TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Lietuviai ne kartą traukė užimti Cėsių

2012 03 16 6:35

Latvijos slidinėjimo trasose žiemą dažniausiai išgirsi kalbant lietuviškai, o vasarą vaizdingąja Gaujos upe taip pat dažnai plaukia mūsų baidarininkai. Ir vieni, ir kiti pakeliui stabteli pasižvalgyti po Cėsių bei Siguldos pilis, kitados priklausiusias Livonijos ordinui.

Dabartinėje Latvijoje esančių pilių paskirtis buvusi visai kitokia nei mūsų Medininkų, Trakų, Kauno, Panemunės. Vien jau dėl to po jas įdomu pasižvalgyti. Iš buvusių kalavijuočių pilių - Siguldos, Cėsių, - kurios pastaruoju metu rekonstruojamos, Livonijos ordinas rengdavo karo žygius prieš pagonis. Lietuviai taip pat ne kartą žygiavo tų pilių užimti. Iki šiol stūksančios storiausios pilių sienos vaizdžiai rodo, kaip vykusiai čia buvo įsitvirtinę vokiečiai. Tad nenuostabu, jog lietuviams nesisekė šių tvirtovių užimti.

Vendai nesipriešino

Kai gidė Cėsių pilyje pasakojo apie 330 metų čia šeimininkavusius kalavijuočius, pirmiausia kilo klausimas - o kaip atėjūnus sutiko vietiniai? Ar nebuvo jokio mūšio ir kodėl? Kaip jiems leido tokias pilis pasistatyti?

"Latvijoje, Kuržemėje, prie Ventos gyveno tokia neaiškios kilmės vendų gentis. Kuršiai buvo karingi, juos išvijo, - aiškino ordino laikų drabužiais vilkinti gidė. - Vendai persikraustė į Rygą, bet iš čia taip pat buvo išguiti. Tada jie apsigyveno Vidžemėje, ant šio Riešutų kalno, Cėsyse, kairiajame Gaujos krante. Kadangi patys dažnai buvo iš daug kur išvaromi, 1206 metais čia atėjusius ordino riterius priėmė geranoriškai. Jokių mūšių nekilo. Iš pradžių vendai ir kalavijuočiai net kartu gyveno vienoje medinėje pilyje. Archeologai rado jos liekanų."

Maždaug 1209 metais kalavijuočiai pradėjo statytis mūrinę pilį, kaip karinės paramos bazę, turėjusią padėti užkariauti Šiaurės Latviją ir Estiją.

Iš lyvių - tik Livonija

Po Saulės mūšio 1236 metais kalavijuočiai buvo sutriuškinti, tačiau jų ordino vietoje įkurta kita Vokiečių ordino atšaka - Livonijos ordinas. Livonija (lotynizuotas lyvių žemės pavadinimas) iš pradžių vadinosi tik ta teritorija, kurioje gyveno lyviai - finougrų gentis, jos dabar išlikę tik keletas atstovų. Lyviai XII amžiuje gyveno į rytus nuo Rygos. Vokiečiai, užkariavę finougrų ir baltų gentis, Livonija pavadino užimtas žemes - dalį Latvijos ir dalį Estijos.

Pirmasis Livonijos ordino magistras Hermanis Balke savo rezidencija pasirinko Cėsis. Greit pilis tapo Livonijos ordino kapitulos, aukščiausiųjų vadų susitikimų vieta, magistrų rezidencija.

Pilis buvo ne kartą perstatyta. Dabartinį pavidalą ji įgijo maždaug XVI amžiaus pradžioje. "Šitos sienos stovi iš tų laikų. Joms - 500 metų. Tik tada pilis nebuvo taip apgriuvusi, - rodydama storiausio mūro pilies sienas pasakojo gidė. - Tačiau vendai Cėsyse išnyko. Čia pradėjus šeimininkauti kalavijuočiams, jų neliko maždaug po trisdešimties metų. Kronikos apie vendus jau nieko nebeužsimena." Tik Cėsių pilyje įkurtą Livonijos rezidenciją vokiečiai pavadino Vendenu.

Ordino rezidencija čia išliko iki XVI amžiaus. Tai buvo galingiausias Baltijos valstybėse ordino įsitvirtinimas. Lietuviai ne kartą žygiavo Cėsių pilies užimti, 1261 metais puolimui vadovavo kunigaikštis Mindaugas ir Treniota.

Dviese iš vienos lėkštės

Cėsių pilyje gyveno vien ordino riteriai. "Moterims patikėjo tik rūpintis senais ir ligotais vienuoliais, taip pat čia laikomais naminiais gyvuliais, - pasakojo gidė. - Riteriai maitinosi neblogai - Gaujoje netrūko žuvų, miškuose - žvėrių, be to, pilies ūkiniuose pastatuose buvo laikomi naminiai gyvuliai ir paukščiai. Įdomu, kad riteriai iš vienos lėkštės valgė dviese. Viename kambaryje ant šiaudų čiužinio taip pat miegoje dviese degant šviesai. Antrą valandą nakties keldavosi pirmą kartą melstis. Riteriai gyveno kukliai - turėjo po dvejus marškinius, dvejas kelnes ir vienus batus. Miegojo apsirengę ir apsiavę." Tačiau pilies languose 1500 metais tviskėjo Venecijos stiklas.

Latvių gulbės

Subyrėjus ordino didybei Cėsys ėjo iš rankų į rankas. Nors nuo 1561 metų priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau - Abiejų Tautų Respublikai, 1629-1721 metais - Švedijos karalystei, nuo 1727 metų - Rusijos imperijai, šis miestas - dabar latviškiausias krašte. "Mūsų vėliavos gimtinė - Cėsys", - teigė gidė. Todėl vėliava pelnytai plaikstosi Cėsių pilies bokšte.

Turistams, jei šie to pageidauja, šalia esančioje naujojoje pilyje rengiamos viduramžių vakarienės, ragaujamas vietinis alus, kurio receptai atkeliavę dar iš XIII amžiaus, kai vokiečių riteriai pilyje buvo įsirengę pirmąją šiose vietovėse alaus daryklą. Įspūdingos ekskursijos turistams rengiamos ir sutemus - kiekvienas gauna po žibintą ir tik juo pasišviesdamas gali užlipti į pilies bokštą, apeiti milžiniškus griuvėsius.

Atšilus orams įdomu pasidairyti ir po šalia pilies esantį parką.

Pasak gidės, XVIII amžiuje, kai atėjo mada kurti parkus, Cėsys labai tiko. "To meto madingiems parkams reikėjo griuvėsių, o čia jie jau buvo, - teigė gidė. - Beje, dvi juodosios gulbės iš mūsų parko pernai nukeliavo į Rokiškio dvaro parką." Latviai jas padovanojo miestui, su kuriuo bičiuliaujasi. Tai pirmoji prieš keletą metų iš Portugalijos parsigabentų juodųjų gulbių vada - Lita ir Latas. Jos net žiemoja Rokiškyje, niekur neišskrenda.

Sigulda kyla iš griuvėsių

Sigulda turizmo mėgėjams žinoma savo slidinėjimo trasomis, bobslėjaus trasa, o vasarą šalia vingiuojanti Gaujos upė būna pilna baidarininkų.

Iš griuvėsių nuo praėjusio pavasario Europos Sąjungos lėšomis keliasi ir senoji Siguldos pilis. Nuo Rygos šis miestas - tik už 50 kilometrų, tad ją patogu aplankyti atvykus į sostinę arba plaukiant Gauja.

Siguldos pilis buvo pirmoji ordino pastatyta už Rygos miesto. Rygoje jau buvo vyskupo Albrechto von Bukshevendo pilis. Livonijos ordinas vėliau tapo savarankiška politine ir ekonomine jėga, dėl valdžios Livonijoje konfliktavo su vyskupu.

Kairįjį Gaujos krantą kontroliavę kalavijuočiai Siguldoje savo buveinę pasistatė 1204-1209 metais. Vėliau ją perstatė į konvento (ordino riterių buveinę-gynybinę citadelę) tipo statinį. Kai pilis per Šiaurės karą (XVIII amžiaus pradžioje) buvo sugriauta, iki šių dienų taip ir stovėjo nerestauruota. Jos kieme vasarą rengiami muzikos festivaliai.

Dabar rekonstruodami ordino pilį latviai pasirinko įdomų sprendimą - ten, kur trūksta mūro sienos, neprimūrijama panašiomis plytomis, nieko neimituojama ir neapgaudinėjama. Tos vietos atstatomos medžiu - kad būtų aišku, kur autentika, o kur ne.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"