Kutaisis – lietuvių vartai į Gruziją

Vaidas MIKAITIS 2015-09-03 06:00
Vaidas MIKAITIS
2015-09-03 06:00
Neseniai baigta restauruoti Bagrato katedra. Vaido Mikaičio nuotraukos
Nu­si­lei­dus lėk­tu­vui an­tro pa­gal dy­dį Gru­zi­jos mies­to Ku­tai­sio oro uos­te pra­si­de­da šur­mu­lys. Gru­zi­jos ka­ra­liaus Do­vy­do IV, ar­ba Do­vy­do Sta­ty­to­jo, var­du pa­va­din­tas oro uos­tas yra ne­di­de­lis, tad kiek­vie­nas lėk­tu­vas čia – reikš­min­gas įvy­kis. Dar prieš ke­le­rius me­tus čia bū­da­vo ap­tar­nau­ja­ma vos ke­li tūks­tan­čiai ke­lei­vių per me­tus, ta­čiau 2013-ai­siais skren­dan­čių žmo­nių skai­čius šok­te­lė­jo net 1350 pro­cen­tų.

nuo­trau­ka­To­kį ke­lei­vių pa­gau­sė­ji­mą šiek tiek lė­mė oro uos­to re­no­va­ci­ja, bet la­biau­siai – kom­pa­ni­jos „Wiz­zair“ at­ėji­mas. Ku­tai­sio oro uos­to si­tua­ci­ja pri­me­na Kau­no oro uos­to sėk­mės is­to­ri­ją, tik Ku­tai­sis pa­gal skren­dan­čių­jų srau­tus dar be­ne ke­tu­ris kar­tus at­si­lie­ka nuo Kau­no.

Ko­dėl Ku­tai­sį pa­va­di­nau lie­tu­vių var­tais į Gru­zi­ją? To­dėl, kad ma­žai kas skren­da į Tbi­li­sį. Į Gru­zi­jos sos­ti­nę net nė­ra tie­sio­gi­nių skry­džių iš Lie­tu­vos, o bi­lie­tų kai­nos ge­ro­kai di­des­nės. Dar ma­žiau kas ke­liau­ja į pa­jū­rio mies­tą Ba­tu­mį. Iš Lie­tu­vos skris­ti į Ku­tai­sį – tie­siau­sia ir pi­giau­sia. Be to, šis mies­tas įsi­kū­ręs ša­lies vi­du­ry­je, iš jo pa­to­gu nu­si­gau­ti į bet ku­rią Gru­zi­jos vie­tą, juk ša­lis – ne­di­de­lė. Dau­gu­ma ke­liau­to­jų tai ir da­ro, nes Ku­tai­sis nė­ra di­de­lis, jis var­giai ga­li iš­lai­ky­ti dė­me­sį dau­giau kaip po­rą die­nų.

Nuo Goro kalno atsiverianti panorama.

Ma­lo­nios smulkmenos

Vil­niaus lėk­tu­vo ke­lei­viams ski­ria­mas ypa­tin­gas dė­me­sys. Su­ju­da, pa­si­tem­pia nuo­bo­džiau­jan­tys par­ei­gū­nai, pro oro uos­to lan­gus su­mir­ga ne­ra­miai min­dži­kuo­jan­tys tak­sis­tai. Jiems pra­si­de­da dar­by­me­tis ir ko­va dėl klien­tų. Pa­sus ti­kri­nan­ti par­ei­gū­nė iš­skir­ti­nai man­da­gi, gra­žiai šyp­so­si, pokš­tau­ja ir ma­lo­niai pra­šo vie­šė­ti Gru­zi­jo­je kuo il­giau. Pa­sie­nie­čiai įtei­kia ir ša­lį rek­la­muo­jan­čius lanks­ti­nu­kus. Smulk­me­na, bet ma­lo­nu, dar nie­kur ne­su taip ma­tęs.

Oro uos­te ga­li­ma nu­si­pirk­ti bi­lie­tą į Ku­tai­sio cen­trą ar ki­tur. Tai tos pa­čios tak­si pa­slau­gos, tik par­duo­da­mos kiek ki­taip. Pa­pras­tiems tak­sis­tams drau­džia­ma įei­ti į oro uos­to pa­sta­tą. Jau pro lan­gus ma­ty­ti jų su­ju­di­mas pa­ma­čius ke­lei­vius. Pa­si­da­ro šiek tiek gai­la tak­si vai­ruo­to­jų, nes dau­gu­ma ke­lei­vių bū­na ap­si­rū­pi­nę bi­lie­tais, tad jų pa­stan­gos daž­nai lie­ka bergž­džios. Įdo­mu žiū­rė­ti, kaip žmo­nės ne­ria­si iš kai­lio ban­dy­da­mi pri­vi­lio­ti klien­tus. Šne­ka vi­so­mis kal­bo­mis, ko­kias tik mo­ka, rė­kia ir ges­ti­ku­liuo­ja. At­ro­do, dar prieš se­kun­dę ra­miai sto­vė­jęs žmo­gus da­bar lieps­no­ja kaip fa­ke­las. Tar­si van­duo, ku­ris per po­rą se­kun­džių iš stin­gi­mo tem­pe­ra­tū­ros pe­rei­na į vi­ri­mo. Gru­zi­jo­je gy­ve­ni­mas nė­ra leng­vas, tad bu­dė­ji­mas prie oro uos­to ga­li bū­ti vie­nin­te­lis šių emo­cin­gų tak­sis­tų už­dar­bis.

Senasis Kutaisis.

Pra­džia – Kol­chi­dės karalystė

Ku­tai­sis bu­vo se­no­vi­nės Kol­chi­dės ka­ra­lys­tės sos­ti­nė. Ši ka­ra­lys­tė at­si­ra­do XIII am­žiu­je prieš Kris­tų, to­dėl Ku­tai­sis lai­ko­mas vie­nu se­niau­sių mies­tų pa­sau­ly­je. Na­tū­ra­lu, kad per to­kią il­gą is­to­ri­ją jis ėjo iš ran­kų į ran­kas. Apie du šim­tus me­tų Ku­tai­sis bu­vo ir Gru­zi­jos ka­ra­lys­tės sos­ti­ne. Tuo me­tu ją val­dė ka­ra­lius Do­vy­das IV. Vė­liau Ku­tai­sį pe­rė­mė tur­kai, ta­čiau ga­liau­siai mies­tas pa­te­ko į Ru­si­jos im­pe­ri­jos gniauž­tus – kaip ir vi­sos jos kai­my­nės. 1810 me­tais Ku­tai­sis ta­po gu­ber­ni­jos cen­tru.

So­viet­me­čiu Ku­tai­sis bu­vo di­džiau­sias Gru­zi­jos pra­mo­nės cen­tras. Su­by­rė­jus So­vie­tų Są­jun­gai, žlu­go ne tik Ku­tai­sio, bet ir vi­sos ša­lies pra­mo­nė. Gru­zi­jos at­si­ga­vi­mo pro­ce­sas tru­ko ge­ro­kai il­giau ne­gu Lie­tu­vos, ir te­be­vyks­ta iki šiol. Ne­ma­žai gy­ven­to­jų iš­va­žia­vo dirb­ti į už­sie­nį, o li­kę dau­giau­sia už­sii­ma įvai­ria pre­ky­ba.

Daug me­tų Ku­tai­sis gar­sė­jo sa­vo di­de­liu, dar so­viet­me­čiu sta­ty­tu me­mo­ria­lu, skir­tu per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą žu­vu­siems gru­zi­nams. Ta­čiau po 2008 me­tų Gru­zi­jos ir Ru­si­jos ka­ro pro­va­ka­rie­tiš­kas pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis par­agi­no šį so­vie­tiz­mo sim­bo­lį nu­šluo­ti nuo že­mės pa­vir­šiaus. Ki­lo bai­sus Ru­si­jos ir Gru­zi­jos opo­zi­ci­jos ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, bet me­mo­ria­las vis tiek bu­vo nu­vers­tas. Jo grio­vi­mo dar­bai ne­bu­vo sklan­dūs, nes krin­tan­tys be­to­no ga­ba­lai mir­ti­nai su­ža­lo­jo ša­lia gy­ve­nan­čias dvi mo­te­ris.

Įsta­ty­mų sos­ti­nė­je ta­po saugu

Kutaisio fontanas.

Naujasis Gruzijos parlamentas Kutaisyje.

Dar po tre­jų me­tų me­mo­ria­lo vie­to­je bu­vo pa­sta­ty­tas nau­jas Gru­zi­jos par­la­men­to pa­sta­tas ir par­la­men­ta­rai iš Tbi­li­sio per­si­kė­lė į Ku­tai­sį. Tiks­liau pa­sa­kius, bu­vo per­kel­ti – kas gi no­rės iš pres­ti­ži­nės sos­ti­nės kraus­ty­tis į pen­kis­kart ma­žes­nį ir nuo­bo­des­nį mies­tą. Tai tas pat, kaip iš Vil­niaus kel­tis į Šiau­lius. Bet da­bar Ku­tai­sis yra įsta­ty­mų lei­di­mo Gru­zi­jos sos­ti­nė. Tai bu­vo pa­da­ry­ta M. Saa­kaš­vi­lio spren­di­mu sie­kiant de­cen­tra­li­zuo­ti ša­lies val­dy­mą ir lai­ky­ti šio­kią to­kią po­li­ti­nę kon­tro­lę ar­čiau Ab­cha­zi­jos.

Po šio įvy­kio Ku­tai­sis ne­daug tep­riar­tė­jo prie di­des­nio ir tur­tin­ges­nio Tbi­li­sio. Ta­čiau tei­gia­mų po­ky­čių par­la­men­to at­si­ra­di­mas da­vė ti­krai ne­ma­žai. Bu­vo su­tvar­ky­tos mies­to gat­vės, pa­sta­tai, par­kai, pa­mink­lai ir vi­siš­kai re­no­vuo­tas cen­tras.

Vie­ti­niai sa­ko, kad šian­dien Ku­tai­sy­je gy­ven­ti ne­pa­ly­gin­ti sma­giau ir sau­giau. O po­li­ci­ja, anks­čiau ėmu­si ky­šius už sa­vo pa­slau­gas, da­bar dir­ba daug ge­riau. Kal­ba­ma, jog il­gai JAV gy­ve­nęs M. Saa­kaš­vi­lis as­me­niš­kai ėmė­si pert­var­ky­ti po­li­ci­ją ir la­bai smar­kiai su­ma­ži­no ko­rup­ci­jos ly­gį jo­je. Pa­ma­tęs gru­zi­nų po­li­ci­jos par­ei­gū­nus aki­mir­ką net pa­gal­vo­jau, kad esu JAV, nes jų ap­ran­ga la­bai pa­na­ši į ame­ri­kie­tiš­ką. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, da­bar Ku­tai­sis vi­siš­kai sau­gus mies­tas. Mū­sų vieš­bu­čio ad­mi­nis­tra­to­rė pa­juo­ka­vo, kad su­te­mus mies­te po­li­ci­nin­kų bū­na dau­giau ne­gu ki­tų žmo­nių, tad ga­li­ma drą­siai leis­tis į nak­ti­nį Ku­tai­sį.

Motsametos vienuolynas ir viena garsiausių šalyje bažnyčių.

To­li­mes­ni mies­to ra­jo­nai la­biau pri­me­na so­viet­me­tį. Ten ne­pa­vo­jin­ga, ta­čiau nė­ra ką veik­ti. Ne­bent nu­vyk­ti pa­val­gy­ti į „McDo­nald's“ res­to­ra­ną, įsi­kū­ru­sį prie pa­grin­di­nės Ku­tai­sio mi­kroau­to­bu­sų sto­ties. Mies­tą ty­ri­nė­ti pa­to­gu pės­čio­mis ar­ba vie­šuo­ju trans­por­tu. Cen­tras ne­di­de­lis, dau­gu­ma nak­vy­nės vie­tų įsi­kū­ru­sios bū­tent čia, tad net nė­ra rei­ka­lo nau­do­tis au­to­bu­sais. Jų pri­rei­kia no­rint ap­lan­ky­ti kai ku­riuos įdo­mius ob­jek­tus už­mies­ty­je.

Mies­to ir tarp­mies­ti­nio vie­šo­jo trans­por­to pa­grin­dą, kaip ir vi­so­je po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je, su­da­ro mi­kroau­to­bu­sai. Bal­ti­jos ša­ly­se „mi­kriu­kų“ kul­tas – jau pra­ei­tis. Be jų, Ku­tai­sy­je dar va­ži­nė­ja mies­to au­to­bu­sai. Abie­jų trans­por­to prie­mo­nių bi­lie­tų kai­nos ne­di­de­lės ir be­veik ne­sis­ki­ria. Iš pra­džių ne­pa­to­gu­mų ga­li kil­ti dėl to, kad marš­ru­tai už­ra­šy­ti gru­zi­niš­ko­mis rai­dė­mis ir mums ne­įs­kai­to­mi. Ta­čiau mies­tas ne­di­de­lis, tad il­gai­niui grei­tai įkan­di, kur koks au­to­bu­sas va­žiuo­ja.

Tau­pant kan­try­bę ir lai­ką ge­riau­sia nau­do­tis tak­si pa­slau­go­mis. Ta­ri­fai nė­ra di­de­li, at­stu­mai – ne itin il­gi, to­dėl ki­še­nė per daug ne­nu­ken­tės, ypač ke­liau­jant ne pa­vie­niui. Su tak­sis­tais ga­li­ma de­rė­tis. Be to, lan­ky­ti­ni ob­jek­tai už­mies­ty­je yra nu­to­lę vie­nas nuo ki­to, tai­gi tak­si – pa­to­giau­sias va­rian­tas. Su­tau­py­si­te ma­rias lai­ko, nes vie­ša­sis trans­por­tas už­mies­ty­je lė­tas ir re­tas.

Vieš­bu­čių Ku­tai­sy­je aps­tu, ga­li­ma ras­ti sau tin­kan­tį ir pa­tin­kan­tį. Mū­sų iš­si­rink­ta­me vieš­bu­tu­ke ad­mi­nis­tra­to­rės sta­le­lį puo­šė lie­tu­viš­ka tris­pal­vė ir pa­sis­vei­ki­ni­mo už­ra­šas lie­tu­vių kal­ba. Pa­si­ro­do, pa­tys to ne­ži­no­da­mi įsi­kū­rė­me lie­tu­vių pa­mėg­to­je nak­vy­nės vie­to­je. Dar kar­tą įsi­ti­ki­no­me, ko­kius ste­buk­lus ga­li pa­da­ry­ti vie­nas nau­jas tie­sio­gi­nis skry­dis. Da­bar Ku­tai­sy­je lie­tu­vius ži­no vi­si.

Šalia Kutaisio - Gelačio vienuolynas, kurį XII amžiuje pradėjo statyti Gruzijos karalius Dovydas IV.

Is­to­ri­nės vie­tos ir panoramos

Žy­miau­sias mies­to ob­jek­tas yra Bag­ra­to ka­ted­ra, XI am­žiu­je pa­sta­ty­ta Gru­zi­jos ka­ra­lius Bag­ra­to III. Ne­se­niai ji baig­ta res­tau­ruo­ti ir įtrauk­ta į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą. Šian­dien ši ka­ted­ra yra ne tik Ku­tai­sio, bet ir su­vie­ny­tos Gru­zi­jos sim­bo­lis.

Nuo Ku­tai­sio tea­tro au­to­bu­sais ga­li­ma nu­vyk­ti iki ki­to UNES­CO pa­vel­do są­ra­šo ob­jek­to – Ge­la­čio vie­nuo­ly­no. Jį XII am­žiu­je pra­dė­jo sta­ty­ti Gru­zi­jos ka­ra­lius Do­vy­das IV. Čia jis ir pa­lai­do­tas. Ge­la­čio an­samb­lį su­da­ro ke­le­tas sta­ti­nių, pa­sta­ty­tų skir­tin­gu lai­ko­tar­piu. Vie­nuo­ly­ne yra dir­bę ži­no­mi Gru­zi­jos moks­li­nin­kai.

Dar už ke­lių ki­lo­me­trų nuo Ge­la­čio yra Mot­sa­me­tos vie­nuo­ly­nas. Jo baž­ny­čia, pa­sta­ty­ta bro­lių ku­ni­gaikš­čių Do­vy­do ir Kons­tan­ti­no at­mi­ni­mui, – vie­na gar­siau­sių Gru­zi­jo­je. Ku­ni­gaikš­čius nu­žu­dė ara­bų už­ka­riau­to­jai, nes šie ne­su­ti­ko pri­im­ti is­la­mo. Da­bar jie pa­skelb­ti šven­tai­siais. Vie­nuo­ly­ne sto­vi ste­buk­lin­ga skry­nia, ku­rią, kaip ti­ki­ma, tris kar­tus apė­jus ir pa­lie­tus iš­si­pil­do no­rai.

Geguti rūmų griuvėsiai.

Ku­tai­sio pa­kraš­ty­je – Ge­gu­ti rū­mų griu­vė­siai. Jie me­na lai­kus, kai čia mė­go re­zi­duo­ti ži­no­mi Gru­zi­jos ka­ra­liai – Do­vy­das IV, ka­ra­lie­nė Ta­ma­ra ir ki­ti. Tai vie­na se­niau­sių Gru­zi­jos ka­ra­lių re­zi­den­ci­jų. Gal ka­da nors at­eis toks lai­kas, kai ji bus vi­siš­kai at­sta­ty­ta.

Už 23 ki­lo­me­trų nuo Ku­tai­sio yra Pro­me­tė­jo ur­vas – vie­nas po­pu­lia­riau­sių Gru­zi­jos lan­ky­ti­nų ob­jek­tų. Tai sta­lak­ti­tų ir mi­ne­ra­li­nių uo­lie­nų ur­vas su po­že­mi­niais eže­rais ir upė­mis. Tu­ris­ti­nį marš­ru­tą su­da­ro dau­giau kaip ki­lo­me­tro il­gio tra­sa, įvei­kia­ma pės­čio­mis ir plau­kiant val­te­le.

Ma­lo­nu pa­siž­val­gy­ti ir už­ko­pus į kal­ną, ant ku­rio sto­vi Do­vy­do IV sta­tu­la, prie Ku­tai­sio uni­ver­si­te­to. Ypač gra­ži pa­no­ra­ma at­si­ve­ria tam­siu par­os me­tu. Pa­na­šų vaiz­dą ga­li­ma iš­vys­ti ir ap­si­lan­kius Go­ro par­ke. Į jį ky­la fu­ni­ku­lie­rius.

Tiltas per Rionio upę Kutaisyje.

Sma­gu pa­si­vaikš­čio­ti ir po cen­tri­nį Ku­tai­sio par­ką, ku­ria­me įreng­ti fon­ta­nai ir vaikš­čio­ji­mo ta­kai. Ten ga­li­ma ra­miai pa­skai­ty­ti ar tie­siog pa­spok­so­ti į bend­rau­jan­čius vie­ti­nius. Tai įdo­mi at­rak­ci­ja ži­nant, kad gru­zi­nai il­gai ne­pa­sė­di ra­miai. Anks­čiau ar­ba vė­liau tarp jų įsi­lieps­no­ja vie­no­kios ar ki­to­kios emo­ci­jos. Ne­bū­ti­nai blo­gos, tie­siog jie ki­taip bend­rau­ja nei mes. Ir tai įdo­mu ste­bė­ti.

Ne­pa­mirš­ki­me, kad Ku­tai­sis yra tik var­tai į Gru­zi­ją. Jie pla­čiai at­ver­ti ke­liau­to­jams iš Lie­tu­vos, tad pra­lei­dus po­rą die­nų mies­te ir apy­lin­kė­se, ši nuo­sta­bios gam­tos Kau­ka­zo vals­ty­bė pa­kvies jus pa­il­sė­ti Juo­do­sios jū­ros pa­plū­di­miuo­se, pa­ko­pi­nė­ti Kau­ka­zo kal­nais ar pa­žin­ti vie­ti­nių sve­tin­gu­mą ša­lies kai­muo­se. Jei no­ri­te vi­siš­ko kom­for­to, ke­liau­ki­te ten ge­gu­žės ar­ba rug­sė­jo mė­ne­siais, nes ta­da vy­rau­ja ma­lo­niau­si orai. Va­sa­rą ga­li bū­ti la­bai karš­ta, o žie­mą ne­ma­lo­niai žvar­bu.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
šiais metais, gegužį  5.20.127.95 2015-09-03 22:28:46
skridau tą į Kutaisi, nors reikalai buvo Tbilisyje (juk Vilniaus bažnytkaimis nėra užsitarnavęs tiesioginio reiso į Gruzijos sostinę). Tą dieną tai VIENINTĖLIS reisas štaime oro uoste.
6 1  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Vie­nuo­lik­tą kar­tą is­to­ri­jo­je ir šeš­tą kar­tą iš ei­lės Vil­niaus „Žal­gi­ris“ iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) tau­rę. Fi­na­le Klai­pė­do­je vil­nie­čiai 2:0 privertė pa­si­duo­ti Ma­ri­jam­po­lės [...]
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te šeš­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos pro­vin­ci­ją aš­tuo­nias die­nas truk­sian­čio vi­zi­to; jie ap­lan­kys įspū­din­gas gamtos vie­tas ir [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami