Lietuviškoms viršukalnėms Pamyre – 50 metų

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2014-12-12 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2014-12-12 06:00
Tarp debesų ieškant Lietuvos vardo vertos viršūnės. Romualdo Augūno nuotraukos
De­šim­ties lie­tu­vių al­pi­nis­tų gru­pė 1964 me­tais į Pa­my­ro kal­nus iš­vy­ko ieš­ko­ti be­var­dės, aukš­tes­nės nei 6000 me­trų vir­šū­nės. "La­bai no­rė­jo­me ją pa­va­din­ti "Lie­tu­va", nes lat­viai ir es­tai sa­vo ša­lių var­dus jau bu­vo su­tei­kę snie­guo­toms Pa­my­ro vir­šu­kal­nėms", - pa­sa­ko­jo vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vos al­pi­nis­tų Ro­mual­das Kęs­tu­tis Au­gū­nas.

Tų me­tų eks­pe­di­ci­ją pri­me­na sos­ti­nės Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio na­muo­se šiuo me­tu su­reng­ta R. K. Au­gū­no fo­tog­ra­fi­jų par­oda. Al­pi­nis­tas iš­sau­go­jęs net tų me­tų "Spor­to" lai­kraš­ty­je spaus­din­tą žy­gio die­no­raš­tį "Uo­lo­mis į Lie­tu­vą".

Pa­ke­liui - M. K. Čiurlionis

Ieš­kant Lie­tu­vos var­dui ver­tos vir­šū­nės du al­pi­nis­tų gru­pės mu­zi­kai - pia­nis­tas Alek­sand­ras Jur­ge­lio­nis ir mu­zi­ko­lo­gas Juo­zas An­ta­na­vi­čius (abu ką tik bu­vo bai­gę tuo­me­tę kon­ser­va­to­ri­ją) - pa­siū­lė ko­kią nors vie­ną šiek tiek že­mes­nę pa­va­din­ti ir M. K. Čiur­lio­nio var­du, o jei pa­vyks, tai dar ir Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio, mat tais me­tais bu­vo mi­ni­mos jo 250-osios gi­mi­mo me­ti­nės. Pir­miau­sia al­pi­nis­tai įko­pė į 5794 me­trų aukš­čio vir­šu­kal­nę. "Ka­dan­gi Lie­tu­vos var­dui ieš­ko­jo­me aukš­tes­nės, tai pir­mą­ją pa­va­di­no­me M. K. Čiur­lio­nio var­du. Be­je, į ją įkop­ti nė­ra la­bai su­dė­tin­ga (ji pri­ski­ria­ma an­trai iš pen­kių su­dė­tin­gu­mo ka­te­go­ri­jų), ją įveik­ti ga­li ir al­pi­nis­ti­nių įgū­džių ne­tu­rin­tys ke­liau­to­jai. Į šią vir­šū­nę daž­nai eks­pe­di­ci­jas ve­da ne­nuils­ta­mas ke­liau­to­jas Al­gi­man­tas Ju­ce­vi­čius, pra­ėju­sią va­sa­rą ten taip pat ap­si­lan­kė 57 žmo­nių gru­pė", - tei­gė R. K. Au­gū­nas.

Kaip per par­odos ati­da­ry­mą sa­kė M. K. Čiur­lio­nio na­mų di­rek­to­rius Ro­kas Zu­bo­vas, jo pro­se­ne­lis M. K. Čiur­lio­nis taip pat yra bu­vęs Kau­ka­ze, Kry­me, sa­vo bro­liui Po­vi­lui iš ten ra­šė: "Pa­me­ni, kaip mes kal­bė­jo­mės apie kal­nus, sa­kėm, kad ten tu­ri bū­ti la­bai gra­žu. Tai ži­nok, čia de­šimt kar­tų gra­žiau." Pa­sak pia­nis­to R. Zu­bo­vo, kal­nai net pa­kei­tė pro­se­ne­lio kū­ry­bą, - ji skam­bė­jo verž­liau ir di­din­giau.

Aukš­tes­nis už Elbrusą

Iki 2000 me­trų aukš­ty­je esan­čio kiš­la­ko al­pi­nis­tai at­vy­ko su­nkve­ži­miu, o iš ten iki ba­zi­nės sto­vyk­los 4200 me­trų aukš­ty­je daik­tus (pa­la­pi­nes, du­jų ba­lio­nus mais­tui ga­min­ti ir kt.) ga­be­no­si asi­liu­kais. "Ta­da, pri­si­me­nu, vie­no asi­liu­ko pa­slau­gos kai­na­vo 3-5 rub­lius, da­bar, kaip pa­sa­ko­jo iš eks­pe­di­ci­jos grį­žu­sie­ji šią va­sa­rą, pra­šo­ma 150 do­le­rių", - sa­kė R. K. Au­gū­nas.

To­je pa­čio­je kal­nų ke­te­ro­je, pe­rė­ję pa­vo­jin­gu su­pus­ty­to snie­go kar­ni­zu, ta­da lie­tu­viai ap­ti­ko ir ki­tą be­var­dę 5839 me­trų aukš­čio vir­šū­nę. Jai su­tei­kė K. Do­ne­lai­čio var­dą. Be­je, ji aukš­tes­nė už aukš­čiau­siu Eu­ro­pos kal­nu va­di­na­mą Kau­ka­zo Elb­ru­są (5642 me­trai). Pa­my­ras - Cen­tri­nės Azi­jos aukš­ti­kal­nių sis­te­ma.

"Da­bar, ma­čiau, mū­sų įveik­tų vir­šu­kal­nių aukš­čiai nu­ro­do­mi šiek tiek ki­to­kie, nei mes tuo me­tu bu­vo­me pa­gal slė­gį iš­ma­ta­vę avia­ci­niu aukš­čia­ma­čiu. Vie­ni "pa­au­go", ki­ti "su­ma­žė­jo", o gal da­bar tiks­liau iš­ma­tuo­ti, ne­ži­nau, ta­čiau mes vi­sa­da nu­ro­do­me tą aukš­tį, ku­rį ka­dai­se fik­sa­vo­me", - aiš­ki­no R. K. Au­gū­nas.

Pa­šne­ko­vas nie­kuo­met ne­sis­ky­rė su fo­toa­pa­ra­tu, ant kak­lo jų bū­da­vo pa­si­ka­bi­nęs bent du, kal­nuo­se fik­suo­da­vo gra­žiau­sias bend­ra­ke­lei­vių aki­mir­kas. Kaip pri­si­pa­ži­no, ši eks­pe­di­ci­ja į be­var­des vir­šu­kal­nes per jo al­pi­nis­ti­nę biog­ra­fi­ją be­ne la­biau­siai įsi­mi­nė.

At­sar­ga ka­ri­nėms divizijoms

"Vyk­da­mi į Pa­my­rą jau bu­vo­me pri­ty­rę al­pi­nis­tai, ki­taip nie­kas ne­bū­tų lei­dęs kop­ti į še­šių ki­lo­me­trų aukš­čio kal­nus. Ne­ga­lė­jai ei­ti į aukš­tes­nės ka­te­go­ri­jos žy­gius, jei ne­įvei­kei že­mes­nės", - aiš­ki­no jis. Aps­kri­tai al­pi­niz­mas tuo me­tu bu­vo griež­tai pri­žiū­ri­mas, jam ski­ria­ma ne­ma­žai pi­ni­gų. Res­pub­li­kų al­pi­nis­tai gau­da­vo ke­lia­la­pius vyk­ti į Pa­my­ro, Kau­ka­zo, Tian Ša­nio al­pi­nis­tų sto­vyk­las. "Iš vi­so So­vie­tų Są­jun­go­je jų bu­vo 22. Ten dir­ban­tys ins­truk­to­riai pa­ti­krin­da­vo pa­si­ren­gi­mo ly­gį, in­ven­to­rių, reng­da­vo tre­ni­ruo­tes. Dė­me­sys al­pi­niz­mui bu­vo ski­ria­mas dėl to, kad iš al­pi­nis­tų pri­rei­kus bu­vo ti­ki­ma­si su­kur­ti ka­ri­nes di­vi­zi­jas. Po kar­čios pa­tir­ties per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, kai vo­kie­čiai leng­vai užė­mė Kau­ka­zą, al­pi­nis­tai, ša­lia kal­nuo­se spe­cia­liai ren­gia­mų ka­riš­kių, bu­vo įra­šy­ti į ka­ri­nę įskai­tą kaip pa­pil­do­ma at­sar­ga", - pa­sa­ko­jo R. K. Au­gū­nas.

Uo­lo­mis - į "Lie­tu­vą"

Ieš­ko­da­mi vir­šū­nės Lie­tu­vos var­dui al­pi­nis­tai įko­pė į 6220 me­trų aukš­tį. Džiau­gė­si, kad vir­šu­kal­nę ga­lės pa­va­din­ti "Lie­tu­va". "Ta­čiau pa­ma­tė­me ak­me­nų pi­ra­mi­dę ir ženk­li­ni­mą, kad kaž­kie­no prieš mus jau bū­ta. Pa­si­ro­do, Le­ning­ra­do po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to al­pi­nis­tai tą vir­šū­nę jau bu­vo pa­va­di­nę sa­vo aukš­to­sios mo­kyk­los var­du, - pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas. - Nu­si­mi­nę abe­jo­jo­me, ar spė­si­me ras­ti nau­ją be­var­dę. Ta­čiau per tą pa­čią eks­pe­di­ci­ją ta­me pa­čia­me re­gio­ne, kur jau bu­vo "M. K. Čiur­lio­nis" ir "K. Do­ne­lai­tis", iš ba­zi­nės sto­vyk­los ga­na sta­čio­mis uo­lo­mis pa­ki­lo­me į 6080 me­trų aukš­tį. Tą vir­šū­nę ir pa­va­di­no­me "Lie­tu­va". Be to, pats jos vir­šus la­bai pri­mi­nė Ge­di­mi­no pi­lies bokš­tą", - ti­ki­no R. K. Au­gū­nas.

Pa­gal al­pi­nis­tų tai­syk­les, pir­mie­ji įko­pu­sie­ji į be­var­dę vir­šū­nę tu­ri tei­sę ją pa­va­din­ti kaip no­ri. Pa­skui al­pi­niz­mo fe­de­ra­ci­jai tei­kia­ma at­as­kai­ta, marš­ru­to ap­ra­šy­mas, nuo­trau­kos, tad ki­tiems ke­lias bū­na jau pra­min­tas. Vė­liau ko­pian­tie­ji anks­tes­nės gru­pės raš­te­lį par­ne­ša že­myn kaip įro­dy­mą, jog tiks­lą pa­sie­kė, o ten par­ašo sa­vą­jį.

Ko­pi­mas į "Lie­tu­vą" bu­vo aukš­čiau­sios, penk­to­sios, su­dė­tin­gu­mo ka­te­go­ri­jos. Pa­gal sa­vi­sau­gos tai­syk­les, vi­si de­šimt al­pi­nis­tų iš kar­to ne­ži­no­mu marš­ru­tu nė­jo, o pa­si­da­li­jo į dvi gru­pes. Iš pra­džių pa­trau­kė pen­kie­se, ki­ti pen­ki lau­kė, kad pri­rei­kus ga­lė­tų gel­bė­ti. Pa­skui pa­si­kei­tė. Ta­da ne­bu­vo mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, al­pi­nis­tai iš­ti­kus ne­lai­mei ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių iš­sik­vies­ti sraig­tas­par­nį, to­dėl pa­gal­bos ga­lė­jo ti­kė­tis tik iš sa­viš­kių, iš ba­zi­nės sto­vyk­los. "Su jais ry­šį pa­lai­kė­me ga­na di­de­liais ja­po­niš­kais, į ra­di­jo sto­te­les pa­na­šiais apa­ra­tais. Be to, jei pa­gal lai­ko skai­čia­vi­mus pir­mie­ji lai­ku ne­grįž­ta, bu­din­tie­ji ži­no, kad rei­kia ei­ti gel­bė­ti, - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. - Mes tuo­met kas­kart gir­dė­da­vo­me, kad Al­pė­se žūs­ta daug al­pi­nis­tų. O taip ir da­bar yra to­dėl, kad ten ko­pia, kas kur no­ri, jo­kios kon­tro­lės nė­ra."

Al­pi­nis­tams tą va­sa­rą pa­si­se­kė, orai per 30 die­nų eks­pe­di­ci­ją bu­vo ga­na ge­ri. Nors nak­ti­mis kal­nuo­se bu­vo ir mi­nu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra, ta­čiau die­no­mis švie­tė sau­lė. "Iš ti­krų­jų kop­ti į kal­nus vi­sa­da ge­riau kuo anks­čiau, ko­kią penk­tą va­lan­dą ry­to, kol dar sau­lė ne­at­šil­do snie­go ir ne­pra­de­da by­rė­ti ak­me­nys, - pa­sa­ko­jo R. K. Au­gū­nas. - Jie švil­pia di­de­liu grei­čiu, kaip kul­kos, įsis­ma­gi­nęs ir kiau­ši­nio dy­džio ga­li už­muš­ti žmo­gų. Be­je, taip nuo krin­tan­čio ak­mens 1989 me­tais Kau­ka­ze žu­vo gar­sus Lie­tu­vos al­pi­nis­tas Al­gis Gu­de­lis. Ei­da­mas į kal­nus vi­sa­da ži­nai, kad ga­li nu­tik­ti ne­lai­mė, ta­čiau nie­ka­da ne­ma­nai, kad taip ga­li nu­tik­ti bū­tent tau."

"Švy­tu­rio" cenzūra

1964 me­tais spau­do­je mir­gė­jo an­traš­tės: "Pa­my­re - lie­tu­viš­kos vir­šū­nės." Ta­da dar pir­muo­sius žings­nius žen­gian­tys Lie­tu­vos al­pi­nis­tai pir­mą kar­tą per­ko­pė 6 km aukš­tį. Al­pi­niz­mas tarp stu­di­juo­jan­čio ar ką tik moks­lus bai­gu­sio jau­ni­mo po­pu­lia­rė­jo. "Pri­si­me­nu, vė­liau bu­vo­me su­gun­dę ir į kal­nus iš­ve­žę Ri­man­tą Di­cha­vi­čių, Lai­mo­ną Ta­pi­ną. Iš­mo­ko vi­sų al­pi­nis­tų maz­gų, ka­ba­ro­jo­si uo­lo­mis ir snie­gu, ga­vo al­pi­nis­tų ženk­liu­kus", - tei­gė pa­šne­ko­vas.

Kaip tvir­ti­na vie­nu me­tu Lie­tu­vos al­pi­nis­tams va­do­va­vęs R. K. Au­gū­nas, Bal­ti­jos ša­lių al­pi­nis­tai kal­nų sto­vyk­lo­se bu­vo mėgs­ta­mi, nes jie bu­vo draus­min­gi, at­vyk­da­vo ge­rai pa­si­ruo­šę. "Ta­čiau no­rė­da­mi gau­ti ge­res­nių ke­lia­la­pių, ku­riuos skirs­ty­da­vo Mask­va, be ky­šių ne­iš­si­vers­da­vo. Su­si­mes­da­vo­me, nu­pirk­da­vo­me ta­da de­fi­ci­ti­nių te­le­vi­zo­rių "Ši­le­lis" ar Va­rė­no­je ga­mi­na­mų pū­ki­nių antk­lo­džių. Ne kar­tą ve­žiau", - pa­sa­ko­jo R. K. Au­gū­nas. Jo tei­gi­mu, nie­kas ne­cen­zū­ra­vo, ko­kiais var­dais no­ri­ma pa­va­din­ti be­var­dę vir­šū­nę. "Jei pir­mas įko­pei, tai va­dink kaip no­ri, - tei­gė. - Ta­čiau pri­si­me­nu, kai grį­žęs iš kal­nų par­ašiau re­por­ta­žą į "Švy­tu­rio" žur­na­lą, vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius mū­sų vir­šū­nę "per­krikš­ti­jo" į "Ta­ry­bų Lie­tu­va", nors Mask­vos spau­da ra­šė, kad lie­tu­viai Pa­my­ro vir­šū­nei da­vė var­dą "Lit­va".

Trau­kė romantika

Lie­tu­vos al­pi­niz­mo pra­di­nin­ku lai­ko­mas Ge­di­mi­nas Aks­ti­nas. Kaip pri­si­me­na R. K. Au­gū­nas, jis 1956 me­tais su bend­ra­min­čiais įkū­rė al­pi­niz­mo sek­ci­ją Kau­ne, vė­liau Vil­niu­je. Dau­ge­lį už­de­gė įdo­miais pa­sa­ko­ji­mais. "G. Aks­ti­nas ta­da jau bu­vo pa­ty­ręs al­pi­nis­tas. Pa­ma­tęs skel­bi­mą, kad ren­ka­ma eks­pe­di­ci­jos gru­pė į Kau­ka­zą, nu­ėjau. Ir bū­si­mą žmo­ną at­si­ve­džiau. Kal­nai mus trau­kė ro­man­ti­ka. Jos anks­čiau ban­džiau ieš­ko­ti jū­ro­je, ta­čiau į jū­ri­nin­kų mo­kyk­lą ne­įs­to­jau, - pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. - Kur­so drau­gai juo­kė­si, ne­ti­kė­jo, kad va­žiuo­si­me į Kau­ka­zą. O mes iš­vy­ko­me ir per pir­mą ke­lio­nę į kal­nus įko­pė­me į aukš­čiau­sią Eu­ro­pos kal­ną - Elb­ru­są."

Trem­ti­nių vai­kui G. Aks­ti­nui į Lie­tu­vą iš pra­džių ne­lei­do grįž­ti, tad jis iš Si­bi­ro su ry­gie­čiu Ali­mu Ro­ma­no­vu at­vy­ko į tuo­me­tį Le­ning­ra­dą, stu­di­ja­vo Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­te. Ne­ga­lė­da­mas grįž­ti at­os­to­gų į gim­ti­nę, va­sa­rą G. Aks­ti­nas kas­kart trau­kė į Kau­ka­zą, ta­po žy­miu So­vie­tų Są­jun­gos al­pi­nis­tu. 1952 me­tais jis su Alek­sand­ru Štei­nu pir­mie­ji įko­pė į Elb­ru­są.

"G. Aks­ti­nui ne­daug trū­ko iki spor­to meis­tro var­do, ta­čiau 1959 me­tais kop­da­mas į Kau­ka­zo Dych­tau vir­šū­nę (5204 me­trai) kar­tu su ki­tais Lie­tu­vos al­pi­nis­tais - Vy­tau­tu Vo­sy­liu­mi ir Fe­lik­su Mie­liaus­ku žu­vo po snie­go la­vi­na, - pa­sa­ko­jo R. K. Au­gū­nas. - Apie tai su­ži­no­jęs jo drau­gas A. Ro­ma­no­vas tais pa­čiais me­tais or­ga­ni­za­vo kir­gi­zų al­pi­nis­tų eks­pe­di­ci­ją, pa­kvie­tė dar tris lie­tu­vius ir Tian Ša­ny­je įko­pę į 4250 me­trų be­var­dę vir­šū­nę pa­va­di­no ją G. Aks­ti­no var­du.

Pra­ėjus de­šim­čiai me­tų po G. Aks­ti­no žū­ties, 1969 me­tais, apie pen­kias­de­šimt Lie­tu­vos al­pi­nis­tų iš­vy­ko į Tian Ša­nio kal­nus Kir­gi­zi­jo­je. "Kas no­rė­jo, ko­pė į G. Aks­ti­no vir­šū­nę. Ke­lias nė­ra la­bai su­dė­tin­gas, ir iki šiol lie­tu­vių ji la­biau­siai lan­ko­ma. Mū­sų gru­pe­lė ta­da tu­rė­jo tiks­lą ras­ti be­var­dę ir pa­va­din­ti "Žal­gi­riu". Pa­vy­ko. Nuo jos nu­fo­tog­ra­fa­vau ki­tą be­var­dę, o po de­šim­ties me­tų, 1979-ai­siais, įko­pė­me į ją ir pa­va­di­no­me Ne­mu­no var­du. Vė­liau ki­ti al­pi­nis­tai at­ras­toms vir­šū­nėms da­vė Vil­niaus uni­ver­si­te­to, Mar­ty­no Maž­vy­do, Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio var­dus. Tad da­bar Tian Ša­ny­je jau vi­sa ke­te­ra lie­tu­viš­kų var­dų", - pa­brė­žė R. K. Au­gū­nas. Jo biog­ra­fi­jo­je - pen­kios lie­tu­viš­kais var­dais pa­va­din­tos vir­šu­kal­nės.

Lie­tu­vos al­pi­nis­tus ir da­bar trau­kia to­li­mos lie­tu­viš­kos vir­šū­nės. Ta­čiau Pa­my­re ne­to­li pa­sie­nis su Pa­kis­ta­nu, Af­ga­nis­ta­nu, jei tik ko­kie ne­ra­mu­mai, ne­lei­džia­ma į re­gio­ną įva­žiuo­ti. "Bet A. Ju­ce­vi­čių ten jau pa­žįs­ta, jam leng­viau lei­di­mus duo­da. Kaip gir­dė­jau, jei bus no­rin­čių­jų, ir ki­tą va­sa­rą ly­dės gru­pę", - sa­kė R. K. Au­gū­nas.

***

1964 me­tų eks­pe­di­ci­jos į lie­tu­viš­kas vir­šū­nes da­ly­viai: Juo­zas An­ta­na­vi­čius, Ro­mual­das Kęs­tu­tis Au­gū­nas, Bo­les­lo­vas Bin­kaus­kas, Alek­sand­ras Jur­ge­lio­nis, Juo­zas Al­gi­man­tas Krikš­to­pai­tis, Au­gus­tas Ku­bi­lius, Sta­sys Mig­li­nas, Ka­zi­mie­ras Monst­vi­las, Ja­ros­la­vas Oku­lič-Ka­za­ri­nas, Vi­lius Ša­dui­kis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
NA­TO ne­prik­lau­san­ti Šve­di­ja pri­si­dės prie Lat­vi­jo­je įsi­kū­ru­sios Al­jan­so stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos kom­pe­ten­ci­jos cen­tro (STRAT­COM) veik­los, Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne pa­di­dė­jus įtam­pai su Ru­si­ja, penk­ta­die­nį [...]
Eu­ro­pos Są­jun­gos vy­riau­sio­ji įga­lio­ti­nė už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai Fe­de­ri­ca Mog­he­ri­ni par­eiš­kė, kad yra itin svar­bu, kad Jung­ti­nės ty­rė­jų gru­pė (JTG) ga­lė­tų užbaigti sa­vo dar­bą [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te an­trą per­ga­lę iš ei­lės iš­ko­vo­jo Pa­sva­lio „Pie­no žvaigž­dės“. Pa­sva­lie­čiai na­muo­se 71:59 (12:20, 24:12, 9:14, 26:13) įveikė „Šiau­lių“ ko­man­dą, [...]
Šeš­ta­die­nį vy­ko vie­nin­te­lės Lie­tu­vos „Vi­vus.lt“ rankinio ly­gos rung­ty­nės.
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami