TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Laiko nugludinti Istanbulo lobiai

2012 10 19 8:42
Jūratės Mičiulienės nuotraukos/Už vartų - milžiniški Topkapio rūmai, kuriuos juosia 5 km siena.

Istanbulas - ta vieta, kur akivaizdžiai matyti, kaip istorija kartais neatpažįstamai pakeičia viską. Modernus miestas, turintis dangoraižių, bet jame likę ir buvusių galingų imperijų pėdsakų.

Kad ir kiek šalys modernėtų, vis tiek išnyra skirtingos patirties pasauliai. Tuos nugludintus praeities pėdsakus ypač norisi išvysti, pajausti atvykus iš toliau. Į keliones juk ir leidžiamės iš dalies todėl, kad smalsu pamatyti, kaip kitur gyvena žmonės. Ir suprasti, kodėl jie kitokie, kitaip mąsto ar elgiasi.

Auksu tviska Topkapio rūmų haremo durys.

Lankomiausios vietos

Po kelionės, kurią Lietuvos žurnalistams organizavo asociacija "Baltų ir turkų kultūros akademija" ("Balturka"), LŽ skaitytojams jau pasakojome apie šiandieninio Istanbulo įdomybes, apie besikeičiančią šalį (š. m. gegužės 21 ir liepos 20 dienomis). Šįkart žvilgsnis į lankomiausias vietas - Šv. Sofijos soborą, sultono Achmedo mečetę, Topkapio rūmus, kadaise klestėjusios Osmanų imperijos centrą, kitus lobynus, menančius vienos iš trijų didžiausių pasaulyje imperijų praeitį.

Norint geriau pažinti Turkiją iš pradžių verta prisiminti ne vieną esminį jos virsmą. Kadaise klestėjo Bizantija. Konstantinopoliui buvo pranašauta vos ne pasaulio centro ateitis. Tačiau galingas miestas 1453 metais virto Istanbulu. Didžioji imperija žlugo. Konstantinopolio paėmimui skirtas prieš keletą metų atidarytas įspūdingas panoraminis muziejus "Panorama 1453".

Bene geriausias iki mūsų dienų išlikęs šio virsmo įrodymas - mečete paverstas Bizantijos meno šedevras, Konstantinopolio patriarcho bazilika, Šv. Sofijos soboras. Perstatyti nereikėjo. Tik buvo pristatyti keturi minaretai, o visos marmuro mozaikos su šventųjų atvaizdais padengtos plonu kalkių sluoksniu. Tai aukso dulkėmis dengtoms mozaikoms net padėjo per tiek amžių išsilaikyti. Kaip pasakojo vietinis gidas, puikiai rusų kalbą išmokęs Bulgarijoje, šiuo metu atidengta ir restauruojama daugybė šių vertingų mozaikų. Pavyzdžiui, Jėzaus atvaizdas siekia IX mūsų amžiaus šimtmetį. Restauratoriai kviečiami iš Europos, nes turkai neturi tokių darbų patirties.

Beje, Šv. Sofijos soboro kupolas - vienas aukščiausių ir įspūdingiausių pasaulyje - siekia 55,6 metro. Po juo būdavo karūnuojami Bizantijos imperatoriai. Kad nekiltų nesutarimų tarp dviejų religijų atstovų, dabar šventykla paversta muziejumi.

Nuobodžiaujanti haremo gyventoja (taip ją įsivaizdavo kitų kraštų dailininkai).

Ant Bizantijos griuvėsių

Bizantijos imperijos statinių liekanų nedaug kur pamatysi, nes vėliau iškilusi Osmanų taip pat buvo galinga, tad nekeista, kad nauji jos statiniai gožė praeitį. Tarkim, priešais Šv. Sofijos soborą XVII amžiuje statant sultono Achmedo mečetę, ruošiant jai aikštę, buvo nugriauta daugybė ten stovinčių Bizantijos ir ankstyvųjų Osmanų imperijos laikų statinių.

Su šia mečete nei dydžiu, nei dailumu negali rungtis nė vieni šalies maldos namai. Dabar ją aplankyti gali ir turistai.

Neseniai Istanbule, Šv. Sofijos sobore, atidengta IX amžiaus šimtmečiu datuojama Jėzaus atvaizdo mozaika.

Osmanų laikai - muziejuose

Pasakiško grožio muziejumi paversti sultonų rūmai (Topkapio) atkuria osmanų laikus. Kai po 1923 metų Mustafa Kemalis Atatiurkas ėmė modernizuoti Turkiją, iš imperijos turkams liko vien prisiminimai. Pirmiausia buvo panaikinta sultono valdžia, religiniai teismai (šariatai), dar gyvuojantys kitose islamo šalyse. Dabar Turkija yra viena iš 57 islamo valstybių, kur valdymas demokratinis.

Reikia įsivaizduoti, kaip nelengva turėjo būti keistis tų laikų musulmonams. Net arabiški rašmenys buvo pakeisti lotyniškais, kad  būtų labiau suprantami Vakarų pasauliui, Europai, į kurios šalių Sąjungą Turkija dabar nori įstoti. O to tikslas, kaip sako išsilavinę turkai, yra tas, kad ES įstatymais būtų galima savo valstybėje įtvirtinti jau pasiektus demokratijos procesus (galbūt baiminantis islamo fundamentalistų). Tačiau turkai senojo rašto neužmiršta, vaikai mokyklose per fakultatyvus gali jo išmokti.

Jei mirdavo netekėjusios merginos, jų antkapius puošdavo neišsiskleidusios gėlės.

Prabangos šaknys

Lyginti Europos ir šio didžiausio Turkijos miesto skirtumus - gana nenuobodus užsiėmimas vien vaikštinėjant Istanbulo gatvėmis. Čia matyti tiek daug, regis, visai smulkių kasdienybės detalių, kurių paaiškinimus randi šalies istorijoje. Pavyzdžiui, turkės mėgsta blizgius puošnius drabužius, žėrinčias skareles. O juodas, kaip mums aiškino, ryši kitų kraštų musulmonės. Kai viešėjome vienoje turkų šeimoje, stalas buvo užtiestas aukso bei sidabro spalvų metaliniais siūlais puošta staltiese. Tai atrodė pernelyg prabangu net ir laukiant svečių. Lietuvoje būtų pakakę paprasčiausios baltos staltiesės. Tačiau viskas stoja į vietas apsilankius muziejumi paverstuose Topkapio rūmuose, kur kadaise sultonus supo stulbinama prabanga. Kaip sakoma, mados į liaudį ateina iš valdovų dvaro. Tad blizgesys čia įprasta, nieko nestebinanti mada nuo senų laikų. Ją  Lietuvoje bandė įdiegti mūsų turgaus verslininkai, deja, tokie drabužiai neprigijo, nes krašto praeityje to nebūta.

Sultono Suleimano II iš Ukrainos kilusios žmonos figūra - vienas vaškinių figūrų kolekcijos eksponatų.

Skaičiai pribloškia

Eksponatų gausa ir dydžiu stebina Topkapio rūmai, stovintys į Bosforo sąsiaurį išeinančiame kyšulyje. 400 metų iš šių rūmų imperiją valdė 24 sultonai. Dabar tai vienas lankomiausių pasaulyje muziejų (kasmet maždaug 1,5 mln. turistų). Rūmų su sodais plotas dvigubai didesnis už Vatikano, ir tai didžiuodamasis mums pabrėžė vietinis gidas. O Monakas tik dvigubai didesnis už Topkapio rūmus, kuriuos supa 5 km siena. Tad įėjus pro vartus galima ramiai nusiteikti čia praleisti visą dieną. Ir vis tiek neįmanoma visko apžiūrėti.  

Rūmų ekspozicija (kartu su Habsburgų ir Rusijos carų dovanomis) laikoma viena iš trijų rečiausių pasaulyje. Eksponatų priskaičiuojama 65 tūkstančiai. Ir tai tik devintoji dalis visų turimų ir laikomų fonduose. Įspūdį daro sultono sostas, puoštas 25 tūkst. brangakmenių, didžiuliais smaragdais inkrustuotas durklas, daugelis kitų lobių.

Rūmai buvo tarsi atskiras miestas mieste. Čia buvo apie 5 tūkst. gyventojų. Jų paslaugoms - 2 ligoninės, 10 mečečių, karo akademija, mokykla, 12 bibliotekų, 14 turkiškų pirčių, 6 baseinai, 20 virtuvių (buvo net atskira vien saldumynų virtuvė). 1200 rūmų virėjų kasdien dar labdaringai pamaitindavo apie 20 tūkst. neturtingų miestiečių.

Dabar virtuvių komplekse - porceliano muziejus, turintis 12 tūkst. eksponatų. Kolekcija pagal dydį trečia pasaulyje (po Kinijos ir Vokietijos porceliano). Akys raibsta. Sakoma, kad žalias porcelianas galėjo atskirti nuodingą maistą - nuo tokio keisdavosi spalva. Tad žinant, kiek intrigų sultono dvare kildavo dėl valdžios, tokie indai buvo ypač vertinami.

Jaunos turkų šeimos mėgsta lankytis miesto parkuose.

Haremo paslaptys ir mitai

M.K.Atatiurkui paskelbus Turkijos Respubliką šalyje buvo uždrausta ir daugpatystė. Lietuvoje dirbantys turkai stebisi, kai kitataučiai dažnai jų ir dabar klausia, kiek jie turi žmonų. "Apie mus sklando labai daug legendų, ypač apie daugpatystę. Jos seniai mūsų krašte nėra. Europiečiai apie mus labai mažai žino. Haremai - jau tik istorinis palikimas", - sakė kelionėje lydintis "Balturkos" atstovas.

Topkapio rūmuose galima apžiūrėti 1971 metais atidarytą haremo muziejų. Jame iš buvusių 3 tūkst. kambarių su klaidžiausiais koridoriais yra restauruoti ir turistams rodomi 300 kambarių. Kaip pasakojo gidas, hareme gyveno nuo 50 iki 400 sultono favoričių, daugybė princų, jų seserų, vaikų, daugybė juos aptarnaujančio personalo, eunuchų. Viską prižiūrėjo griežta ir valdinga sultono motina. Tarp haremo gyventojų virė gana daug intrigų. Kadangi sultono palikimas atitekdavo vyriausiajam sūnui, suprantama, kad kiekviena moteris stengėsi jam pagimdyti palikuonį. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai varžovė nužudydavo kitos vaiką, kad jos sūnui būtų tiesesnis kelias į sostą.

Arabų kilmės žodis "haremas" reiškia "draudžiamas", "negalima žiūrėti". Čia galėjo lankytis tik padišachai (sultonų ir kitų islamo šalių valdovų titulas), jų artimieji, gydytojai, muzikantai ir mokytojai. Pasak gido, į nelaisvę paimtos kitų kraštų jaunos merginos hareme pirmiausia turėdavo daug ko mokytis, įgyti išsilavinimą. Iš jų nuo 16 metų amžiaus žmonas rinkdavosi ne tik sultonai, jų broliai, bet ir kiti rūmų kilmingieji, jų sūnūs.

Pagal seną paprotį moterys prie stalo kartu su svečiais nesėda, jos rūpinasi, kad visko pakaktų. Centre - aplankytos šeimos šeimininkas ir jo žmona.

4 žmonos ir 4 meilužės

Haremo kambariai turėdavo klausymosi angų, gyventojai sekdavo vieni kitus. Sultonas buvo sumanęs gana gudrų būdą, kaip suvaldyti neištikimybę - į haremą dirbti tarnais būdavo priimami tik juodaodžiai eunuchai. Kad po atsitiktinių santykių su haremo gyventojomis gimęs vaikas negalėtų pretenduoti vadintis sultono palikuonimi. Kad neteisėtų vaikų nebūtų, eunuchus priverstinai dar ir kastruodavo.

Sultonas pagal islamo įstatymus galėjo turėti 4 žmonas ir 4 oficialias meilužes bei daugybę favoričių. Mylimiausią žmoną lankydavo ketvirtadienio naktimis. Jei haremo merginos sulaukdavo 22 metų ir dar būdavo netekėjusios, joms rūmai sumokėdavo gana daug aukso ir išleisdavo į laisvę. Į klausimą, kam sultonui hareme reikėjo tiek daug merginų, jei galėjo išsirinkti tik 4 žmonas ir 4 meilužes, gidas atsakė: "Rusijos kunigaikštis Vladimiras irgi savo hareme turėjo 90 merginų. Tais laikais tai buvo normalu. Be to, iš haremo gyventojų žmonas rinkdavosi kiti rūmų kilmingieji. Juk nesirinksi jų gatvėje, čia pirmiausia jos gaudavo išsilavinimą."

Reikėtų pažymėti, kad Europos šalių valdovai žmonų ieškojo tarp kitų valstybių valdovų dukrų. Osmanų sultonai ir princai - hareme, į kurį merginos patekdavo ir kaip karo grobis, o kartais patys tėvai, tikėdamiesi dukroms geresnės ateities, jas čia atvesdavo.

Tačiau sultonų žmonomis dažniausiai tapdavo į nelaisvę paimtos krikščioniškų kraštų valdovų dukros.

Mylimiausia sultono Suleimano II žmona buvo ukrainietė, XVI amžiuje paimta į nelaisvę per Krymo totorių užpuolimą. Apie jos likimą, grožį, intelektą ir vaidmenį Turkijos politikoje vienas žymiausių Ukrainos rašytojų Pavlas Zahrabelnis yra parašęs romaną "Roksolana".

Sultonai su skirtingomis įvairių kraštų gražuolėmis - haremo gyventojomis - susilaukdavo gana daug vaikų. Ši aplinkybė iš dalies gali paaiškinti tai, kad turkai neturi vieno išskirtinio išvaizdos bruožo. Kaip sakė gidas, Turkijoje galima sutikti ir tamsaus gymio, ir visai europietiškų veido bruožų žmonių.

Tonos aukso, sidabro

Apskritai 13 mln. gyventojų turinčiame mieste yra tiek daug ką pamatyti, kad ir savaitės nepakaks. Pavyzdžiui, ant Bosforo kranto Bakingamo ir Versalio rūmų pavyzdžiu pastatyti Dolmabachčė rūmai yra vieni turtingiausių pasaulyje: jie išpuošti 14 tonų aukso ir 40 tonų sidabro. Tarp 600 prancūzų, italų dailininkų paveikslų eksponuojama 40 sultonų pamėgto armėnų kilmės dailininko Ivano Aivazovskio paveikslų su Konstantinopolio ir Bosforo vaizdais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"