Kuba: sustojusio laiko kraštas

© Lietuvos žinios 2012-08-09 08:39

© Lietuvos žinios

2012-08-09 08:39
Kazimiero Šiaulio nuotraukosVandenynas čia - lazurito spalvos.
Čia pil­na par­adok­sų. Per dvi vieš­na­gės sa­vai­tes ne­įma­no­ma vi­sa­pu­siš­kai pa­žin­ti ša­lies gy­ve­ni­mo, ta­čiau tam ti­kras iš­va­das da­ry­ti įma­no­ma. Ypač krin­ta į akis anks­tes­nių lai­kų re­lik­tas - tau­tos bū­das. 

Žmonėms būdingas nuolankumas, paslaugumas, susitaikymas su buitimi, neveiklumas - bene ryškiausi dabartinių kubiečių bruožai. Pridėkime pomėgį šokti ir dainuoti. Visur ir visada. Ir už tai gauti bent pesą.

Po revoliucijos Kuboje neliko kūrusiųjų Kubos gerovę. Juos išvijo arba nužudė. Šiandien Kuba yra paklusni. Ji neturi privataus turto, yra visiškai priklausoma nuo valdžios.

Nerimavau laukdamas, kol lėktuvas nusileis Kubos Varadero oro uoste, - tiek prisiklausęs, tiek girdėjęs apie mums neįprastą tvarką šioje valstybėje - diktatūrą saviems, tačiau atvirumą užsienio piliečiams. Tikėjausi ko nors panašaus į Baltarusijos gyvenimą, tačiau Kuba - kiek kitokia.

Kuboje bananų gali pasiskinti nuo medžio.

Pirmoji pamoka

Po nakvynės viešbutyje su žmona traukėme pasidairyti po Varadero kurortinį miestelį, kuris labai panašus į mūsų Kuršių neriją. Varadero kurortas - tai ilga siaura sausumos juosta, iš vienos pusės skalaujama Atlanto vandenyno, iš kitos - užutėkio tarp Varadero pusiasalio ir vienos iš Atlanto vandenyno salų.

Netrukus gavome ir pirmąją kubiečių pamoką. Nusprendėme užeiti į vieną kavinukių atsigerti. Buvome neseniai po pusryčių, tad valgyti nenorėjome. Kavinės šeimininkas, pagyvenęs kubietis, berdamas "ruso, ruso", labai maloniai pakvietė prie staliuko, nedelsdamas atnešė meniu. Net neatsivertę jo, paprašėme sulčių ir vandens. Kažką greitakalbe vyriškis pažėrė ispaniškai, mes mandagiai linktelėjome vildamiesi, kad mus suprato.

Atnešė sulčių, vandens, po kurio laiko - bandelių. Bandžiau aiškinti, kad mums jų nereikia, tačiau šeimininkas siaubingai išvertė nustebusias akis, o mums liko laukti, kuo viskas baigsis.

Netrukus padavėjo rankose išvydome dvi dideles lėkštes, kuriose buvo po didžiulį langustą ir kalnas krevečių. Laimė, turėjome išsikeitę pinigų, tad kad ir nenoromis, kibome valgyti. Patiekalų skonis buvo dieviškas, o kaina - bedieviška. Supratome, kad nepatirtomis aplinkybėmis reikia rėkti "no, gracias" ("ne, ačiū") ir mojuoti rankomis... Išlydėdamas savininkas šypsodamasis įteikė mano žmonai gėlę, kuri turbūt reiškė - "nežiopsokit".

Kubiečiai mėgsta šokti ir dainuoti.

Varaderas - viešbučių miestas, tačiau iš karto šokiravo griūvantys, be langų, tik medinėmis žaliuzėmis vienaukščiai gyvenamieji nameliai, kuriuos, mūsų supratimu, sunkiai galima pavadinti namais. Ėjome gatve ir netekę žado dairėmės. Kaskart su mumis sveikindavosi visai nepažįstami vietos žmonės, o prie daugybės kavinių ir barų ant šaligatvių stovintys padavėjai mojuodavo meniu ir kviesdavo užkąsti.

Neretai išgirsdavome šūktelint: "Ruso, ruso tovarišč" ir išvysdavome lyg ir draugišką kalbinančiojo šypseną, tačiau vėliau perpratome, kiek kitokią šių šūksnių prasmę.

Lyg technikos muziejus

Einančius gatve be perstojo lydėjo taksi automobilių, motorinių triračių, triračių velomobilių pypsėjimai ir vairuotojų šūksniai, kviečiantys važiuoti. Ilgainiui supratome, kad taip vietiniai vežėjai supranta dairymąsi į tai, kas vyksta gatvėje, ir bando prisivilioti norinčius arba nenorinčius pasivažinėti turistus.

Dairytis išties yra į ką. Kuba - automobilių muziejus. Čia palyginti daug amerikietiškų automobilių, pagamintų iki 1959 metų. Gidė patvirtino mano spėjimą, kad tie automobiliai turtingų kubiečių ir amerikiečių palikti po 1959 metų revoliucijos, kai valdžią perversmu paėmė Fidelis Castro.

Iš pradžių žvelgėme į gatvėmis važinėjančius antikvarinius automobilius tiek dėl jų egzotiškos išvaizdos, tiek dėl to, kad buvo sunku įsivaizduoti, kaip jie iš viso gali judėti. Tai paminklai amerikietiškai automobilių pramonei, aišku, ir kubiečių automechanikų gebėjimų liudijimai.

Savitas Kubos menas.

Vėliau kituose miestuose pamatėme ir daug įvairių modelių sovietinių žigulių, pradedant vadinamaisiais pirmukais ir baigiant septintukais  bei nivomis.

Kuboje daug ir moskvičių, uazų, mazų, kamazų, zilų, kitų senesnių sovietinių transporto priemonių, pagamintų iki 1990 metų. Akivaizdu, kad jie pateko į Kubą iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Naujų automobilių Kuboje beveik nėra, išskyrus važinėjančius Havanoje su diplomatiniais numeriais, taip pat šiek tiek apynaujus kiniškus sunkvežimius.

Rusų nemėgsta

Dvi dienas praleidome Kubos sostinėje Havanoje. Iš pradžių buvome supažindinti su senamiesčiu, kuris paliko slogų įspūdį dėl visiškai griūvančių pastatų, apytuščių parduotuvių ir kimbančių prie turistų taksistų, šiaip visokias paslaugas siūlančių kubiečių.

Vėl stebino vietinių šūksniai "ruso, ruso, drug" ir panašiai, tačiau nebuvo girdėti taip kreipiantis į kitų tautybių atvykėlius, nors čia jų gausu - daugiausia vokiečių, ispanų, italų, kanadiečių.

Galutinai supratome šio reiškinio esmę viešbutyje: padavėjui plačiai šypsantis ir akivaizdžiai paniekinamai šaukiant "ruso, ruso", paaiškinau, kad esu ne "ruso", o lietuvis iš nepriklausomos valstybės, kuri vadinasi Lietuva, yra prie Baltijos jūros ir Europos Sąjungos narė.

Ironiška padavėjo šypsena iškart dingo, toliau jis bendravo su mumis kaip ir su kitų valstybių atstovais. Vėliau dar keletą kartų pasitvirtino, kad Kuboje rodomas dėmesys Rusijos piliečiams yra ne draugystės, o neprielankumo išraiška, kubiečiai supranta, kas yra kaltas dėl jų dabartinės situacijos.

Dievas tarsi sukūrė Kubą poilsiauti.

Cigarai ir romas

Lankėmės tabako fabrike, nors fabriku jį pavadinti vargu ar galima. Tai cechas, kuriame dirba apie 50 žmonių - rankomis suka cigarus. Kiekvienas cigaras susukamas iš džiovintų ir fermentuotų tabako lapų, tikrinamas oro praeinamumo testu - nesudėtinga orapūte, vėliau pakuojama į dėžutes arba ruošiama pardavinėti vietoje.

Viduje neleido fotografuoti. Galbūt dėl gamybos paslapčių, gal kad netrikdytume dirbančių žmonių. Fabriko krautuvėje įsigijome cigarų, kaip vėliau paaiškėjo, brangiau negu kitose prekybos vietose.

Romo gamybos muziejus taip pat kuklus, paprastas, kaip ir pats romo gaminimo procesas. Ekskursijai baigiantis buvo pasiūlyta įsigyti kelių rūšių romo, gal kad ilgiau prisimintume - taip pat brangiau negu kitur.

Viskas dėl peso

Kuba - šalis turistams. Viešbučiai, ypač kurortinėse vietovėse, niekuo nesiskiria nuo europietiškų, tarkime, Kanarų salų. Aptarnaujantis personalas labai paslaugus, mandagus, žinoma, nuolat laukiantis bent peso už tą paslaugumą. Arbatpinigiai ten galioja visur pagal nerašytą, bet įteisintą taisyklę. Gidė irgi rekomendavo jų negailėti. Esą turistai padeda vietiniams pragyventi, nes vidutinis atlyginimas tėra apie 15 dolerių per mėnesį.

Tipiškas kubietis - su cigaru dantyse.

Maisto prekių parduotuvėse beveik nėra, o kainos ne ką mažesnės negu Lietuvoje, litras degalų atsieina maždaug 3 litus. Lieka stebėtis, kaip žmonės išgyvena? Kita vertus, jiems nereikia šildymo, šiltų drabužių, prižiūrėti būsto (gyvena neįsivaizduojamai apleistuose butuose ir namuose) - egzistavimas tarsi suprantamas.

Akivaizdu, kad kubiečiai susitaikę su tokia situacija. Bent šiuo metu, kol šalį valdo Castro klanas.

Beje, viešo F.Castro garbinimo Kuboje nėra. Per dviejų savaičių viešnagę jo portretą matėme gal dviejose vietose, o dabartinio prezidento Raulio Castro - tik kartą. Užtat Che Guevaros atvaizdas visur: ant pastatų, suvenyrų, pakelės apšviestuose betoniniuose pano.

Lankydamiesi Santa Klavos mieste, aplankėme Che Guevaros muziejų - mauzoliejų. Pora salių, jose keletas asmeninių jo daiktų, ginklų, šiek tiek nuotraukų, prie muziejaus didžiulis paminklas. Lankytojų beveik nėra, vienas kitas turistų autobusas. Vietos gidė apie nacionalinį didvyrį kalba sausu atmintinai iškaltu tekstu. Kolumbariume sudėtos urnos su Che Guevaros ir jo bendražygių palaikais. Toks likimas šį revoliucionierių ir jo draugus ištiko Bolivijoje, kur jie taip pat buvo sumanę daryti revoliuciją.

Straipsnio autorius K.Šiaulys įsitaisė prie ryškiai dažyto rusiško  sunkvežimio, kuris vežioja turistus.

Pagal išgales ir kišenę

Atrodo, kad Dievas sukūrė Kubą poilsiauti ir maloniai leisti laiką. Bene ištisus metus saulė ir vidutiniškai 25-26 laipsnių C  šilumos. Puikūs aukso spalvos smėlio paplūdimiai, vandenyno bangos - lazurito spalvos. Kalnuose - palmių, sekvojų, kanarinių pušų miškas, nepaprastai daug žalumos net sausringuoju laikotarpiu, nors lietingo čia ir nebūna.

Kalnuose šiek tiek palynojo, tačiau einant pėsčiomis vienu iš nacionalinių parkų debesys greitai išsisklaidė, saulė vėl maloniai užkaitino, išgarindama nedidelę lietaus drėgmę.

Dalį ekskursijos trasos įveikėme trimis tiltais varomu rusišku sovietiniu zilu, pritaikytu gabenti turistus. Padarėme išvadą, kad sovietų armija, pasitraukdama iš Kubos, paliko joje visą čia turėtą techniką ir ji ligi šiol naudinga Kubai. Žinoma, ta nauda sąlyginė - ši atgyvena ryja degalus ir teršia orą. Tačiau kol kas kitos išeities nėra - vien iš cigarų, romo ir turistų atvežtų pinigų neprasigyvensi. Tačiau kubiečiai orūs - gyvena pagal išgales ir kišenę.

Kubos gyvenimą galima suskirstyti į tris tarpsnius - iki revoliucijos, po revoliucijos iki Sovietų Sąjungos suirimo ir iki dabar.

Ikirevoliucinį Kubos klestėjimą parodo išlikę pastatai naujojoje Havanos dalyje, kurioje dabar įsikūrusios ambasados, valstybės įstaigos, viešbučiai. Kitas laikotarpis - Sovietų Sąjungos paramos metas, įamžintas daugiabučiais be langų, vadinamosiomis chruščiovkėmis, nebeveikiančiomis gamyklomis, neįtikimo pločio išdaužyto asfalto keliais, kurie buvo nutiesti kariniais tikslais.

Yra ir daugiau stulbinamų to laiko pavyzdžių. Iš Kubos salos į kitą Kubai priklausančią nedidelę Santa Marijos salą per seklumą iš uolienų supiltas 48 km ilgio pylimas, kuriuo nutiestas puikus betoninis kelias. Šalia jo - dirbtinė sala, kurioje pastatytas nedidelis, bet puikus oro uostas, kadaise naudotas kariniais tikslais, dabar skraidinantis vietiniais maršrutais.

Havanoje ir kituose miestuose gausybė sovietinių kledarų.

Nuo 1990 metų Kuboje gyvenimas sustojo. Pastatai beveik nerestauruojami, keliai vos vos tvarkomi, gyvenamieji namai nestatomi, jaunimas vengia kurti šeimas, gyvena su tėvais, nes nėra kur gyventi. Smulkusis privatus verslas tik dabar ima rastis, bet situaciją sunkina tai, kad gyventojų perkamoji galia labai menka.

Vis dėlto kai ko kubiečiams galima pavydėti - tai optimizmo, jų tikėjimo ateitimi. Atrodo, jog jie supranta, kad dabartinė santvarka ne amžina, žino, kas dedasi už juos saugančios geležinės uždangos.

Amerikiečiai Kuboje oficialiai - priešai, tačiau iš tikrųjų labai laukiami turistai, nes visur palieka riebių arbatpinigių. Rusai - oficialiai draugai, tačiau kubiečių yra tapatinami su dabartinio jų skurdaus gyvenimo priežastimi.

Keliauti į Kubą verta dėl gamtos, puikaus klimato, gerų sąlygų užsieniečiams ir dėl specifinės visuomenės pažinimo. Kokia toji specifika? Prisiminkime, kad 150 metų Kuboje gyvavusi vergovė buvo panaikinta maždaug 1880 metais, tačiau iki šiol apstu tų laikų simbolių, liudijimų, muziejų eksponatų.

Vis dėlto kubiečiams galima pavydėti jų optimizmo, tikėjimo ateitimi.

Autorius Kazimieras Šiaulys

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Laura  46.249.178.47 2014-07-30 16:57:40
Naudinga informacija besiruošiantiems kelionei į Kubą :) dar daugiau info čia http://www.lehko.lt/salys/kuba/kainos/
2 0  Netinkamas komentaras
as  84.46.243.195 2012-08-10 09:13:44
labai labai idomu ,aciu
2 0  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami