TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Lenkija: artimi kraštai irgi atima žadą

2010 09 17 0:00
Torūnė - Vakarų gotikos perlas Lenkijoje.
Tomo Bašarovo nuotrauka

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis norėjome kur nors visai nebrangiai ir ne per toli nuo namų pakeliauti, tad mes, studentų bičiulių grupelė, nutarėme pasidairyti po gretimą Lenkiją.

Į žygį leidomės traukiniais, nes tai pasirodė pigiausia ir patogiausia. Keturių dienų bilietams Lenkijos geležinkeliais atseikėjome po 200 litų, dar beveik tiek pat prireikė nakvynei ir muziejams lankyti. Autobuso bilietą į Varšuvą pirmyn ir atgal, pasinaudoję karštomis vasaros nuolaidomis, įsigijome vos po pusšimtį litų. Pirmai pažinčiai su šiuo kraštu pasirinkome Varšuvą, Krokuvą, Torūnę, Gdanską ir Malborką, o lankydami išilgai Lenkijos palei Vyslą įsikūrusius miestus kasdien regėjome nepakartojamų it chameleonas spalvų: nuo ankstyvosios gotikos iki prašmatnaus baroko, žaliuojančių Mazovijos lygumų ir Baltijos jūros vėjų draskos pamario Lenkijos.

Miestas feniksas

Lenkijos sostine XVI amžiuje tapusi Varšuva šiandien - didžiausias ir sparčiausiai besiplėtojantis šalies miestas. Vasarą čia zuja tūkstantinės minios turistų ir miestiečių, gatvėmis nuolatos važinėja tramvajai, miesto panoramoje kyla didžiuliai modernūs dangoraižiai. Varšuvoje, palyginti su Vilniumi, jautiesi esantis tikrame didmiestyje.

Atvykę į Lenkijos sostinę iškart patraukėme senamiesčio link, kuris iš aukščiausio mieste ir visoje šalyje pastato - Kultūros ir mokslo rūmų, tarsi rudas mažas lopinėlis ištirpsta pilkuose didmiesčio mūruose. Varšuva dar vadinamas miestu feniksu, nes Antrojo pasaulinio karo metais traukdamasi vokiečių kariuomenė jį kone visą sugriovė iki pamatų. Tik pokariu sostinė vėl iš naujo atstatyta.

Varšuvos senamiestis nė iš tolo neprimena Vilniaus: čia gali išvysti didingų ir masyvių pastatų, Karališkuosius rūmus, kuriuose buvo priimta viena seniausių pasaulyje Lietuvos ir Lenkijos valstybių Konstitucija. Beveik 10 kilometrų ilgio Karališkasis kelias, vedantis iki karaliaus Jono III Sobieskio rezidencijos - Vilanovo rūmų, gena turistus pro didingas alėjas ir rūmus. Ir nuolat galvoje kirba vienintelė mintis - juk čia viskas atstatyta!

Jaunimo sostinė

Ankstų rytą išlipome Krokuvos geležinkelio stotyje. Naktis traukinyje buvo sunki, vagonai perpildyti, nes vasarą Lenkijos geležinkelius gausiai okupuoja turistai. Tačiau noras aplankyti senąją sostinę neatslūgo. Krokuva mus pasitiko pulsuojanti visa savo energija, tad ir miegas kaipmat išsisklaidė.

Krokuva ir kiti Europos didmiesčiai jau ne vienus metus konkuruoja dėl jaunimo sostinės vardo. Čia yra įsikūręs vienas seniausių universitetų, o istoriniame senamiestyje kasmet atsiranda vis daugiau studentiško gyvenimo. Didžiausioje Europoje aikštėje, šalia Sukiennice - XIV amžiuje statytos turgaus halės, tapusios Krokuvos simboliu, - netyla šurmulys: žybčioja turistų fotoaparatų blykstės, veikia gausybė barų ir restoranų, didžiulės karietos, kinkytos plunksnomis puoštais žirgais, veža atvykėlius link Vavelio kalvos, ant kurios stovi Karališkieji rūmai. Juose karūnuoti ir palaidoti kone visi bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės monarchai.

Visai šalia senamiesčio pasukome į Kazimiero - buvusį žydų - kvartalą. Šis Krokuvos rajonas tapo turistų lankomas ne per seniausiai, prieš dešimtmetį Stevenui Spielbergui nufilmavus garsiąją dramą "Šindlerio sąrašas". Juosta buvo įvertinta net septyniais "Oskarais". Kai kur dar galima išvysti išlikusias filmo dekoracijas, tačiau mūsų dėmesį labiau traukė senosios sinagogos, siauros gatvelės ir parduotuvės. Čia jaukiose kavinukėse vasarą ne tik galima atsigaivinti šaltu lenkišku alumi (beje, lenkų alus neką prastesnis už lietuvišką!), bet ir paskanauti tradicinės žydų virtuvės patiekalų.

Dienos Krokuvoje nepakanka, juk šis miestas - ne tik istoriniai paminklai ir muziejai. Vakarėjant į gatves patraukia dar daugiau žmonių, atidaromi naktiniai klubai, kur nors susėdęs gitaromis brazdina jaunimas. Be abejo, stotyje laukdamas naktinio traukinio ir palikdamas Krokuvą pasižadu: sugrįšiu!

Gotikos perlas

Trečią kelionės dienos apsistojome astronomo ir matematiko Mikalojaus Koperniko gimtojoje Torūnėje, kurią XIII amžiuje įkūrė Kryžiuočių ordinas. Šis miestas laikomas Vakarų gotikos perlu Lenkijoje, o jaukus rusvų plytų senamiestis nepalieka abejingo nė vieno. Netikėtai prapliupo lietus, tad nutarėme aplankyti moderniausią šalyje M.Koperniko planetariumą. Susipažinę su žvaigždynais patraukėme atgal į centrą. Lauktuvių namiškiams susigundžiau parvežti tradicinių Torūnės meduolių. Pasak legendos, šie saldumynai atsirado būtent čia, o pirmuosius meduolius iškepė Kryžiuočių ordino į nelaisvę paimtos lietuvės, šeimininkavusios kariuomenės virtuvėje.

Vakare miestiečiai skuba prie grojančio spalvoto fontano, kuris įvairiaspalvėmis vandens čiurkšlėmis vaizduoja M.Koperniko paskelbtą heliocentrinę Saulės sistemos teoriją.

Kitos dienos rytą sėdome į traukinį ir po valandos kelio jau buvome Malborke. Čia aplankėme didžiojo Kryžiuočių ordino magistro rezidenciją - Marienburgo pilį. Nesunku įsivaizduoti, kodėl teutonai ilgus šimtmečius Europoje buvo neįveikiami. Milžiniškos pilies masyvių gynybinių sienų, gotikinių menių ir painių koridorių negalima net lyginti su mūsų pamėgta Trakų pilimi. Vedami audiogido stabtelėjome rūsio belangėje, kurioje kadaise kalėjo ir pats Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis Kęstutis. Pajuokavome, kad mūsiškė Trakų pilis prieš šiuos rūmus - tik mažytis tarnų namelis.

Auksinis Gdansko vanduo

Kelionę baigėme pirklių ir auksakalių mieste Gdanske, išpuoštame prašmatniu baroko architektūros stiliumi. Seniausia miesto dalis išsidėsčiusi ant Motlavos upės, vieno iš Vyslos intakų, kranto. Šis pajūrio miestas, jo krantinėje stūksantys olandų architektų suprojektuoti namai primena Amsterdamą. Gdansko centre, šalia įspūdingo grožio gotikinės bažnyčios, pripažintos didžiausia plytine šventove visoje Europoje, išvydome fontaną, papuoštą Poseidono statula. Į jį miesto svečiai jau nuo senų laikų meta auksines monetas, kad sugrįžtų čia darsyk. Sakoma, kad kartą Poseidonas supyko, trenkė savo trišakiu į fontaną ir monetos suskilusios, o aukso dulkės pasklidusios po apylinkes. Nuo to laiko Gdanske gaminamas skaidrus žolelių likeris "Goldwasser" (auksinis vanduo), kuriame plaukioja plonytės aukso drožlelės. Pusės litro butelis šio alkoholinio gėrimo kainuoja apie 200 litų, o pats likeris, anot legendos, lemia sėkmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"