TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Kuržemės pajūris pratinasi būti kurortu

2010 09 03 0:00
Pavilostos žvejų prieplauka.

Kai rugpjūčio pradžioje Lietuvos pajūryje neliko vietos net musei nutūpti, o poilsio namai ir net močiutės smarkiai sukėlė kainas, atostogauti pasirinkome kaimynę Latviją.

Sprendimą vykti ten lėmė ekonominiai ir geografiniai skaičiavimai. Lietuva, kurioje gyvena 3,5 mln. žmonių, turi vos 90 kilometrų pajūrio ruožą, o Latvija - 500 kilometrų, tuo tarpu gyventojų ten - 2,2 milijono. Be to, Latvijoje mažesni akcizai, o ir žmonės nėra taip pamišę kaip lietuviai dėl poilsio prie jūros. Renkantis poilsio vietą teko atmesti Lietuvos pašonėje esančius Nicos ir Papės rajonus, mat sklido kalbos, kad tas vietoves pamėgę mūsiškiai šiemet gerokai sukėlė nakvynės kainas.

Tarp Liepojos ir Ventspilio

Pasirinkome Pavilostą, esančią pusiaukelėje tarp Liepojos ir Ventspilio. Namelį trims su visais patogumais nesunkiai radome už 75 litus per parą. Pavilostoje ramu, jokio šurmulio, triukšmingų pramogų. Kad neatsibostų vien gulėti paplūdimyje, laiko skyrėme ekskursijoms ir kelionėms dviračiais pajūriu. Šiame žvejų miestelyje gyvena apie pusantro tūkstančio gyventojų, veikia dvi bažnyčios, muziejus, vienas restoranas, trys maisto parduotuvės ir degalinė. Daugiau viešų lankytinų vietų lyg ir nebuvo. Centrinis paplūdimys sutvarkytas, o toliau driekiasi natūralūs laukiniai plotai, kuriuose - akmenys, smėlis, medžiai su šaknimis tiesiog įvirtę į jūrą. Ir nė vieno žmogaus. Svarbiausias gamtos paminklas - Jūrakmenis, bene Puntuko dydžio akmuo jūroje. Vietos gyventojai tiki, kad jis stebuklingas, esą palietus išsipildo norai.

Miestelio šerdis - viena ilga gatvė, nusidriekusi beveik du kilometrus. Centre yra išlikusių senesnės architektūros namų, o ant pjedestalo puikuojasi senas žvejų laivas. Miestas labai švarus. Gatvės, parkai, gėlynai - idealiai išpuoselėti.

Gubernatoriaus garbei

Čia pat, Sakos upės žiotyse, įrengtas prabangių jachtų ir žvejų laivų uostas. Jį 1879 metais įkūrė Kuržemės gubernatorius Pavilas fon Lilienfeldas. Jo garbei pavadintas ir pats miestelis - Pavilosta. Iki karo čia veikė trys laivų statyklos, gaminusios nedidelius burlaivius. Sovietų laikais pagrindinis darbdavys buvo žvejų kolūkis "Dzintarjūra", o dabar - kelios žvejų bendrovės.

Pavilosta dar tik atranda save kaip kurortą. Senesniuose turistiniuose žemėlapiuose ji nėra net pažymėta. Dėl gražios gamtos, ramybės ir palankių kainų poilsiautojų Pavilostoje kiekvienais metais daugėja. Lietuvių, palyginti su Pape ar Nica, beveik nėra, dažniau gali išgirsti kalbant rusiškai ar vokiškai. Net kaimyninės Liepojos gyventojai vyksta ilsėtis čia, nes švaresnė jūra.

Į akis krinta nebaigtos poilsinių statybos, renovuojamas centrinis molas, kuris turėtų tapti nauju miestelio traukos objektu. Šiuo metu Pavilostoje veikia per 15 nakvynės ir poilsio namų bei vienas europinio lygio kempingas. Kainos, palyginti su mūsų pajūrio, labai geros. Vienam žmogui nakvynę ramioje vietoje su visais patogumais galima rasti už 15-50 litų, jaukų namelį su židiniu - už 70-100 litų.

Ventspilio kerai

Kadangi viena iš penkių mūsų praleistų Latvijos pajūryje dienų buvo apniukusi, aplankėme Latvijos perlu vadinamą Ventspilį. Unikaliame uostamiestyje išplėtota ir pramonė, yra naftos terminalas, milžiniškas krovos uostas, ir kultūros bei poilsio industrija. Galima sakyti, kad Ventspilis - tikras rojus vaikams. Veikia du vaikų atrakcionų parkai, du vandens pramogų parkai, poilsio parkas, kuriame gausu vaikų sūpuoklių, žaidimo aikštelių, puikuojasi milžiniška inkarų kolekcija, ir net puškuoja senovinis traukinukas. Mieste daug muziejų, iš jų įdomesni - liaudies buities muziejus po atviru dangumi bei buvusi Livonijos ordino pilis.

Senamiestis idealiai sutvarkytas. Stilingai nugenėtos liepos, išpuoselėti gėlynai, gatvės išklotos trinkelėmis, o svarbiausias miesto akcentas - didelės ir mažos karvių statulos. Iki poilsiautojų pamėgtų vietų galima laisvai nuvažiuoti automobiliu. Aikštelių daug, jos didelės ir nemokamos.

Ventspilis puikuojasi ir savo mėlynosios vėliavos paplūdimiu. Šis statusas suteiktas už švarą ir saugumą. Paplūdimys, kaip ir miestas, darbo dienomis beveik pustuštis. Žmonių pagausėja penktadieniais. Paradoksalu pasirodė tai, kad kiekvieną dieną, ypač savaitgaliais, į miestą atvyksta iki 10-15 tūkst. turistų ir svečių, o įprasto akiai poilsiautojų šurmulio visai nesijaučia. Atostogaujantieji taip pasiskirsto po pramogų ir poilsio erdves, kad mieste jų beveik nesimato. Savaitgaliais pagausėja automobilių su lietuviškais, baltarusiškais ir rusiškais numeriais. Čia atvyksta atsipūsti nemažai vokiečių ir švedų.

Palyginti su lietuvišku pajūriu, nakvynės kainos labai patrauklios. Vienam žmogui nakvynė kainuoja nuo 15 iki 60 litų, o namuką ar butą parai su visais patogumais galima nesunkiai rasti už 80-120 litų. Be to, šeimininkai net per sezono įkarštį linkę derėtis.

Liepojos kontrastai

Vienos dienos popietę skyrėme pažinčiai su Liepoja. Miestas tvarka negali net iš tolo prilygti Ventspiliui, tačiau kaip poilsio vieta Liepoja turi savų pranašumų. Pavyzdžiui, čia mėgsta rinktis jaunimas, linkęs linksmintis geros muzikos klubuose ir naktinėse diskotekose. Miesto pasididžiavimas - pirmoji Latvijoje roko kavinė, joje kasdien koncertuoja savos ir užsienio žvaigždės.

Norintiesiems susipažinti su šiuo miestu iš arčiau tenka susidurti su rimta problema - brangios mokamos aikštelės, o nemokamų - nedaug. Vienintelis taupus būdas pamatyti centrą - pasistatyti automobilį šalia didelio prekybos centro ir toliau keliauti tramvajumi (bilietas kainuoja litą).

Liepojos paplūdimys nepadarė įspūdžio, nors skelbiama, kad jis ekologiškas, turi mėlynosios vėliavos statusą. Nepasirodė jis visiškai saugus ir švarus, primena Palangą. Liepojos apylinkėse keliai tokie blogi, jog kai kuriuose ruožuose galima ir dantis pamesti.

Maršrutą į Latviją rinkomės ne dėl artumo, bet dėl lankytinų vietų ir degalų kainų degalinėse. Kolega latvis išdavė paslaptį, jog derėtų vykti per Saldus rajoną, nes ten degalų kainos mažiausios visoje Latvijoje. A95 benzino kaina čia pusę lito mažesnė negu Lietuvoje ir 20 centų - negu kitur Latvijoje. Greitkelis Ryga-Liepoja, kertantis šį mietą, yra pakankamai geras. Į jį galima patekti per Bauskę, Jelgavą, Duobelę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"