Libanas: čia susitinka Europa ir Azija

LŽ 2010-11-26 00:00
2010-11-26 00:00
Vaido Mikaičio nuotrauka
Tai ma­ža Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­lis prie Vi­dur­že­mio jū­ros. Ma­ža, ta­čiau la­bai įvai­rias­pal­vė, ku­rio­je su­si­py­nu­si krikš­čio­niš­ka ir mu­sul­mo­niš­ka kul­tū­ra. Tur­būt jo­kios ki­tos vals­ty­bės pa­sau­ly­je taip ne­pa­si­da­li­ja krikš­čio­nys ir mu­sul­mo­nai, kaip ne­di­du­ko Li­ba­no. Lan­ky­da­ma­sis ja­me vie­nu me­tu ga­li jaus­tis esąs ir Eu­ro­po­je, ir Azi­jo­je.

Į Libaną kol kas neskuba turistai, įsibaiminę jo tikro ar tik įsivaizduojamo nestabilumo. Čia ne kartą vyko kariniai neramumai tiek iš išorės, tiek šalies viduje, tačiau pastaruosius dvejus metus vyrauja ramybė. Tiesą sakant, Libanas - tikrai skanus kąsnelis turistams: jūra, kalnai, švelnus klimatas, unikalūs istoriniai paminklai, puiki virtuvė. Libanas galėtų gyventi iš turizmo ir niekuo neatsiliktų nuo Kroatijos, tačiau dėl nuolat rusenančios nesantaikos tarp krikščionių ir musulmonų bei konflikto su Izraeliu tvyro įtampa. Beiruto musulmoniškuose rajonuose daug sugriautų namų - Izraelio bombardavimo pėdsakų. Šiuo metu vykstant į Libaną rekomenduojama būti atsargiems, o kai kurių vietų, tarkime, pietų Libano ir Izraelio pasienio, vengti.

Ilgą laiką valdytas prancūzų, nepriklausomybe Libanas džiaugiasi jau apie 70 metų. Šiandien į jo gyvenimą kišasi Sirija, stiprindama islamo įtaką. Dar neseniai krikščionių ir musulmonų buvo bemaž apylygiai, tačiau pastaruoju metu kraštas labiau linksta į islamą. Kita vertus, net ir musulmoniškame Libane dėl gausios krikščionių bendruomenės daugiau laisvės ir tolerancijos nei gretimose arabų valstybėse. Žmonės laisviau rengiasi, elgiasi, o kai kuriuose regionuose galima visiškai pamiršti, kad svečiuojamasi musulmoniškoje valstybėje.

Sieną kirsti paprasta

Neseniai atsirado tiesioginis skrydis iš Rygos į Beirutą, tad Libaną lietuviams jau nesunku pasiekti. Šis reisas liudija į kraštą grįžtantį stabilumą. Mes į Beirutą atvykome iš Sirijos sostinės. Damasko autobusų stotyje buvome tiesiog sugriebti už rankų ir įsodinti į privatų automobilį, vežantį į Libano sostinę. Vietiniai taip uždarbiauja, o konkurencija medžiojant keleivius yra tokia, kad kartais vežėjai net susimuša, pamiršdami musulmonišką brolybę.

Pasienio formalumai paprasti: pildoma deklaracija, mokama už vizą - kelis pašto ženklus, klijuojamus į pasą (kaina - 12 eurų). Ją galima gauti pasienyje ir išvengti didelių išlaidų darantis vizas Lietuvoje.

Pervažiavus sieną, keičiasi ir gamta. Nuo Damasko vykę dykumomis, čia ropščiamės žaliais kalnais. Važiuojant tolyn skirtumai tarp šių valstybių dar ryškesni.

Nori ramaus gyvenimo

Beirutas pasitinka greitkeliais ir stikliniais dangoraižiais, automobiliai daug naujesni nei Sirijoje. Beirutas pasirodė esąs europietiško stiliaus miestas su šiuolaikiniais dangoraižiais, prekybos centrais, barais, vakaro pramogomis. Daugelis moterų rengiasi, kaip įprasta Europoje.

Visur gausu statybų. Lankantis musulmoniškuose miesto kvartaluose matyti dar ne taip seniai Izraelio bombų apgriauti namai. Vakare vaikščiojant Beiruto gatvėmis, apima dvejopas jausmas. Šeštadienio vakarą mečetės kvartale ramu, tylu ir nejauku. Gal dėl to, kad musulmonams sekmadienis darbo diena, o gal tiesiog linksmybės jiems nepriimtinos. Gražiai sutvarkytos gatvės visiškai tuščios.

Visai kas kita krikščionių kvartale. Gyvenimas šeštadienio vakarą čia tiesiog verda. Gatvėse daugybė žmonių, naujų automobilių, kas antrame name įsikūrę triukšmingi restoranai ar kavinės. Dar kartą stebimės: atrodo, kad tai klestinti Europa, o ne neramumų ir karų nualintas kraštas. Anot restorano, kuriame pietavome, savininko, libaniečiai yra pernelyg pavargę nuo karo, todėl nori kuo greičiau jį pamiršti ir gyventi normalų gyvenimą.

Patys libaniečiai irgi kiek skiriasi nuo arabų valstybių piliečių. Jie pasirodė ne tokie draugiški ir paslaugūs kaip sirai ar jordaniečiai.

Labai skanus maistas

Turistų Libane matėme nedaug. Vaikščiodami po Beirutą, ne kartą sutikdavome vis tuos pačius užsieniečius keliautojus.

Maisto kainos gerokai didesnės nei gretimoje Sirijoje. Jos panašios į lietuviškas arba net aukštesnės. Restorane pigiausi pietūs atsieina apie 30 litų. Galima pasistiprinti perkant kebabus musulmonų parduotuvėse.

Libanas pasaulyje garsus savo virtuve. Iš tiesų restoranuose maistas labai skanus ir geros kokybės. Mažesnių restoranėlių savininkai mėgsta pakalbinti pietaujančius klientus, pasiteirauti jų nuomonės apie patiekalus.

Vieną rytą, pritrūkę kiaušinių, krikščionių kvartale ieškojome parduotuvės. Po triukšmingos nakties sekmadienio rytą gatvė buvo tuštutėlė. Veikiausiai čia lengviau kiaušinių nusipirkti antrą valandą nakties nei devintą ryto. Jų gavome, užtikę vienintelę gatvėje dirbančią musulmonų krautuvėlę. Turbūt buvau pernelyg atsipalaidavęs ir pasijutęs tarsi Europoje, nes pirkdamas dešimt kiaušinių nesumaniau jų suskaičiuoti. Nežinau, tyčia ar ne, bet pardavėjas įdėjo devynis.

Verta samdyti gidą

Keliauti Libane paprasta. Atstumai nedideli, todėl galima apsistoti šalies viduryje esančiame Beirute, aplankyti norimas vietas ir grįžti nakvoti į sostinę.

Pats įžymiausias turistų traukos objektas Libane yra Balbeko miestas, dar vadinamas senoviniu Saulės miestu. Įdomus ne pats dabartinis Balbekas, o jame esantis senovinis romėnų šventyklų miestas, kuris vadinamas vienu iš pasaulio stebuklų. Jame išlikę bent 8 romėnų dievų šventyklų griuvėsiai. Vieni jų išsilaikę geriau, kiti blogiau, tačiau bendras įspūdis puikus. Kadangi turistų nedaug, tylumoje vaikščioti vieniems ir jausti tokios senos istorijos pulsavimą - nepaprastai gera. Šventyklų miestą valdė net septynios skirtingos civilizacijos, tačiau ryškiausią pėdsaką paliko romėnai. Be jų, dar vienaip ar kitaip prie miesto architektūros prisidėjo finikiečiai, graikai, arabai, turkai, kryžiuočiai.

Balbeke samdėmės vietinį gidą, kuris pusantros valandos vedžiojo, pasakodamas miesto istoriją. Neapsirikome, nes be gido nebūtume sužinoję labai daug įdomių dalykų. Kai pasiteiravome, kodėl libaniečiai visiškai neatstato šio istorinio miesto, jis mostelėjo ranka į dangų. Balbeko nekontroliuoja Libano armija, jis yra valdomas teroristine grupuote pasaulyje pripažįstamos "Hezbolah", todėl miestas ne kartą bombarduotas Izraelio lėktuvų. Kas ryšis atstatinėti, kai bet kada vėl gali sulaukti antpuolio. Laimė, Izraelis, bombarduodamas Balbeką, neliečia istorinės dalies, nors per pastarąjį bombardavimą ji šiek tiek nukentėjo dėl vibracijos, sukeltos netoliese krintančių bombų.

Istorijos dvelksmas

Biblas - dar vienas žymus Libano istorinis objektas, įkurtas ant jūros kranto. Tai miestas, kuris 200 metų buvo senovės valstybės Finikijos sostinė. Paskui miestą valdė ir perstatinėjo kelios skirtingos civilizacijos.

Labai vaizdingas kelias iš Beiruto į Biblą driekiasi pajūriu. Vienoje pusėje - žydra jūra, viešbučiai, kazino, vilos, kitoje - žaliuojantys kalnai. Biblo istorinis miestas yra pusiasalyje ant kalno, nuo kurio atsiveria įspūdingi vaizdai į jūrą, miestą ir kalnus. Turi senamiestį, kuriame daug pardavėjų ir prekių, skirtų turistams. Gaila, kad pardavėjų daug daugiau nei keliautojų. Biblo istorinis miestas daug mažesnis už Balbeką, todėl jį apvaikščioti pakanka poros valandų.

Antrasis pagal dydį Libano miestas Tripolis yra daug konservatyvesnis ir ramesnis nei Beirutas. Taip yra dėl to, kad dauguma miesto gyventojų - musulmonai. Čia jau tikrieji Artimieji Rytai. Tripolio istorija panaši į kitų Libano miestų, jį taip pat valdė kelios skirtingos civilizacijos ir kiekviena jų paliko savo pėdsakų. Tripolis vadinamas saldainių sostine, nes jų gamina labai daug rūšių. Nusprendę senamiesčiui skirti kitą dieną, taksi nuvažiavome prie jūros į miesto krantinę, kur, pasak vietinių, vyksta naktinis gyvenimas. Iš tiesų, žmonių daug, bet pati krantinė neįspūdinga, net ir jūra drumzlina ir neišvaizdi. Pasilinksminimo įstaigų ar lauko kavinių nematyti. Aplink - statybos.

Gausybė saldumynų

Būdami saldainių sostinėje negalėjome neparagauti arabiškų saldumynų. Vieni skanūs, kiti - keisti, todėl patarčiau nekartoti mūsų klaidų ir nepersivalgyti, nes lietuviški skrandžiai gali neatlaikyti gavę didesnę dozę mums neįprastų gėrybių. Taip pat geriau nepirkti daug vienos rūšies saldėsių, kad vėliau nereikėtų išmesti ar "draugiškai" dovanoti savo artimiesiems.

Tripolyje patyrėme nuotykį, sugriovusį mūsų planus detaliau pasidairyti mieste. Bendrakeleivis Vytelis užsižiopsojęs įlipo į vieną iš daugelio gatvėse esančių duobių ir smarkiai nikstelėjo koją. Kadangi negalėjo paeiti, nutarėme vykti į ligoninę, tuo pamalonindami iškart mus apspitusį taksistų būrį. Ligoninėje gydytojai pradžiugino nustatę, kad koja nelūžusi. Ligoninės personalas aptarnavo mus greitai ir profesionaliai, o Lietuvoje įsigytas draudimas apmokėjo išlaidas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pa­ta­rė­jas po­li­to­lo­gas Prze­mys­ław Piotr Żu­raws­ki vel Gra­jews­ki ma­no, kad po SSRS žlu­gi­mo de­mo­kra­ti­ja Ru­si­jo­je ne­įsit­vir­ti­no dėl tam tikrų is­to­ri­nių prie­žas­čių. [...]
Bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ at­si­sa­ko Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei grą­žin­ti 174 tūkst. eu­rų, už ku­riuos ji pir­ko at­sar­gi­nę lauko vir­tu­vės įran­gą.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24–25 d., aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­tys Lie­tu­vos gol­fo žai­dė­jai su­si­run­gė dėl ge­riau­sio­jo var­do. Po Drus­ki­nin­kų Vil­kės gol­fo klu­bo aikš­ty­ne vy­ku­sio Lietuvos gol­fo tu­ro [...]
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vy­rų tink­li­nio tur­ny­re „Šiau­lių tau­rė – 2016“ pir­mą­sias dvi vie­tas užėmė Lie­tu­vos ko­man­dos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami