Lietuviai ne kartą traukė užimti Cėsių

Jūratė MIČIULIENĖ   2012-03-16 06:35
Jūratė MIČIULIENĖ
 
2012-03-16 06:35
Lat­vi­jos sli­di­nė­ji­mo tra­so­se žie­mą daž­niau­siai iš­gir­si kal­bant lie­tu­viš­kai, o va­sa­rą vaiz­din­gą­ja Gau­jos upe taip pat daž­nai plau­kia mū­sų bai­da­ri­nin­kai. Ir vie­ni, ir ki­ti pa­ke­liui stab­te­li pa­siž­val­gy­ti po Cė­sių bei Si­gul­dos pi­lis, ki­ta­dos pri­klau­siu­sias Li­vo­ni­jos or­di­nui.

Dabartinėje Latvijoje esančių pilių paskirtis buvusi visai kitokia nei mūsų Medininkų, Trakų, Kauno, Panemunės. Vien jau dėl to po jas įdomu pasižvalgyti. Iš buvusių kalavijuočių pilių - Siguldos, Cėsių, - kurios pastaruoju metu rekonstruojamos, Livonijos ordinas rengdavo karo žygius prieš pagonis. Lietuviai taip pat ne kartą žygiavo tų pilių užimti. Iki šiol stūksančios storiausios pilių sienos vaizdžiai rodo, kaip vykusiai čia buvo įsitvirtinę vokiečiai. Tad nenuostabu, jog lietuviams nesisekė šių tvirtovių užimti.

Vendai nesipriešino

Kai gidė Cėsių pilyje pasakojo apie 330 metų čia šeimininkavusius kalavijuočius, pirmiausia kilo klausimas - o kaip atėjūnus sutiko vietiniai? Ar nebuvo jokio mūšio ir kodėl? Kaip jiems leido tokias pilis pasistatyti?

"Latvijoje, Kuržemėje, prie Ventos gyveno tokia neaiškios kilmės vendų gentis. Kuršiai buvo karingi, juos išvijo, - aiškino ordino laikų drabužiais vilkinti gidė. - Vendai persikraustė į Rygą, bet iš čia taip pat buvo išguiti. Tada jie apsigyveno Vidžemėje, ant šio Riešutų kalno, Cėsyse, kairiajame Gaujos krante. Kadangi patys dažnai buvo iš daug kur išvaromi, 1206 metais čia atėjusius ordino riterius priėmė geranoriškai. Jokių mūšių nekilo. Iš pradžių vendai ir kalavijuočiai net kartu gyveno vienoje medinėje pilyje. Archeologai rado jos liekanų."

Maždaug 1209 metais kalavijuočiai pradėjo statytis mūrinę pilį, kaip karinės paramos bazę, turėjusią padėti užkariauti Šiaurės Latviją ir Estiją.

Iš lyvių - tik Livonija

Po Saulės mūšio 1236 metais kalavijuočiai buvo sutriuškinti, tačiau jų ordino vietoje įkurta kita Vokiečių ordino atšaka - Livonijos ordinas. Livonija (lotynizuotas lyvių žemės pavadinimas) iš pradžių vadinosi tik ta teritorija, kurioje gyveno lyviai - finougrų gentis, jos dabar išlikę tik keletas atstovų. Lyviai XII amžiuje gyveno į rytus nuo Rygos. Vokiečiai, užkariavę finougrų ir baltų gentis, Livonija pavadino užimtas žemes - dalį Latvijos ir dalį Estijos.

Pirmasis Livonijos ordino magistras Hermanis Balke savo rezidencija pasirinko Cėsis. Greit pilis tapo Livonijos ordino kapitulos, aukščiausiųjų vadų susitikimų vieta, magistrų rezidencija.

Pilis buvo ne kartą perstatyta. Dabartinį pavidalą ji įgijo maždaug XVI amžiaus pradžioje. "Šitos sienos stovi iš tų laikų. Joms - 500 metų. Tik tada pilis nebuvo taip apgriuvusi, - rodydama storiausio mūro pilies sienas pasakojo gidė. - Tačiau vendai Cėsyse išnyko. Čia pradėjus šeimininkauti kalavijuočiams, jų neliko maždaug po trisdešimties metų. Kronikos apie vendus jau nieko nebeužsimena." Tik Cėsių pilyje įkurtą Livonijos rezidenciją vokiečiai pavadino Vendenu.

Ordino rezidencija čia išliko iki XVI amžiaus. Tai buvo galingiausias Baltijos valstybėse ordino įsitvirtinimas. Lietuviai ne kartą žygiavo Cėsių pilies užimti, 1261 metais puolimui vadovavo kunigaikštis Mindaugas ir Treniota.

Dviese iš vienos lėkštės

Cėsių pilyje gyveno vien ordino riteriai. "Moterims patikėjo tik rūpintis senais ir ligotais vienuoliais, taip pat čia laikomais naminiais gyvuliais, - pasakojo gidė. - Riteriai maitinosi neblogai - Gaujoje netrūko žuvų, miškuose - žvėrių, be to, pilies ūkiniuose pastatuose buvo laikomi naminiai gyvuliai ir paukščiai. Įdomu, kad riteriai iš vienos lėkštės valgė dviese. Viename kambaryje ant šiaudų čiužinio taip pat miegoje dviese degant šviesai. Antrą valandą nakties keldavosi pirmą kartą melstis. Riteriai gyveno kukliai - turėjo po dvejus marškinius, dvejas kelnes ir vienus batus. Miegojo apsirengę ir apsiavę." Tačiau pilies languose 1500 metais tviskėjo Venecijos stiklas.

Latvių gulbės

Subyrėjus ordino didybei Cėsys ėjo iš rankų į rankas. Nors nuo 1561 metų priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau - Abiejų Tautų Respublikai, 1629-1721 metais - Švedijos karalystei, nuo 1727 metų - Rusijos imperijai, šis miestas - dabar latviškiausias krašte. "Mūsų vėliavos gimtinė - Cėsys", - teigė gidė. Todėl vėliava pelnytai plaikstosi Cėsių pilies bokšte.

Turistams, jei šie to pageidauja, šalia esančioje naujojoje pilyje rengiamos viduramžių vakarienės, ragaujamas vietinis alus, kurio receptai atkeliavę dar iš XIII amžiaus, kai vokiečių riteriai pilyje buvo įsirengę pirmąją šiose vietovėse alaus daryklą. Įspūdingos ekskursijos turistams rengiamos ir sutemus - kiekvienas gauna po žibintą ir tik juo pasišviesdamas gali užlipti į pilies bokštą, apeiti milžiniškus griuvėsius.

Atšilus orams įdomu pasidairyti ir po šalia pilies esantį parką.

Pasak gidės, XVIII amžiuje, kai atėjo mada kurti parkus, Cėsys labai tiko. "To meto madingiems parkams reikėjo griuvėsių, o čia jie jau buvo, - teigė gidė. - Beje, dvi juodosios gulbės iš mūsų parko pernai nukeliavo į Rokiškio dvaro parką." Latviai jas padovanojo miestui, su kuriuo bičiuliaujasi. Tai pirmoji prieš keletą metų iš Portugalijos parsigabentų juodųjų gulbių vada - Lita ir Latas. Jos net žiemoja Rokiškyje, niekur neišskrenda.

Sigulda kyla iš griuvėsių

Sigulda turizmo mėgėjams žinoma savo slidinėjimo trasomis, bobslėjaus trasa, o vasarą šalia vingiuojanti Gaujos upė būna pilna baidarininkų.

Iš griuvėsių nuo praėjusio pavasario Europos Sąjungos lėšomis keliasi ir senoji Siguldos pilis. Nuo Rygos šis miestas - tik už 50 kilometrų, tad ją patogu aplankyti atvykus į sostinę arba plaukiant Gauja.

Siguldos pilis buvo pirmoji ordino pastatyta už Rygos miesto. Rygoje jau buvo vyskupo Albrechto von Bukshevendo pilis. Livonijos ordinas vėliau tapo savarankiška politine ir ekonomine jėga, dėl valdžios Livonijoje konfliktavo su vyskupu.

Kairįjį Gaujos krantą kontroliavę kalavijuočiai Siguldoje savo buveinę pasistatė 1204-1209 metais. Vėliau ją perstatė į konvento (ordino riterių buveinę-gynybinę citadelę) tipo statinį. Kai pilis per Šiaurės karą (XVIII amžiaus pradžioje) buvo sugriauta, iki šių dienų taip ir stovėjo nerestauruota. Jos kieme vasarą rengiami muzikos festivaliai.

Dabar rekonstruodami ordino pilį latviai pasirinko įdomų sprendimą - ten, kur trūksta mūro sienos, neprimūrijama panašiomis plytomis, nieko neimituojama ir neapgaudinėjama. Tos vietos atstatomos medžiu - kad būtų aišku, kur autentika, o kur ne.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Gar­di­ne pa­si­bai­gė, in­ten­sy­viai vy­kęs, pir­ma­sis Bal­ti­jos ly­gos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to tu­ras, kur ko­man­doms per po­rą tre­je­tą die­nų te­ko su­žais­ti po pen­ke­rias rung­ty­nes. Tie­sa, rung­ty­nių lai­kas [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te an­trą per­ga­lę iš­ko­vo­jo „Lie­tu­vos ry­to“ eki­pa. To­mo Pa­čė­so auk­lė­ti­niai po spur­to ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je įvei­kė „Pie­no žvaigždžių“ ko­man­dą 86:68.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te šeš­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos pro­vin­ci­ją aš­tuo­nias die­nas truk­sian­čio vi­zi­to; jie ap­lan­kys įspū­din­gas gamtos vie­tas ir [...]
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami