Lansarotė: žemės gelmių jėgos sukurtas paveikslas

Kristina STALNIONYTĖ 2016-06-30 06:00
Kristina STALNIONYTĖ
2016-06-30 06:00
Pasak Lansarotės gyventojų, naujienų saloje mažai, bet tuo ji ir pakeri lankytojus, sužavi juos. Kristinos Stalnionytės nuotraukos
Ka­na­rų sa­la Lan­sa­ro­tė – tai jū­ros, vė­jo ir ban­gų pa­sau­lis, kur gam­ta pra­by­la vi­so­mis spal­vo­mis. Poil­siau­to­jai čia jau­čia­si lyg pa­sa­kų kam­pe­ly­je. Sma­gu po šią sa­lą ke­liau­ti pės­čio­mis ar dvi­ra­čiu, gu­li­nė­ti pa­plū­di­miuo­se, bend­rau­ti su vie­tos gy­ven­to­jais, at­ras­ti nau­jų sko­nių.

Lan­sa­ro­tė­je at­vy­kė­lį užk­lum­pa eg­zo­tiš­ki po­jū­čiai, mat sa­lo­je pui­kios są­ly­gos val­dy­ti ait­va­rus, plauk­ti bang­len­tė­mis ir bur­len­tė­mis, nar­dy­ti, pa­si­vaikš­čio­ti ta­ke­liais po la­vos lau­kus, žais­ti gol­fą. Ga­li­ma kop­ti į ug­ni­kal­nius, leis­tis nuo jų skrai­dyk­lė­mis ir par­as­par­niais, lai­pio­ti uo­lo­mis. Vie­tos tu­riz­mo agen­tū­ros or­ga­ni­zuo­ja gau­sy­bę ak­ty­vių pra­mo­gų ir eks­kur­si­jų (in­for­ma­ci­jos apie jas ga­li­ma ras­ti tink­la­la­py­je: www.tu­ris­mo­lan­za­ro­te.com).

Vynuogės auginamos lavos duobėse, užtat jos ypatingos.

Ap­link sa­lą – dviračiu

Mėgs­ta­miau­sias Lan­sa­ro­tės gy­ven­to­jų spor­tas ir at­os­to­gau­jan­čių­jų už­siė­mi­mas – va­ži­nė­tis dvi­ra­čiu. Įreng­tuo­se ta­kuo­se vi­sus me­tus, ypač žie­mą, su­tik­si be­si­tre­ni­ruo­jan­čių pro­fe­sio­na­lių dvi­ra­ti­nin­kų iš že­my­ni­nės Is­pa­ni­jos ir vi­so pa­sau­lio. Kal­nų dvi­ra­čiais ga­li­ma ap­va­žiuo­ti vi­są Lan­sa­ro­tės sa­lą! Ko­dėl kal­nų? To­dėl, kad ši sa­la ne­ly­gaus rel­je­fo. Įpras­tu dvi­ra­čiu, ku­rį ir­gi ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti, pa­si­va­ži­nė­si­te ne­bent mies­te­liuo­se.

Iš vi­so Lan­sa­ro­tė­je įreng­ta 206 km dvi­ra­čių tra­sų. Vie­ni jų ruo­žai as­fal­tuo­ti, ki­ti – na­tū­ra­lios dan­gos. Dau­ge­lis marš­ru­tų drie­kia­si lau­kų ke­liu­kais, per sau­go­mas te­ri­to­ri­jas, ve­da pro gam­tos ir kul­tū­ros pa­mink­lus. Nors dvi­ra­čių tra­sos sa­lą juo­sia žie­du, ne vi­si jų ruo­žai drie­kia­si pa­kran­tė­mis – ke­liu­kai ky­la į kal­vas, tols­ta nuo kran­to, vin­giuo­ja pro la­vos sang­rū­das, vėl grįž­ta prie van­dens.

Dvi­ra­čių nuo­mos punk­tų Lan­sa­ro­tė­je daug, bet nuo­mo­tis kal­nų dvi­ra­tį ne­pi­gu. Pa­pras­čiau­sias jų par­ai ga­li kai­nuo­ti 12 eu­rų, pui­kios ko­ky­bės dvi­ra­tis pro­fe­sio­na­lams at­sieis apie 39 eu­rus. Už vi­du­ti­niš­ko ly­gio kal­nų dvi­ra­čio nuo­mą par­ai teks pa­lik­ti maž­daug 20–24 eu­rus. Dvi­ra­čius ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti sos­ti­nė­je Are­si­fė­je ir dau­gu­mo­je ku­ror­tų. Lan­sa­ro­tės dvi­ra­čių žie­das pa­gal su­dė­tin­gu­mą ir marš­ru­tų il­gį da­li­ja­mas į še­šias at­kar­pas.

Lavos laukai lyg vaizdai iš atviruko.

Tin­gi­niams – Pa­pū­gų ky­šu­lys

Ne­mėgs­tan­tie­ji min­ti dvi­ra­čio pa­plū­di­mių lan­ky­to­jai liaup­si­na Lan­sa­ro­tę mė­gau­da­mie­si jū­ra ir sau­le. To­kia pa­plū­di­mių įvai­ro­vė vie­no­je sa­lo­je pa­si­tai­ko re­tai: juo­das, gels­vas, bal­tas... Ra­mus ar­ba triukš­min­gas...

Fa­ma­ros pa­plū­di­mį la­biau­siai ver­ti­na van­dens pra­mo­gų ais­truo­liai – čia ga­li­ma į va­lias val­dy­ti ait­va­rus, šliuož­ti bang­len­tė­mis, plau­kio­ti irk­len­te. Puer­to del Kar­men mies­te­lio pa­plū­di­miai pa­tin­ka tu­ris­tams, ver­ti­nan­tiems pa­to­gu­mus. O štai še­ši pie­čiau­sio sa­los ga­liu­ko, va­di­na­mo Pa­pū­gų ky­šu­liu, lau­ki­niai pa­plū­di­mė­liai pa­tin­ka vi­siems. Jie švie­saus smul­kaus smė­lio, pa­sis­lė­pę ne­di­de­lė­se įlan­kė­lė­se, at­skir­ti kal­ve­lių, ra­mūs. Ne­nuos­ta­bu, kad Lan­sa­ro­tės gy­ven­to­jai juos va­di­na ro­jaus pa­plū­di­miais – pa­čiais gra­žiau­siais vi­sa­me Ka­na­rų sa­ly­ne.

Ke­tu­ri jų drie­kia­si į va­ka­rus nuo ky­šu­lio. Il­giau­sias ir gy­viau­sias – Playa Mujeres, už jo įsi­tai­sęs kiek ra­mes­nis – Playa de las Coloradas. To­liau – dar ra­mes­ni Playa de las Ahogaderas ir Playa de la Cera. Ry­ti­nė­je ky­šu­lio pu­sė­je pri­sig­lau­dę dar du – Playa Ca­le­ta del Congrio ir Playa de Puer­to Muelas. Prie Pa­pū­gų pa­plū­di­mių įsi­kū­rę ir gra­žiau­si Lan­sa­ro­tės vieš­bu­čiai.

Ypač žiemą čia treniruojasi profesionalūs dviratininkai iš žemyninės Ispanijos ir viso pasaulio.

Sma­li­žiams – res­to­ra­nai ir vyninės

Kol svei­kuo­liai mi­na pe­da­lus, o tin­gi­niai ty­so pa­plū­di­miuo­se, sma­li­žiai ne­pra­šaus, jei lei­sis į gur­ma­niš­ką sko­nių ir kva­pų ke­lio­nę – sa­lo­je gau­su vie­tos pa­tie­ka­lų ir vy­no. Ka­na­rų vir­tu­vė pui­ki, o še­fai ge­rai iš­ma­no dar­bą, to­dėl net ir pa­pras­čiau at­ro­dan­čia­me res­to­ra­ne mais­to ko­ky­bė ga­ran­tuo­ta.

Dažnai patiekiama aštuonkojų užkandėlė.

Tra­di­ciš­kiau­sias Lan­sa­ro­tės pa­tie­ka­las – sancocho. Jis ga­mi­na­mas iš džio­vin­tų sū­dy­tų žu­vų, ver­da­mų kar­tu su bul­vė­mis ir sal­džio­sio­mis bul­vė­mis ba­ta­tais. Ki­ti įpras­ti Lan­sa­ro­tės val­giai – ož­kie­na, kiau­tuo­to­sios jū­ri­nės srai­gės, va­di­na­mos lapas, žu­vų su­lti­niu už­pil­tų gofio (ku­ku­rū­zų) mil­tų ko­šė go­fio escaldado. Gofio mil­tai ga­mi­na­mi iš pa­skru­din­tų grū­dų, daž­niau­siai kvie­čių, ku­ku­rū­zų, žir­nių, pu­pų. Jie sals­vo sko­nio. Iš šių mil­tų ga­mi­na­mi ir de­ser­tai. Gofio mil­tų ko­šė ir raukš­lė­to­sios bul­vės (pa­pas arrugadas) su rau­do­nuo­ju ir ža­liuo­ju mo­cho pa­da­žais – be­ne mėgs­ta­miau­si, pa­pras­čiau­si ir bū­din­giau­si ka­na­rie­tiš­ki pa­tie­ka­lai.

Ge­riau­siu Lan­sa­ro­tės vy­nu lai­ko­mas sa­lo­je au­gi­na­mų bal­tų­jų vy­nuo­gių vy­nas, jis pri­pa­žin­tas tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je ir pui­kiai ver­ti­na­mas. Dėl kil­mės vie­tos ir ypa­tin­go kli­ma­to – ne­di­de­lio kri­tu­lių kie­kio ir ore tvy­ran­čios nuo­la­ti­nės van­de­ny­no drėg­mės vy­nas itin gai­vaus sko­nio, vai­si­nio aro­ma­to. Sa­lai bū­din­gas vy­nuo­gių au­gi­ni­mo bū­das – kiek­vie­nas vyn­me­dis au­ga la­vo­je iš­kas­to­je duo­bė­je.

Pa­grin­di­nės vy­nuo­gių rū­šys, iš ku­rių spau­džia­mas Lan­sa­ro­tės vy­nas, – mal­vas­ía, mos­ca­tel, die­go, listán. Iš vi­so sa­lo­je yra 17 ne­di­de­lių vy­no ūkių – bo­de­gų. Ver­ta ap­si­lan­ky­ti bet ku­rio­je bo­de­go­je – jos vi­sos pui­kios ir vi­so­se ga­li­ma par­agau­ti ge­ro vy­no. Vie­nos vy­ni­nės mo­der­nios, ki­tos – se­nos, tra­di­ci­nės. Kai ku­rios nuo­lat pri­ima lan­ky­to­jus, prie jų vei­kia kas­dien dir­ban­čios par­duo­tu­vės, ba­rai ar net ne­di­de­li mu­zie­jai, kur ga­li­ma ra­gau­ti ir įsi­gy­ti čia ga­mi­na­mo vy­no.

Vie­na sti­lin­giau­sių bo­de­gų – „Stra­tus“. Čia vei­kia res­to­ra­nas ir par­duo­tu­vė, ta­čiau vy­nas ne­pi­gus ir aukš­tos ko­ky­bės, to­dėl dau­ge­lis tu­ris­tų ra­gau­ti įvai­rių rū­šių vy­no su­ka į ne­to­lie­se vei­kian­čią ki­tą bo­de­gą „La Ge­ria“.

Po Timanfajos nacionalinio parko prieigas galima pajodineti kupranugariais.

La Ge­ri­jos vynuogynai

La Ge­ri­ja va­di­na­mas ir Lan­sa­ro­tės vy­no re­gio­nas, kur ga­li­ma iš­vys­ti vie­ną įspū­din­giau­sių pa­sau­lio pei­za­žų. Čia kiek akys ma­to į to­lu­mą drie­kia­si la­vos duo­be­lių jū­ra. Kiek­vie­no­je jų pa­sis­lė­pęs nuo vė­jų ža­liuo­ja vyn­me­dis. Juo­do­je la­vo­je iš­kas­tos duo­bės 3–5 m plo­čio, iki 1,5–2 m gy­lio. Duo­bės par­ame­trus le­mia vy­nuo­gių rū­šis, vy­nuo­gy­no vie­ta bei vyn­da­rio spren­di­mai.

Tur­būt tik Lan­sa­ro­tės vy­nuo­gėms ski­ria­ma tiek daug erd­vės. Duo­bės dug­ne au­gan­tis vyn­me­dis jau­čia­si lyg nuo­sa­va­me šilt­na­my­je – kai­my­nai ne­truk­do jam plės­tis, sau­lės įkai­tin­to oro vė­jas ne­iš­pu­čia, o au­ga­lė­lis nuo­lat drė­ki­na­mas (į duo­bes at­ves­ti bi­rio­je la­vo­je pa­slėp­ti vamz­džiai ar­ba drė­ki­ni­mo žar­nos). Taip au­ga­lai sau­go­mi nuo vė­jų ir nuo saus­ros.

Duo­bė­je iš­si­ke­ro­ju­sio vyn­me­džio ka­mie­nas trum­pas ir au­ga ne į vir­šų, o skleis­da­mas ša­kas pa­že­me, gul­dy­da­mas jas ant sau­sos, sau­lės įkai­tin­tos la­vos. Kiek­vie­ną duo­be­lę pus­lan­kiu juo­sia iš la­vos ak­me­nų pa­sta­ty­tos maž­daug pu­sės me­tro aukš­čio sie­ne­lės. Vė­jai Lan­sa­ro­tė­je nu­spė­ja­mi – jie daž­niau­siai pu­čia iš tos pu­sės, iš ku­rios pa­sta­ty­tos sie­ne­lės. Duo­be­lių su sie­ne­lė­mis pei­za­žas at­ro­do lyg me­no kū­ri­nys, ypač žvel­giant nuo kal­vos.

Ugnikalnio kraterio papedėje stovi architekto Césaro Manrique namas.

Či­ni­cho salynas

Ne vie­nas, žvig­te­lė­jęs nuo Ris­ko de Fa­ma­ros kal­vos į Či­ni­cho sa­ly­no (Ar­chi­pe­la­go de Chinjo) at­si­ve­rian­tį vaiz­dą šio­je vie­to­je įstrin­ga vi­sai die­nai. Ne vel­tui kal­vo­je įreng­ta apž­val­gos aikš­te­lė ir res­to­ra­nas „Mi­ra­dor del Río“. Šiau­ri­nio sa­los ky­šu­lio šlai­tas lei­džia­si sta­čiai į jū­rą pla­čio­mis klos­tė­mis, ku­rio­se va­ka­rė­jant še­šė­liai iš­ryš­ki­na gi­lias, ero­zi­jos iš­grauž­tas raukš­les.

Ta­čiau ne tik dėl to čia taip gra­žu. Apa­čio­je pla­ka­ma ban­gų gel­to­nuo­ja Gras­jo­sos sa­la, už jos iš van­dens ky­šo dar ke­lios ma­žes­nės sa­le­lės. Anks­čiau ant Ris­ko de Fa­ma­ros kal­vos Lan­sa­ro­tės gy­ven­to­jai lip­da­vo pa­siž­val­gy­ti, ar ne­atp­lau­kia pi­ra­tai. Mat plė­ši­kai pri­siar­tin­da­vo nuo Či­ni­cho sa­ly­no pu­sės.

Kar­tą iš šios vie­tos į van­de­ny­ną pa­žvel­gė ir gar­siau­sias Lan­sa­ro­tės me­ni­nin­kas bei ar­chi­tek­tas Césa­ras Man­ri­que. 1974 me­tais pa­gau­tas įkvė­pi­mo jis pa­ver­tė ap­leis­tą 475 m aukš­ty­je sto­vė­ju­sią ir nuo pi­ra­tų sau­go­ju­sią tvir­to­vę erd­viu ir mo­der­niu „Mi­ra­dor del Río“ res­to­ra­nu su gra­žiau­sia sa­lo­je re­gyk­la.

Vyninė "Stratus".

Ti­man­fa­jos na­cio­na­li­nis parkas

Įspū­din­gų gam­tos pei­za­žų ko­lek­ci­nin­kai (ir ne tik jie) į Lan­sa­ro­tę at­ke­liau­ja ap­lan­ky­ti Ti­man­fa­jos na­cio­na­li­nio par­ko. Jo vul­ka­ni­nis kraš­to­vaiz­dis taip pri­bloš­kia spal­vo­mis ir for­mo­mis, kad ne vie­nam at­vim­pa žan­di­kau­lis. Po Ti­man­fa­jos ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­mo iš­vers­tą ryš­kių at­spal­vių že­mę va­go­ja gi­lūs trū­kiai, ur­vai ir pra­ra­jos, šlai­tuo­se žio­ji pil­tu­vo for­mos duo­bės ir grio­viai, stūk­so bi­raus smė­lio kal­nai. Šiurkš­čios la­vos lui­tai ap­ker­pė­ję, jų ply­šiuo­se gy­ve­na rop­liai ir pa­ukš­čiai.

Lan­ky­to­jams po Ti­man­fa­jos na­cio­na­li­nį par­ką vaikš­čio­ti ne­lei­džia­ma – čia nė­ra ta­ke­lių ar per la­vos lau­kus su­žy­mė­tų marš­ru­tų. Tra­pių uo­lie­nų pei­za­žas ypač sau­go­mas. Be to, sau­giai čia pa­si­vaikš­čio­ti net ne­išei­tų – toks šiurkš­tus, raukš­lė­tas ir duo­bė­tas pa­vir­šius. Ne­bent ša­lia par­ko sto­vė­tų grei­to­sios pa­gal­bos būs­ti­nė ir svei­ka­tos drau­di­mo bend­ro­vės biu­ras.

Va­ži­nė­ti po par­ką nuo­sa­vu trans­por­tu ir­gi drau­džia­ma – au­to­mo­bi­lius rei­kia pa­lik­ti aikš­te­lė­je prie lan­ky­to­jų cen­tro ir sės­ti į spe­cia­lų au­to­bu­są. Va­ži­nė­tis ke­liu­kais ir vaikš­čio­ti ta­ke­liais po la­vos dy­kras ga­li­ma tik na­cio­na­li­nį par­ką lan­ku juo­sian­čia­me Ug­ni­kal­nių par­ke (Par­que Na­tu­ral los Volcanes). Ry­ti­nė­je pu­sė­je sau­go­ma te­ri­to­ri­ja su­si­lie­ja su van­de­ny­nu.

Ke­lio­nė Ti­man­fa­jos na­cio­na­li­nio par­ko au­to­bu­su kra­te­rių šlai­tais ir pa­kraš­čiais trun­ka be­veik va­lan­dą. 14 km il­gio marš­ru­tas vin­giuo­ja ir pro pa­čią ug­ni­kal­nio šir­dį, tad ga­li­ma žvilg­te­lė­ti ten, iš kur prieš du šimt­me­čius ver­žė­si la­vos upės. Bi­lie­tas į par­ką kai­nuo­ja 8 eu­rus, į šią kai­ną įskai­čiuo­tas ir pa­si­va­ži­nė­ji­mas au­to­bu­su.

Timanfajos ugnikalnio viršūneje įrengtas restoranas.

Kli­kos ežerėlis

Ug­ni­kal­nių par­ko te­ri­to­ri­jo­je, į pie­tus nuo Ti­man­fa­jos na­cio­na­li­nio par­ko, telk­šo ryš­kiai ža­lias Kli­kos eže­rė­lis (el Char­co de Los Clicos). Tai van­dens pri­pil­dy­tas kra­te­riu­kas, įsi­tai­sęs juo­da­me, iš vi­sų pu­sių rau­do­nų ir gels­vų kal­vų ap­sup­ta­me la­vos pa­plū­di­my­je prie El Gol­fo žve­jų kai­me­lio. Pa­plū­di­mys lyg ne­auk­šas kau­bu­rė­lis ski­ria eže­riu­ką nuo aki­na­mai žyd­ros jū­ros.

Žvel­giant į šį spal­vų mar­gu­my­ną, ypač nuo kal­vų, vaiz­das tar­si dirb­ti­nai par­yš­kin­tas. Dėl van­de­ny­je iš­tir­pu­sių sie­ros jun­gi­nių ir eže­rė­ly­je tarps­tan­čių au­ga­lų rup­pia maritima kie­kio svy­ra­vi­mo jis kar­tais virs­ta gel­to­nu ar sa­lo­ti­niu.

Kli­kos eže­riu­ką, pa­va­din­tą anks­čiau ja­me be­si­vei­su­sių, bet iš­ny­ku­sių mo­lius­kų var­du, su van­de­ny­nu jun­gia po­že­mi­niai ur­vai, to­dėl jo van­duo sū­rus. Šis tel­ki­nys pa­skelb­tas gam­tos re­zer­va­tu, mau­dy­tis ja­me drau­džia­ma. Ap­link vien dy­kros ir lau­ki­nė gam­ta. Ke­liu ga­li­ma pri­va­žiuo­ti iki El Gol­fo kai­me­lio, o iš ten ta­ke­liu nu­žings­niuo­ti iki eže­riu­ko.

Restorano kepsniai kepa ant ugnikalnio kaitros.

Po­že­mi­niai urvai

Lan­sa­ro­tę gar­si­na du ypa­tin­gi po­že­mi­niai ur­vai, ku­riuos ap­lan­ky­ti ver­tė­tų kiek­vie­nam – tai Ja­meos de Agua ir Cue­va de los Verdes. Se­nų­jų vie­tos gy­ven­to­jų kal­ba chameos reiš­kė ert­mes že­mės pa­vir­šiu­je, pro ku­rias ga­li­ma įsmuk­ti į iš­si­ša­ko­jan­čius ur­vus. Dėl to jie ir bu­vo at­ras­ti. Abu gam­tos kū­ri­nius, pa­si­tel­kęs vaiz­duo­tę, su­jun­gęs na­tū­ra­lias erd­ves su me­ni­ne vi­zi­ja, per­kū­rė jau mi­nė­tas me­ni­nin­kas S. Man­ri­que.

Ja­meos de Agua – tai įlū­žu­sio­je vul­ka­no gys­lo­je, tri­juo­se tuš­čiuo­se la­vos bur­bu­luo­se, su­pro­jek­tuo­ta kon­cer­tų sa­lė, res­to­ra­nas ir ap­link ža­liuo­jan­tis tro­pi­kų so­das. Šis ur­vas įreng­tas tik ne­di­de­lė­je 6 km il­gio la­vos gys­los da­ly­je, sie­kian­čio­je ir kiek to­liau nuo kran­to esan­tį Ža­liuo­ju ur­vu dar va­di­na­mą Cue­va de los Verdes. Į jį ga­li­ma pa­tek­ti pro ki­tą įėji­mą. Ne­to­li kran­to iš­si­ke­ro­ję ur­vai yra že­miau jū­ros ly­gio, į juos pro po­rė­tą vul­ka­ni­nę uo­lie­ną su­nkia­si van­duo.

Žvilgsnis į Grasjosos salą.

Kuo di­džiuo­ja­si vietiniai

Sa­los gro­žy­bė­mis la­biau ža­vi­si jos lan­ky­to­jai nei pa­tys gy­ven­to­jai. Šiems tai įpras­ta ap­lin­ka, o ke­liau­to­jams – kai kas nau­ja. Lan­sa­ro­tės gy­ven­to­jai džiau­gia­si, kad nors ir gau­sy­bė tu­ris­tų, sa­la ma­žai kei­čia­si, iš­lai­ko sa­vi­tu­mą ir tra­di­ci­jas. Tu­riz­mas Lan­sa­ro­tės ne­su­ga­di­no, ne­iš­krei­pė jos vaiz­do.

Pa­sak Lan­sa­ro­tės gy­ven­to­jų, nau­jie­nų sa­lo­je ma­žai, bet tuo ji ir pa­ke­ri lan­ky­to­jus, su­ža­vi juos. Po­ky­čiai čia ne­pa­gei­dau­ja­mi. Sa­los gy­ven­to­jai sten­gia­si iš­sau­go­ti Lan­sa­ro­tę to­kią, ko­kia ji yra.

Salą juosia įvairių spalvų - juodi, gelsvi, balti - paplūdimiai.

Įprastas salos restoranėlis.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (6)
Turistautoja  188.69.212.196 2016-07-01 16:41:20
Nuostabi kerinti gamta lyg mėnulio peizažai niekur to nepamatysi ir vazdai užburiantys
1 0  Netinkamas komentaras
Turistautoja  188.69.212.196 2016-07-01 16:41:19
Nuostabi kerinti gamta lyg mėnulio peizažai niekur to nepamatysi ir vazdai užburiantys
2 0  Netinkamas komentaras
Gytautai nekomentaves  86.100.91.175 2016-06-30 23:26:57
eik pasedek zalumoj bulviu lysveje
2 0  Netinkamas komentaras
Kristinai  46.36.76.115 2016-06-30 13:49:13
Tai ar Lan s arote , ar Lan z arote?
2 1  Netinkamas komentaras
Gytautui  46.36.76.115 2016-06-30 13:39:56
Reikia ten pabuvot, tada galesi reikstis , neismaneli.
3 1  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos vys­ku­pai iš­pla­ti­no prieš­rin­ki­mi­nį laiš­ką, ku­ria­me ra­gi­na gy­ven­to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios hie­rar­chai taip pat par­eiš­kė [...]
Jei nau­jo­jo Sei­mo ei­li­niai na­riai pri­tars sa­vo ly­de­riams, Lie­tu­va per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus ga­li pri­im­ti is­to­ri­nį spren­di­mą įteisinti ho­mo­sek­sua­lų san­ty­kius.
Pa­sau­lio ly­de­riai penk­ta­die­nį per ypač bud­riai sau­go­mą lai­do­tu­vių ce­re­mo­ni­ją at­sis­vei­ki­no su bu­vu­siu Iz­rae­lio pre­zi­den­tu, prem­je­ru ir No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tu Shi­mo­nu Pe­re­su, kurį JAV pre­zi­den­tas [...]
Es­ti­jos at­sto­vė Eu­ro­pos Au­di­to Rū­muo­se Kers­ti Kal­ju­laid penk­ta­die­nį ofi­cia­liai iš­kel­ta kandidate į pre­zi­den­tus.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ ko­vos įsi­bė­gė­ja. In­tri­guo­jan­čiai pra­si­dė­jęs 24-asis čem­pio­na­tas skai­čiuo­ja jau ket­vir­tą­jį tu­rą. LKL.lt su „O­ra­ku­lu“ pa­tei­kia pen­kių savaitgalio ko­vų prog­no­zę.
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami