TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Lietuviška Amazonė vilioja ekstremalus

2012 11 24 7:04
Dainoros Laukevičienės nuotr. 

Nors Lietuvos pamaryje labiau žinomas unikalus pavasarinio potvynio reiškinys, būtent rudenį įstabios Nemuno deltos pievos, kanalai ir upės tampa lengvai pasiekiama ir itin savita vandens nuotykių vieta aštrių pojūčių ieškotojams. 

Žinovai teigia, kad rudeninis potvynis - tinkamiausias laikas sėsti į baidares ar senovines valtis ir keliauti bekraštėmis, žuvingomis pievomis, kanalų labirintais, upėmis, nes pavasarį dėl ledų sangrūdos ir srovių tokia atrakcija yra pavojinga. 

Jau dabar yra išjungtos daugelio kanalų siurblinės, tad vanduo vis labiau apsemia deltos pievas ir paverčia jas savotiška Amazonės upės miniatiūra su užlietais vaiduokliškais juodalksnynais.

"Niekur kitur jūs nepamatysite tokios masiškos transformacijos, kai žalias lankas keičia vėjo šiaušiamas vanduo. Ten, kur ganėsi karvės ir ožkos, dabar plaukioja žuvys. Tik rudenį galima be vargo baidarėmis keliauti po visą kanalų tinklą, nereikia išlipti ir neštis įrangos sausuma. Be to, dar galima pasigrožėti itin gausiais paukščių pulkais, pievomis liuoksi stirnos, virš jų medžioja jūriniai ereliai", - LŽ pasakojo Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direktorius Ramūnas Lydis.

Potvyniai Nemuno deltą kasmet paverčia ne tik stichinės nelaimės zona, bet ir neišdildomų įspūdžių teritorija turistams. /Dainoros Laukevičienės nuotr. 

Išjungia siurblines

Nemuno delta neatsiejama nuo sezoninių potvynių, kurie atsiranda dėl itin gausių kritulių, pakilusio gruntinio vandens lygio, tirpstančio sniego, ledonešių. Pavasarinis potvynis deltą paverčia stichinės nelaimės zona, kurioje būna įkalinti tiek vietiniai gyventojai, tiek keliautojai. Rudeninis potvynis, kuris nėra toks masiškas, yra unikalus būtent dėl atsiveriančių galimybių užsiimti ekstremaliu vandens turizmu. 

"Dėl kritulių ir išjungtų siurblinių pamario pievos jau tampa vis labiau apsemtos, jei prasidės gausūs lietūs, jos virs savotiškomis vandens aikštelėmis. Dabar yra išjungti vandens siurbliai, kurie veikė vasaros sezono metu ir pumpavo iš kanalų vandenį. Mat pievose šiltuoju metų laiku ganomi galvijai, dirbami žemės ūkio darbai, o dabar tų siurblinių veikla sustabdyta, tad vanduo netrukdomas veržiasi pro kraštus ir užlieja milžiniškus deltos plotus", - pasakojo R.Lydis.

Jis pridūrė, kad deltoje yra vasariniai ir žieminiai polderiai (žemos teritorijos, nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo apsaugotos pylimais, nusausintos ir sukultūrintos). Vasariniai - išjungti, o žieminiai veikia ir skirti gyvenamosioms teritorijoms nuo vandens apsaugoti.

"Todėl rudenį išjungus siurblines vyksta natūralus procesas: vanduo išsilieja. Šilutės rajone potvynis paprastai apsemia 14 tūkst. hektarų teritoriją, tačiau rudenį šis plotas mažesnis. Taigi norintiesiems pabūti visiškai laukinėje gamtoje, patirti aštrių pojūčių ar pasimėgauti ramybe ruduo yra tinkamiausias laikas pasigrožėti potvyniu sėdint baidarėse. Plaukioti jomis galima ištisomis pievomis, ypač įdomiai atrodo vos ne atogrąžų mangroves primenantys užsemti miškai, pamėkliški juodalksnynai, gluosnių sąžalynai. Kitu metų laiku šie žmogaus kojos nematę miškeliai nepasiekiami", - pasakojo NDRP vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu kai kur pievose dar gagena didžiuliai neišskridusių žąsų pulkai, kirų būriai.

Baidarėmis galima pasiekti ir unikalias, potvynio apsuptyje esančias neveikiančias XIX-XX amžių Rupkalvių kaimo kapinaites. Jos įdomios iš metalo išlietais kryžiais, kurie prieš šimtmetį buvo itin retas reiškinys. Mat pamaryje gyveno turtingi žmonės, kurie galėjo sau leisti statyti metalinius kryžius, kai kitur buvo naudojami pigūs mediniai arba akmeniniai.

Plaukioja "cepelinais"

NDRP direkcija kol kas neteikia gido paslaugų kelionei po apsemtą deltą, tačiau vedlių galima rasti kaimo turizmo sodybose. Jų šeimininkai tikina jau sulaukiantys potvynio priviliotų turistų. Pirmą kartą išvydę keturių vėjų kraštą ir jo platybes jie grįžta "atsiknojusiais žandikauliais".

Rusnės kaimo turizmo draugijos pirmininkė Dainora Laukevičienė LŽ teigė, kad rudeninio potvynio vilionėms pasiduoda vis daugiau žmonių, artėjant žiemai ir pilkėjant gamtai ieškančių pramogos ir poilsio.

"Visos kaimo turizmo sodybos Rusnėje turi saugias, vadinamąsias cepelino klasės turistines baidares, kurias nuomoja. Taip pat galima gauti ir gido paslaugas. Siūlome ir pasiplaukiojimą senovinėmis, jūrinėmis venterinėmis, į kurėnus panašiomis valtimis su burėmis, kuriomis plukdo šeimininkai. Tos valtys - sunkios, tad jas reikia irkluoti ir tik visiškai pavargus įjungiamas motoras", - pasakojo rusniškė.

Jos teigimu, daugeliui savotiška egzotika būna ne tik pievų ir kanalų karalystė, gyvūnai, bet ir polderių sistema, kuri saugo vietos gyventojus nuo potvynių.

"Kiek žinau, mūsų vasarinių polderių tinklas yra vienintelis toks Europoje. Žavi pylimai, savitos vandens kėlimo stotys. Įsivaizduokite, kaip atrodo apylinkės, kurios dar vasarą žaliavusios dabar 80 proc. atsidūrusios po vandeniu! Todėl rudenį tai pamatyti tiesiog būtina, čia kaip vienas iš Lietuvos gamtos stebuklų", - pripažino ji.

Anot verslininkės, dabar Rusnėje vienam žmogui nakvynė kainuoja apie 50 litų, tiek pat - ir "cepelino" nuoma dienai.

Keturių vėjų lopšyje pamaryje glaudžiasi tūkstančiai migruojančių paukščių, o vandenyje pievose plaukioja žuvys. /NDRP nuotrauka    

Kitokia žuvienė 

Kaimo turizmo verslu užsiimantys rusniškiai tvirtino mielai pasitinkantys potvynio ekstremalus ir su rūkyta žuvimi, ir su žuviene, kuri kiekvienoje sodyboje verdama vis kitokia. 

Populiariausia - keturių žuvų sriuba, kuri laikoma visų žuvienių motina. Į puodą dedama riebi (ungurys), plėšri (sterkas, ešerys, lydeka), kvapni (karšis) ir smulki žuvys. Įmetama medžio anglis, įpilamas šlakelis degtinės.

Tačiau galima paragauti ir unikalios žuvienės, kurią verda D.Laukevičienė, receptą paveldėjusi iš savo mamos, o ši - iš savo.

"Verdama lydeka, ungurys. Žuvys prieš tai palaikomos obuolių acte. Gali atrodyti keistai, tačiau pagal šį receptą bulvės verdamos su lupenomis ir patiekiamos atskirai nuo sriubos, kuri pagardinama grietine. Šis receptas - labai senas ir autentiškas", - sakė ji.

Rusnės apylinkėse žuvis moka rūkyti visi ir vis kitaip: vieni mirko sūryme, naudojami tik natūralūs prieskoniai (pipirai ir česnakai), deginami išskirtinai uosiai, gluosniai, alksniai. Tad kitaip nei kitame Kuršių marių krante, Neringoje, čia nenaudojami pušų kankorėžiai. Beje, žuvų galima ir patiems išsirūkyti kaimo turizmo sodybose.

Upėmis į... areštinę

Kad pasiplaukiojimas lietuviška Amazone gali būti ekstremalus nuotykis, paliudija atvejai, kai žmonės tiesiog pasiklysta painiuose upių ir kanalų labirintuose. Būdamas laukinėje gamtoje ir sužavėtas reginio, žmogus nejaučia laiko tėkmės, tad užsimiršta ir išsigąsta, jei pradeda temti. 

"Taip, gana dažnai turistai pasiklysta ir tamsoje neberanda kelio atgal. Blogiausia, jei netyčia priartėja prie sienos su Kaliningrado sritimi, tada jau tenka susipažinti su pasieniečiais, kurių bokšteliai, beje, yra geras orientyras plaukiojant kanalais ir upėmis. Yra buvę, kai vieną grupę pramogautojų net sulaikė pasieniečiai, buvo rašomi protokolai, teko vykti ir parvežti žmones iš areštinės, atgauti baidares. Tačiau toks atvejis buvo tik vienas", - prisiminė D.Laukevičienė.

Paprastai pasiklydusiems turistams tereikia paskambinti sodybos šeimininkams ir šie nurodo kelią į artimiausią kitą sodybą, blogiausiu atveju paklydėlius tenka parsivežti.

"Todėl iš pradžių rekomenduojame pasirinkti trumpesnį maršrutą. Tačiau per potvynį gerai tai, kad nereikia plaukti upės vagomis, galima kirsti kelią tiesiog pievomis, nes baidarei plaukti užtenka ir 25 centimetrų gylio", - paaiškino D.Laukevičienė. Beje, jos sūnus Domantas Laukevičius šią vasarą jūrine baidare iš Klaipėdos nuplaukė į Taliną. O į uostamiestį nuo Latvijos ir Lietuvos pasienio grįžo tempdamas baidarę pėsčiomis.

Mylimiausias "kalėjimas"

Ilgametis Šilutės rajono civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Romualdas Renčeliauskas LŽ pasakojo, kad su potvynio turistais problemų nebūna. 

"Daugiausia problemų kyla per pavasarinius potvynius, nes apsėmus Rusnės-Šilutės kelią tenka specialia technika kelti į salą ir iš jos automobilius. Kai susigrūda daug smalsuolių mašinų, susidaro eilės, pyksta vietos gyventojai, kurie negali laiku pasiekti darbo. Tačiau rudeninis potvynis tuo ir žavus, kad jis nėra toks pavojingas, o labai tinkamas turistams pasigrožėti išties kvapą gniaužiančiomis mūsų deltos apylinkėmis", - teigė jis.

Gelbėtojams teko tik kartą vykti pas pramogautojus, kurie pavasarį buvo išplaukę baidarėmis į pievas ir išsigando netikėtai atsiradusios ledų sangrūdos, grėsmingai artėjančios žmonių link. Laimė, turistams pagalbos neprireikė ir sausumą jie pasiekė patys.

R.Renčeliauskas tikino, kad pas jį potvynio pažiūrėti atvykę giminaičiai iš Kauno po pasiplaukiojimo lieviškąja Amazone grįžo šokiruoti.

"Jie negalėjo patikėti, kad Lietuvoje yra tokių vietų ir vyksta tokie reiškiniai. Vykome pažvejoti, nes tuose kanaluose laikosi lydekos. Ir dabar jau mačiau žmonių su baidarėmis, plaukiojančių kanalais. Reikia lietingų dienų, ir patvins pievos. O tada - visai smagu: kur pažvelgsi - visur vandens platybės, švilpia vėjas, medžioja jūriniai ereliai, būriuojasi tūkstančiai vandens paukščių. Ne veltui pamario žmonės, savotiški potvynio kaliniai, net nesvarsto galimybės išsikelti iš čia, nors jiems ir siūlytos alternatyvos, valstybės pagalba. Žmonės yra įsimylėję šį unikalų kraštą", - kalbėjo R.Renčeliauskas.

Kai kuriais atvejais baidarės ir valtys tampa kone vienintele susisiekimo su civilizacija priemone, kaip, pavyzdžiui, 1997-aisiais, kai vandens gylis ant kelio Šilutė-Rusnė siekė 1,4 metro, ir susisiekimas su Rusne buvo neįmanomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"