Kuo Dzūkija vilioja žiemą

Jūratė MIČIULIENĖ   2012-12-28 07:45
Jūratė MIČIULIENĖ
 
2012-12-28 07:45
Jūratės Mičiulienės ir Valstybinio turizmo departamento archyvo nuotraukos Alytaus dailiųjų amatų moksleiviai eglutę puošia pačių sukurtais žaislais.
Di­džiau­sias Lie­tu­vos tu­riz­mo prie­šas - pra­sti orai. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu ma­ži mies­te­liai ir kai­mai sten­gia­si pri­si­vi­lio­ti tu­ris­tų jau­kiais pa­si­sė­dė­ji­mais, va­ka­ro­ji­mais, su­do­min­ti juos kraš­to pa­pro­čiais, su­pa­žin­din­ti su tra­di­ci­niais ama­tais ir jų iš­mo­ky­ti.

Gruodžio mėnesio kelionė po Dzūkiją įrodė, kad ne vien šiltieji kraštai visus metus gali prisivilioti turistų. Atvėsę orai kaip tik leidžia pasidomėti tuo, ką įdomaus turime pašonėje, į ką nekreipiame dėmesio lepindamiesi vasaros malonumais. Pažintinė kelionė po Dzūkiją atskleidė, kad ir žiemą keliauti gali būti įdomu. Per turą įvairių turizmo agentūrų darbuotojams buvo parodyti nauji ar atsinaujinę Pietų Lietuvos turizmo objektai, kuriuos drąsiai galima siūlyti turistams. Be to, organizuotos grupės vis labiau susidomi Lietuvoje populiarėjančiomis etnografinėmis, edukacinėmis, kultūrinėmis programomis. Daugelis turizmo objektų atvykusius svečius įtraukia į veiklą, ir tai pasitvirtina. Žmonės mielai pasigamina kokį nors darbelį, kartu su programos vedėja išsikepa duonos ar nusilipdo puodą.

Jaukus "Nakcižibio" namelis girioje.

Mažų miestelių atgaiva

Kelionę po Dzūkiją neseniai organizavęs Valstybinis turizmo departamentas supažindino su įgyvendinamu projektu "Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas". Europos regioninės plėtros fondas skatina atvykstamąjį ir vietinį turizmą. Tai atgaivina mažų miestelių ir kaimų gyvenimą. Aplankytos vietovės parodė, kiek naudos iš tokių, regis, mažyčių verslo projektėlių gali gauti vietiniai žmonės. Sakysim, Punios bendruomenės namuose vietinės moterys už tam tikrą mokestį padengia įvairių kalendorinių švenčių stalus, pasakoja apie to meto papročius, pagieda savo krašto giesmių. Lankantis gruodžio mėnesį jos dalijosi dzūkiško grybų rasalo, silkės su džiovintais baravykais, kitų patiekalų receptais.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla ne tik vietinius moksleivius visokių amatų išmoko - keramikos, juvelyrikos, drožybos, siuvimo, bet ir organizuoja pamokėles turistams. Štai per pusvalandį dailės mokytoja išmoko liaudies ornamentais dekoruoti drobinį maišelį. Pageidaujantieji gali ir drobinius marškinius papuošti savo piešiniu.

Panaros "Pilnų namų" bendruomenės koplyčią žino visa Lietuva.

Be senų dvarų

Nedidelis Daugų miestelis prie Alytaus gali didžiuotis ką tik atidaryta savivaldybei priklausančia irklavimo baze. Norintiesiems ištraukiamas net 15 žmonių irkluojamas vikingų laivas. Žinoma, pavasariop. Ant kranto - įvairios sporto aikštelės, namelyje - pirtis, o dviviečiai kambariai - tik po 30 litų. Šiuo patraukliu turizmo objektu Daugai tikisi pritraukti keliautojų.

Dzūkija, skirtingai nei kiti Lietuvos etnografiniai regionai, negali pasigirti senais dvarais. Tačiau netoli Daugų prie Suvingio ežero neseniai iš rąstų suręstas naujas Dvarčėnų dvaras, siūlo ramų poilsį.

Įdomus atradimas laukė ir už Varėnos pasukus Marcinkonių link - netoli etnografinio Žiūrų kaimo, ant Lavyso ežero kranto stovintys romantiški poilsio namai "Nakcižibis". Neatspėsite, ką tai reiškia. Tikrai ne naktį žibantį jonvabalį. Tai viena baravykų rūšių, dzūkų vadinamų nakcižibiais.

Tarp Merkinės ir Alytaus įsikūrę indėniško gyvenimo būdo namai siūlo savotiškos egzotikos. Edukacines programas vaikams siūlantis Rolandas Prušinskas su žmona svečius išmoko susiverti indėnišką karoliukų vėrinį, šaudyti iš lanko, svaidyti peilį ar žaisti indėniškus žaidimus. "Daug kam norisi egzotikos, o indėniškoji nėra agresyvi, ji nesikėsina į mūsų tikėjimą ir papročius. Netgi daug ką turime bendro. Ir mes, ir indėnai buvome pagonys, naudojome tokią pat simbolinę svastiką, kokios neturi Afrikos ar musulmonų tautos. Man indėnų papročiai labai patrauklūs, jų gyvenimo būdu domiuosi nuo aštuonerių, tad vaikams tikrai turiu ką papasakoti", - sakė jau ketverius metus turistus priimantis R.Prušinskas.

Iškalbingi Panaros "Pilnų namų" bendruomenės žolelių mišiniai.

Žolelių krautuvėlė vienuolijoje

Bene labiausiai kelionės dalyviams patiko lankytis už Merkinės esančioje Panaros kaimo "Pilnų namų" bendruomenėje. Namai garsėja kaip teikiantys profesionalią pagalbą besigydantiems nuo narkotikų ir alkoholio priklausomybės žmonėms. "Esame vieša katalikiška organizacija. Svarstome, kokia dar veikla užsiimti. Pagal senas vienuolijų tradicijas mums labai tiko pradėti veisti vaistažolių ūkį, - pasakojo "Pilnų namų" bendruomenės darbuotoja Rūta Jokubonienė. - Už miškelio turime nemažus laukus. Kasmet paruošiame apie 500 kg sausos vaistažolių masės. Žalios būtų labai daug, tačiau išdžiovinus lieka vos apie 20 proc. buvusio svorio."

Vaistažolės džiovinamos specialiame namelyje, kur elektra gaminama saulės baterijomis. Šią vasarą bendruomenės teritorijoje pastatytas pirmasis Lietuvoje sertifikuotas taususis pastatas. Energiškai efektyvus socialinėms reikmėms skirtas medinių rąstų namas apšildomas iš žemės gelmių ateinančia šiluma. Jai paimti elektros naudojama labai nedaug - tik 9,04 kWh kvadratiniam metrui per metus. Namo statybai naudotos vien ekologiškos medžiagos. Sienos dengtos šilko atliekų ir žolelių priemaišų tapetais. Šis namas dabar taip pat tapo gana įdomus atvykstantiems turistams.

O įvairiausių Panaroje išaugintų prieskoninių žolelių mišinių ir arbatos galima įsigyti mažoje koplytėlės parduotuvėlėje. "Vaistažolių ūkį prižiūri, ravi, žoleles skina, paskui džiovina Panaros kaimo moterys. Besigydantys "Pilnų namų" gyventojai joms tik padeda - iš laukų išveža akmenis, atveža vandens, į komposto dėžes sukrauna piktžoles (mes nenaudojame jokių trąšų), - pasakojo R.Jokubonienė. - Be moterų darbo tikrai žolelių ūkis neklestėtų. Pas mus dažniausiai atvyksta tokie žmonės, kurie neturi jokių darbo įgūdžių. Įsivaizduokite, kai paprašome nulupti obuolį, dauguma net nežino, kuria peilio ašmenų puse tai reikia daryti."

Taususis, pats save energija aprūpinantis namas Panaroje.

Dzūkių virtuvės paslaptys

Kadangi grikiai auga tik Dzūkijoje, Pamerkių kaimo gyventojai siūlo susipažinti su jų auginimo ir naudojimo galimybėmis. Laimos ir Kosto Mačionių sodyba "Grikucis" kviečia į vienos dienos edukacinę ekskursiją, per kurią dalyviai minko grikių tešlą ir kepa sausainius. Šeimininkė gali išmokyti išsikepti ir tikrų dzūkiškų bulvinių bandų ant kopūstų lapų. Žiemos vakaronės metu dzūkai moko išsidrožti medinį šaukštą ar iš vilnos nusivelti žaisliuką. Tokias programas jau pamėgę moksleiviai.

Nuo pavasario edukacines programas rengia ir Daivos Kvedaraitės ekologiškas šaltalankių ūkis Alytaus rajone. Čia galima ne tik sužinoti viską apie sveikatai naudingus šaltalankius, bet ir išmokti iš jų uogų pasigaminti saldainių.

Ekskursijas degustuojant gėrimus rengia ir Alytaus alkoholinių gėrimų gamykla "Alita". Buvo įdomu išgirsti, kad prieskonines žoleles atsiveža iš Šiaurės Kaukazo. Gamyklai jų reikia tiek daug, kad Lietuvoje galbūt nė vienas ūkelis neužaugintų. Kaip pasakojo ekskursijos vadovė, vienam užpilui sunaudojama 250 kg sausos žolės, o atsivežama iškart apie 5 tonas. Be to, šiltuosiuose kraštuose jos yra ekstraktyvesnės, tad ir dėl šios priežasties naudojami ne vietiniai augalai.

Ką tik atidaryta Daugų irklavimo bazė turistų tikisi sulaukti ledams nutirpus.

Lietuvos totoriai

Raižių kaime pasitikęs Alytaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius aprodė medinę, 1889 metais čia pastatytą ir vienintelę Lietuvoje sovietmečiu veikusią mečetę. Jis priminė įdomią totorių atsiradimo Lietuvoje istoriją: "XIV amžiuje po perversmo Aukso Ordoje chanas Tochtamyšas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pasiprašė prieglobsčio. Vytautas jį apgyvendino Lydoje. Kiti totoriai, sužinoję, koks geras Vytautas, taip pat ėmė prašytis priimami į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Už suteiktą pagalbą totoriai ištikimai tarnavo Vytautui, o chano Tochtamyšo sūnus vadovavo totorių pulkams, kurie kartu su Vytauto kariuomene stojo į kovą su kryžiuočiais Žalgirio mūšyje."

2010 metais, kai buvo minimos šio mūšio 600-osios metinės, Lietuvos totorių bendruomenė Raižių kaime savo lėšomis pastatė paminklą Vytautui. Tai iki šiol vienintelis šiam kunigaikščiui nepriklausomybės metais iškilęs paminklas. Folkloro specialistai yra pastebėję, kad Vytautas totorių dainose ir sakmėse yra labai dažnai minimas, to nepasakysi apie lietuvišką folklorą.

Punios kaimo bendruomenės moterys turistams organizuoja folklorines vakarones.

"Beje, Sausio 13-ąją Vilniuje žuvusios Loretos Asanavičiūtės totorė senelė yra palaidota Raižių totorių kapinėse, - pasakojo I.Makulavičius. - Apskritai mūsų tautos yra glaudžiai susijusios ir jeigu labiau pasidomėtume savo genealogija, manau, būtume tolerantiškesni vieni kitiems. Lietuvoje kas ketvirtas žmogus turi totoriško kraujo, o kas trečias - užsieninio, ir iš Rytų, ir iš Vakarų. Lietuva juk atsidūrusi didelėje kryžkelėje."

Paklaustas, ar Lietuvos totoriai kaip nors švenčia Kalėdas, Ipolitas sakė: "Nuo seno kūčiukus kepė, nes turėjo samdinių katalikų."

Totorių nacionalinis saldumynas šimtalapis - plačiai žinomas ir mėgstamas visoje Lietuvoje. Raižių kaime jis taip pat kepamas. Bendruomenės namuose turistams organizuojamos jo degustacijos. "Stebėti visą kepimo procesą nusibostų, mat jis trunka apie 5 valandas, - sakė I.Makulavičius. - O ar žinote, kad beliašas - taip pat totoriškas patiekalas? Jis plokščias todėl, kad tai buvo karių maistas. Tokius patogu susidėjus į maišelį pasikabinti prie žirgo šono."

Raižių mečetė - viena iš šiuo metu Lietuvoje esančių keturių musulmonų maldos namų.

I.Makulavičius rodė prie mečetės esančius du saulės laikrodžius. Vienas rodo Raižių laiką, kitas - Žalgirio mūšio vietos laiką.

Alytaus dailiųjų amatų mokykloje organizuojamos edukacinės valandėlės, per kurias galima išmokti visokių rankdarbių.

Galima įsigyti alytiškių moksleivių darbelių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami