Laipiotojai merginas nusikabina nuo uolų

Kęstutis JAŠINSKAS   2012-08-16 09:00
Kęstutis JAŠINSKAS
 
2012-08-16 09:00
Neprarasti įgūdžių laipioti tikromis uolomis V.Petrašiūnas (priekyje), K.Rutkauskas ir K.Baltrūnas stengiasi treniruodamiesi salėje Vilniuje. Oresto Gurevičiaus nuotrauka  
Ko žmo­gui trūks­ta ant že­mės, jei jis ima lip­ti ver­ti­ka­lia sie­na? Ko­dėl nuo krū­vio cy­pian­čių pirš­tų mu­zi­ka tei­kia ma­lo­nu­mą? Že­mės trau­ka pri­ver­tu­sią su­abe­jo­ti aki­mir­ką "Lie­tu­vos ži­nios" kal­bi­na vie­nus stip­riau­sių Lie­tu­vo­je lai­pio­to­jų uo­lo­mis Vi­li­man­tą Pe­tra­šiū­ną (24), Kip­rą Bal­trū­ną (20) ir Ka­ro­lį Rut­kaus­ką (22). 

- Pasaulyje šimtai sporto šakų, kodėl užsiimate būtent laipiojimu?

Kipras: - Galėčiau ieškoti sąsajų su vaikystės pomėgiais laipioti medžiais, karstytis ant stogų, tačiau to daryti nenorėčiau. Apie šią sporto šaką sužinojau pačiu laiku, kai paaugliška jėga veržėsi per kraštus. Ačiū Dievui, tuomet pamačiau laipiojimo sieną ir vėliau nuo jos nebegalėjau nulipti. Man smagiau prisiminti ne pirmuosius žingsnius, bet tą momentą, kai supratau, koks unikalus ir žavus yra laipiojimas.

Karolis: - Laipiojimas pavergė įvairiapusiškumu: reikia gero fizinio pasirengimo, techninių įgūdžių, moralinio nusiteikimo. Laipiotojai ne tik treniruojasi salėse, bet dažnai keliauja, dalyvauja įvairiose varžybose.

Vilimantas: - Pabandžiau - patiko. Kai lipu uola, tarsi voras kabindamasis už vos matomų atbrailėlių, laikas sustoja, viskas aplink tarsi pranyksta, - tuomet jaučiuosi geriausiai.

- Ne vienas nustebtų: kur rasti uolų Lietuvoje? Kaip treniruojatės?

Karolis: - Deja, Lietuvoje uolų nėra... Vilniuje turime laipiojimo salę, kurioje puikios sąlygos treniruotis. Iš užsienio kraštų labiausiai mėgstu Šveicarijos uolas - ten įveikiau sudėtingiausius savo maršrutus.

Vilimantas: - Kadangi Lietuvoje nėra natūralių sąlygų treniruotis, tad laipioti tikromis uolomis tenka važiuoti į užsienį. Daug laiko praleidžiu Italijoje ir Prancūzijoje.

Kipras: - Kai pamėgsti šį sportą, 2000 km iki uolų kalnuose neatrodo didelis atstumas. Lietuvoje kasdien liejame prakaitą specialiai įrengtoje treniruočių salėje, o pasitaikius progai stengiuosi aplankyti laipiojimo sales užsienyje, kurios kur kas aukštesnio lygio.

Vilimantas Gorge du Tarn kanjone Prancūzijoje. Trasos sudėtingumas - 8a. /Asmeninio albumo nuotraukos 

- Ar laipiojimas populiarus mūsų krašte?

Vilimantas: - Dažnai tenka aiškinti, kuo mes užsiimame, tačiau pamažu laipiojimas uolomis populiarėja Lietuvoje, juo susidomi vis daugiau žmonių. Natūralu, kad kalnų ir uolų turinčiose užsienio valstybėse daugelis tai yra matę ir išbandę. Štai Olandijoje taip pat nėra natūralių sąlygų laipioti, bet ten kiekviename mieste yra bent pora specialiai įrengtų vietų, kur žmonės gali treniruotis, o įgūdžius išbandyti nuvažiavę į Italiją ar Ispaniją.

Karolis: - Laipiojimas populiarėja tarp jaunimo. Atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių keliauti ir leisti laiką gamtoje, išbandyti jėgas varžybose. Kalnų regionuose laipiojimas puikiai žinomas ir propaguojamas tiek kaip sportas, tiek kaip pramoga.

Kipras: - Galima sakyti, kad šis sportas nežinomas Lietuvoje. Klysta manantieji, kad tai - tas pats alpinizmas. Lietuvos laipiojimo sporto asociacija susikūrė vos prieš ketverius metus, o Prancūzijoje, Šveicarijoje ar Austrijoje ši sporto šaka gyvuoja daugiau negu šimtą metų ir laipiojimas seniai tapo šeimų aktyviu laisvalaikiu.

- Kaip sekasi dalyvauti tarptautinėse laipiojimo sporto varžybose. Kur gyvena stipriausi pasaulio laipiotojai?

Karolis: - Dalyvaujame ne tik Lietuvos, greta esančių šalių sudėtingose varžybose, bet ir pasaulio čempionate, pasaulio taurės etapuose. Sekasi gerai, tačiau pasauliniu lygiu dar trūksta patirties. Manau, stipriausi laipiotojai yra rusai. Rusijos atletai sukaupę daug žinių apie treniruočių metodiką, puikiai pasirengę fiziškai ir psichologiškai, užtat ir pelno pergales.

Vilimantas: - Pasaulinių varžybų rezultatai kol kas nestulbina, tačiau įgyjame vertingos patirties, kurią galime perduoti kitiems. Pajėgiausiais laikyčiau Austrijos laipiotojus, - jiems tai antra religija, kaip krepšinis lietuviams. Austrai turi stiprias šio sporto tradicijas ir ne pirmus metus diktuoja laipiojimo uolomis madas.

Kipras: - Esu bandęs jėgas jaunimo ir vyrų pasaulio čempionatuose. Geriausias laimėjimas - septintoji vieta per 2011 metų Europos jaunimo boulderingo (uolakopos) taurės varžybas.

Pasaulio čempionatas Arke (Italija, 2011). Trasoje - K.Rutkauskas. 

Baletas su virve

- Kuo pasireiškia meistriškumas: užlipti kuo aukščiau, įveikti kuo sudėtingesnę trasą?

Vilimantas: - Aukštis nėra vienintelis meistriškumo rodiklis. Labai sudėtinga trasa gali būti vos kelių metrų - su mažomis uolos atbrailomis ar dideliais atstumais tarp jų. Stipriausi pasaulio laipiotojai stengiasi įveikti kuo sudėtingesnę trasą ir tai gali užtrukti gana ilgai. Reikalinga ištvermė, stiprūs pirštai, šaltas protas, susitelkimas. Kūnas turi priprasti prie nepatogių pozicijų ant uolos. Pasaulyje yra keletas skirtingų trasų sudėtingumo žymėjimų, bet populiariausias - prancūziškasis, nuo 1a iki... Sudėtingiausia įveikta trasos kategorija kol kas yra 9b. 

Karolis: - Vieni uola lipa ilgesnius maršrutus su saugos virve, kiti - į kelių metrų aukščio akmenis - be jos, treti stengiasi trasą įveikti per kuo trumpesnį laiką. Aš prioritetą teikiu ne trasos aukščiui, o sudėtingumui.

- Kas svarbu užsiimantiesiems laipiojimu: tvirtas kūnas, psichologinis pasirengimas, speciali dieta? 

Vilimantas: - Naujokams atrodo, kad stiprios rankos - svarbiausias sėkmės garantas, tačiau tai netiesa. Reikia ir tvirtų kojų pirštų, ir gebėti susikaupti. Tai pasiekiama atkakliomis treniruotėmis. Tačiau svarbiausia - norėti lipti, antraip sunkių trasų neįveiks niekas.

Karolis: - Vieniems laipiojimas tėra smagus pomėgis, nereikalaujantis sudėtingo pasirengimo. Aš į šią sporto šaką žvelgiu profesionaliai, todėl siekdamas gerų rezultatų privalau tobulinti treniruočių metodiką, derinti mitybą ir kreipti dėmesį į gyvenimo režimą.

Kipras: - Siekiant gerų rezultatų, sunkių treniruočių neužtenka. Privalai būti lengvas ir lankstus kaip balerina.

Kipras niekada nepasiduoda: bouldering‘as 7c+ „Magic Wood“ Šveicarijoje.

- Ar laipiojimas uolomis - ekstremalus užsiėmimas?

Karolis: - Manyčiau, tai nėra ekstremali veikla, nes naudojama patikima saugos įranga. Bėdų gali kilti dėl nepakankamo apdairumo. Kartą lipdamas pamiršau pritvirtinti virvę prie aukščiau esančio saugos taško. Lipdamas slystelėjau ir nukritau. Likau sveikas tik todėl, kad ant uolos kiek žemiau pritvirtintos virvės ilgio buvo per mažai, kad pasiekčiau žemę.

Vilimantas: - Nepatyrusiesiems laipioti atrodo labai pavojinga, nors taip nėra. Jei išmanai, ką darai, ir elgiesi atsargiai, ant uolos esi saugus. Žinoma, ekstremalių momentų pasitaiko. Tarkime, jei saugos virvės tvirtinimo taškai uoloje yra toli vienas nuo kito, pailgėja galimo kritimo atstumas. Tokiais atvejais lipant svarbu tinkamai nusiteikti psichologiškai, nepulti į paniką. Iš baisesnių akimirkų stengiesi mokytis ir greitai pamiršti jas.

Kipras: - Kai pradėjau laipioti uolomis, kai kelnės būdavo pilnos, klausdavau savęs, ar verta lipti, jei patiri tiek daug baimės? Daugėjant patirties, viskas atrodo saugu ir aišku. Nors negaliu pasakyti, kad baimė visiškai išgaruoja. Kai pakylu nuo žemės, nesijaučiu taip gerai kaip kregždė.

- Ko labiausiai reikia, kad saugiai ir sėkmingai liptumei? 

Vilimantas: - Visada patikrinu, ar tvarkinga įranga, ar ant žemės liekantis partneris tinkamai įsisegė mane saugančią virvę. Tuomet susikaupiu, nusiraminu ir pradedu lipti. Laipiojant trumpesnes trasas boulderingo stiliumi virvė nenaudojama, ant žemės tiesiami apsauginiai čiužiniai. Tenka dėvėti specialius laipiojimo batelius, delnai neretai įtrinami prakaitą sausinančiais magnezijos milteliais.

Karolis: - Pirmiausia apžiūriu maršrutą, analizuoju galimas rizikingas ir pavojingas situacijas. Saugumu pasirūpinama iš anksto, o lipant susitelkiama į judesius, jėgą, koordinaciją ir ištvermę.

Kipras: - Svarbiausia rimtai suvokti, ką darai. Tada reikia nedaug: lipimo įrangos, batelių ir didelės dozės pasitikėjimo - sėkmė garantuota.

- Apie ką galvojate kabėdami šimtus metrų virš žemės? Baimė ir skausmas - dažni palydovai?

Vilimantas: - Mąstau apie būsimus judesius, žiūriu, kur kabintis toliau. Kai pasitaiko sudėtingesnis ruožas, stengiuosi mąstyti pozityviai - manau, tai padeda. Baimė yra geras jausmas, ji išsaugo budrumą. Skausmas taip pat nesvetimas: nusitrina rankų pirštų oda, lipant ilgą maršrutą ima spausti bateliai.

Karolis: - Nors lipdamas galvoju tik apie trasą, tačiau vis tiek jaučiu aukščio baimę. Tai yra gerai, nes išlieku atidus ir išvengiu klaidų.

Kipras: - Lipdamas nuolat užsiimu pozityvia savitaiga. Pašalinėms mintims - ne vieta. Na, bet jeigu ima pulti visokios baimės, tiesiog giliai įkvepiu, išplečiu akis ir susitelkiu į tolesnius veiksmus.

Kai niekas nepadės... Ceuse regione Prancūzijoje.

Ir maži, ir pagyvenę

- Daugelio įsitikinimu, uola - šaltas, negyvas akmuo. Tai tiesa?

Kipras: - Taip įsivaizduoja žmonės, kurie nėra matę didingų, iš toli spindinčių uolų. Man uolos yra tarsi gyvos, kiekviena jų turi skirtingą reljefą, atsiradimo kilmę. Ir patikėkite, vasarą jos tikrai nebūna šaltos.

Vilimantas: - Kai ant natūralių uolų buvau vieną pirmųjų kartų, labiau patyręs draugas prieš maršrutą patarė: "Galvok, jog tu ir uola esate neatsiejami, vienas kūnas." Taip mąstydamas patyriau visai kitą jausmą - lipti buvo kur kas lengviau.

- Kaip laipiojimas praverčia kasdienybėje? Ar tenka laipioti ir kitokiais objektais?

Kipras: - Laipioti pravartu daugeliu situacijų (šypsosi). Tampi močiučių didvyriu, kai nukeli jų katiną iš medžio. Merginai nuskinti aukštai žydintį žiedą tampa juokų darbu, o pamiršus raktus kopti siena namo - vienas malonumas. Taip pat laipiojimo gebėjimus pritaikau dirbdamas aukštalipio darbą.

Karolis: - Kartais dirbame renginiuose, kuriuose tenka lipti į medžius ar pastatus, tačiau tai nė kiek nepanašu į laipiojimą uolomis.

Vilimantas: - Visuomet realiai vertinu situaciją, vengiu lipti ten, kur nesaugu. Dažnai tenka dirbti aukštybinius darbus, medžiuose įrenginėti laipiojimo pramogas. Taip pat esu laipiojimo uolomis treneris ir savo patirtį perduodu jaunesniems kolegoms. Laipiojimas pakeitė mano pasaulėžiūrą, susiradau daug draugų Lietuvoje ir užsienyje.

Karolis retai būna ant žemės. Treniruočių salėje Vilniuje. 

- Šovė mintis, kad tai užsiėmimas tik jaunimui. Ar lipimas uola turi amžiaus ribą?

Vilimantas: - Taip manoma tik Lietuvoje. Kalnuotuose kraštuose laipioja ir maži vaikai, ir pagyvenę žmonės, amžiaus limito nėra. Ypač žaviuosi matydamas senjorus, į laipiojimo salę ateinančius aktyviai leisti laiką. Kiekvienas gali rasti trasą pagal savo jėgas.

Karolis: - Suprantama, kad ilgiau laipiojantiesiems lengviau. Reikia laiko, kol kūnas prisitaiko prie naujo pobūdžio fizinės veiklos. Kaip laipiotojas neketinu išeiti į pensiją.

- Holivudo filmų herojus Žmogus-Voras (angl. Spider-Man) jums - rimtas konkurentas?

Kipras: - Kol kas - taip, bet kai užsiauginsiu ilgesnius nagus, jam - "šakės" (juokiasi).

Vilimantas: - Tas vyrukas bebaimis. Aš vis dėlto turiu šį jausmą.

- O merginas nusikabinate tik nuo uolų?

Karolis (išsamiai): - Taip.

Vilimantas: - Dažniausiai (juokiasi). Mes daug laiko praleidžiame treniruodamiesi salėje, laipiodami uolomis, keliaudami. Mano mergina taip pat laipioja, todėl aš džiaugiuosi, kad tai galime daryti kartu.

Kipras: - Nepykite... Atsakysiu tik vienu žodžiu "taip".

- Ar turite svajonių uolą? Kokia ji?

Karolis: - Turiu svajonę - siekiu tobulybės, noriu įveikti sunkiausius maršrutus.

Kipras: - Noriu jausti lipimo laisvę net ir nulipęs nuo uolos. Gaila, manau, taip neišeis. Todėl teks laipioti visą gyvenimą.

"Neigiama" trasa (8b) - debesų link. Ceuse regionas Prancūzijoje. 

 

* Laipiojimas uolomis - sportas, kuriame lipama natūralia uola ar dirbtine siena, naudojant specialią įrangą ar be jos. Dažnai laipiojimas uolomis tapatinamas su alpinizmu (lipimu į kalnus uoliniais, ledo, sniego maršrutais), tačiau tai yra skirtingos sporto šakos. Laipiojimas uolomis yra svarbus alpinistų treniruočių elementas.

* Šiuo metu populiariausios laipiojimo rūšys yra sportinis laipiojimas (lipimas su apsaugine virve ir uolose įtaisytais saugos taškais) ir boulderingas (trumpų trasų lipimas dideliais akmenimis ar uolos atodangomis be virvės ir saugos taškų; lipančiojo apsaugai ant žemės tiesiami specialūs čiužiniai).

* Vyksta trijų laipiojimo rūšių varžybos: sportinio laipiojimo ir boulderingo (lipami sudėtingi maršrutai) bei greitojo laipiojimo (lenktyniaujama lipant į 15 m aukščio sieną).

***

Manoma, kad laipiojimas uolomis kaip sporto šaka pradėtas kultivuoti Europoje XIX a. pabaigoje. Šio laikotarpio rašytinių šaltinių apie boulderingą randama Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje. 1890 metais britų inžinierius Oscaras Eckensteinas organizavo pirmąsias neoficialias boulderingo varžybas Askole gyvenvietėje Karakorumo kalnuose (Pakistanas).

Oficialios laipiojimo varžybos pradėtos rengti 1940 metais Sovietų Sąjungoje.

Lietuvoje varžybos organizuojamos nuo 1958 metų, - beveik visos pirmenybės vykdavo Latvijoje (Pliavinios, Bauskė) ir Estijoje (Kochtla Jarvė, Saremos sala). 1966 metais varžytasi ant Nemunėlio dolomitinių skardžių (prie Nemunėlio Radviliškio), 1977-aisiais - ant iš akmenų sumūrytų Panevėžio malūnų.

2007 metais pradėtos rengti Boulderingo taurės varžybos. 2008 metais įkurta Lietuvos laipiojimo sporto asociacija, kuri yra Tarptautinės laipiojimo sporto federacijos (IFSC) asocijuota narė.

Tarptautinis olimpinis komitetas laipiojimą uolomis pripažino olimpine sporto šaka - 2020 metų olimpinėse žaidynėse tikimasi pamatyti šios srities atletų.

Šaltinis: climbing.lt, wikipedia.org

 

   

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

   

   

   

   

   

   

   

   

   

  

   

   

   

   

   

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
geras  5.20.181.172 2012-08-16 17:58:18
laipiojimas - ne tik pramoga, bet labai geras kūno lavinimas,laipiojant uolomis "dirba" visos raumenų grupės. Autorius šaunuolis, kad surado nenusibodusius veidus. Sėkmės vaikinams.
2 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami