Lietuviški ženklai Milane

Povilas Sigitas KRIVICKAS 2013-10-04 06:00
Povilas Sigitas KRIVICKAS
2013-10-04 06:00
Sforcų pilies kiemas. Sigito Povilo Krivicko nuotraukos
Kai pa­mi­niu Mi­la­ną, an­trą pa­gal di­du­mą Ita­li­jos mies­tą, at­min­ty­je iš­ky­la jo pra­ei­ties ir da­bar­ties sai­tai su Lie­tu­va. Į juos iš ar­čiau pa­si­žiū­rė­ti tu­rė­jo­me pro­gą pra­ėju­sią va­sa­rą.

Mi­la­nas įsi­kū­ręs Lom­bar­di­jo­je, tur­tin­giau­sia­me ir tan­kiau­siai gy­ve­na­ma­me Šiau­rės Ita­li­jos re­gio­ne, ir yra jo cen­tras. Mies­te gy­ve­na apie 1,3 mln. gy­ven­to­jų (su prie­mies­čiais - apie 4 mln.). Daug stam­baus ka­pi­ta­lo įmo­nių. Mies­tas yra vie­nas ma­dos pa­sau­lio cen­trų gre­ta Par­yžiaus, Niu­jor­ko, Lon­do­no.

Tur­tin­ga Mi­la­no is­to­ri­ja. Mies­tą V am­žiaus pa­bai­go­je pr. m. e. įkū­rė in­sub­rų gen­tis. Vė­liau tai bu­vo svar­bus Ro­mos im­pe­ri­jos eko­no­mi­nis re­gio­nas. Nuo 774 me­tų Mi­la­ną val­dė Ka­ro­lin­gai, XIII – XV am­žiais – Vis­kon­čiai. Nuo XV am­žiaus vi­du­rio Mi­la­ne įsi­ga­lė­jo Sfor­cų di­nas­ti­ja. Jų pa­li­kuo­nė Bo­na, iš­te­kė­ju­si už Žy­gi­man­to Se­no­jo, ta­po Len­ki­jos ka­ra­lie­ne ir Lie­tu­vos di­džią­ja ku­ni­gaikš­tie­ne.

Sfor­cų pi­lis ir Bo­nos krikštynos

Di­džiau­sią pa­mink­lą sau Sfor­cų di­nas­ti­ja pa­li­ko apie 1450-1468 me­tus pa­sta­ty­da­ma mil­ži­niš­ką komp­lek­są - Sfor­cų pi­lį (Cas­tel­lo Sfor­zes­co). Ar­chi­tek­tū­ros an­samb­lį su­da­ro rū­mai, su­pa­mi sie­nos su kam­pi­niais bokš­tais, pa­grin­di­niai var­tai, vi­daus kie­me­liai. Tai vie­na pra­šmat­niau­sių Ita­li­jos pi­lių. Mi­la­no val­do­vas Fran­čes­kas I Sfor­ca (Fran­ces­co I Sfor­za), ka­ra­lie­nės Bo­nos pro­se­ne­lis, ėmė pers­ta­ty­ti ir res­tau­ruo­ti se­ną­ją Vis­kon­čių pi­lį. Jo­je vy­ku­sio­se ku­ni­gaikš­ty­tės Bo­nos krikš­ty­no­se 1494 me­tais da­ly­va­vo Leo­nar­do da Vin­ci. Jis gy­ve­no pi­ly­je val­do­vo pa­gei­da­vi­mu, kad su­kur­tų jam mil­ži­niš­ką nir­taus žir­go skulp­tū­rą, ta­čiau už­sa­ky­mo ne­įgy­ven­di­no. Li­ko tik ge­ni­jaus es­ki­zai. Pa­gal juos jau mū­sų lai­kais iš­ki­lo pies­tu sto­jan­tis sep­ty­nių me­trų žir­gas ne­to­li Mi­la­no hi­pod­ro­mo.

Ka­ra­lie­nė Bo­na Sfor­ca daug pri­si­dė­jo prie Re­ne­san­so kul­tū­ros sklai­dos Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je. Jos ini­cia­ty­va pra­dė­ta va­la­kų re­for­ma – že­mių ir der­liaus aps­kai­ta, pa­gal ku­rią im­ti mo­kes­čiai vals­ty­bės iž­dui. Ši ka­ra­lie­nė tu­ri nuo­pel­nų ir mū­sų sta­lui: jos rū­pes­čiu Lie­tu­vo­je pra­dė­ta au­gin­ti po­mi­do­rus, agur­kus.

Sfor­cų pi­ly­je Lie­tu­vą la­biau­siai pri­me­na jų her­bas – iš­si­ran­gęs žal­tys. To­kį ga­li­ma iš­vys­ti ir at­ku­ria­muo­se Val­do­vų rū­muo­se Vil­niu­je. Da­bar Sfor­cų pi­lies komp­lek­se yra įsi­kū­rę įvai­rūs mu­zie­jai ir pa­veiks­lų sau­gyk­la. Čia ga­li­ma iš­vys­ti pa­sku­ti­nį ne­baig­tą ka­ra­lie­nės Bo­nos am­ži­nin­ko Mi­che­lan­ge­lo kū­ri­nį – "Ron­da­ni­nio Pie­ta" (Pie­ta Ron­da­ni­ni). Tai iš­skir­ti­nis at­ve­jis šio me­ni­nin­ko kū­ry­bo­je. Pa­pras­tai skulp­tū­rų meis­tras steng­da­vo­si už­baig­ti kū­ri­nį kuo grei­čiau, o šią skulp­tū­rą il­gai kū­rė. Anot ra­šy­ti­nių šal­ti­nių, jis ka­li­nė­jo "Pie­tą" ir li­kus vos ke­lioms die­noms iki mir­ties 1564 me­tų va­sa­rį.

Lie­tu­viš­ka eks­kur­si­ja "La Sca­lo­je"

Lietuvos vėliava Milano centre praneša apie mūsų šalies būsimą dalyvavimą pasaulinėje parodoje EXPO 2015.

Tie­siai nuo Sfor­cų pi­lies per pus­va­lan­dį Bel­tra­mo ir Dan­tės gat­vė­mis ga­li­ma nu­žings­niuo­ti iki gar­sio­sios Mi­la­no ka­ted­ros Duo­mo. Prieš­ai ją ply­tin­čio­je aikš­tė­je vi­sa­da gau­su žmo­nių. Dau­ge­lis su­ka kai­rėn į įspū­din­gą deng­tą ga­le­ri­ją, ku­rio­je daug įstai­gų, pra­šmat­nių par­duo­tu­vių ir res­to­ra­nų. Pe­rei­na­me kiau­rai ga­le­ri­ją, stab­te­lė­da­mi prie grin­dų mo­zai­ko­je pa­vaiz­duo­to jau­čio, ties juo bū­ti­na ap­si­suk­ti ant kul­no – toks nau­jo­viš­kas lai­mės prie­ta­ras. Ki­to­je ga­le­ri­jos pu­sė­je iš­vys­ta­me iš nu­ga­ros di­džio­jo L.da Vin­ci skulp­tū­rą (au­to­rius Pie­tro Mag­ni), o prieš­ais ją – vie­ną gar­siau­sių pa­sau­lio ope­ros lop­šių "La Sca­lą".

Tea­tras pa­sta­ty­tas San­ta Ma­ria del­la Sca­la baž­ny­čios vie­to­je. Pir­ma­ja­me – ba­ro­ki­nia­me – tea­tro pa­sta­te vai­din­ta nuo 1717 me­tų, ta­čiau jis su­de­gė. Nau­ją tea­tro pro­jek­tą su­kū­rė ne­ok­la­si­ciz­mo at­sto­vas Giu­sep­pe Pier­ma­ri­ni. 1955 me­tais ati­da­ry­tas Ma­ža­sis tea­tras (La Pic­co­la Sca­la), ku­ria­me sta­to­mos ka­me­ri­nės ope­ros. Ten pat vei­kia tea­tro mu­zie­jus.

"La Sca­los" sce­no­je yra dai­na­vę: Kip­ras Pe­traus­kas, Vir­gi­li­jus No­rei­ka, Vac­lo­vas Dau­no­ras, Vio­le­ta Ur­ma­na. Nau­jau­sias lie­tu­viš­kas pėd­sa­kas – ke­tu­ri per­nykš­čiai jau­no­jo bo­so Kos­to Smo­ri­gi­no pa­si­ro­dy­mai Wolf­gan­go Ama­deaus Mo­zar­to ope­ro­je „Don Žua­nas“.

De­vin­tą ry­to cen­tre mus pa­si­tin­ka di­ri­gen­tas Chris­tia­nas Frat­ti­ma, ku­ris pui­kiai kal­ba lie­tu­viš­kai, nes ket­ver­tą me­tų yra gy­ve­nęs ir dir­bęs Lie­tu­vo­je. Jis per kon­tro­lę įve­da į "La Sca­los" pa­sta­tą. Pe­rei­na­me per įžy­my­bių mu­zie­jų (gar­siau­sių dai­ni­nin­kų, di­ri­gen­tų por­tre­tai, me­mo­ria­li­niai daik­tai – Fe­ren­co Lisz­to ro­ja­lis, Giu­sep­pe's Ver­di po­mir­ti­nė kau­kė, Ma­rios Cal­las ir ki­tų pri­ma­do­nų at­vaiz­dai). Pa­ten­ka­me į lo­žę, iš ku­rios ma­ty­ti vi­sa dvie­jų tūks­tan­čių vie­tų sa­lė ir sce­na, jo­je kaž­ką sta­to dar­bi­nin­kai, nes tiks­liai pu­sę vie­nuo­lik­tos pra­si­dės re­pe­ti­ci­ja. Ta­da į sa­lę nie­kam iš pra­ša­lai­čių ne­bus ga­li­ma įei­ti. Pa­skui pa­ten­ka­me į ves­ti­biu­lį bal­to­mis ko­lo­no­mis ir skulp­tū­ro­mis. Tarp jų – vie­no gar­siau­sių "La Sca­los" di­ri­gen­tų Ar­tu­ro Tos­ca­ni­ni di­džiu­lis mar­mu­ri­nis bius­tas. Ch.Frat­ti­ma pa­sa­ko­ja apie prof­są­jun­gų „žiau­rų dik­ta­tą“ – dėl griež­to lai­ko ar skry­bė­lės iš­ma­ta­vi­mų, kal­ba ir apie Lie­tu­vą („dve­jus me­tus bu­vau Juo­zo Do­mar­ko mo­ki­nys, ir da­bar klau­sau jo pa­ta­ri­mų, dir­bau Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me tea­tre“).

Šis Sforcų herbas Sforcų pilyje turi analogą Valdovų rūmuose Vilniuje.

Gar­bės kon­su­las ir lie­tu­vių bendruomenė

Jei­gu pa­suk­si­me į de­ši­nę nuo di­džio­sios Mi­la­no ka­ted­ros, pa­tai­ky­si­me į Ka­ra­lių rū­mus (Pa­laz­zo Rea­le). Nuo va­sa­rio iki rug­sė­jo juo­se ro­do­mi XX am­žiaus pra­džios avan­gar­do dar­bai. Iš jų ypač ryš­kūs – Ame­deo Mo­dig­lia­ni ir Chai­mas Sou­ti­ne'as. Pa­sta­ro­jo jau­nys­tė glau­džiai su­si­ju­si su Vil­niu­mi, nes tre­je­tą me­tų (1910–1913) mo­kė­si vil­niš­kė­je Iva­no Trut­ne­vo dai­lės mo­kyk­lo­je. Ka­ra­lių rū­mų sve­čias 2010-ai­siais yra bu­vęs ki­tas žy­mus lie­tu­vis – Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis. Apie tai ir kal­bė­jo­mės su Lie­tu­vos gar­bės kon­su­lu Mi­la­ne Gui­do Le­ve­ra. Jis sa­ko, kad M.K.Čiur­lio­nis Ita­li­jo­je bu­vo pri­im­tas la­bai pa­lan­kiai, nors iki tol čia bu­vo ma­žai ži­no­mas pla­čia­jai vi­suo­me­nei, bet da­ro įspū­dį kaip nau­jo sti­liaus pra­di­nin­kas.

G.Le­ve­ra Lie­tu­vos gar­bės kon­su­lo par­ei­gas ei­na jau pen­kio­li­ka me­tų, ir tai jam di­de­lė pa­tir­tis. Pra­dė­jo dirb­ti tuo me­tu, kai Lie­tu­va dar tik ren­gė­si sto­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą, o da­bar ji jau pir­mi­nin­kau­ja ES Ta­ry­bai.

Pa­sak po­no G.La­ve­ros, jau se­niai Lie­tu­va yra ži­no­ma kaip krep­ši­nio ša­lis. Žai­dė „Žal­gi­ris“ su Ita­li­jos mies­te­lio "Can­tu" eki­pa ir bu­vo vie­na stip­riau­sių ko­man­dų Eu­ro­pos ly­go­je. Vė­liau „Ar­ma­ni Jeans“ ko­man­do­je pa­si­žy­mė­jo Jo­nas Ma­čiu­lis ir Ma­ri­jo­nas Pe­tra­vi­čius. Per­nai Mi­la­ne vy­ku­sia­me pa­sau­li­nia­me kir­pė­jų ir gro­žio meis­trų čem­pio­na­te Lie­tu­vai at­sto­va­vo de­šimt kir­pė­jų bei vi­sa­žo meis­trų. Ge­riau­sių sti­lis­tų kon­kur­se mo­te­rų ka­te­go­ri­jo­je kau­nie­tis Ma­ri­jus Ma­zu­rai­tis pel­nė bron­zos me­da­lį, o vil­nie­tis kir­pė­jas Rai­mon­das Pa­ster­nac­kis ap­do­va­no­tas si­dab­ro me­da­liu vy­rų ka­te­go­ri­jo­je.

Lom­bar­di­jo­je, šia­me Ita­li­jos re­gio­ne, gau­su ža­lu­mos, kaip ir Lie­tu­vo­je. Ją kar­tu su gar­bės kon­su­lu daž­nai pri­si­me­na ir Mi­la­no lie­tu­vių bend­ruo­me­nės na­riai, ku­riems va­do­vau­ja Da­nu­tė Ere­mi­nai­tė. Jos dė­dė ku­ni­gas Sta­sys Ere­mi­nas dės­tė lie­tu­vių kal­bą Mi­la­no ka­ta­li­kiš­ka­ja­me uni­ver­si­te­te, pri­trauk­da­mas ki­ta­tau­čius mū­sų kal­bos ir is­to­ri­jos ža­ve­siu. Jo dė­ka su­si­bū­rė lie­tu­vių bend­ruo­me­nė Mi­la­ne, kai jis pri­sta­tė kon­su­lui sa­vo duk­te­rė­čią Da­nu­tę. Šiuo me­tu bend­ruo­me­nę su­da­ro 50 na­rių. Bend­ra­dar­biau­da­ma su gar­bės kon­su­lu G.Le­ve­ra, Da­nu­tė daž­nai or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius su­si­ti­ki­mus ir te­mi­nius va­ka­rus, skir­tus Lie­tu­vai. Nuo­lat ren­gia­mi su­si­ti­ki­mai su folk­lo­ri­niais an­samb­liais iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­tų.

EX­PO 2015 ir pla­ne­tos maistas

"Mi­la­ne vos ne kas an­trą die­ną vyks­ta na­cio­na­li­nės šven­tės. Yra daug kon­su­lų, at­sto­vau­jan­čių be­veik dviem šim­tams ša­lių, tad jie ir sten­gia­si", – juo­kau­ja Lie­tu­vos gar­bės kon­su­las G.Le­ve­ra, o jo žo­džius sklan­džiai ver­čia lie­tu­vių bend­ruo­me­nės na­rė Vil­tė Ge­fe­nai­tė. – Mi­la­nas pri­me­na Niu­jor­ką, nes čia yra daug žmo­nių iš įvai­rių ša­lių."

Didžiausią paminklą sau Sforcų dinastija paliko apie 1450-1468 m. pastatydama milžinišką kompleksą - Sforcų pilį.

Mi­la­ne bus su­reng­ta 2015 me­tų pa­sau­li­nė par­oda EX­PO. Jo­je vie­nuo­lik­tą kar­tą da­ly­vaus Lie­tu­va, kaip ne­prik­lau­so­ma vals­ty­bė. Va­žia­vau po­že­mi­niu trau­ki­niu iki pat tos li­ni­jos ga­lu­ti­nės sto­ties RHO Fie­ra Mi­la­no. Iš­ko­pęs pa­vir­šiun, kur bus su­reng­ta EX­PO 2015, ra­dau ti­krą karš­tos va­sa­ros šti­lį, kai nie­kas ne­vyks­ta. Ap­sau­gi­nin­kas nu­krei­pė į pie­ti­nius var­tus SUD. Nu­žings­nia­vau iki in­for­ma­ci­jos sta­lo, ten dvi ma­lo­nios da­mos pa­aiš­ki­no, kas čia vyks po po­ros me­tų. EX­PO 2015 pa­grin­di­nė te­ma bus „Fee­ding the pla­net ener­gy for li­fe“ („Pla­ne­tos mai­ti­ni­mas – ener­gi­ja gy­ve­ni­mui“). Mais­to pa­ti­ki­mu­mui ir ko­ky­bei skir­tos eks­po­zi­ci­jos tu­rės tiks­lą ska­tin­ti vie­tos ir na­cio­na­li­nius ga­min­to­jus. Daug dė­me­sio bus ski­ria­ma mais­to na­tū­ra­lu­mui ir die­toms, jo įta­kai žmo­nių svei­ka­tai. Spe­cia­lis­tams ne­ma­žą rū­pes­tį ke­lia ga­li­mi pa­vo­jai mais­to ko­ky­bei at­ei­ty­je dėl spar­čiai gau­sė­jan­čių gy­ven­to­jų kai ku­rio­se pa­sau­lio vie­to­se, pir­miau­sia – Af­ri­ko­je. Spar­tus že­mės ūkio naud­me­nų ali­ni­mas ma­ži­na ga­li­my­bes nor­ma­liai iš­mai­tin­ti pla­ne­tą ir įveik­ti ba­dą.

M.Fuk­so sim­pa­ti­jos Lie­tu­vai

EX­PO 2015 užims 1,1 kv. km plo­tą Fie­ra Mi­la­no komp­lek­se. Jo pa­grin­di­nių pa­sta­tų ir vi­so an­samb­lio kom­po­zi­ci­jos au­to­rius yra ita­lų ar­chi­tek­tas Mas­si­mi­lia­no Fuk­sas. Jis tu­ri lie­tu­viš­kų šak­nų. „E­su pa­tra­kęs lie­tu­vis, gi­męs Ro­mo­je“, – mėgs­ta kar­to­ti M.Fuk­sas. Jis nie­kam ne­lei­džia trum­pin­ti sa­vo pa­var­dės - nu­kąs­ti lie­tu­viš­kos ga­lū­nės. 1933-iai­siais iš Kau­no į Ro­mą stu­di­juo­ti me­di­ci­nos at­vy­ko M.Fuk­so tė­vas. 1944 me­tais žy­do iš Lie­tu­vos ir ita­lės šei­mo­je gi­mė Mas­si­mi­lia­no. Po dau­ge­lio me­tų už­su­kęs į Kau­ną, M.Fuk­sas Pa­ne­mu­nė­je su­ra­do se­ne­lių na­mą, ku­ria­me gy­ve­no ir bū­si­ma­sis jo tė­vas. Lie­tu­vo­je M.Fuk­sas lan­kė­si ke­le­tą kar­tų: pa­tei­kė Vil­niaus „Žal­gi­rio“ sta­dio­no re­kons­truk­ci­jos ir ap­lin­ki­nių kvar­ta­lų plė­tros pla­ną, da­ly­va­vo Gug­gen­hei­mo ir Er­mi­ta­žo mu­zie­jų fi­lia­lo pro­jek­tų kon­kur­se.

M.Fuk­sas yra pa­gerb­tas įspū­din­gais ap­do­va­no­ji­mais: Pra­ncū­zi­jos gar­bės me­da­liu, Di­džiuo­ju Pra­ncū­zi­jos ar­chi­tek­tū­ros pri­zu, Ka­ra­liš­ko­jo Ang­li­jos ar­chi­tek­tų ins­ti­tu­to gar­bės na­rys­te ir dau­ge­liu ki­tų. Šis ar­chi­tek­tas taip pat yra Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos gar­bės na­rys. Ti­krai bus ma­lo­nu jį su­tik­ti EX­PO 2015 komp­lek­se tiems mū­sų ša­lies at­sto­vams, ku­riems teks lai­mė dirb­ti Lie­tu­vos sky­riu­je, įreng­ta­me šio­je tarp­tau­ti­nė­je mais­to pa­vyz­džių kryž­ke­lė­je. Lie­tu­viš­ka vir­tu­vė taip pat tu­ri daug ko nau­din­ga par­ody­ti pa­sau­liui.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Gintautas  78.60.202.211 2013-11-04 20:29:37
įdomus straipsnis, reikėtų platesnio tęsinio apie lietuviškus ženklus kitose Italijos vietose. Pavyzdžiui, apie kardinolą Jurgį Radvilą, Romoje studijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių ir t.t.
2 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami