Ledynmečio velniakelis pritaikytas turizmui

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-06-01 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-06-01 06:00
Taką puošia skulptūrinis darbas. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotrauka
Šį pa­va­sa­rį Lie­tu­vo­je ati­da­ry­tas dar vie­nas įdo­mus pa­žin­ti­nis ta­kas, ku­rį pa­to­gu ap­lan­ky­ti net ir va­sa­rą le­kiant prie jū­ros. Nuo greit­ke­lio Vil­nius-Klai­pė­da pa­su­kus į Ra­sei­nius, pra­va­žia­vus Ty­tu­vė­nus (čia ir­gi ver­ta ir yra dėl ko stab­tel­ti), be­sig­ro­žint Že­mai­ti­jos pei­za­žais grei­tai pa­siek­si­te ir Kiau­no­rius. O Kiau­no­rių miš­ke ro­dyk­lės nu­ves prie Ak­me­nų rū­žos ta­ko, de­mons­truo­jan­čio le­dyn­me­čio pėd­sa­kus.

Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke, Už­pel­kių bo­ta­ni­nia­me zoo­lo­gi­nia­me draus­ti­ny­je ati­da­ry­tą uni­ka­lų gam­ti­ne pra­sme Ak­me­nų rū­žos (ruo­žo) ta­ką pa­puo­šė dar ir skulp­to­riai - iš ak­me­nų su­kū­rė ori­gi­na­lių skulp­tū­rų. Tad ke­liau­to­jams siū­lo­mas pa­si­vaikš­čio­ji­mas ori­gi­na­liu ta­ku.

"Ei­da­mi 1,3 km il­gio ta­ku lan­ky­to­jai su­si­pa­žins, kaip le­dyn­me­čiu be­si­trau­kian­tis le­dy­nas su­for­ma­vo ak­me­nų ir mo­lio bei smė­lio py­li­mą, ku­rio pa­vir­šiu­je su­stum­ta daug įvai­raus dy­džio rie­du­lių", - pa­sa­ko­jo Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rius Vy­tau­tas Sto­nys. Jis ti­ki­si, kad šis nau­jas ob­jek­tas pri­trauks į par­ką lan­ky­to­jų, ku­rie pir­miau­siai at­vyks­ta pa­ma­ty­ti vie­no įdo­miau­sių ir di­džiau­sių XVII-XVIII am­žiaus Lie­tu­vos sa­kra­li­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­džių - ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no an­samb­lio.

Le­dy­no plyšyje

Klam­pūs šių vie­tų miš­kai by­lo­ja apie pa­sku­ti­nį le­dyn­me­tį. Srau­nūs le­dy­no tirps­mo van­de­nys pa­li­ko ne vie­ną kū­ri­nį. Pa­sak geo­lo­gų, to­kie ak­me­nų py­li­mai, kaip Kiau­no­rių miš­ke, žy­mi slūg­so­ju­sio le­dy­no ply­ši­mo vie­tas ar čia bu­vu­sių le­dy­ni­nių ma­rių kran­to li­ni­jas. Už­pel­kių miš­kuo­se to­kių ruo­žų yra ne vie­nas, ta­čiau šis yra įspū­din­giau­sias ir iš­raiš­kin­giau­sias.

Ak­me­nų rū­žų at­si­ra­di­mą moks­li­nin­kai aiš­ki­na, kaip be­si­trau­kian­čių le­dy­nų pėd­sa­kus. Le­dy­nai kar­tu su sa­vim at­ne­šė daug ak­me­nų, žvirgž­do ir smė­lio (mo­re­na). Tirps­tant le­dy­nams at­si­ra­do ply­šiai, į ku­riuos su­kri­tu­si mo­re­na bu­vo vei­kia­ma ga­lin­gų van­dens srau­tų. Šie srau­tai iš­plo­vė ir nu­so­di­no že­myn smul­kes­nes są­na­šas, vir­šu­je li­ko stam­bes­ni rie­du­liai.

Ak­me­nų rū­žai (ruo­žai), dar va­di­na­mi ir vel­nia­ke­liais, - be­si­trau­kian­čio le­dyn­me­čio liu­di­nin­kai. Lie­tu­vo­je to­kių liu­di­nin­kų ne­daug iš­li­kę, nes, jei kur ir bu­vo, žmo­nės, anks­čiau ne­ži­no­ję, kad tai uni­ka­lus geo­mor­fo­lo­gi­nis ob­jek­tas, ak­me­nis tie­siog iš­si­ne­šio­jo sa­vo reik­mėms. Dvi ak­me­nų ruo­žų at­kar­pos - Vel­nia­ke­lis (dar va­di­na­ma Pe­le­niaus ar­ba Pa­eže­rio rū­ža) ir Ak­me­nų rū­ža, ša­lia ku­rios įreng­tas ta­kas tu­ris­tams, pa­skelb­tos gam­tos pa­vel­do ob­jek­tais.

Kaip pa­sa­ko­jo V. Sto­nys, vie­ti­niai žmo­nės se­niai ži­no­jo, kad draus­ti­nio miš­kuo­se gu­li ak­me­nų ruo­žai, nuo se­no „rū­žo­mis“ va­di­na­mi.

Tvar­daus­kis užsakė

Kad nuo se­no žmo­nėms ši ne­įp­ras­ta il­ga ak­me­nų sang­rū­da kė­lė su­si­do­mė­ji­mą, by­lo­ja ir iš­li­ku­si le­gen­da. Esą Ty­tu­vė­nų dva­re gy­ve­nęs šlėk­ta Tvar­daus­kis par­da­vė vel­niams sie­lą, ta­čiau už sa­vo sie­lą vel­nių pa­pra­šė nu­ties­ti ak­me­nų ke­lią nuo Ty­tu­vė­nų iki Pa­šiau­šės dva­ro. Vel­niai, ne­no­rė­da­mi pra­ras­ti jo sie­los, klus­niai vyk­dė už­sa­ky­mą - ne­šė ak­me­nis miš­kais, pa­eže­rė­mis, Šim­šos pa­kran­te. Ke­lias su­tar­tu lai­ku bu­vo nu­ties­tas. Pa­grie­bė ta­da vel­niai Tvar­daus­kį ir jau ne­šė­si pra­ga­ran. Ta­čiau dvar­po­nis ėmė šauk­tis Ma­ri­jos pa­gal­bos. Vel­niai lyg nu­pli­ky­ti me­tė že­mėn Tvar­daus­kį. Šis kri­to, kri­to, bet už­ki­bo už mė­nu­lio del­čios ra­go ir pa­ki­bo. Sa­ko­ma, kad žmo­nės nuo to lai­ko tą ak­me­nų ruo­žą ir ėmė va­din­ti Vel­nia­ke­liu. O ge­rai įsi­žiū­rė­jus į mė­nu­lį ga­li­ma iš­vys­ti te­be­ka­ban­tį Tvar­daus­kio še­šė­lį.

Dar­ba­vo­si ledynmetis

Geo­lo­gai tei­gia, kad Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją yra pa­sie­kę 4 le­dyn­me­čiai. Kiek­vie­nas slink­da­mas ir pa­si­trauk­da­mas pa­li­ko sa­vo žy­mių: dar ir šian­dien lau­kuo­se ma­to­me ka­dai­se iš Šve­di­jos, Suo­mi­jos, Es­ti­jos, Lat­vi­jos ar Bal­ti­jos jū­ros dug­no at­vilk­tus ak­me­nis. Ypač reikš­min­gas Lie­tu­vos rel­je­fo for­ma­vi­mui­si bu­vo pa­sku­ti­nis le­dyn­me­tis, ku­ris pra­si­dė­jo prieš maž­daug 100 tūkst. me­tų ir bai­gė­si prieš 12 tūkst. me­tų. Jis pa­li­ko da­bar­ti­nį kraš­to­vaiz­dį. Ak­me­nų rū­ža - vie­nas iš to le­dyn­me­čio "dar­bų".

Ša­lia pa­žin­ti­nio ta­ko gau­su in­for­ma­ci­nių sten­dų, pa­sa­ko­jan­čių apie ak­me­nis. Ak­muo toks įpras­tas ir daug kur ma­to­mas daik­tas, kad jau re­tai ir su­si­mąs­tom, o iš kur jie at­si­ra­dę. Ži­nom, kad le­dyn­me­tis iš Skan­di­na­vi­jos at­stū­mė. Ta­čiau iš kur Skan­di­na­vi­jo­je at­si­ra­do? Vie­nas sten­das at­sa­ko ir į šį klau­si­mą: Ak­muo - tai pa­slap­tin­gas Že­mės gel­mių kū­ri­nys. Vis­kas pra­si­de­da Že­mės gel­mė­se: ma­žy­tis, vos įžiū­ri­mas kris­ta­las, be­si­var­ta­lio­da­mas tarp ug­ni­nės mag­mos, ver­dan­čių tir­pa­lų ir įkai­tu­sių du­jų pra­de­da aug­ti ir di­dė­ti pri­trauk­da­mas ir pri­si­jung­da­mas įvai­rius jun­gi­nius iš sa­vo ap­lin­kos. Ga­lop vis­kas tvir­tai su­si­jun­gia į vien­ti­są da­ri­nį - iš chao­so su­si­da­ro ne­prie­kaiš­tin­gai tvar­kin­gas, stul­bi­na­mai gra­žus ir pa­tva­rus kū­ri­nys. Taip at­si­ran­da mi­ne­ra­las, o iš ke­lių mi­ne­ra­lų gims­ta uo­lie­na, ak­muo. Mi­ne­ra­lų, ku­rie su­da­ro ak­me­nis, gam­to­je pri­skai­čiuo­ja­ma iki 4 tūkst. rū­šių. Ak­me­ny­se daž­niau­siai ap­tin­ka­ma 450 rū­šių. Ki­tos - ga­na re­tos.

De­mons­tra­ci­nė atkarpa

Ak­me­nų rū­žos pa­žin­ti­nia­me ta­ke ak­me­nys iš­rink­ti iš 55 cm gy­lio že­mių sluoks­nio. Iš ti­krų­jų ak­me­nų yra ir gi­liau. Šio­je de­mons­tra­ci­nė­je at­kar­po­je dau­giau­siai ras­ta smul­kes­nių ak­me­nų (iki 10 cm skers­mens), stam­biau­sias - 70 cm skers­mens. Nu­va­lius pa­vir­ši­nį sluoks­nį de­mons­truo­ja­ma 143 ak­me­nys. Kaip nu­sta­tė geo­lo­gai, 62 yra mag­mi­niai, 78 me­ta­mor­fi­niai, 3 nuo­sė­di­niai.

Mag­mi­nės ir me­ta­mor­fi­nės uo­lie­nos su­da­ro iki 90 proc. Že­mės tū­rio. Nuo­sė­di­nės uo­lie­nos den­gia 75 proc. Že­mės pa­vir­šiaus. Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je daž­niau­siai vy­rau­ja nuo­sė­di­nės uo­lie­nos (do­lo­mi­tas, smil­tai­nis, tit­na­gas). Tad de­mons­truo­ja­mi ak­me­nys - Lie­tu­vo­je re­tes­nės kil­mės. Mag­mi­nės uo­lie­nos su­si­da­ro tie­sio­giai iš mag­mos, ky­lan­čios iš Že­mės gel­mių, iš­si­lie­jan­čios per ug­ni­kal­nius ir su­stings­tan­čių Že­mės pa­vir­šiu­je. Yra ras­ta apie 300 mag­mi­nių uo­lie­nų rū­šių. Nuo­sė­di­nės uo­lie­nos su­si­da­ro Že­mės pa­vir­šiu­je ar­ba van­dens tel­ki­nių dug­ne iš su­dū­lė­ju­sių mag­mi­nių, me­ta­mor­fi­nių ir se­nes­nių nuo­sė­di­nių uo­lie­nų,

Me­ta­mor­fi­nės uo­lie­nos - tai dar sy­kį "per­dirb­tos" mag­mi­nės ir nuo­sė­di­nės uo­lie­nos, ku­rias kei­čia įvai­rūs Že­mės plu­tos ju­dė­ji­mo pro­ce­sai. Že­mės gel­mė­se dėl di­de­lio slė­gio ir aukš­tos tem­pe­ra­tū­ros mag­mi­nės ir nuo­sė­di­nės uo­lie­nos virs­ta vi­sai ki­to­mis me­ta­mor­fi­nės­mis uo­lie­no­mis, pa­vyz­džiui, mo­lis - ska­lū­nu, do­lo­mi­tas ir klin­tys - mar­mu­ru, gra­ni­tas - gnei­su, ak­mens ang­lis - gra­fi­tu.

Skal­dy­ti, iš­rai­žy­ti, paženklinti

Pa­žin­ti­nia­me ta­ke yra pa­lik­tas vie­nas pu­siau pers­kel­tas ak­muo, ma­tyt, ban­dy­ta kaž­ką iš jo da­ry­ti. Ak­mens­kal­dys­tė - se­nas ama­tas, mat žmo­nės ban­dę vi­saip ak­me­nis pri­tai­ky­ti sa­vo gy­ve­ni­me (in­for­ma­ci­niai sten­dai pri­me­na vi­sus pri­tai­ky­mo bū­dus). Be­je, ak­me­nims skal­dy­ti bu­vo nau­do­ja­mi 10-25 kg svo­rio kū­jai, įvai­rūs pleiš­tai. Ak­mens­kal­džiai nau­do­da­vo­si ir gam­tos jė­go­mis: pa­da­ry­da­vo ply­šį, ku­ria­me su­si­kau­pęs van­duo žie­mą su­šal­da­vo ir pra­skel­da­vo ak­me­nį.

Se­no­vės bal­tų re­li­gi­jo­je ir mi­to­lo­gi­jo­je ak­me­nims taip pat ten­ka svar­bus vaid­muo: dau­gu­ma bu­vo lai­ko­mi šven­tais, bu­vo sie­ja­mų su vai­sin­gu­mu (ant kai ku­rių at­ei­da­vo pa­sė­dė­ti mo­te­rys, no­rė­da­mos su­si­lauk­ti vai­kų). Ypa­tin­gais bu­vo lai­ko­mi pė­duo­tie­ji ak­me­nys su įvai­rių for­mų įdu­bi­mais. Pė­dos pri­ski­ria­mos ir Die­vui, ir vel­niui, ir įvai­rioms mi­ti­nėms bū­ty­bėms.

Ak­me­nys bū­da­vo nau­do­ja­mi ir kaip ri­bo­ženk­liai: ant že­mės val­dų ri­bas ženk­li­nan­čių ak­me­nų bū­da­vo iš­ka­la­mi ly­gia­kraš­čiai kry­žiai ar šei­mi­nin­ko sim­bo­liai. Ap­tin­ka­ma ir ak­me­nų su iš­kal­tais sau­lės, mė­nu­lio, kry­žiaus ženk­lais. Pa­si­tai­kė ir su dau­gy­be duo­bu­čių. To­kie, kaip ma­no­ma, ga­lė­jo bū­ti se­no­vi­niai žvaigž­dė­la­piai.

Pa­sa­ko­ji­mai apie akmenis

Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va ši uni­ka­li gam­ti­nė vie­ta da­bar pui­kiai pri­tai­ky­ta lan­ky­mui. Ak­me­nų rū­žos pa­žin­ti­nis ta­kas įreng­tas, įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų ir vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą ,,Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tvar­ky­mas (III eta­pas)". Kaip sa­kė Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Rū­ta Baš­ky­tė, Ak­me­nų rū­žos pa­žin­ti­niu ta­ku sie­kia­ma lan­ky­to­jams ne tik pa­pa­sa­ko­ti apie le­dy­no su­for­muo­tus ak­me­nų ruo­žus, ta­čiau kar­tu pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie ak­mens is­to­ri­nę, kul­tū­ri­nę, mi­to­lo­gi­nę reikš­mę. Ša­lia ta­ko į at­okų miš­ką at­vy­ku­siems ke­liau­to­jams pa­sta­ty­ta di­de­lė pa­vė­si­nė su ži­di­niu, vie­ta lau­žui.

Pa­žin­ti­nia­me ta­ke ži­no­mi skulp­to­riai pa­li­ko sa­vo dar­bų - skulp­tū­ri­nių kom­po­zi­ci­jų ir ins­ta­lia­ci­jų. Tai kar­tu ir dar vie­nas ak­me­nų pa­nau­do­ji­mo bū­das. Kęs­tu­čios Mus­tei­kio ak­me­nys su ženk­lais ver­čia pa­mąs­ty­ti, ką jie ka­dai­se ga­lė­jo reikš­ti. Ka­zys Venc­lo­vas įkom­po­na­vo skulp­tū­rą „Sva­re­lis“, Jo­nas Gen­ce­vi­čius - kom­po­zi­ci­ją „Že­mės daik­tai", Gin­ta­ras Mi­ko­lai­tis - „Me­cha­niz­mus“, Min­dau­gas Ju­rė­nas - „Mū­ro es­ki­zą“.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami