TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Laimingų žmonių šalyje – jo didenybė dviratis

2016 10 27 6:00
Jachtų ramybės metas. Vaido Mikaičio nuotrauka

Dažokai keliaujančiam po pasaulį man Skandinavija visuomet siejosi su gražia gamta, švaria aplinka, fiordais, akmenuotais paplūdimiais, tvarkingais kaimais. Tačiau niekada – su gražiais ir viliojančiais miestais. Daniją įsivaizdavau kaip tvarkingą ir brangią, tačiau nuobodoką šalį.

Kartą skrisdamas už Atlanto ir turėdamas ilgą tarpą tarp skrydžių Kopenhagoje, galėjau susipažinti su šiuo miestu. Ir tai, ką išvydau, paneigė visas mano nuostatas, kad Skandinavija tai ištisas didelis kaimas.

Susižavėjau šiuo miestu ir norėdamas jį geriau pažinti nusprendžiau tiesiog nuvykti ten ir praleisti savaitgalį. Įspūdis buvo puikus. Kopenhaga – didelis, gražus karališkasis miestas, turintis daug ką pasiūlyti visiems keliautojams.

Už 20 eurų

Daugiau nei prieš metus į visai šalia, kitapus Baltijos jūros, esančią Danijos sostinę nukakti buvo gana brangu. Tačiau jau kurį laiką pigios avialinijos „Ryanair“ keleivius iš Kauno į Kopenhagą skraidina kasdien. Tai didelis pranašumas, nes patogiai galima nuvykti vienai ar dviem savaitgalio dienoms, neprašant darbdavių papildomų poilsiadienių.

Skrydžių kainos į Kopenhagą paprastai nėra didelės. O kartais jos net neįtikimai mažos. Pavyko rasti bilietus už 20 eurų į abi puses. Panašiai, kaip kad traukiniu nuvažiuoti iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal. Kai tokia kaina, tik itin keliauti nemėgstantis žmogus nekeltų kojos iš namų.

Kita vertus, Kopenhaga yra vienas brangiausių ne tik Europos, bet ir viso pasaulio miestų, todėl net ir vienos dienos kelionė nebus pigi. Vien važiuoti iš oro uosto į miestą traukiniu gali atsieiti apie 8 eurus į vieną pusę, o dar nakvynė, maistas ir ypač susisiekimo paslaugos. Pavyzdžiui, vienkartinio važiavimo miesto autobusu ar metro kaina yra apie 4 eurus. Taigi, rengiantis lankytis Kopenhagoje ir apžiūrėti daugumą jos įžymybių, reikia nusiteikti, kad pigu nebus.

Svarbiausia – geri orai

Tačiau nuveikus kai kuriuos namų darbus ir susidarius palankioms aplinkybėms, Kopenhagoje galima apsieiti palyginti nebrangiai.

Viena tokių sąlygų – geri orai. Paklausite, kaip orai gali turėti įtakos jūsų piniginei? Be abejo, gali – dėl kelionių dviračiais. Kaip žinome, Kopenhaga yra viena iš pasaulio dviračių sostinių, naudotis dviračiais čia sukurtos palankiausios sąlygos. Tačiau kad ir kokios puikios jos būtų, lemiamą žodį vis tiek tars motinėlė gamta. Kai blogi orai, vėjuota ir lyja, net ir puikiausia infrastruktūra sunkiai motyvuotų žmogų sėsti ant dviračio ir važiuoti per lietų.

Kodėl užsiminiau apie piniginę? Dviračiai yra pigus būdas pažinti miestą. Jų nuomos stotelės – ant kiekvieno kampo. Kopenhaga yra plokščias miestas, todėl minti lengva, lieka važinėti ir džiaugtis sportu bei akivaizdžiu pinigų taupymu.

Nors dažnai net ir orai danams nė motais. Žmonės dviračiais važiuoja į darbą, parką, kavinę, net ir į klubą, šitai man pasirodė ypač juokinga. Juk atvažiavęs dviračiu į klubą alkoholio vartoti vis tiek negali.

Žmonės dviračiais, prisikabinę priekabas, veža vaikus į darželius ir net vežioja prekes. Ir tai daro tiek vasarą, tiek žiemą. Gražiai atrodo, kai danas, vilkintis neperšlampamą apsiaustą, avintis guminius batus, iš pažiūros kaip kolūkietis, atvažiavęs į darbą pavirsta kostiumuotu valdininku. Kad neatrodytų pernelyg egzotiškai ir per saldžiai, informuoju, kad aukštas pareigas einantys danai į darbą dviračiais paprastai nevažiuoja.

Žinoma, Danijos klimatas yra gerokai palankesnis dviračiams nei Lietuvos. Danijoje paprastai nebūna tokių atšiaurių ir šaltų žiemų, todėl dėvinčiajam tinkamą aprangą dviračiu galima naudotis ištisus metus.

Dviračių apstu visokių: nuo brangių ir prabangių iki prieškarinių ir visiškų griuvenų. Kopenhagoje yra specialios aikštelės, kuriose parkuojami šimtai tūkstančių dviračių. Beveik visi jie prirakinami, nes ir Danijoje juos vagia. Anksčiau mažiau vogdavo, o dabar gerokai aktyviau, nes Danijoje per pastaruosius dešimt metų labai padaugėjo emigrantų.

Brangu turėti automobilį

Nemaža motyvacija danams važinėti dviračiais yra didelės automobilio išlaikymo išlaidos. Įsigiję automobilį piliečiai turi mokėti registracijos mokestį, kartais viršijantį automobilio vertę: kuo senesnis automobilis, tuo brangesnis jo registravimo mokestis. Tada tenka brangiai drausti automobilį, užtat dauguma miestiečių automobilių neturi, nes nėra tokios būtinybės. Viešasis transportas čia labai patogus. Paradoksalu, tačiau Kopenhagoje dažniau susidaro ne automobilių, o dviračių spūstys. Todėl minti dviračio pedalus reikia drausmingai, nes užsižiopsojus galima negailestingai susidurti su kitais dviratininkais.

Maisto kainos Kopenhagoje didelės. Patariu ieškoti nakvynės vietos kartu su virtuvėle. Gamindami patys išties nemažai sutaupysite, restoranuose maitintis brangu. Paslaugų kainos taip pat didelės, todėl patarčiau prieš keliaujant namie apsikirpti arba pasidaryti manikiūrą

Tačiau ne viskas Danijoje brangiau. Per išpardavimus geros kokybės drabužių Kopenhagoje galima įsigyti pigiau nei Lietuvoje. Sykį kartu su Danijos lietuviais aptarinėjome daniškas kainas, atlyginimus ir suskaičiavome, kad Danijos kainos, nors ir aukštos, jų atlyginimai dar labiau lenkia lietuviškus, todėl norint gyventi taip turtingai kaip danai mūsų krašte kainos turėtų būti bent keliskart mažesnės. Arba keliskart didesni atlyginimai.

Sociologiniai tyrimai skelbia, kad danai laikomi viena laimingiausių tautų pasaulyje, ir bent devyni iš dešimties danų yra visiškai patenkinti gyvenimu. Pabendravęs su jais tikrai tai pajunti. Neverta pernelyg stebėtis. Šalyje puiki sutvarkyta socialinė apsauga, danai gyvena turtingai, daugelis jų turi mėgstamą darbą, tad ko daugiau ir norėti. Tik orai galėtų būti geresni. Pažįstamas danas, išgirdęs apie 95 proc. laimingųjų nustebo, bet kiek pasvarstęs pripažino, kad taip gali būti.

Be kompleksų

Man pasirodė, jog žaviausia danų savybė ta, kad jų nekamuoja mums būdingas sindromas „ką žmonės pasakys“. Dažniausiai jiems visai nerūpi, kaip vienas ar kitas asmuo apsirengęs, kaip elgiasi, gyvena ir kiek uždirba. O svarbiausia – ką apie juos mano kiti. Ši savybė išlaisvina žmogų nuo paties susikurtų barjerų ir leidžia asmenybei tobulėti laisvai. Be to, danai nuo pat mažens auklėjami, kad demonstruoti savo pranašumą prieš kitus žmones yra nekultūringa. Kaip jie sako, elgetoms pinigų nedalija ne todėl, kad gaila, o todėl, jog duodamas pinigų tarsi šiuos žmones pažemini ir parodai savo pranašumą.

Per vieną dieną ar savaitgalį su Kopenhaga, žinoma, nesusipažinsi iš esmės, bet šį tą nuveikti galima. Ji nėra tokia maža, tad norėdamas apžiūrėti žymiausius objektus turėtum labai intensyviai vaikščioti, dėl to ir rekomenduoju dviratį.

Galima už kelis eurus nusipirkti valandos pasiplaukiojimą Kopenhagos kanalais ir pamatyti daugumą įdomiausių miesto objektų iš vandens. Laiveliai kursuoja nuo Nyhavn krantinės. Visi be išimties plaukia prie žymiosios Undinėlės, kurios garsumas gerokai pranoksta jos dydį. Laivelis kuriam laikui stabteli prie jau šimtmetį čia sėdinčios Undinėlės, o keleiviai tuomet išsijuosę fotografuoja. Per visą buvimo laiką Undinėlei teko daug ištverti: ji buvo sprogdinama, jai buvo nurauta galva, užpurkšta dažų ir niekinta kitais būdais, tačiau atstatyta ir sutvarkyta tebesėdi ant akmens iki šiol. Undinėlės vieta yra gerokai nutolusi nuo miesto centro, todėl jos aplankymas plaukiant laiveliu sutaupys daug vaikščioti skirto laiko.

Kur dairytis

Vienas žymiausių lankytinų objektų Kopenhagoje yra Tivolio atrakcionų parkas. Jis įkurtas pačiame Kopenhagos centre prie miesto rotušės ir traukinių stoties. Parkas yra labai žalioje vietovėje, tad lankydamasis Tivolyje net pamiršti, kad esi Europos didmiesčio centre. Tivoliui jau apie 160 metų, čia gali pamatyti įvairių pasirodymų, pasimėgauti atrakcionais, papietauti, pailsėti. Vakare vyksta lazerių šou, nušvinta fejerverkai.

Nyhavn (Naujasis uostas) iškastas kanalas laivybai į Kopenhagos senamiestį atvesti. Šiuo metu tai populiariausia miestiečių pasilinksminimo ir poilsio vieta Kopenhagoje, su senais(apie 300 metų senumo) skirtingų spalvų namais. Juose įsikūrusios kavinės, restoranai ir barai. Tai tarsi žavus miesto menininkų rajonėlis, ypač gyvybingas vakarais. Pats Hansas Christianas Andersenas daug laiko čia praleisdavo.

Rosenborgo pilis yra karališkosios šeimos rezidencija. Danijos karalius Kristijonas IV Rosenborgo pilį pastatė 1606 metais. Ji turėjo atstoti karaliui vasarnamį. 1624 metais ji buvo paversta į olandiškojo renesanso stiliaus pilį, kurią dabar ir matome Kopenhagoje. Tai įspūdingo grožio prabangi pilis, kurioje gyveno Danijos karaliai. Pilies muziejuje galima apžiūrėti karališkosios danų šeimos brangenybes, paveikslus, interjerą, meno dirbinius ir visas karališkosios šeimos buities ekspozicijas.

Pilį supa didelis ir gražus, gausus skulptūrų Rosenborgo parkas. Saulėtą dieną į jį suguža minios miestiečių pasideginti saulėje.

Ką noriu – tą darau

Laisvasis Kristianijos miestas yra Kopenhagos hipių, neformalų, menininkų ir žmonių, nepaisančių visuotinai priimtų normų, teritorija. Tai nedidelio ploto gausiai apsodintoje Kopenhagos vietoje įsikūręs miestas mieste. Anksčiau čia buvo kareivinės, iš jų kariuomenė iškeldinta 1971 metais. Į teritoriją tada atsikraustė jauni hipiai, benamiai ir šiaip maištaujantys žmonės. Tais pačiais metais jie Kristianiją paskelbė nepaisančiu Danijos įstatymų ir mokesčių miestu ir įkūrė savo savivaldą.

Per metus Kristianiją aplanko apie pusė milijono turistų, daugelį jų Kristianija vilioja įsigyti lengvųjų narkotikų. Danijoje tai nelegalu, bet valdžia ir policija žvelgia į tai atsainiai ir argumentuoja, neva Kristianija priklauso ne valstybei, o bendruomenei.

Daugumoje Kristianijos vietų, ypač ten, kur parduodama „žolė“, draudžiama fotografuoti. Į tai siūlyčiau žvelgti rimtai, nes esu girdėjęs, kad nesilaikančiųjų taisyklių fotoaparatai buvę sudaužyti. O šiaip Kristianiją apibūdinčiau kaip lengvą anarchiją, kurioje taisykles kuria patys jos gyventojai.

Dabar Kristianijoje gyvena keli šimtai žmonių. Kopenhagai plečiantis ir brangstant nekilnojamajam turtui, miestas po truputį skverbiasi į Kristianijos teritoriją, dėl to čionykščiai gyventojai labai pyksta. Todėl verta skubėti aplankyti Kristianiją, kol ji dar neprarado savo išskirtinumo. Galima ten vaikščioti savarankiškai, bet daug naudingiau pasisamdyti vietinį gidą. Jis ne tik parodo slapčiausias vietas, bet ir išsamiai papasakoja miestelio istoriją ir apie gyvenimą dabar.

Stroget – ilgiausia Europoje pėsčiųjų gatvė, esanti Kopenhagos senamiestyje. 1962 metais ji tapo viena pirmųjų Europoje gatvių vien tik pėstiesiems.

Tai restoranų ir parduotuvių rojus, čia galima įsigyti visko, ko tik geidžia širdis. Taip pat galima tiesiog pasivaikščioti ir paspoksoti į unikalaus architektūros stiliaus pastatus ar savamokslius menininkus, dailininkus bei dainininkus, pristatančius savo pasirodymus. Čia yra Apvalusis bokštas, kur į jo viršų užlipus galima grožėtis miesto panorama, Guinnesso pasaulio rekordų ir erotikos muziejai bei daug bažnyčių.

Kopenhagoje nebūna nuobodu. Danijos sostinėje praleistas laikas, H. Ch. Anderseno pasakų dvasia alsuojantis miestas ilgai neleidžia jo pamiršti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"