TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Lietuviški ženklai Milane

2013 10 04 6:00
Sforcų pilies kiemas. Sigito Povilo Krivicko nuotraukos

Kai paminiu Milaną, antrą pagal didumą Italijos miestą, atmintyje iškyla jo praeities ir dabarties saitai su Lietuva. Į juos iš arčiau pasižiūrėti turėjome progą praėjusią vasarą.

Milanas įsikūręs Lombardijoje, turtingiausiame ir tankiausiai gyvenamame Šiaurės Italijos regione, ir yra jo centras. Mieste gyvena apie 1,3 mln. gyventojų (su priemiesčiais - apie 4 mln.). Daug stambaus kapitalo įmonių. Miestas yra vienas mados pasaulio centrų greta Paryžiaus, Niujorko, Londono.

Turtinga Milano istorija. Miestą V amžiaus pabaigoje pr. m. e. įkūrė insubrų gentis. Vėliau tai buvo svarbus Romos imperijos ekonominis regionas. Nuo 774 metų Milaną valdė Karolingai, XIII – XV amžiais – Viskončiai. Nuo XV amžiaus vidurio Milane įsigalėjo Sforcų dinastija. Jų palikuonė Bona, ištekėjusi už Žygimanto Senojo, tapo Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene.

Sforcų pilis ir Bonos krikštynos

Didžiausią paminklą sau Sforcų dinastija paliko apie 1450-1468 metus pastatydama milžinišką kompleksą - Sforcų pilį (Castello Sforzesco). Architektūros ansamblį sudaro rūmai, supami sienos su kampiniais bokštais, pagrindiniai vartai, vidaus kiemeliai. Tai viena prašmatniausių Italijos pilių. Milano valdovas Frančeskas I Sforca (Francesco I Sforza), karalienės Bonos prosenelis, ėmė perstatyti ir restauruoti senąją Viskončių pilį. Joje vykusiose kunigaikštytės Bonos krikštynose 1494 metais dalyvavo Leonardo da Vinci. Jis gyveno pilyje valdovo pageidavimu, kad sukurtų jam milžinišką nirtaus žirgo skulptūrą, tačiau užsakymo neįgyvendino. Liko tik genijaus eskizai. Pagal juos jau mūsų laikais iškilo piestu stojantis septynių metrų žirgas netoli Milano hipodromo.

Karalienė Bona Sforca daug prisidėjo prie Renesanso kultūros sklaidos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jos iniciatyva pradėta valakų reforma – žemių ir derliaus apskaita, pagal kurią imti mokesčiai valstybės iždui. Ši karalienė turi nuopelnų ir mūsų stalui: jos rūpesčiu Lietuvoje pradėta auginti pomidorus, agurkus.

Sforcų pilyje Lietuvą labiausiai primena jų herbas – išsirangęs žaltys. Tokį galima išvysti ir atkuriamuose Valdovų rūmuose Vilniuje. Dabar Sforcų pilies komplekse yra įsikūrę įvairūs muziejai ir paveikslų saugykla. Čia galima išvysti paskutinį nebaigtą karalienės Bonos amžininko Michelangelo kūrinį – "Rondaninio Pieta" (Pieta Rondanini). Tai išskirtinis atvejis šio menininko kūryboje. Paprastai skulptūrų meistras stengdavosi užbaigti kūrinį kuo greičiau, o šią skulptūrą ilgai kūrė. Anot rašytinių šaltinių, jis kalinėjo "Pietą" ir likus vos kelioms dienoms iki mirties 1564 metų vasarį.

Lietuviška ekskursija "La Scaloje"

Lietuvos vėliava Milano centre praneša apie mūsų šalies būsimą dalyvavimą pasaulinėje parodoje EXPO 2015.

Tiesiai nuo Sforcų pilies per pusvalandį Beltramo ir Dantės gatvėmis galima nužingsniuoti iki garsiosios Milano katedros Duomo. Priešai ją plytinčioje aikštėje visada gausu žmonių. Daugelis suka kairėn į įspūdingą dengtą galeriją, kurioje daug įstaigų, prašmatnių parduotuvių ir restoranų. Pereiname kiaurai galeriją, stabtelėdami prie grindų mozaikoje pavaizduoto jaučio, ties juo būtina apsisukti ant kulno – toks naujoviškas laimės prietaras. Kitoje galerijos pusėje išvystame iš nugaros didžiojo L.da Vinci skulptūrą (autorius Pietro Magni), o priešais ją – vieną garsiausių pasaulio operos lopšių "La Scalą".

Teatras pastatytas Santa Maria della Scala bažnyčios vietoje. Pirmajame – barokiniame – teatro pastate vaidinta nuo 1717 metų, tačiau jis sudegė. Naują teatro projektą sukūrė neoklasicizmo atstovas Giuseppe Piermarini. 1955 metais atidarytas Mažasis teatras (La Piccola Scala), kuriame statomos kamerinės operos. Ten pat veikia teatro muziejus.

"La Scalos" scenoje yra dainavę: Kipras Petrauskas, Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, Violeta Urmana. Naujausias lietuviškas pėdsakas – keturi pernykščiai jaunojo boso Kosto Smorigino pasirodymai Wolfgango Amadeaus Mozarto operoje „Don Žuanas“.

Devintą ryto centre mus pasitinka dirigentas Christianas Frattima, kuris puikiai kalba lietuviškai, nes ketvertą metų yra gyvenęs ir dirbęs Lietuvoje. Jis per kontrolę įveda į "La Scalos" pastatą. Pereiname per įžymybių muziejų (garsiausių dainininkų, dirigentų portretai, memorialiniai daiktai – Ferenco Liszto rojalis, Giuseppe's Verdi pomirtinė kaukė, Marios Callas ir kitų primadonų atvaizdai). Patenkame į ložę, iš kurios matyti visa dviejų tūkstančių vietų salė ir scena, joje kažką stato darbininkai, nes tiksliai pusę vienuoliktos prasidės repeticija. Tada į salę niekam iš prašalaičių nebus galima įeiti. Paskui patenkame į vestibiulį baltomis kolonomis ir skulptūromis. Tarp jų – vieno garsiausių "La Scalos" dirigentų Arturo Toscanini didžiulis marmurinis biustas. Ch.Frattima pasakoja apie profsąjungų „žiaurų diktatą“ – dėl griežto laiko ar skrybėlės išmatavimų, kalba ir apie Lietuvą („dvejus metus buvau Juozo Domarko mokinys, ir dabar klausau jo patarimų, dirbau Klaipėdos muzikiniame teatre“).

Šis Sforcų herbas Sforcų pilyje turi analogą Valdovų rūmuose Vilniuje.

Garbės konsulas ir lietuvių bendruomenė

Jeigu pasuksime į dešinę nuo didžiosios Milano katedros, pataikysime į Karalių rūmus (Palazzo Reale). Nuo vasario iki rugsėjo juose rodomi XX amžiaus pradžios avangardo darbai. Iš jų ypač ryškūs – Amedeo Modigliani ir Chaimas Soutine'as. Pastarojo jaunystė glaudžiai susijusi su Vilniumi, nes trejetą metų (1910–1913) mokėsi vilniškėje Ivano Trutnevo dailės mokykloje. Karalių rūmų svečias 2010-aisiais yra buvęs kitas žymus lietuvis – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Apie tai ir kalbėjomės su Lietuvos garbės konsulu Milane Guido Levera. Jis sako, kad M.K.Čiurlionis Italijoje buvo priimtas labai palankiai, nors iki tol čia buvo mažai žinomas plačiajai visuomenei, bet daro įspūdį kaip naujo stiliaus pradininkas.

G.Levera Lietuvos garbės konsulo pareigas eina jau penkiolika metų, ir tai jam didelė patirtis. Pradėjo dirbti tuo metu, kai Lietuva dar tik rengėsi stoti į Europos Sąjungą, o dabar ji jau pirmininkauja ES Tarybai.

Pasak pono G.Laveros, jau seniai Lietuva yra žinoma kaip krepšinio šalis. Žaidė „Žalgiris“ su Italijos miestelio "Cantu" ekipa ir buvo viena stipriausių komandų Europos lygoje. Vėliau „Armani Jeans“ komandoje pasižymėjo Jonas Mačiulis ir Marijonas Petravičius. Pernai Milane vykusiame pasauliniame kirpėjų ir grožio meistrų čempionate Lietuvai atstovavo dešimt kirpėjų bei visažo meistrų. Geriausių stilistų konkurse moterų kategorijoje kaunietis Marijus Mazuraitis pelnė bronzos medalį, o vilnietis kirpėjas Raimondas Pasternackis apdovanotas sidabro medaliu vyrų kategorijoje.

Lombardijoje, šiame Italijos regione, gausu žalumos, kaip ir Lietuvoje. Ją kartu su garbės konsulu dažnai prisimena ir Milano lietuvių bendruomenės nariai, kuriems vadovauja Danutė Ereminaitė. Jos dėdė kunigas Stasys Ereminas dėstė lietuvių kalbą Milano katalikiškajame universitete, pritraukdamas kitataučius mūsų kalbos ir istorijos žavesiu. Jo dėka susibūrė lietuvių bendruomenė Milane, kai jis pristatė konsului savo dukterėčią Danutę. Šiuo metu bendruomenę sudaro 50 narių. Bendradarbiaudama su garbės konsulu G.Levera, Danutė dažnai organizuoja įvairius susitikimus ir teminius vakarus, skirtus Lietuvai. Nuolat rengiami susitikimai su folkloriniais ansambliais iš įvairių Lietuvos miestų.

EXPO 2015 ir planetos maistas

"Milane vos ne kas antrą dieną vyksta nacionalinės šventės. Yra daug konsulų, atstovaujančių beveik dviem šimtams šalių, tad jie ir stengiasi", – juokauja Lietuvos garbės konsulas G.Levera, o jo žodžius sklandžiai verčia lietuvių bendruomenės narė Viltė Gefenaitė. – Milanas primena Niujorką, nes čia yra daug žmonių iš įvairių šalių."

Didžiausią paminklą sau Sforcų dinastija paliko apie 1450-1468 m. pastatydama milžinišką kompleksą - Sforcų pilį.

Milane bus surengta 2015 metų pasaulinė paroda EXPO. Joje vienuoliktą kartą dalyvaus Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė. Važiavau požeminiu traukiniu iki pat tos linijos galutinės stoties RHO Fiera Milano. Iškopęs paviršiun, kur bus surengta EXPO 2015, radau tikrą karštos vasaros štilį, kai niekas nevyksta. Apsaugininkas nukreipė į pietinius vartus SUD. Nužingsniavau iki informacijos stalo, ten dvi malonios damos paaiškino, kas čia vyks po poros metų. EXPO 2015 pagrindinė tema bus „Feeding the planet energy for life“ („Planetos maitinimas – energija gyvenimui“). Maisto patikimumui ir kokybei skirtos ekspozicijos turės tikslą skatinti vietos ir nacionalinius gamintojus. Daug dėmesio bus skiriama maisto natūralumui ir dietoms, jo įtakai žmonių sveikatai. Specialistams nemažą rūpestį kelia galimi pavojai maisto kokybei ateityje dėl sparčiai gausėjančių gyventojų kai kuriose pasaulio vietose, pirmiausia – Afrikoje. Spartus žemės ūkio naudmenų alinimas mažina galimybes normaliai išmaitinti planetą ir įveikti badą.

M.Fukso simpatijos Lietuvai

EXPO 2015 užims 1,1 kv. km plotą Fiera Milano komplekse. Jo pagrindinių pastatų ir viso ansamblio kompozicijos autorius yra italų architektas Massimiliano Fuksas. Jis turi lietuviškų šaknų. „Esu patrakęs lietuvis, gimęs Romoje“, – mėgsta kartoti M.Fuksas. Jis niekam neleidžia trumpinti savo pavardės - nukąsti lietuviškos galūnės. 1933-iaisiais iš Kauno į Romą studijuoti medicinos atvyko M.Fukso tėvas. 1944 metais žydo iš Lietuvos ir italės šeimoje gimė Massimiliano. Po daugelio metų užsukęs į Kauną, M.Fuksas Panemunėje surado senelių namą, kuriame gyveno ir būsimasis jo tėvas. Lietuvoje M.Fuksas lankėsi keletą kartų: pateikė Vilniaus „Žalgirio“ stadiono rekonstrukcijos ir aplinkinių kvartalų plėtros planą, dalyvavo Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialo projektų konkurse.

M.Fuksas yra pagerbtas įspūdingais apdovanojimais: Prancūzijos garbės medaliu, Didžiuoju Prancūzijos architektūros prizu, Karališkojo Anglijos architektų instituto garbės naryste ir daugeliu kitų. Šis architektas taip pat yra Lietuvos architektų sąjungos garbės narys. Tikrai bus malonu jį sutikti EXPO 2015 komplekse tiems mūsų šalies atstovams, kuriems teks laimė dirbti Lietuvos skyriuje, įrengtame šioje tarptautinėje maisto pavyzdžių kryžkelėje. Lietuviška virtuvė taip pat turi daug ko naudinga parodyti pasauliui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"