TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Lietuviai pripėdavo ir Turine

2008 05 16 0:00
Turine, Moderniojo meno galerijoje, eksponuojamas prancūzų dailininko F.-X.Fabre'o tapytas Lietuvos didiko, politiko, diplomato, kompozitoriaus M.K.Oginskio portretas.
Autorės nuotrauka

Lietuviai kaip žvirbliai, kartais atskrenda ir išskrenda tyliai, bet būna, kad kiek pripėduoja kitų šalių mene, kultūroje ar kriminalinėje kronikoje. Įdomu buvo tokių lietuviškų pėdsakų ieškoti Italijoje, Turino mieste.

Iš Lietuvos į šiaurės vakarų Italijos miestą Turiną skrendant lėktuvu, tikras malonumas gėrėtis didžiuliais Šveicarijos ir Italijos Alpių masyvais, nenusakoma kalnų formų, spalvų įvairove. Paskui pajunti, kad lėktuvas jau suka ratus apie didžiulę pastatų sangrūda. Ima atrodyti, jog artiniesi prie kažkokio ypatingo miesto.

Vėliau Turinas nenuteikia kaip išskirtinio grožio miestas. Tiesiog jis didžiulis, elegantiškas, čia daugybė gražių statinių. Dalis jo tvarkingai sukarpyta lygiagrečių gatvių ir jų susikirtimų stačiakampių. Nematyti tokio savitumo kaip Florencijoje, Romoje, Venecijoje arba mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Paduja, Verona. Tačiau turiniečiai teigia, kad jų mieste yra gražiausios Europoje aikštės, o architektūra - ypatinga.

Pjemonto kraštas

Turinas buvo užkariavęs daug žemių, tarp jų - Sardiniją, Milaną. Jis suvienijo Italiją ir net tapo jos pirmąja sostine. Istorija čia paliko I šimtmečio romėniškosios miesto sienos fragmentus, 1490 metais iškilusią renesansinę katedrą, XVII-XVIII a. statytus Madamos rūmus, daug kitų gražiai saugomų, turistų lankomų pastatų. Dabar Turinas - Pjemonto krašto sostinė, išplėtotos pramonės, mokslo, kultūros centras. Apie 900 tūkst. miesto ir apylinkių gyventojų, maitinami FIAT koncerno įmonių, chemijos, farmacijos, tekstilės ir kitos gamybos, rūpinasi miestu, didžiuojasi, jog turi 1405 metais įkurtą universitetą, daugybę teatrų, muziejų. Ir visada turistų užplūstą Šv. Jono Krikštytojo (San Giovanni Batista) katedrą su garsiąja barokine Šv. Drobulės (Cappella della Sindone) koplyčia, kur meldžiamasi prie garsiosios Išganytojo atvaizdą įamžinusios drobulės arba, kai ji ilsinama, prie jos kopijos. Ten daugiakalbiame gaudesyje ausis gali pagauti ir vieną kitą lietuvišką žodį. Nes, kaip sakoma, žvirblį ir lietuvį rasi visur. Kiek lietuviškų pavardžių Turine nuskandino istorijos gelmės, nė neaišku, nes tautiečių visada buvo daugiau Romoje, Milane. Tačiau likusi nuoroda, jog 1927 metais mieste veikė lietuvių saleziečių informacijos ir propagandos centras, iki 1940 metų ėjo žurnalas "Saleziečių žinios".

Lietuviška spauda

Po Antrojo pasaulinio karo Italijoje atsidūrė apie pusantro tūkstančio lietuvių. Ne visi čia pasiliko, kiti emigravo tolyn. Likę tautiečiai išsklido, daugiausia susitelkė Romoje, kur 1952 metų pabaigoje įkūrė Italijos lietuvių bendruomenę. Atsirado studentų draugijų, buvo lietuviškų leidinių, 1950 metais atnaujintos "Saleziečių žinios", žurnalas "Krivūlė". Bendruomenės pirmininko kunigo Vinco Mincevičiaus pastangomis italų kalba buvo leista "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika".

Vietos duomenimis, lietuvių Italijoje dabar gyvena apie 600, bet tai nėra tikslus skaičius. Turinas liko kiek tolėliau nuo jų būriavimosi vietų. Net ir Lietuvių kultūros centras (Centro di Cultura Lituana) yra įkurtas Milane.

Lietuviški vardai

Turine dabar Lietuvos vardas irgi ryškesnis nei bet kada. Atsakydama į 1991 metų sovietų agresiją Vilniuje, Turino miesto taryba Vytautui Landsbergiui suteikė šio miesto garbės piliečio vardą. Šio vardo liudijimo įteikimo ceremonijoje pernai lapkričio mėnesį V.Landsbergis pabrėžė apie Pjemonto kraštą žinojęs dar vaikystėje iš rašytojo Edmondo De Amicis knygutės "Il cuore" ("Širdis").

"Turinas dabar jau ir mano miestas, - sakė V.Landsbergis. - Jaučiuosi ypa� pagerbtas ir įpareigotas. Kai mąstau apie Turiną, kaip savitos kultūros ir vertybių puoselėjimo miestą, ateina į galvą net keista mintis: jeigu Lietuva prieš Antrąjį pasaulinį karą būtų įsigijusi pastatą ir įkurdinusi atstovybę Turine, tikriausiai šiandien turėtume mažiau diplomatinių problemų."

Turime šiame krašte ir Lietuvos garbės konsulą - poną Fabrizio Valentini. Čia Lietuvai atstovavo ir mūsų sportininkai, dalyvavę 2006 metų žiemos olimpiadoje Turine. Nors nepribloškėme pergalėmis, bet Lietuvos trispalvė plevėsavo. Dar vienas lietuviškas skambesys - mūsų šalies pabuvimas pagrindine garbės viešnia 2007 metų Turino knygų mugėje. Nors ten šeimininkavo italų leidėjai, bet nacionalinis Lietuvos leidinių stendas, tarp 800 renginių mugėje vykę lietuvių knygų pristatymai, susitikimai su leidyklų atstovais ir rašytojais, kino filmai, spektakliai ir parodos patraukė dėmesį ir atsispindėjo italų spaudoje.

Turine gyvena ir lietuvių skaitytojams gerai žinomas Alessandro Baricco. Antrajame pagal populiarumą (po Milano "La Scala") Turino operos teatre A.Baricco interpretuotą W.A.Mozarto operą "Užburtoji fleita" pastatyti 2006 metais buvo pakviestas mūsų režisierius Oskaras Koršunovas.

M.K.Oginskis Turine

Turine būta ir lietuvių dailės desantų. Pernai miesto savivaldybės meno centre savo kūrybą parodė grupė kauniečių dailininkų. O dabar Moderniojo meno galerijoje eksponuojamoje (perkeltoje iš Prancūzijos Monpeljė miesto) prancūzų tapytojo Francois-Xaviero Fabre'o darbų parodoje į lankytojus iš portreto mąsliai žvelgia Mykolas Kleopas Oginskis, Lietuvos didikas, politikas, diplomatas, kompozitorius, garsaus polonezo autorius.

F.-X.Fabre'as šį portretą nutapė Florencijoje 1808 metais. Čia eksponuoti ir du M.K.Oginskio antrosios šeimos vaikų portretai. Iki birželio pradžios lankytojai po šiais paveikslais skaitys užrašus - skolinta iš Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"