebinęs žemės drebėjimas 1912-aisiais statyto Kregždžių lizdo nesugriovė. Jei būtų taip nutikę, antro tokio tikrai niekas nebūtų sugebėjęs pakartoti.

Vertinga kelionės pamoka

Paskutinę dieną Aluštoje praleidome vartydamiesi ant paplūdimio gultų. Vakare laukė kelionė troleibusu į Simferopolį, o iš ten - dar vienas naktinis nuotykių traukinys į Moldovos sostinę Kišiniovą.

Kadangi šį kartą kupė važiavome tik mes, sava trijulė, vakarėlis praėjo ramiai. Be to, ir vagonas buvo gana tamsus, tylus. Prieš pietus, apie vienuoliktą, pasiekėme Odesą. Šiame mieste išlipo beveik visi keleiviai. Į Moldovą pajudėjome bene vieninteliai vagone. Tada ir prasidėjo mūsų nesėkmės.

Ukrainos pasienio stotyje įmitę muitininkai, pamatę vienintelius užsieniečius vagone, sublizgino akutėmis. Ištraukė pluoštą deklaracijų ir liepė jas pildyti. Netyčia padarėme keletą klaidų, už kurias gana brangiai sumokėjome. Blogiausia, kad ne visai tiksliai įrašėme turimą sumą pinigų, todėl radęs neatitikimų muitininkas atrodė labai patenkintas. Mano bendrakeleiviai buvo išprašyti iš kupė, durys sandariai uždarytos ir pradėtas nesėkmingas manęs graudinimas reikalaujant kyšio. Paskui sulaukiau ultimatyvaus grasinimo protokolu, milžiniška bauda. Muitininkas nebuvo linkęs derėtis, todėl teko nusileisti, duoti jam pinigų ir priimti šį nesusipratimą kaip vertingą kelionės pamoką.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (10)
Taip,  80.5.76.171 2013-03-26 16:03:06
nebuvo, tikrai, kliuciu pailseti Kryme, nukakti i Maskva gera spektakli paziureti ar baleto pastatyma, tik noro reikejo. I Arteko stovykla tikrai ne kiekvienas patekdavo, turint omeny, kad tai visasajungine vaiku poilsio stovykla, bet kur dingo vaiku poilsio stovyklos Lietuvoje? O, jeigu dar ir islikusi kokia, tai tikrai ne kiekvienam Lietuvos vaikeliui prieinama.
2 0  Netinkamas komentaras
Laris  78.59.38.108 2013-03-26 16:03:06
kas noredavo,tas ir vaziuodavo-miegojau akaciju miskeliuose miegmaisyje ir VIENAS PESCIOMIS apejau Kryma.Bet uz viska graziausios ir geriausios budavo studentes is Rusijos,irgi "dikarkos",su kuriomis susipazinau ant Cufut Kale kalno.LABAI DRAUGISKOS IR GEROS,NET SIANDIEN SILPNA PRISIMINUS.
2 0  Netinkamas komentaras
Bobutė  78.57.79.39 2013-03-26 16:03:06
Kelionė lėktuvu Vilnius - Simferopolis kainuodavo 25 rub., už lovą pas Aluštos gyventojus nakčiai - 1 rub. Abrikosų ir persikų reikėdavo patiems pasirinkti po medžiu nemokamai. Už 150 rub. būdavo puikios atostogos. Tai buvo 1974 m. O dabar ...Neįgyvendinama svajonė.
2 0  Netinkamas komentaras
rasa  86.100.20.30 2013-03-26 16:03:06
Pamoka vertinga. Bet reikia mokėti pagasdinti ir juos...Reportažas išskaidė norus ten nuvykti
2 0  Netinkamas komentaras
aaa  86.38.200.33 2013-03-26 16:03:06
aš kažkada irgi atostogavau jaltoj,žinoma norečiau ir dabr,ten nuostabu bet neturiu užką,ar gali leisti atostogas gaudamas 650 lt pensiją...lieka tk gražūs jaunystės prisiminimai
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami